- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-504-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03098-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- N. M.
- Ieškovas
- P. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-921-887/2020 pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovei N. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. T. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės N. M. 8 978,22 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovas ir V. T. dvejomis paskolų sutartimis 2000 m. sausio 1 d. paskolino A. T. nekilnojamojo turto įsigijimui 17 956,44 Eur (62 000 Lt). Po V. T. mirties visą turtą, taip pat ir reikalavimo teisę į A. T. paveldėjo ieškovas. Už gautus pinigus A. T. įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-421/2019, skolininko A. T. sugyventinei atsakovei N. M. buvo priteista ½ dalis viso A. T. turto, todėl A. T. ir N. M. yra ieškovo bendraskoliai 17 956,44 Eur apimtyje, dėl ko ieškovas ir prašo priteisti ½ dalį skolos, t. y. 8 978,22 Eur (17 956,44 Eur / 2), iš atsakovės.
4. Pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti arba atlikti įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei perleisti jos nekilnojamą turtą: pagalbinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
5. Nurodė, kad atsakovė kito nekilnojamojo turto, nei priteista ½ dalis A. T. nekilnojamojo turto, neturi. Atsakovė 2017 metų balandžio mėnesį nurodė, kad jos materialinė padėtis sunki, ji registruota darbo biržoje, gyvena iš socialinių pašalpų, santaupų neturi, todėl buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovė ėmėsi veiksmų parduoti turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovei N. M. priklausančių ½ dalių pagalbinių pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
7. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
8. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra sudariusi sutartį dėl jai priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto dalies pardavimo, todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovei perleisti jai priklausančią nuosavybės į nekilnojamąjį turtą dalį kitiems asmenims (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju įrašas viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo užtikrina laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė N. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškinys nepagrįstas, kadangi ji skolos neturi grąžinti, nes jos su ieškovu nesieja paskoliniai santykiai. Prie ieškinio nėra pridėta jokių ieškovo reikalavimus dėl atsakovės prievolių pagal sutartis nevykdymo patvirtinančių įrodymų. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės prievolių pagal sutartis nevykdymo, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
9.2. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų visapusiškai įvertinti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ieškinio sumos įtaką atsakovei, jos sąžiningumą ar nesąžiningumą, galimybes įvykdyti teismo sprendimą, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai. Į bylą taip pat nepateikta įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovės ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus.
9.3. Teismas formaliai įvertino deklaratyvius ieškovo teiginius, netinkamai vertino ieškinio pagrįstumą ir hipotetinę grėsmę ieškovo interesams, dėl ko nepagrįstai taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, varžančias atsakovės teises. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, neekonomiškos, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Pažymi, kad atsakovė turi pastovų darbą Nyderlanduose, jos mėnesinės su darbo užmokesčiu susijusios pajamos siekia apie 1800 Eur, atsakovė turi piniginių lėšų (santaupų) banko sąskaitose ir tik vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą V. T., šiuo metu gyvenančią Lietuvoje, kurios išlaikymui kas mėnesį N. M. teikia 200 Eur išlaikymą. Tai patvirtinantys dokumentai, kaip priedai, pateikiami kartu su atskiruoju skundu, o duomenys apie darbo sutarties pratęsimą bus pateikti papildomai, kadangi atsakovės darbdavys paprašytas juos pateikti. Tokiu būdu nėra jokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ar būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo riziką.
9.4. Ieškovas, reikšdamas nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas P. T. prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Atsakovė teismo sprendimu įgijo 1/2 dalį nekilnojamojo turto, kuris buvo įsigytas iš ieškovo ir jo motinos atsakovės sugyventiniui skolintų pinigų. Įgijus nekilnojamąjį turtą, tuo pačiu įgyjama ir prievolė grąžinti pasiskolintus pinigus, už kuriuos nekilnojamasis turtas ir buvo įgytas. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad ginčo, jog nekilnojamąjį turtą A. T. įgijo už iš P. T. ir jo mamos pasiskolintus pinigus, tarp atsakovės ir A. T.. Todėl atsakovės pareiga padengti skolas, kurios buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui ir iš kurių įgytas atsakovės nekilnojamasis turtas, yra prejudicinis faktas, kurio įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
10.2. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kadangi apeliantei ieškinio suma yra didelė, jos turtinė padėtis sunki, santaupų neturi, o jeigu ir turi, tai jos nėra didelės. Be to, atsakovė turi tik vienintelį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio mėn. ji kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerius, su kuriais pasirašė sutartį ir kurių pagalba siekia parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė 2017 – 2018 m. vengė beveik metus laiko mokėti palyginus nedidelį 150 – 190 Eur per mėnesį išlaikymą savo nepilnametei dukrai, dėl ko buvo išduotas vykdomasis raštas.
10.3. Teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė (nekilnojamojo turto pardavimo draudimas) neužkerta kelio atsakovei ieškoti potencialių nekilnojamojo turto pirkėjų. Taigi ši priemonė niekaip neriboja atsakovės teisių, o skirta tik tam, kad galima būtų užtikrinti ieškovo, kaip kreditoriaus, interesų apsauga, kad nekilnojamasis turtas nebus parduotas negrąžinus ieškovui skolos. Parduodant turtą, potencialus pirkėjas galės dalį kainos (lygią skolos sumai) sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą, taigi pardavimo teisės ribojimas nėra priemonė, kuri nepagrįstai varžytų atsakovės teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kurie, jos teigimu, patvirtina atskirojo skundo argumentus, prašydama juos prijungti prie bylos.
12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Atsižvelgiant į tai, kad priešinga šalis su pateiktais įrodymais yra susipažinusi (ieškovui šie įrodymai buvo išsiųsti kartu su atskiruoju skundu), dėl jų įrodomosios galios ieškovas paaiškino atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl teismas sprendžia, kad naujų įrodymų prijungimas prie bylos šalių teisių nepažeis ir bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl jie priimtini ir vertintini kartu su kitais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas nekilnojamojo turto registre apie nekilnojamojo turto perleidimo draudimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą teisminę praktiką; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, spręsdamas ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei priklausančiam turtui poreikio, darė išvadą, kad egzistuoja abi šios sąlygos, tačiau apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada. Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl abiejų šių sąlygų (ne)buvimo.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
18. Ieškovo teisių pažeidimas grindžiamas tuo, kad atsakovė įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra gavusi ½ dalį A. T. priklausiusio nekilnojamojo turto, kurio įsigijimui buvo panaudotos ieškovo ir jo motino skolintos lėšos, kurios iki šiol negrąžintos. Todėl atsakovė, kaip nekilnojamojo turto, kurio įsigijimui buvo panaudotos skolintos lėšos, bendraturtė, turi pareigą grąžinti ieškovui, paveldėjusiam ir savo motinos turto dalį, ½ dalį paskolintos pinigų sumos.
19. Apeliantė nurodo, kad jos ir ieškovo nesiejo jokie paskoliniai santykiai, ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė, todėl ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
20. Pagal teismų formuojamą praktiką ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-132-881/2020).
21. Ieškovas neteigia, kad jį su atsakove siejo sutartiniai santykiai, ir savo reikalavimą kildina iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-421/2019, nustatytų aplinkybių ir jos rezultato, kuriuo remiantis A. T. sugyventinei atsakovei N. M. buvo priteista ½ dalis viso A. T. turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kurio įsigijimui buvo panaudotos ieškovo ir jo motinos A. T. skolintos lėšos. Šios aplinkybės sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką, o jų teisinė įvertinimą turės pateikti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą, taip pat įvertinęs su ieškiniu pateiktus įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti pagrįstą išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta teisingai.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
23. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
24. Apeliantė nurodo, kad pareikšto jai reikalavimo suma nėra didelį, ji turi santaupų, dirba užsienio valstybėje ir gauna pastovias pajamas.
25. Pažymėtina, kad pagal teismų suformuotą praktiką, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės. Šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turėdamas tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020).
26. Apeliantė savo turtinę padėtį įrodinėja pateiktas įrodymais apie jos darbą Nyderlandų Karalystėje ir joje gaunamą darbo užmokestį. Iš darbo sutarties matyti, kad apeliantė įsidarbino 2018 m. rugsėjo 4 d., sutartis turėjo būti pratęsta iki 2019 m. spalio 18 d., darbo sutartis yra terminuota. Nors apeliantė savo skunde ir nurodo, kad darbo sutarties pratęsimą patvirtinančius įrodymus pateiks vėliau, tačiau iki teismo posėdžio tokie įrodymai apeliacinės instancijos teismui nepateikti. Todėl sutiktina su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog apeliantės darbas yra laikino pobūdžio ir nepateikta duomenų apie apeliantės šiuo metu gaunamas darbines pajamas. Todėl laikytina, kad apeliantė neįrodė savo skundo argumentų apie jos geras finansines galimybes.
27. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
28. Ieškovas grėsmę teismo sprendimo įvykdymu įrodinėja aplinkybe, kad apeliantė siekia parduoti jai nuosavybės teise priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą, o tai patvirtina esant ją nesąžininga.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė su nekilnojamojo turto agentūra MB „Mano rezidencija“ 2019 m. gruodžio 18 d. pasirašė tarpininkavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, 2020 m. sausio 1 d. nekilnojo turto pardavimo tarpininko elektroniniame laiške nurodyta, kad pirkėjo paieška nepradėta, nes laukiama turto vertinimo. Todėl yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė ėmėsi veiksmų perleisti tretiesiems asmenims jai teismo sprendimu priteistą ½ dalį nekilnojamojo turto, kuris pagal bylos duomenis yra jos vienintelis turimas turtas.
30. Taigi, paminėtu atveju pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė aplinkybę, teikiančią pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (jos ketinimą perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims), o tai vertinama kaip grėsmė, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
31. Pažymėtina, kad teismo taikytas draudimas nėra absoliutus ir neapima bet kokio disponavimo ginčo objektu tapusiu turtu uždraudimo, nes teismas taikė ne šio turto areštą (CPK 145 str. 1 d. 1 p.), o CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą įrašo viešame registre padarymą dėl nuosavybės teisės perleidimo iki kilęs ginčas bus išspręstas uždraudimo. Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra turto areštas, laikinai apribojantis vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-478-370/2018). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020).
32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, draudžiantis disponuoti turtu, yra pritaikyta teisėtai, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, neapsunkina atsakovės galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.