- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-1299-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00998-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Rosita Patackienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- Likviduojama dėl bankroto kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“
- Kategorijos
- 2.4.4.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Sakis“, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto kredito unija (toliau – LKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sakis“ turtui, prašydama teismo nustatyti 3 078 153,52 Eur dydžio priverstinę hipoteką skolininko UAB „Sakis“ turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini),“ pareiškėjos naudai, skirtą prievolėms, kylančioms iš įsiteisėjusių teismo sprendimų civilinėse bylose Nr. e2-11558-294/2021, Nr. e2A-2664-614/2021, Nr. e2-2501-580/2021 ir Nr. e2A-420-467/2022 užtikrinti.
2. Prašyme nurodė, kad 2021 m. kovo 5 d. suinteresuotas asmuo UAB „Sakis“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydamas iš LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ priteisti 3 000 Eur žalą bei pripažinti, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisių į UAB „Sakis“, kylančių iš susijusių su 2012 m. liepos 31 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL. Civilinėje byloje Nr. e2-11558-294/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu atmetė visus suinteresuoto asmens reikalavimus ir pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens priteisė 2 413,44 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šį sprendimą suinteresuotas asmuo apskundė apeliaciniu skundu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2664-614/2021 nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisių į suinteresuotą asmenį, susijusių su paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL, o kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kartu, teismas iš suinteresuoto asmens pareiškėjos naudai priteisė iš viso 3 402,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. e2-11558-294/2021 2022 m. sausio 6 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolio Armino Naujokaičio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/22/00025. Pareiškėja 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo, be kita ko, prašė teismo taikyti restituciją ir iš suinteresuoto asmens priteisti 2 365 193,47 Eur, 1 089 171,59 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu pripažino sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją, t. y. pareiškėjos naudai priteisė 3 074 751,51 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo 3 074 751,51 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė 1 184,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl šio sprendimo suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-420-467/2022, paliko Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos naudai. Suinteresuotam asmeniui nevykdžius Vilniaus apygardos teismo sprendimo, 2022 m. birželio 30 d. vykdomojo rašto pagrindu antstolio Armino Naujokaičio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/22/01143 dėl priteistų 3 074 751,51 Eur, 1 971,09 Eur bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų išieškojimo. Iki prašymo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikimo dienos pareiškėjos naudai vykdomosiose bylose iš suinteresuoto asmens lėšų neišieškota. Suinteresuotas asmuo turi vieną nekilnojamojo turto objektą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini). Turtas yra areštuotas pareiškėjos, Lietuvos generalinės prokuratūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai, todėl pareiškėja negali realizuoti turto vykdomosiose bylose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo įsitikinimu, yra pagrindas nustatyti priverstinę suinteresuoto asmens turto hipoteką pareiškėjos naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė 3 078 153,52 Eur dydžio priverstinę hipoteką suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai, skirtą prievolėms, kylančioms iš įsiteisėjusių teismo sprendimų civilinėse bylose Nr. e2-11558-294/2021, Nr. e2A-2664-614/2021, Nr. e2-2501-580/2021 ir Nr. e2A-420-467/2022 užtikrinti. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus byloje pareiškėjos pateiktus argumentus bei motyvus, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad yra nustatytos visos sąlygos suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ nekilnojamajam turtui taikyti priverstinę hipoteką 3 078 153,52 Eur sumai, kadangi: 1) Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 pareiškėjo naudai priteisė 3 074 751,51 Eur, procentų metines palūkanas nuo 3 074 751,51 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė 1 184,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, šio sprendimo pagrindu antstolio Armino Naujokaičio kontoroje užvesta vykdomoji byla; 2) pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo CPK numatyta tvarka; 3) būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 4) nekilnojamasis turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso suinteresuotam asmeniui UAB „Sakis“ nuosavybės teise.
3.2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo UAB „Sakis“ išpardavė beveik visą savo nekilnojamąjį turtą, nuo 2009 metų įmonė UAB „Sakis“ dalyvavo 10 civilinių bylų: 5 kaip atsakovas, 1 kaip pareiškėjas, 2 kaip ieškovas, 1 kaip kreditorius, 1 kaip trečiasis asmuo, turi skolų Sodrai, o priteista suma pareiškėjai siekia net 3 074 751,51 Eur. Teismas akcentavo ir tai, kad nenustatė, jog priverstinės hipotekos taikymas neproporcingai pažeistų suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ interesus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuotam asmeniui yra būtina ir reikalinga nekilnojamuoju turtu disponuoti, be to, suinteresuotas asmuo galės juo netrukdomai naudotis pagal paskirtį ir pritaikius priverstinę hipoteką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Sakis“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjos prašymą atmesti; priteisti suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas; skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50% baudos skiriant suinteresuotam asmeniui; jeigu byla būtų grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu UAB „Property development & investment“. Suinteresuoto asmens atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
4.1. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja pareiškime nuo teismo nuslėpė pareiškimo nagrinėjimui reikšmingas bylos faktines aplinkybes. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nuslėpimu pareiškėja suklaidino teismą ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėja nuslėpė nuo teismo jai žinomą aplinkybę apie pareiškėjos turėtų reikalavimo teisių į suinteresuotą 2018 m. įvykusį perleidimą, dėl kurio UAB „Property development & investment“ tapo suinteresuoto asmens kreditoriumi sumai, net didesnei negu pareiškėjos reikalavimo teisė. Tačiau pareiškėja, žinodama, kad UAB „Property development & investment“ yra didžiausias suinteresuoto asmens kreditorius, neįtraukė UAB „Property development & investment“ į bylą suinteresuotu asmeniu, tokiu būdu tyčia nuslėpdama bylos nagrinėjimą nuo UAB „Property development & investment“. Aplinkybė dėl suinteresuoto asmens kreditorių, įskaitant ir tuos, apie kuriuos pareiškėja pasirinko nutylėti bei jų neinformuoti, reikšminga bylai, nes kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, sprendžiantis klausimą dėl priverstinės hipotekos, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai.
4.2. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog pareiškėja nurodo, kad negali turto realizuoti dėl Lietuvos Generalinės prokuratūros arešto, tačiau pareiškėja nenurodė teismui, kad būtent pareiškėja yra civilinė ieškovė, kurios pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prokuratūra yra pritaikiusi areštą.
4.3. Suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjant pareiškėjos prašymą nepranešus suinteresuotam asmeniui, buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė į tinkamą ir teisingą teismo procesą, įskaitant teisę būti išklausytam, teisę atsikirsti į pareikštą reikalavimą, teikti paaiškinimus byloje nagrinėjamais klausimais ir prieštarauti kitų asmenų reikalavimams. Pareiškėja 2023 m. balandžio 3 d. pateikė teismui prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, o teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi prašymą patenkino. Per dvi dienas, praėjusias nuo prašymo pateikimo iki jo patenkinimo, teismas net nepabandė apie pateiktą prašymą informuoti suinteresuoto asmens. Prašymo registruoti priverstinę hipoteką nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 551 straipsnis. Minėtame straipsnyje nėra numatyta jokia išimtis dėl suinteresuotų asmenų informavimo ar dėl bylos nagrinėjimo nepranešus suinteresuotiems asmenims.
4.4. Suinteresuotas asmuo teigia, jog priverstinės skolininko nekilnojamojo daikto hipotekos nustatymas galimas tik egzistuojant CK aiškiai įtvirtintam priverstinės hipotekos nustatymo atvejui. Jokiu konkrečiai įtvirtintu atveju nei pareiškėja prašyme, nei teismas skundžiamoje nutartyje nesirėmė. Neegzistuoja CK teisės norma, kuri numatytų eilinio kreditoriaus (trečios eilės reikalavimas) teisę įgyti prioritetą prieš kitus tos pačios eilės kreditorius nustatant priverstinę hipoteką.
4.5. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjos reikalavimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėjo būti tenkinamas. O pareikšdama akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą, pareiškėja piktnaudžiavo teise, todėl pareiškėjai turėtų būti pritaikyta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
5. Pareiškėja LKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėja nurodo, kad pareiškime aiškiai išdėstė visas aktualias ir teisingam susidariusios situacijos išnagrinėjimui reikalingas aplinkybes, nurodė iš kokių įsiteisėjusių teismų sprendimų kyla pareiškėjos reikalavimai į suinteresuotą asmenį, nurodė aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad pareiškėjai palankūs teismų sprendimai nebus tinkamai įvykdyti, taip pat nurodė kitas svarbias aplinkybes, o teismas tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktą medžiagą ir tinkamai konstatavo esant visas sąlygas priverstinei suinteresuoto asmens hipotekai nustatyti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į suinteresuoto asmens turtinę padėtį, skolas, teisminius procesus, kartu įvertino, jog priverstinės hipotekos nustatymas suinteresuoto asmens turtui nebus neproporcingas suinteresuoto asmens teisių suvaržymas, atsižvelgiant į visų suinteresuotų asmenų interesus.
5.2. Pareiškėja teigia, jog atskleidė visas žinomas aplinkybes dėl priverstinės hipotekos nustatymo, o pareiškėjos turimų procesinių teisių realizavimas, sukeliantis suinteresuotam asmeniui teisėtus teisinius suvaržymus, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, pareiškėja neturi pareigos žinoti visų suinteresuoto asmens kreditorių, ypatingai tų, kurie nėra skelbiami viešai. Nors pareiškėja buvo perleidusi dalį reikalavimo teisių į suinteresuotą asmenį kredito unijai „Taupa“, pareiškėja neturi prievolės domėtis tolimesniu reikalavimo teisių likimu. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad jai buvo žinomi duomenys apie tai, kad suinteresuoto asmens kreditoriumi tam tikru laikotarpiu buvo UAB „Property developement & investment“. Visgi, civilinėje byloje Nr. e2-11558-294/2021 kreditorius UAB „Property developement & investment“ nurodė, kad suinteresuotas asmuo įsipareigojimus vykdo tinkamai, daro pastovias įmokas skolos dengimui. Atitinkamai, nėra pagrindo manyti, kad šio kreditoriaus interesai nukentės dėl priverstinės hipotekos nustatymo suinteresuoto asmens turtui pareiškėjos naudai. Be to, pareiškėjos įsitikinimu, šios aplinkybės aiškiai rodo, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai ir piktybiškai nevykdo įsipareigojimų pareiškėjai, nes įsipareigojimus kitiems kreditoriams vykdo tinkamai, o galimai yra net įvykdęs. Pareiškėja pabrėžė ir tai, jog CPK nenumato pareigos pareiškėjai į bylos nagrinėjimą įtraukti visus suinteresuoto asmens kreditorius.
5.3. Pareiškėja akcentuoja, jog pats suinteresuotas asmuo slepia aplinkybes apie UAB „Property development & investment“, nes suinteresuotas asmuo ir UAB „Property Development & Investment“ per tuos pačius vadovaujančius asmenis ir akcininkus yra susiję ir su buvusiais pareiškėjos vadovais, kurie įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra pripažinti sukėlę itin didelę žalą pareiškėjai. Pareiškėjos įsitikinimu, šie asmenys ir toliau siekia trukdyti nuosekliam pareiškėjos bankroto procesui, sužinoti pareiškėjos strateginius veiksmus prieš buvusius pareiškėjos vadovus, išvengti pareiškėjos naudai priteistų lėšų išieškojimo iš šių asmenų turto.
5.4. Pareiškėja pažymi, kad pareiškė pagrįstą ir argumentuotą pareiškimą, kurį teismas tenkino nutartimi. Priverstinės hipotekos nustatymas skolininko turtui reiškia tam tikrus apribojimus skolininkui disponuoti savo turtu, t. y. sukelia tam tikras neigiamas pasekmes skolininkui. Tačiau vien tai, kad teisėtai ir tinkamai įgyvendinamos pareiškėjos teisės į priverstinės skolininko turto hipotekos nustatymą, varžo skolininko teises, nereiškia, jog pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties neteisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl priverstinės hipotekos nustatymo (ne)pagrįstumo
9. Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis).
10. CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama ši teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas) atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Kurpis v. A. Kurpienė, bylos Nr. 3K-3-456/2009).
11. Taigi, pagal CK 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatas teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma.
12. Pagal CK 4.175 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas priimti sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo galima tik Civilinio kodekso nurodytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.178 straipsnio turiniui prieštarautų aiškinimas, pagal kurį teismui būtų nustatyta teisė teismo sprendimu patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, nustatyti priverstinę hipoteką ir tais atvejais, kai jų nenustato Civilinis kodeksas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-695/2017). Taikant CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 4.178 straipsnio nuostatas kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis, skolininko teisės apribojamos prieš jo valią. Tuo remiantis, taip pat atsižvelgiant į priverstinę hipoteką reglamentuojančių normų paskirtį, nėra teisinio pagrindo plėsti šių nuostatų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. e3K-3-385-695/2017).
13. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-11558-294/2021 sprendimu atmetė suinteresuoto asmens (ieškovo byloje) ieškinį bei pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens priteisė 2 413,44 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimą suinteresuotas asmuo apskundė apeliaciniu skundu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2664-614/2021 nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisių į suinteresuotą asmenį, susijusių su paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL, o kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą bei iš suinteresuoto asmens pareiškėjos naudai priteisė 3 402,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens priteisė 3 074 751,51 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo 3 074 751,51 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė 1 184,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl šio sprendimo suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-420-467/2022, paliko Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos naudai.
14. Atsižvelgiant į tai, jog skolos pareiškėjai yra priteistos teismo sprendimais, o skolininkas UAB „Sakis“ šios prievolės nevykdo, todėl pagrindas taikyti priverstinę hipoteką egzistuoja (CK 4.175 straipsnio 4 dalis).
15. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbu tai, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Entum“ v. UAB „Pajūrio Sabina“, bylos Nr. 3K-3-307/2010).
16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog skolininkas turi ir kitų kreditorių. Be to, abi šalys savo procesiniuose dokumentuose (atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą) pripažino, kad skolininkas turi dar ir kreditorių UAB „Property development & investment“, kuris bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suinteresuoto asmens statusu įtrauktas apskritai nebuvo ir neturėjo galimybės išreikšti nuomonės dėl priverstinės hipotekos nustatymo skolininko turtui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra ir kitų kreditorių, o pareiškėjos reikalavimas tenkinamas tik trečia eile, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik sąlygas, kurioms esant gali būti taikoma skolininko turtui priverstinė hipoteka, bet ir aplinkybes, kodėl pareiškėjos turimas finansinis reikalavimas yra svarbesnis už kitų kreditorių turimus finansinius reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė tik tai, kad nuo teismų sprendimų jos naudai priėmimo iš skolininko UAB „Sakis“ nebuvo išieškota jokia suma; turtas yra areštuotas pareiškėjos, Lietuvos generalinės prokuratūros ir VMI naudai, todėl pareiškėja negali realizuoti turto vykdomosiose bylose. Kaip jau minėta, priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Kitoks šios situacijos vertinimas galėtų lemti grubų kitų lygiaverčių kreditorių interesų pažeidimą, o jų atžvilgiu išieškojimo galimybės galimai sumažėtų. Nagrinėjamu atveju šios ginčui reikšmingos aplinkybės nebuvo atskleistos. Pirmosios instancijos teismas nutartyje tik nurodė, jog priverstinės hipotekos nustatymas nepažeis skolininko interesų, tačiau teismas visiškai nevertino ar hipotekos nustatymas nepažeis lygiaverčių ar aukštesnės eilės kreditorių interesų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų ir apie hipotekos objekto rinkos vertę.
17. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri panaikinama, o klausimas dėl hipotekos nustatymo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl baudos pareiškėjai skyrimo
18. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjos pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o pareikšdama akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą, pareiškėja piktnaudžiavo teise, todėl pareiškėjai turėtų būti pritaikyta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
19. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
20. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3- 695/2017). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
21. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
22. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja prašymą dėl hipotekos nustatymo pateikė siekdama kitų tikslų, nei apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, jog procesinių dokumentų teikimas savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius jokio tyčinio akivaizdžiai nesąžiningo elgesio, patvirtinančio, jog pareiškėja piktnaudžiavo procesu bei procesinėmis teisėmis nagrinėtoje byloje, negali būti nustatytinas pagrindas skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad aiškiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių). Taigi, šiuo atveju nenustatyti kasacinio teismo praktikoje suformuluoti kriterijai, patvirtinantys sąmoningą pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, bylą perdavus pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.