Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4585-393/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 25 procentų dydžio sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Finansų bitė“ ir atsakovo M. K. 2019 m. gruodžio 13 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 98922522, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 1 819 Eur paskola 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai grąžinti paskolą, mokėti palūkanas, administravimo mokestį ir kitus mokesčius pagal sutartį. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, todėl ieškovė, vadovaudamasi šalių sudarytos sutarties 8.9 punktu, vienašališkai 2020 m. birželio 30 d. nutraukė sutartį. Atsakovas ieškovei liko skolingas 1 819 Eur paskolos, 227,57 Eur palūkanų, 157,23 Eur administravimo mokesčio ir 181 Eur sutarties sudarymo mokesčio, iš viso 2 384,80 Eur. Ieškovė 2020 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2020 m. rugsėjo 21 d. patikslinusi, prašė teismo priteisti jai iš atsakovo M. K. 1 819 Eur negrąžintą paskolą, 227,57 Eur paskolos palūkanas pagal sutartį, 157,23 Eur administravimo mokestį, 181 Eur sutarties sudarymo mokestį, 25 procentų dydžio sutartines (pelno) palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (54 Eur žyminį mokestį ir 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas). Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo M. K. 2 384,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

13. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti jai 25 procentų dydžio sutartines (pelno) palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2021m. gruodžio 31 d. (kaip negautas pajamas/ nuostolius), ir nepriteistos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos sumokant už advokatės teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia dėl šių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl sutartinių palūkanų

14. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 25 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant jas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, atmetamas nes paskolos (vartojimo kredito) sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 7.1, 8.11 punktai, kuriuose numatyta, jog mokėjimo palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar sutartis nutraukta, prieštarauja ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad 25 proc. sutartinės (pelno) palūkanos už negrąžintą paskolą, turėjo būti priteistos nuo ieškinio pateikimo dienos iki paskolos sutarties įvykdymo termino pabaigos, šalių teises ir pareigas nustatančios paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir įmokų mokėjimo grafike numatyta 25 proc. metinė palūkanų norma. Pačioje paskolos sutartyje yra nurodyta, kad jos nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo (bendrųjų sąlygų 8.11 punktas). Kadangi paskolos sutartyje yra atskirai sutarta dėl joje nurodytų palūkanų skaičiavimo net ir po šios sutarties nutraukimo, todėl nėra pagrindo tokia sutarties nuostata nesivadovauti. Taip pat apeliaciniame skunde ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir joje pateiktus išaiškinimus, susijusius su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po kredito sutarties nutraukimo.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas suformavo naują praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

16. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Todėl toks reikalavimas negali būti kreditoriaus reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė sutartį, sudarytą 2019 m. gruodžio 13 d. su atsakovu, 2020 m. birželio 30 d. nutraukė, todėl remiantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 30 d.) nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo kredito sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos.

18. Teisėjų kolegija pastebi, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Būtent ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, jį suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tiek byloje pateiktu patikslintu ieškiniu, tiek ir apeliaciniu skundu ieškovė prašė priteisti jai 25 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. pareiškė reikalavimą dėl sutartinės prievolės įvykdymo natūra, ko neturėjo teisės daryti, bet nepareiškė reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų ar nuostolių atlyginimo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

19. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs iš dalies ieškinį, ieškovei priteisė 54 Eur bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį, o ieškovės prašymo priteisti 484 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas netenkino. Teismas nurodė, jog nėra duomenų, kad rengiant ieškinį buvo naudotasi advokato paslaugomis, todėl prašomos priteisti tik mokėjimo dokumentais patvirtintos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas iš atsakovo nepriteistinos. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nepriteisė 484 Eur patirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Teismas neprašė ieškovės pašalinti trūkumus ir pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad buvo naudotasi advokato paslaugomis rengiant patikslintą ieškinį. Ieškovė yra sudariusi sutartį dėl teisinių paslaugų su advokate Gintare Kolesnikoviene, ieškovei buvo išrašyta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas rengiant patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4585-393/2020, ieškovė teismui pateikė išrašytų sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

20. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl nepriteistų išlaidų, patirtų apmokant advokatei už suteiktas teisines paslaugas, yra nepagrįstas.

21. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

22. Ieškovė prašymą priteisti jai 484 Eur už advokatės teisinę pagalbą pareiškė patikslintame ieškinyje, teismui pateikė įrodymus, kad sumokėjo advokatų kontorai 363 Eur ir 121 Eur sumas. Tačiau iš mokėjimo dokumentų neįmanoma nustatyti, už ką ieškovė mokėjo, o ir į bylą, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisinių paslaugų sutarties ieškovė nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas, kada įstatymas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) numato šalies pareigą teikti konkrečius įrodymus su paskaičiavimais apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai sprendė, jog pagal pateiktus įrodymus negalima pripažinti, kad ieškovė naudojosi advokato nagrinėjant šią bylą teiktomis teisinėmis paslaugomis.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas iš atsakovo nepriteisė.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų bei įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.