Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-02-12 · Byla Nr. ATP-84-116/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
ATP-84-116/2013
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-01125-2011-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Administracinė byla Nr. ATP-84-116/2013Teisminio proceso Nr. 4-47-3-01125-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.3.; 52; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimo, kuriuo netenkintas A. D. prašymas sutrumpinti atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

A. D. Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Minėtu nutarimu A. D. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 12 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) k., Telšių r., būdamas vidutinio girtumo (nustatytas 1,67 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

A. D. prašymu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimu A. D. prašymo netenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimą ir sutrumpinti jam administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis paskirtą 2000 Lt baudą sumokėjo, ATPK 329 straipsnyje nurodytus reikalavimus įvykdė, išklausė mokymo programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Pažymi, kad jis teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvena beveik už 40 km nuo savo darbo vietos (duomenys neskelbtini) kaime ir, nesant autobusų, negali laiku atvykti į darbą, negali išvežioti pagamintos produkcijos klientams, gyvenantiems Telšių ir kituose rajonuose. Teigia, kad darbdavys R. P., kurio individualioje įmonėje jis (A. D.) dirba, yra pasakęs, jog atleis jį iš darbo, nes jis neatitinka jo keliamų darbuotojui reikalavimų – neturi vairuotojo teisių. Teigia, kad tokiu atveju jis praras pagrindinį pragyvenimo šaltinį, o kitų pajamų neturi. Pažymi, kad teismui pateikė darbdavio charakteristiką ir prašymą sutrumpinti vairuotojo teisių atėmimo terminą.

Apelianto teigimu, jis sutinka su tuo, kad minėtos aplinkybės teismų praktikoje nėra laikomos ypatingomis. Šios kategorijos bylose teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbu pasiekti paskirtos administracinės nuobaudos tikslus, kad pažeidėjai laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreipia dėmesį, kad Telšių AVPK nepateikė įrodymų, jog prieš administracinės nuobaudos skyrimą ir iki šiol jis nėra pažeidęs Kelių eismo taisyklių, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anot A. D., iš darbdavio pateiktos jo charakteristikos ir tarpininkavimo rašto teismas galėjo padaryti išvadą, kad jis sąžiningai dirba, laikosi įstatymų, taip pat teismas neturėjo pagrindo manyti, kad ateityje jis įstatymų nesilaikys.

Be to, A. D. teigimu, išskirtinės aplinkybės, minimos teismo nutarime, nėra būtina ATPK 329 straipsnio taikymo sąlyga. Asmens teises ribojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartis, administracinėje byloje Nr. N575-5840/2010).

Apeliantas taip pat pažymi, kad kiekvienu atveju pasisakant dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, turi būti įvertinamos faktinės aplinkybės, asmens elgesys nuobaudos vykdymo laikotarpiu, asmenybė ir kitos reikšmingos aplinkybės, galinčios apibūdinti asmenį ir atskleisti, ar paskirtąja administracine nuobauda yra pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr.11-378-583/2010).

Teigia, kad teismas be pagrindo nevertino aplinkybių, kad jis jau yra pensininkas, dėl ilgo tarnavimo tuometinės Tarybų Sąjungos laivyne prarado sveikatą, jam skauda sąnarius, sunku laiku atvykti į darbą.

Skunde taip pat nurodoma, kad pagal ATPK 256 straipsnį įrodymais yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra. Įrodymus teismas vertina remdamasis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Be to, administracinėje byloje Nr. 1-4031-815/2008 nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimus, turi vadovautis ne tik įstatymais, bet ir teise, inter alia (be kita ko), iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais. A. D. teigimu, netekus teisės vairuoti transporto priemones nukenčia jo darbas, sveikata. Mano, kad teismas turėjo pagrindą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Apeliantas nurodo ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011 pasisakyta, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Bet tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. A. D. įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ATPK 239 straipsnyje nurodytas sąlygos yra išpildytos.

Atsiliepimu į A. D. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. D. skundo jame nurodytais motyvais netenkinti. Nurodo, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas tenkinti apelianto prašymą ir sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

D. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007). Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios A. D. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ ir 329 straipsnių nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis sumokėjo paskirtą baudą, išklausė mokymo programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, jam kyla problemų pasiekti darbovietę, esančią už 40 km nuo gyvenamosios vietos, neturėdamas vairuotojo teisių jis negali atlikti visų darbinių funkcijų, po nuobaudos paskyrimo Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Tai, beje, savo skunde nurodė ir pats apeliantas.

Aplinkybės, kad A. D., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, galėtų atlikti daugiau darbinių funkcijų, pvz., ne tik gaminti produkciją, bet ir ją išvežioti užsakovams, be to, jam būtų patogiau atvykti į darbą, taip pat nėra išskirtinės, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Kaip teisingai nurodė ir pats apeliantas, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Kartu pažymima, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad A. D., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Iš apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo matyti, kad aplinkybes, jog A. D. yra pensininkas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas ir paskyrė A. D. minimalią ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą nuobaudą bei išdėstė baudos mokėjimą.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, teismas ATPK 329 straipsnio taikymo A. D. klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, taip pat ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylančių teisingumo, protingumo, proporcingumo bei kitų principų. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintos žmogaus teisės nėra absoliučios, įstatymų numatytais atvejais jos gali būti ribojamos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, įskaitant ir duomenis, patvirtinančius, kad apeliantui buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas, pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad A. D. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių didelį pavojų eismo saugumui, jo paties ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Sutrumpinus A. D. atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimą nepakeistą, A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas