- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-1138-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16319-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Šiaulių banko
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.16.10Lizingas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1082-608/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovui D. P. dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš sutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB Šiaulių bankas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. P. 5 167,82 Eur negrąžintą turto likutinę vertę, 969,47 Eur palūkanų, 21,35 Eur delspinigių, 78,65 Eur išlaidas dėl automobilio atsiėmimo, transportavimo ir pardavimo, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018-11-09 buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. TV-184-08835 (toliau ir Lizingo sutartis), pagal kurią ieškovė įgijo nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini) ir perdavė automobilį atsakovui valdyti ir naudoti savo poreikiams, o atsakovas įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio įmokas ir vykdyti kitas Lizingo sutartyje numatytas prievoles. Kadangi atsakovas prievolių nevykdė (neatliko numatytų mokėjimų, nemokėjo palūkanų ir delspinigių), ieškovė nutraukė Lizingo sutartį su atsakovu nuo 2020-03-03. Atsakovas ieškovei negrąžino 6 237,29 Eur skolą, kurią sudaro: i) 5 167,82 Eur negrąžinta turto likutinė vertė pagal Lizingo sutartį; ii) 969,47 Eur nesumokėtos sutartinės palūkanos (palūkanų norma 8,5 proc.), kurias sudaro 172,57 Eur nesumokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos (2020-03-03) ir 796,90 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos iki Lizingo sutarties grafiko pabaigos (2023-11-20); ii) 21,35 Eur delspinigiai; iv) 78,65 Eur patirtos automobilio atsiėmimo, transportavimo ir pardavimo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-02 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. P. ieškovės naudai 5 167,82 Eur turto likutinę vertę, 172,57 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 21,35 Eur delspinigius, 78,65 Eur išlaidas už automobilio paiešką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 440,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 122,11 Eur bylinėjimosi išlaidas, o likusią ieškinio dalį atmetė.
2.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2018-11-09 sudarė Lizingo sutartį Nr. TV-184-08835, kurios pagrindu ieškovė nupirko iš pardavėjo automobilį (duomenys neskelbtini) ir perdavė atsakovui naudoti už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą, turtas pereis atsakovui nuosavybės teise. Atsakovas sutartimi įsipareigojo pagal sutarties šalių suderintą grafiką sumokėti ieškovei 6 000 Eur turto vertę, 1 401,55 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ir 150 Eur administravimo mokestį iki 2023-11-20. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. laiku nemokėjo įmokų pagal šalių suderintą grafiką. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2020-02-17 pranešimu įspėjo atsakovą, kad iki 2020-03-03 nesumokėjus skolos, lizingo sutartis su atsakovu bus vienašališkai nutraukta. Per ieškovės nustatytą terminą atsakovas skolos neapmokėjo, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu nuo 2020-03-03 ir pareikalavo atsakovą grąžinti automobilį (duomenys neskelbtini). Atsakovas automobilio ieškovei negrąžino.
2.2. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą pirko savo asmeniniams poreikiams, šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip išperkamosios nuomos sutartį. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 7.3.1 papunktyje numatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Dėl išperkamosios nuomos davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neišpirktos išperkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrąžintas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas. Sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo sutarties vykdymo, nėra.
2.3. Atsakovas, nutraukus sutartį, negrąžino ieškovei turto ir nesumokėjo likusios turto vertės, dėl ko ieškovė patyrė 5 167,82 Eur nuostolį. Iki sutarties vienašalio nutraukimo atsakovas, jeigu būtų tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus, būtų turėjęs ieškovei sumokėti 172,57 Eur dydžio palūkanas, atliekančias mokėjimo funkciją. Atsakovas periodinių įmokų nemokėjo, nesumokėjo už išperkamą turtą, turto ieškovei negrąžino, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 5 167,82 Eur neišmokėta turto likutinė vertė ir 172,57 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo 2020-03-03.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 796,90 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties grafiko pabaigos 2023-11-20. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo. Nutraukus sutartį pasibaigė ir atsakovo prievolė mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestas.
2.5. Ieškovė prašė priteisti 78,65 Eur patirtas išlaidas dėl automobilio paieškos. Vadovaujantis lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1.3 papunkčiu, visos su automobilio grąžinimu ar realizavimu ieškovei susijusios išlaidos bei rizika tenka atsakovui. Ieškovė dėl automobilio paieškos kreipėsi į UAB ,,Turto rizikos valdymas”, kurios pateiktoje 2020-04-27 pažymoje apie atliktą darbą nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) surasti nepavyko ir transporto priemonės buvimo vieta nenustatyta. Už paslaugas bendrovė ieškovei pateikė apmokėti 2020-04-27 sąskaitą (sąskaitos vertė – 78,65 Eur). Kadangi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė turėjo išlaidų, susijusių su negrąžinto turto paieška, atsakovas turi ieškovei atlyginti dėl to patirtus nuostolius.
2.6. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.18 papunktyje numatyta, kad laiku nesumokėjus grafike nurodytų mokėtinų sumų, klientas moka bankui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekviena kalendorinę dieną nuo pradelstos mokėti sumos. Ieškovė prašo priteisti 21,35 Eur delspinigius ne daugiau kaip už 180 dienų pagal pridėtą delspinigių apskaičiavimo pažymą. Kadangi atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės, ieškovės reikalavimas tenkintas.
2.7. Ieškovė sumokėjo 140 Eur žyminį mokestį. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 87,22 procentai reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistos 122,11 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
3. Ieškovė AB Šiaulių bankas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-02 sprendimą už akių dalyje dėl 796,90 Eur palūkanų priteisimo netenkinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dalyje dėl 796,90 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
3.1. Nors teismas sprendime nurodė, jog atsakovui tenka pareiga (kyla sutartinės atsakomybė) atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, tačiau atsakovės reikalavimą dalyje dėl 796,90 Eur palūkanų priteisimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal CK 6.221 straipsnio nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo. Teismas netinkamai taikė CK 6.221 straipsnio nuostatas dėl sutarties šalių atleidimo nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo sutarties nutraukimo atveju. Ieškovė nereikalavo, kad atsakovas toliau vykdytų prievoles, bet prašė priteisti palūkanas. Palūkanos turėtų būti laikomos nuostoliais, kuriuos bankas patyrė dėl lizingo sutarties nutraukimo. Jei pirmosios instancijos teismas traktavo, kad palūkanos po lizingo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, tuomet turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, kurių dydis atitinka negautų palūkanų sumą, priteisimo. Ieškovė privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas.
3.2. Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl padaryto sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus ir lizingo davėjo (banko) teisę reikalauti iš lizingo gavėjo (atsakovo) tiek, kiek bankas būtų gavęs, jeigu lizingo sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį, kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tinkamo išperkamosios nuomos sutarties vykdymo atveju ieškovė gali pagrįstai tikėtis atgauti turto vertę ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas, padaręs išvadą, kad atsakovui tenka pareiga (kyla sutartinė atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), nepagrįstai nepriteisė ieškovei 796,90 Eur palūkanų, kurias ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartį ir būtų sumokėjęs visas lizingo sutartyje numatytas sumas, jei lizingo sutartis dėl atsakovo kaltės nebūtų buvusi nutraukta prieš terminą. Teismas turėjo įvertinti, kad nutraukus lizingo sutartį nurodytų pajamų bankas negavo, todėl turi teisę į tokių nuostolių atlyginimą, kad būtų grąžinta į padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Byloje apeliacinį skundą teikė tik ieškovė, o ginčas buvo išspręstas priėmus sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
6. Apeliacinis skundas teiktas dėl apylinkės teismo 2021-02-02 sprendimo už akių dalies (e. b. l. 26–29), susijusios su netenkintu reikalavimu priteisti 796,90 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo Lizingo sutarties nutraukimo 2020-03-03 iki Lizingo sutarties grafiko pabaigos (2023-11-20).
7. Apeliaciniu skundu neskundžiami pirmosios instancijos teismo motyvai, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą pirko savo asmeniniams poreikiams, šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip išperkamosios nuomos sutartį. Tai rodo, kad sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius. Civiliniame kodekse tokios sutarties sąvoka nepateikiama, tačiau CK 6.503 straipsnyje nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal šio straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011; 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013 pažymėta, kad CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybė pagal šią sutartį, todėl, sprendžiant ginčus dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai). Pirmiau nurodytoje nutartyje kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada, kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas, bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti. Tokiu atveju išperkamosios nuomos sutartis turi vieną esminių finansinės nuomos sutarties požymių. Nepaisant to, sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės pagal šalių sudarytą išperkamosios nuomos sutartį išperkamosios nuomos sutarčiai ir iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartimi daiktas perduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui būtent verslo tikslais, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), o išperkamosios nuomos atveju asmuo gali įsigyti daiktą asmeniniams poreikiams tenkinti. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį nėra pagrindo vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose buvo sprendžiami nuostolių atlyginimo, nutraukus lizingo sutartis, klausimai, suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02- 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).
9. Pagal sudarytą sutartį ieškovė už 6 000 Eur kainą įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens ir perdavė automobilį valdyti atsakovui, o atsakovas įsipareigojo 60 mėnesių kiekvieną mėnesį nuo 2018-12-20 iki 2023-11-20 mokėti lizingo įmokas, kurias sudaro kintama dalis, skirta turto vertės dengimui, ir palūkanų įmokos. Iš viso per 60 mėnesių atsakovas ieškovei turėjo sumokėti 6 000 Eur turto vertę ir 1 401,55 Eur palūkanų. Bylos duomenimis, ieškovė sutartį su atsakovu nutraukė nuo 2020-03-03.
10. Ieškovė nurodė, jog nuo sutarties nutraukimo momento 2020-03-30 paskaičiavo 796,90 Eur palūkanų iki sutarties (grafiko) pabaigos. Visgi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nutraukus sutartį, mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimas negalimas (CK 6.6.221 straipsnio 1 dalis) (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 54 punktą). Dėl šios priežasties apylinkės teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 796,90 Eur palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė palūkanas apskaičiavo pagal sutarties grafiką (nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties grafiko pabaigos (2023-11-20)). Kaip matyti iš sutarties grafiko, palūkanos turėjo būti skaičiuojamas visos sutarties galiojimo metu. Tai reiškia, kad aptartos palūkanos atliko užmokesčio už naudojimąsi pinigais funkciją (CK 6.567 straipsnio 1 dalis).
11. Ieškovė teigė, kad nepriteistos palūkanos turėtų būti laikomos nuostoliais, kuriuos bankas patyrė dėl sutarties nutraukimo. Visgi, teisėjų kolegija pastebi, jog ieškovė reikalavimo priteisti nuostolius negautų pajamų forma ieškinyje neprašė. Reikalavimas priteisti nuostolius negautų pajamų forma savo esme yra reikalavimas skolininkui (atsakovui) taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.249 straipsnio 1 dalis) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 50 punktą). Tai, kad ieškovė sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas apeliaciniame skunde jau įvardija kaip nuostolius (negautas pajamas), neįrodinėdama jų (negautų pajamų) dydžio ir reikalavimo pagrindo, o iš esmės po sutarties nutraukimo reikalaudama sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas kaip ir tinkamo sutarties vykdymo atveju, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šalių susitarimą ir ieškovės prašomų priteisti sumų prigimtį. Pastebėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir kiti apygardų teismai (žr. Panevėžio apygardos teismo 2021-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-7-544/2021, nutarties 19 punktas; Kauno apygardos teismo 2021-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-34-260/2021, nutarties 17 punktas).
12. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Būtent ieškovė turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, jį (ieškinio dalyką bei pagrindą) suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 969,47 Eur palūkanas, kurias sudarė 172,57 Eur palūkanos iki sutarties nutraukimo momento (2020-03-03) ir 796,90 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo momento 2020-03-03 iki sutarties (grafiko) pabaigos (2023-11-20), t. y. ieškovė iš esmės pareiškė reikalavimą dėl sutartinės prievolės įvykdymo natūra, ko neturėjo teisės daryti, ir nepareiškė reikalavimo dėl civilinės atsakomybės negautų pajamų forma atlyginimo priteisimo. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, toks reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi.
13. Papildomai pažymėtina, kad apeliantei (ieškovei) neužkirsta galimybė vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės taisyklėmis reikalauti atlyginti negautas pajamas. Nutraukus sutartį turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reguliuojančiomis CK normomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis.
14. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti (likę) apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl skundžiamas teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, nėra pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.