- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-15
- Bylos Nr.
- e2A-7-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- AS „PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- A. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-7-544/2021
teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00842-2020-3
2021 m. sausio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AS „PlusPlus Capital“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8164-504/2020 pagal ieškovės AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AS „PlusPlus Capital“ prašė priteisti iš atsakovo A. R.: 6 766,26 Eur negrąžintą kreditą; 46,25 Eur administravimo mokesčio; 1 401,99 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui; 23,78 procentų dydžio metines palūkanas, skirtas kompensuoti negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 15 d., 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas A. R. su „Bigbank“ AS filialu sudarė kredito vartojimo sutartį Nr. 1804846/96pa (toliau – ir sutartis), pagal kurią bankas suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, bankas sudarytą sutartį 2018 m. gruodžio 1 d. nutraukė.
3. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp „Bigbank“ AS ir ieškovės AS „PlusPlus Capital“, visos iš sutarties kylančios reikalavimo teisės (įskaitant, bet neapsiribojant teise į palūkanas bei netesybas) į atsakovą buvo perleistos ieškovei. Faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2018 m. gruodžio 7 d. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Ieškovė siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai, atsakovui įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikus, esant ieškovės prašymui, 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AS „PlusPlus Capital“ iš atsakovo A. R. 6 766,26 Eur skolą, 46,25 Eur sutarties administravimo mokestį, 39,84 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 154,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusios ieškinio dalies netenkino.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaikė įstatymo reikalavimų ir vartojimo kredito sutarties nuostatų, nustatytais terminais nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį, būdamas informuotas apie reikalavimo perleidimą prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, į ieškovės siųstą įspėjimą nereagavo. Vadovaudamasis tuo, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 6 766,26 Eur negrąžinto kredito ir 46,25 Eur sutarties administravimo mokesčio.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad vartojimo kredito sutartis Nr. 1804846/96pa buvo nutraukta prieš terminą dar 2018 m. gruodžio 1 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo pradinė kreditorė pareikalavo atsakovą nedelsiant sumokėti „Bigbank“ AS filialui visą mokėtiną sumą, kurią sudaro 7 306,99 Eur, teismas laikė, jog nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra. Pažymėjo, kad ieškovė įsigijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą 2018 m. gruodžio 7 d., t. y. jau po to, kai vartojimo kredito sutartis Nr. 1804846/96pa su atsakovu buvo nutraukta (2018 m. gruodžio 1 d.). Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad ji pagrįstai galėjo tikėtis, jog atsakovas tinkamai įvykdys sutartines prievoles, t. y. nenurodyta, kaip pradinė kreditorė, suteikdama kreditą, įvertino atsakovo kreditingumą, ar elgėsi protingai bei sąžiningai aiškindama sutarties sąlygas, o vartojimo kredito sutartyje nėra numatyta, jog nuo laiku nesumokėtos kredito sumos skaičiuojamos palūkanos yra kompensuojamojo pobūdžio. Be to, pati ieškovė akcentuoja, jog prašo priteisti mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas. Įvertinęs tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas pradinės kreditorės iki sutarties nutraukimo dienos, kurios liko nepadengtos po gautų atsakovo įmokų paskirstymo, t. y. 39,84 Eur. Reikalavimus dėl 1 362,15 Eur palūkanų už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2018 m. gruodžio 7 d.) iki šio ieškinio pareiškimo bei dėl 23,78 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 15 d., teismas atmetė kaip nepagrįstus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 1, 2 dalys).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė AS „PlusPlus Capital“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už akių ir ieškovės AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovui A. R. tenkinti pilna apimtimi.
8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs ieškovės teisę į negautų pajamų atlyginimą, laikė, kad ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas yra nepagrįstas, todėl ieškinį tenkino tik iš dalies. Apeliantės įsitikinimu, tokios teismo išvados yra visiškai nepagrįstos. Šiuo atveju egzistuoja visi kriterijai, būtini negautų pajamų atsiradimo faktui konstatuoti, t. y. teisėtai (kas šioje byloje nėra paneigta) sudarant kredito sutartį kreditorė pagrįstai, realiai ir nehipotetiškai numatė ne tik atgauti kreditą, bet ir gauti sutartyje sulygtas pajamas (pelno palūkanas), kas ir būtų įvykę, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus (mokėjęs sutarties grafike numatytas įmokas). Tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas) kredito sutartis buvo nutraukta, o kreditorė iki šiol nėra gavusi iš skolininko to, ko pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal kredito sutartį. Ta aplinkybė, kad po sutarties nutraukimo iš jo kylančias reikalavimo teises į atsakovą pradinis kreditorius perleido ieškovei, neturi jokios įtakos atsakovo civilinei atsakomybei ar jos apimčiai.
9. Tvirtina, jog iki ieškinio pateikimo atsakovas nebuvo grąžinęs visos kredito sumos. Ieškovė, atsižvelgdama į kredito sutartyje sulygtą mokėjimo palūkanų dydį bei laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, atitinkamai apskaičiavo negautų pajamų sumą. Negautos pajamos apskaičiuotos tuo pačiu būdu, kaip ir būtų buvusios skaičiuojamos mokėjimo palūkanos tuo atveju, jeigu kredito sutartis būtų galiojusi, todėl toks skaičiavimas tiksliai pagrindžia ieškovės duotuoju laikotarpiu negautų pajamų sumą. Kada atsakovas įvykdys savo sutartines prievoles ieškovei (ar apskritai jas įvykdys), nėra žinoma, todėl tiek pateikiant ieškinį, tiek ir šiuo metu nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius ieškovė patirs ateityje. Įvertinus situaciją, iš atsakovo ieškovės negautoms pajamoms kompensuoti ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas priteisti 23,78 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. rugpjūčio 20 d.) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2023 m. rugsėjo 15 d.).
10. Mano, jog teismui tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti 23,78 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 15 d., būtų užtikrintas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas, t. y. ieškovė turėtų teisę į negautų pajamų atlyginimą, tačiau kartu nepagrįstai nepraturtėtų, kadangi atsakovui grąžinus kreditą negautų pajamų skaičiavimas būtų nutrauktas.
11. Teigia, jog teismas tinkamai neįvertino žalos, pasireiškiančios negautų pajamų forma, įrodinėjimo specifikos, padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio, dėl ko priėmė neteisėtą ir ieškovės teisę į visišką nuostolių atlyginimą paneigiantį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 362,15 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo teisės įgijimo iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, taip pat 23,78 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 15 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pažymėtina, jog pareiga mokėti pelno palūkanas (pinigų skolinimo kainą) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista buvusi praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės liktų galioti visa apimtimi (skolininkui išliktų tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Kasacinis teismas išaiškino, jog šio aiškinimo nekeis ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis nutraukta 2018 m. gruodžio 1 d. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2018 m. gruodžio 1 d., reikalavimas priteisti 1 362,15 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo dienos (2018 m. gruodžio 7 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 20 d.) ir reikalavimas priteisti 23,78 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 15 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.
17. Apeliantė nurodo, kad tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutartinio įsipareigojimo nesilaikymo, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas) kredito sutartis buvo nutraukta, kreditorė iki šiol nėra gavusi iš skolininko to, ko pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal kredito sutartį. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog kredito davėjas būtų aptaręs sutarties sąlygų dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio turinį individualiai su atsakovu, kaip vartotoju, kad pastarajam buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 23,78 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir analogiško dydžio (23,78 procentų) kompensuojamąsias palūkanas. Ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip nuostolių, iš esmės yra tapatus mokėjimo palūkanoms pagal reikalavimo esmę. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta, būtų privalėjęs sumokėti kreditorei papildomai dar 1 362,15 Eur (6 766,26 Eur x 23,78 proc. x 309 d.) palūkanų. Tokiu būdu iš ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovė prašo priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo, jas tik pavadindama negautomis pajamomis (nuostoliais). Kaip jau nurodyta, pagal kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotą teismų praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį kredito davėjas iš kredito gavėjo reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų nebegali.
18. Teismų praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Taigi, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, tačiau vien ši aplinkybė savaime neįrodo patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Sutartyje sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuostolių dydį nagrinėjamu atveju reikia įrodyti.
19. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą. Tai, kad ieškovė, atsižvelgdama į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškinyje įvardija kaip nuostolius (negautas pajamas), neįrodinėdama jų dydžio ir reikalavimo pagrindo, o iš esmės po vartojimo sutarties nutraukimo reikalaudama sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas kaip ir tinkamo sutarties vykdymo atveju, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šalių susitarimą ir ieškovės prašomų priteisti sumų prigimtį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jos paskaičiuotas palūkanas po sutarties nutraukimo.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo yra išaiškina, jog palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi.
21. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Taigi, ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų priteisimo pagal šioje byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą yra nesuderinamas ir su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo už akių dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų atskirai nepasisako (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai).
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
24. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.