- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2-132-881/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Marių kooperatyvas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties, kuria, patenkinus atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių kooperatyvas“ atskirąjį skundą, panaikinta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“, kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei dėl nekilnojamojo turto perleidimo akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 18 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0033/15/02085, taikyti restituciją: trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „GJ baldai“ nuosavybėn grąžinti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę KU „Mėmelio taupomoji kasa“ grąžinti atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0033/15/02085 gautas sumas; įpareigoti bankrutuojančią UAB „GJ baldai“ grąžinti atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0033/15/02085 gautas sumas (toliau – ir Aktas); priteisti ieškovei iš atsakovių UAB „Marių kooperatyvas“ ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies – pritaikė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovės prašyme nurodytam atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ nuosavybės teise priklausančiam turtui.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuriuo prašė teismo nutartį panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad pateiktu teismui ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nes, ieškovės teigimu, turtas perduotas už gerokai mažesnę jo kainą, nei yra tikroji turto vertė. Ieškovė kartu su ieškiniu buvo pateikusi 2014 m. lapkričio 11 d. konsultaciją apie tikėtiną turto vertę, kurioje galima turto vertė nurodyta – 4 430 000 Lt (1 283 016,60 Eur). Naujesnių duomenų apie ginčo turto vertę ieškovė nepateikė. Kartu su pateiktu atskiruoju skundu atsakovė pateikė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. E- 18-04-18-185, kuriame nustatyta, jog ginčo turto vertė 2018 m. balandžio 18 d. yra 346 000 Eur. Turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui perduotas už 346 000 Eur, todėl, atsakovės teigimu, ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovė neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo vykdymui, nes ginčo turtui jau yra taikytas nuosavybės teisės perleidimo draudimas kitoje civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįstas, sprendė, jog yra pagrindas panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertino ne prima facie (preliminarų, tikėtiną) ieškinio pagrįstumą ir grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau pasisakė dėl bylos esmės, kas lėmė, jog neteisėtai ir nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių klausimo pagrįstumo vertinimui buvo parinkti ne tie vertinimo kriterijai.
8.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių naujesnių nei 2014 m. lapkričio 11 d. duomenų apie ginčo turto vertę. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė ieškovės užsakymu parengtą 2019 m. rugsėjo 17 d. turto vertės pažymą, kurioje nurodoma, kad turto vertė akto sudarymo dieną galėjo būti 1 036 000 Eur, kas tik patvirtina, kad turtas buvo perduotas aktu už nepagrįstai ir neteisėtai žemą kainą. Teismas ne tik kad visiškai nevertino šio dokumento, tačiau nutartyje klaidingai konstatavo, kad tokie dokumentai apskritai nepateikti. Be to, ieškovė į bylą pateikė 2013 m. spalio 3 d. hipotekos sandorį, iš kurio turinio matyti, kad turto bendra vertė hipotekos sandorio sudarymo dieną buvo 2 960 000 Lt (857 275,25 Eur); 2013 m. rugsėjo 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ turtą iš buvusio jo savininko įsigijo už bendrą 3 000 000 Lt (868 860,06 Eur) kainą. Taip pat, teikdama šį atskirąjį skundą, ieškovė į bylą pateikia 2019 m. spalio 1 d. UAB „CRE pro“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2019/09-19, kurioje, atlikus išsamų vertinimą, daroma išvada, kad turto vertė 2018 m. rugsėjo 18 d. (t. y. ginčo akto sudarymo dieną) yra 1 036 000 Eur.
8.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje reglamentuojamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką, nepagrįstai šios sąlygos galiojimą siedamas su kitoje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, vertindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą pagal CPK 144 straipsnį, neturi teisės remtis kitose bylose priimtomis nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir privalo nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas konkrečioje byloje.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Apeliantės pozicija dėl teismo atlikto preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo yra nesąžininga, kadangi apeliantė siekia įtikinti teismą, jog teismas turėjo teikti prioritetą būtent apeliantės į bylą pateiktiems įrodymams ir ignoruoti atsakovės pateiktus įrodymus, kurie net ir be išsamesnio vertinimo pakankamai patikimai paneigė apeliantės į bylą pateiktus penkerių metų senumo duomenis apie galimą turto vertę. Nagrinėjamu atveju turto vertė buvo nustatyta ir turtas įkainotas laikantis CPK nustatytos realizuojamo turto įkainojimo tvarkos. Todėl atsakovės naudai galioja Akto ir jame nurodytos turto kainos teisėtumo bei pagrįstumo prezumpcija, kurią būtent apeliantė privalės paneigti byloje leistinais įrodymais.
9.2. Atskirajame skunde apeliantė melagingai tvirtina, kad į bylą buvo pateikusi 2019 m. rugsėjo 17 d. turto vertės pažymą, kurioje nurodoma, kad turto vertė Akto sudarymo dieną galėjo būti 1 036 000 Eur. Apeliantės su ieškiniu pateikti dokumentai neginčijamai patvirtina, kad jokios 2019 m. rugsėjo 17 d. turto vertės pažymos apeliantė su ieškiniu iš tiesų nepateikė.
9.3. Net jeigu apeliantė ir būtų su ieškiniu pateikusi jos minimą 2019 m. rugsėjo 17 d. turto vertės pažymą, tokia pažyma nepaneigtų atsakovės į bylą pateikto aukštesnės galios oficialiojo rašytinio įrodymo – UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2018 m. balandžio 18 d. ekspertizės akto Nr. E-18-04-18-I85. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju būtent oficialūs rašytiniai dokumentai prima facie patvirtina turto pardavimo kainos atitikimą rinkos sąlygoms, kas preliminariai rodo apeliantės pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Visgi toks išankstinis byloje esančių įrodymų vertinimas nepaneigia apeliantės teisės ir galimybės leidžiamais įrodymais paneigti atsakovės naudai galiojančių prezumpcijų dėl turto realizavimo akto teisėtumo bei turto pardavimo kainos atitikimo rinkos kainoms. Todėl apeliantės teiginiai, neva teismas nutartimi pasisakė dėl bylos esmės, yra nepagrįsti.
9.1. Teismas neturėtų aklai pasikliauti į bylą naujai pateiktoje UAB „CRE pro“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2019/09-19 teikiamomis išvadomis.
9.2. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nėra preziumuojama, todėl ją įrodyti privalo atitinkamą prašymą pateikęs asmuo. Tačiau šiuo atveju susidarė situacija, kai apeliantė grėsmę teismo sprendimo vykdymui grindžia išimtinai vien tik ginčo pobūdžiu, kuris savaime nei padidina, nei sumažina rizikos dėl teismo sprendimo vykdymo galimumo. Apeliantei nepateikus konkrečių įrodymų, leidžiančių bent įtarti atsakovės nesąžiningus ketinimus, nėra pagrindo daryti išvados apie egzistuojančią antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
9.1. Kitoje civilinėje byloje turtui galiojantys suvaržymai objektyviai paneigia bei eliminuoja atsakovės disponavimo turtu galimybes. Be to, kitoje byloje galiojančių turto disponavimo suvaržymų kontekste papildomas ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik dubliuotų šiuo metu tebegaliojančias turto suvaržymo priemones, kas iš principo prieštarautų protingumo ar ekonomiškumo principams.
10. Trečiasis asmuo BUAB „GJ baldai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Motyvuojamoji dalis
10.1. Ieškovės atskirasis skundas yra pagrįstas, kadangi teismas netinkamai vertino ieškinio prima facie pagrįstumą, dėl ko pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.2. Teismas privalėjo įvertinti sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką būtent šioje byloje, ko teismas nepagrįstai neatliko.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, panaikinta anksčiau priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (preliminariai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
14. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas savo ankstesnę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sutiko su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad apeliantės pareikštas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, taip pat apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo vykdymui, t. y. sprendė, kad apeliantės prašymas neatitinka abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, su kuo apeliantė nesutinka. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes skundžiama nutartimi pasisakė dėl bylos esmės, nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų įrodymų bei nepagrįstai nustatė, kad neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
15. Pagal teismų formuojamą praktiką ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
16. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
17. Kita vertus, teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020).
18. Nagrinėdamas atsakovės paduotą atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pateikti duomenys, susiję su byloje įrodinėtina esmine jos aplinkybe – ginčo turto verte, yra naujesni, nei apeliantės, todėl, kaip minėta, pritarė atsakovės argumentams, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė kartu su ieškiniu buvo pateikusi ir naujesnių, nei 2014 m. lapkričio 11 d. konsultacija, duomenų – iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantės atskirajame skunde nurodoma 2019 m. rugsėjo 17 d. turto vertės pažyma kartu su ieškiniu nebuvo pateikta (apeliantės pareikšto ieškinio priedas Nr. 15 yra ta pati jau minėta 2014 m. lapkričio 11 d. konsultacija), o kiti kartu su ieškiniu pateikti duomenys yra dar senesni nei 2014 metų konsultacija.
19. Nustatyta aplinkybė, kad jokios 2019 m. rugsėjo 17 d. turto vertės pažymos, priešingai nei teigia, apeliantė kartu su ieškiniu nebuvo pateikusi, ne tik paneigia apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino (neatsižvelgė) į bylą pateiktų įrodymų, bet ir sustiprina pirmosios instancijos teismo iškeltas abejones sėkminga apeliantei proceso baigtimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kitaip vertinti preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
20. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2019 m. spalio 1 d. surašytą UAB „CRE pro“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, o atsakovė kartu su 2020 m. vasario 12 d. prašymu – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 22 d. patikrinimo aktą Nr. GT7-1, kuriame konstatuota, kad pirmiau nurodyta turto vertinimo ataskaita neatitinka įstatymo reikalavimų. Dėl pateiktų įrodymų įrodomosios vertės turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių įrodymų nepasisako, tik konstatuoja, kad, išanalizavus su šiais įrodymais susijusius apeliantės atskirojo skundo argumentus ir atsakovės atsikirtimus, preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas nesikeičia.
21. Ieškovės atskirajame skunde, kaip minėta, taip pat dėstomi argumentai, susiję su antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui –egzistavimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, ar yra antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali spręsti, tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu. Kadangi nagrinėjamu atveju pastaroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga byloje nenustatyta, dėl antrosios sąlygos ir su ja susijusių byloje dalyvaujančių asmenų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes tai neturėtų reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.