- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-2011-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08936-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- E. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui D. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, atsakovo D. J. priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. L., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimo iš atsakovo D. J. (2 punktas) ir jį išdėstyti taip: ,,D. J. moka nepilnamečio vaiko (sūnaus) J. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 390 Eur iki vaikui sueis pilnametystė, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio sūnaus J. J. bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarkos (3 punktas) ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. J. tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieną antradienį ir trečiadienį, asmeniškai pasiimant nepilnametį sūnų iš jo lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, įskaitant ir neformaliojo ugdymo veiklas, jeigu sūnus tokias lankytų, ir asmeniškai grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19:00 val. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, asmeniškai pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir asmeniškai grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio šeštadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val. (pirmąjį bendravimo savaitgalį laikant po procesinio sprendimo, kuriuo bus išnagrinėta ši civilinė byla, įsiteisėjimo dienos esantį savaitgalį); atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laiku atsakovas negali sūnaus priežiūros patikėti tretiesiems asmenims; jeigu atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu sūnus turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, būrelius, treniruotes, vizitus pas gydytojus, kitus specialistus ir pan., atsakovas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose / treniruotėse / vizituose, dalyvauti ir (arba) asmeniškai nuvežti sūnų pas atitinkamus gydytojus, specialistus bei asmeniškai iš jų sūnų pasiimti; šalys susitaria, kad nepilnametis sūnus kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną praleidžia su ieškove, o kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną – su atsakovu, konkretus laikas šalių suderinamas telefonu ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatytos šventinės dienos; šalys susitaria, kad nelyginių kalendorinių metų Kūčių dieną ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, Naujųjų Metų dieną, pirmąją šv. Velykų dieną nepilnametis sūnus praleidžia su ieškove, o antrąją šv. Kalėdų dieną ir antrąją šv. Velykų dieną – su atsakovu; šalys susitaria, kad lyginių kalendorinių metų Kūčių dieną ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, Naujųjų Metų dieną, pirmąją šv. Velykų dieną nepilnametis sūnus praleidžia su atsakovu, o antrąją šv. Kalėdų dieną ir antrąją šv. Velykų dieną – su ieškove; per kalendorinius metus numatytas moksleivių rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų), vasaros atostogas, kuomet nevyksta (pasibaigia) ugdymo procesas, skyrium gyvenantis atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi: 1) kiekvieną savaitės antradienį ir trečiadienį, asmeniškai pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. iki 11:00 val. ir asmeniškai grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18:00 val. iki 19:00 val.; 2) savaitgaliais – taip, kaip numatyta eiliniais savaitgaliais; šalys susitaria, kad jeigu dėl susiklosčiusių svarbių, ypatingų aplinkybių (pvz.: savo ar nepilnamečio sūnaus ligos ar traumos; komandiruotės; suplanuotų atostogų; sūnaus išvykos / ekskursijos / varžybų / stovyklos ir pan., automobilio gedimo ar kt. svarbių priežasčių) ieškovė arba atsakovas negali paimti / perduoti / leisti susitikti nepilnamečio sūnaus nustatytu laiku, apie tokias aplinkybes jie privalo vienas kitą telefonu informuoti nedelsiant, per protingai trumpiausią laiką po tokių aplinkybių atsiradimo ir tai nebus laikoma nustatytos nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarkos nevykdymu; šalys įsipareigoja nedelsiant (telefonu, SMS) informuoti viena kitą apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimus, suteikti informaciją apie laikiną jų išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir / ar už jos ribų; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2016 m. nustatytas 150 Eur materialinio išlaikymo dydis nebeatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovas neatsižvelgia į smarkiai išaugusius sūnaus poreikius ir geranoriškai nesutinka teikti jam didesnį išlaikymą, paskutiniu metu išlaikymo visai neteikia ir yra susidaręs įsiskolinimas. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, su kuria yra nustatyta sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovei tenka ne tik materialinio, bet ir kasdienio rūpesčio našta. Vaiko poreikių padidėjimas yra esminis rodiklis, sudarantis pagrindą didinti priteisto išlaikymo dydį.
3. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, priešieškiniu, patikslinęs jo reikalavimus, prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: vaikas su atsakovu bendrauja lyginių mėnesių savaičių savaitgaliais; atsakovas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima penktadienį 18:00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 18:00 val.; pirmus du mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaikas su atsakovu bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį; atsakovas vaiką trečiadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir ketvirtadienį nuveža į ugdymo įstaigą, iš kurios vaiką pasiima ieškovė; po dviejų mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaikas su atsakovu bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį; atsakovas vaiką trečiadienį pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikas pas atsakovą su nakvyne praleidžia trečiadienį ir ketvirtadienį, o penktadienį atsakovas nuveža į ugdymo įstaigą, iš kurios vaiką pasiima ieškovė; lyginių mėnesių savaitėmis, atsakovas vaiką iš ugdymo įstaigos pasiima trečiadienį ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 18:00 val.; vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, pusę atostogų laiko vaikas praleidžia su ieškove ir pusę su atsakovu; lyginiais metais pirmoji pusė priklauso ieškovei, antroji atsakovui, nelyginiais metais atvirkščiai; vaiko vasaros atostogų metu vaikas su atsakovu nepertraukiamai bendrauja pirmas dvi liepos ir rugpjūčio mėnesio savaites; lyginiais metais Kūčias ir šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas praleidžia su atsakovu, nelyginiais metais su ieškove; atsakovas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. 10:00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 25 d. 19.00 val.; lyginiais metais šv. Kalėdų antrąją dieną ir Naujuosius metus vaikas praleidžia su ieškove, nelyginiais metais su atsakovu; atsakovas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 26 d. 10:00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 19:00 val.; gruodžio 31 d. atsakovas vaiką pasiima 10:00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. 19:00 val.; šv. Velykų pirmąją dieną nelyginiais metais vaikas praleidžia su atsakovu, antrąją dieną su ieškove, lyginiais metais atvirkščiai; atsakovas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima jam priklausiančios šv. Velykų dienos 10:00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną 19:00 val.; švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumą prieš nuolatinę bendravimo su vaiku tvarką.
4. Nurodė, kad aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių. Ieškovė neįrodė pagrindo, kuriam esant galėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovo pajamos yra iš individualios veiklos (skulptoriaus, tapytojo, dailidės ir rąstinių namų restauruotojo), siekia vidutiniškai 6 600 Eur per metus. Pajamos nedidelės ir netolygios, nes nuolatinių užsakymų nėra, konkurencija dėl užsakymų didelė, privatūs užsakovai paprastai moka, kai jiems patogiau. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, jos pajamos yra beveik keturis kartus didesnės nei atsakovo. Jei iš atsakovo sūnui būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas, būtų iš esmės pažeisti kitos atsakovo nepilnametės dukros interesai, nes atsakovas nebebūtų pajėgus teikti išlaikymą dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu (sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktas) civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 patvirtinto atsakovo mokamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį ir priteisė iš atsakovo po 390 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam sūnui išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės; nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio lyginių mėnesio savaičių savaitgaliais, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val.; kiekvieną antradienį, pasiimant nepilnametį sūnų iš jo lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, įskaitant ir neformaliojo ugdymo veiklas, jeigu sūnus tokias lankytų, ir nuvežant sūnų į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės trečiadienį, iš kurios vaiką pasiima ieškovė; jeigu atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu sūnus turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, būrelius, treniruotes, vizitus pas gydytojus, kitus specialistus ir pan., atsakovas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose / treniruotėse / vizituose, dalyvauti ir nuvežti sūnų pas atitinkamus gydytojus, specialistus bei iš jų sūnų pasiimti; nepilnametis sūnus kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną praleidžia su ieškove, o kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną – su atsakovu, konkretus laikas šalių suderinamas telefonu ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatytos šventinės dienos; lyginiais metais Kūčias ir šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas praleidžia su atsakovu, nelyginiais metais su ieškove; atsakovas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. nuo 10:00 val. iki 11:00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 25 d. nuo 17:00 val. iki 18:00 val.; lyginiais metais šv. Kalėdų antrąją dieną ir Naujuosius metus vaikas praleidžia su ieškove, nelyginiais metais su atsakovu; atsakovas vaiką iš gyvenamosios vietos nelyginiais metais pasiima gruodžio 26 d. nuo 10:00 val. iki 11:00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos nuo 18:00 val. iki 19:00 val.; gruodžio 31 d. atsakovas vaiką pasiima nuo 10:00 val. iki 11:00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. nuo 17:00 val. iki 18:00 val.; šv. Velykų pirmąją dieną nelyginiais metais vaikas praleidžia su atsakovu, antrąją dieną su ieškove, lyginiais metais atvirkščiai; atsakovas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima jam priklausiančios šv. Velykų dieną nuo 10:00 val. iki 11:00 val., ir į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną nuo 17:00 val. iki 18:00 val.; vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, pusę atostogų laiko vaikas praleidžia su ieškove ir pusę su atsakovu; lyginiais metais pirmoji pusė priklauso ieškovei, antroji atsakovui, nelyginiais metais atvirkščiai; vaiko vasaros atostogų metu vaikas su atsakovu nepertraukiamai bendrauja pirmas dvi liepos ir rugpjūčio mėnesio savaites; jeigu dėl susiklosčiusių svarbių, ypatingų aplinkybių (pvz.: savo ar nepilnamečio sūnaus ligos ar traumos; komandiruotės; suplanuotų atostogų; sūnaus išvykos / ekskursijos / varžybų / stovyklos ir pan.; automobilio gedimo ar kt. svarbių priežasčių) ieškovė arba atsakovas negali paimti / perduoti / leisti susitikti nepilnamečio sūnaus nustatytu laiku, apie tokias aplinkybes jie privalo vienas kitą telefonu informuoti nedelsiant, per protingai trumpiausią laiką po tokių aplinkybių atsiradimo ir tai nebus laikoma nustatytos nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarkos nevykdymu, ar kad šalys įsipareigoja nedelsiant (telefonu, SMS) informuoti viena kitą apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimus, suteikti informaciją apie laikiną jų išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir / ar už jos ribų; švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš nuolatinę bendravimo su vaiku tvarką; priteisė iš atsakovo ieškovei 3 643 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – 65 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 nustatyta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – ir MMA) yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur), todėl vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažiau kaip 777 Eur, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 390 Eur suma. Teismas nustatė, kad patikslintoje vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog vidutinės mėnesio išlaidos vaikui yra 390 Eur kiekvienam tėvui (atėmus valstybės mokamą paramą vaikui). Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog ieškovė prašo priteisti 390 Eur išlaikymą, kuris pagal kasacinio teismo praktiką gali patenkinti tik būtiniausius vaikų poreikius, ir ieškovė neprivalo detaliai įrodinėti šio prašomo priteisti išlaikymo dydžio, ji pateikė teismui rašytinius dokumentus, patvirtinančius mokėjimą už skiepus, 2024 m. rugpjūčio 12 d. paslaugų sutartį dėl baseino lankymo, 2024 m. rugsėjo 9 d. sporto mokymo sutartį, parduotuvių čekius. Teismas vertino ieškovės nurodytus vaiko poreikius remdamasis ieškovės paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijų atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Įvertinęs vaiko amžių (dešimt metų), teismas nusprendė, kad ieškovės vaiko išlaikymui iš atsakovo prašoma priteisti 390 Eur suma yra reali ir protinga. Patikslintoje vaiko poreikių lentelėje ieškovės išdėstytos išlaidos ar daiktai, jų kiekis nėra pertekliniai, pagrįsti vaiko poreikių ir vartojimo būtinybe (pvz., viena žieminė striukė, viena pora batų kiekvienam sezonui ir pan.). Nesutikdamas su ieškovės apskaičiuota maisto produktams reikiama suma, atsakovas teigė, kad ji per didelė, tačiau padalinus nurodytą 4 015 Eur sumą maistui per metus, dienai ji sudaro 11 Eur sumą, kurią teismas vertino kaip atitinkančią realybę. Prieštaraudamas ieškovės nurodytoms išlaidoms būreliams, atsakovas apeliavo į ieškovės vienasmeniškai priimamus sprendimus dėl vaiko papildomos veiklos lankymo, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad jis anksčiau būtų prieštaravęs dėl tam tikrų vaiko lankomų būrelių, be to, teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog vaikas turi lankyti būrelius, išlaidos paskaičiuotos dviem būreliams, kas nėra vertinama kaip nepagrįstas išlaidavimas. Teismas pažymėjo, kad pasisakydamas apie tai, jog atsakovas gali praleisti su vaiku atostogas, todėl stovyklos nėra būtinos, atsakovas nepateikė duomenų apie realius savo ketinimus praleisti su vaiku atostogas. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas neįrodė ieškovės nurodytų išlaidų pertekliaus, pripažino, jog vaiko poreikiams reikia apie 875 Eur per mėnesį. Ieškovė, prašydama priteisti 390 Eur iš atsakovo, iš vaikui reikiamų išlaidų atėmė 2024 m. valstybės mokamą paramą vaikui. Įvertinus vaiko amžių, jo poreikius, būtinybę užtikrinti nepilnamečio vaiko visapusišką ir sklandų vystymąsi, teismas nusprendė, kad ieškovės vaiko išlaikymui iš atsakovo prašoma 390 Eur suma yra reali ir protinga.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas vykdo individualią veiklą, ieškovės vardu įregistruotas vienas automobilis, atsakovas transporto priemonės neturi, atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, gyvenamasis namas, trys tvartai, penki ūkiniai pastatai, svirnas ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo suteiktas 108 000 Eur kreditas butui Vilniuje įsigyti. Ieškovė teisme paaiškino pardavusi automobilį, dirba kirpėja ir atskaičius mokesčius jai lieka apie 2 500 Eur per mėnesį, iš kurių apie 800 Eur turi mokėti paskolą už buto įsigijimą (kredito grąžinimo grafiko duomenimis mėnesinė įmoka yra 758,75 Eur). Anot atsakovo, 2024 m. jo vidutinės mėnesinės pajamos buvo apie 800 Eur per mėnesį, darbas yra nepastovus (atsakovas yra menininkas, skulptorius, tapytojas), priklausantis nuo užsakymų, atsakovas dirbo ir kino industrijoje, vidutiniškai 12-15 d. per mėnesį, uždarbis sudarė apie 120 Eur per dieną neatskaičius mokesčių, kas antrą mėnesį jis moka tai vienam nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tai kitam, išlaikymas yra apie 219 Eur su indeksacija.
8. Lygindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė akivaizdaus skirtumo, todėl, teismo vertinimu, vaiko tėvai lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės deklaruojamos pajamos yra didesnės, tačiau jos įsigytas nekilnojamasis turtas yra įkeistas finansų įstaigai ir ji ilgam laikui prisiėmė finansinius įsipareigojimus bankui. Priešingai nei atsakovas, kuris neturi skolinių įsipareigojimų, susijusių su turimu nekilnojamuoju turtu (taikomas areštas jo turimam turtui). Be to, ieškovė deda maksimalias pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad jis dėtų pastangas didesniam atlyginimui gauti. Teismo vertinimu, atsakovo pasiaiškinimai apie nepastovius užsakymus ar jų nebuvimą negali pateisinti atsakovo pasyvių veiksmų, neturėdamas pakankamai pajamų nepilnamečiam vaikui išlaikyti, jis nekeičia darbo pobūdžio ar neieško papildomo pajamų šaltinio, o laukia finansinės situacijos pagerėjimo. Taip pat atsakovas teisme nurodė turintis darbą, todėl jo neieško, tokiu būdu pripažindamas, kad esama situacija visiškai jį tenkina. Teismas konstatavo, kad atsakovas teikia prioritetą savo komforto būsenai, o ne nepilnamečio vaiko geriausių interesų tenkinimui. Atsakovas byloje pripažino, kad per 2024 m. jis sumokėjo 500 Eur išlaikymą sūnui, t. y. po 42 Eur per mėnesį, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7 908,13 Eur. Teismas padarė išvadą, kad visą vaiko išlaikymo naštą atsakovas perkėlė ieškovei, nesirūpindamas vaiko poreikiais ir gerove, atsakovas nurodė finansiškai padedantis pilnamečiams vaikams, kuriems išlaikymo teikimas nėra nesąlyginis, priešingai nei nepilnamečiam sūnui. Pagal pajamų mokesčio deklaraciją už 2024 m., atsakovo pajamos sudarė 16 794,37 Eur, t. y. 1 399 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Teismo vertinimu, atsakovo pajamos leidžia jam skirti 390 Eur kas mėnesį vaikui. Priešingu atveju, jis turi dėti aktyvias pastangas užtikrinti tokio dydžio išlaikymą vaikui, kuris, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, yra skirtas tik minimalių vaiko poreikių tenkinimui. Valstybės šiuo metu mokama parama vaikui bus skirta papildomoms, nenumatytoms išlaidoms, kurias neabejotinai patiria ieškovė, su kuria nuolat gyvena vaikas. Skirtumas tarp 2024 m. ir 2025 m. mokamos paramos vaikui (122,50 Eur – 96,25 Eur = 26,25 Eur), kurio ieškovė neišskaičiavo iš išlaidų, reikalingų vaiko poreikių tenkinimui, turi padengti infliacijos bei vartojimo pabrangimo kaštus. Teismo vertinimu, iš atsakovo priteistina vaiko išlaikymui skirta suma yra racionali ir adekvati, atitinkanti vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdoma. Teismas pažymėjo, kad atsakovo apeliavimas į jo nepilnamečių vaikų nelygią padėtį – dukrai, kurią atsakovas turi su kita moterimi, jis turi mokėti po 219 Eur (su indeksacija) – nėra pagrįstas. Teismas nurodė šioje byloje nagrinėjantis tik šalių nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo padidinimo negali priklausyti nuo atsakovo nepilnametės dukros motinos analogiško prašymo (ne)pareiškimo.
9. Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktas numatė, kad ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, todėl šalys, iki vaiko išleidimo į vaikų ugdymo įstaigą (vaikų darželį), nenustato bendravimo su sūnumi tvarkos, vėliau ši tvarka nustatoma šalių susitarimu, nepavykus sudaryti susitarimo (susitarti), bet kuri iš šalių įgyja teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Byloje abiem tėvams pasinaudojus teise teikti reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas D. J. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 patvirtinto atsakovo mokamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis ir iš atsakovo priteista po 390 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam sūnui išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur mėnesinių periodinių išmokų, mokamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka; pakeitus teismo sprendimą, perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą; priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė prašė priteisti minimalią išlaikymo sumą, todėl neturėjo įrodinėti vaiko poreikių. Ieškovė prašė didesnio nei minimalus išlaikymas. MMA 2024 m. Lietuvoje buvo 708 Eur, valstybės parama vaikui sudarė 96,25 Eur. Taigi minimali suma, kurios pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nereikia įrodinėti, buvo 611,75 Eur (708 Eur – 96,25 Eur). Ieškovė įrodinėjo 875,68 Eur sumą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė vaiko poreikiams išleido daugiau nei minimali suma, į bylą buvo pateikti tik pavieniai mokėjimai. Išlaidos, kurių kvitus pateikė ieškovė, patenka į kasdieninių vaiko poreikių apmokėjimą. Nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas pabrėžė, kad su juo nėra tariamasi, į kokią gydymo įstaigą vesti susirgusi vaiką, naudotis nemokamais tyrimais ar užsakyti mokamus. Atsakovui neturi būti perkeliama prabangos prekių ar paslaugų našta, kai dėl jų apmokėjimo atsakovas nėra davęs sutikimo. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai 2024 m. buvo didesni nei minimalūs.
1.2. Teismas nemotyvavo, kokiais įrodymais ieškovė įrodė, kad 2025 m. vaikui yra reikalingas didesnis nei minimalus išlaikymas. 2025 m. MMA yra 777 Eur, valstybės parama vaikui – 122,50 Eur, todėl minimali neįrodinėjama suma sudaro 654,50 Eur. Ieškovė įrodinėjo vaiko poreikius, kurie žymiai didesni nei minimalūs – 875,68 Eur. Teismas ir už 2025 m. priteisė iš atsakovo daugiau nei minimali suma, nors didesnė nei minimali suma nebuvo įrodinėjama dokumentais. Teismas pažeidė teismų praktikoje suformuotas taisykles, numatančias, kad kvitai, čekiai ir kiti dokumentai neteikiami tik įrodinėjant minimalius vaiko poreikius. Jei poreikiai yra didesni ar mažesni, jie turi būti įrodomi. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo pastabas apie vaiko poreikių lentelėje nurodomas nepagrįstai dideles sumas, netyrė realių vaiko poreikių, išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistas remiantis deklaratyviais ieškovės teiginiais, nesant objektyvių įrodymų.
1.3. Teismas nepagrįstai nenukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo, netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, turimą išlaikytinių skaičių, tėvų galimybes gauti didesnes pajamas. Prie vaiko išlaikymo nuo pat vaiko gimimo didesne dalimi prisidėdavo ieškovė, nes atsakovo pajamos visada buvo mažesnės. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė blogino savo turtinę padėtį, nes prisiėmė įsipareigojimą, o atsakovas neturi kreditorinių įsipareigojimų turtui įsigyti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nededa pastangų didesnėms pajamoms gauti. Tai, kad atsakovas, dirbdamas visą darbo dieną ir dar pardavinėdamas paveikslus, gauna mažiau nei ieškovė, negali būti laikoma atsakovo neveikimu. Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme gydytojai atsakovui nustatė abiejų klubų išnirimus ir tarpslankstelinės osteochondrozės, spondiloartrozės, tarpslanketelinių kanalų stenozės požymius, posterolistezę, medalinę disko protuziją. Dėl to atsakovo galimybės dirbti fizinį darbą dar labiau sumažėjo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas turi dar vieną dar vieną nepilnametį vaiką, moka jam išlaikymą. Teismas leido susidaryti situacijai, kai vienam vaikui skiriamas išlaikymas yra beveik du kartus mažesnis nei kitam.
1.4. Teismas neatsižvelgė, kad vaiko buvimo su atsakovu metu sumažės ieškovės išlaidos vaiko poreikiams tenkinti (komunaliniams mokesčiams, kurui, maistui, pramogoms, laisvalaikiui), nepakeitė išlaikymo dydžio sumos vaiko atostogų su tėvu metu. Remiantis patvirtina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, atsakovas kiekvienais metais du mėnesius (sudėjus visas vaiko atostogas su atsakovu) skirs išlaikymą ir dar pats vienas visiškai išlaikys vaiką. Ieškovė tuos du mėnesius gaus išlaikymą ir prie vaiko poreikių visiškai neprisidės. Tokia situacija neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo, pažeidžia atsakovo teises.
1.5. Teismas neturėjo teisės priteisti išlaikymą atgal, išlaikymas turėjo būti priteisiamas tik į ateitį, t. y. po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimu atsakovui iškart atsiranda skola už metus. Teismo sprendime konstatuota, kad atsakovas turi 7 908,13 Eur išlaikymo skolą, o teismas sprendimu dar labiau ją padidina. Tokia finansinė našta atsakovui pagal jo gaunamas pajamas ir turimą turtą yra nepakeliama.
Atsiliepimas
11. Ieškovė E. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė, kartu su ieškiniu pateikdama vaiko poreikių lentelę, papildomus rašytinius įrodymus, byloje įrodė, jog tam, kad nepilnametis sūnus galėtų visapusiškai vystytis, augti, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus, socializuotis ir pan., kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 390 Eur jo išlaikymui, tai yra reali ir protinga suma. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra ne MMA dydis ar kitos aplinkybės, o vaiko poreikiai, kuriuos nurodė ieškovė. Atsakovas nenurodė nė vieno pagrįsto argumento, kokios ieškovės pateiktoje lentelėje nurodytos prekės ir paslaugos yra prabangos, neatitinkančios vaiko poreikių, apeliaciniame skunde nėra nurodyta konkrečių nepagrįstai didelių sumų, pateikti tik deklaratyvūs teiginiai.
2.2. Atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kodėl nepilnamečio sūnaus išlaikymui turėtų būti skiriamas išlaikymas, kurio dydis mažesnis nei MMA. Ieškovė nurodė tik būtiniausius vaiko poreikius, nenurodė medicininių išlaidų, taip pat išlaidų vaiko telefonui, kompiuteriui, planšetei ir pan., nors pastarieji daiktai mokyklinio amžiaus vaikui jau yra būtini ir šių dienų kontekste nelaikytini prabangos prekėmis.
2.3. Iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Be to, ieškovė, prašydama nepilnamečio sūnaus išlaikymui nustatyti 390 Eur mėnesinę periodinę išmoką, iš vaikui reikiamų išlaidų atėmė valstybės vaikui mokamą išmoką. Ieškovė iki 2024 m. rudens neturėjo nekilnojamojo turto, tuo tarpu atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – sodybą. Ieškovė 2024 m. rudenį pasiėmė paskolą ir įsigijo 2 kambarių butą, už kurį moka paskolą, butą įkeitė bankui. Atsakovui taip pat priklauso brangūs meno kūriniai (paveikslai), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, o priteistas 390 Eur išlaikymas nepilnamečiam sūnui yra nepakeliama finansinė našta atsakovui.
2.4. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui diagnozuotos kokios nors ligos, dėl kurių jis negalėtų dirbti ir gauti pajamų, dėl atsakovui diagnozuotų ligų jis būtų visiškai ar iš dalies netekęs darbingumo ar dėl kitų medicininių priežasčių jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis. Atsakovas nepateikė įrodymų ir nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl ko jis negali gauti daugiau pajamų, pagerinti savo turtinės padėties, kuri iš esmės nėra blogesnė nei ieškovės. Priešingai, atsakovas nurodė turintis aukštąjį išsilavinimą, esantis menininku (skulptoriumi, tapytoju), turėjęs galimybę kurti JAV, turintis darbą ir pajamų, kurių jam pakanka, turintis hobį – medžioklę.
2.5. Vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Paprastai tiek būtinųjų vaiko poreikių tenkinimas, tiek ugdymo, lavinimo ir kitų poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Atsakovas vaiko išlaikymo beveik nemoka, yra susidariusi didelė skola nuo 2016 m., per 2024 m. atsakovas vaiko išlaikymui skyrė tik 500 Eur, todėl yra nesąžininga teigti apie galimą ieškovės nepagrįstą praturtėjimą dėl nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo padidinimo klausimas, nagrinėjami šalių nepilnamečio sūnaus, o ne kitų atsakovo vaikų individualūs poreikiai.
2.6. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai, didesnis išlaikymas turi būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovas su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2023 m. birželio 22 d. diagnostinio tyrimo aprašymą Nr. 6318411375 ir 2023 m. liepos 4 d. diagnostinio tyrimo aprašymą Nr. 6360284058.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020). Kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad diagnostiniai tyrimai atsakovui buvo atlikti 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. liepos 4 d., todėl abu su apeliaciniu skundu teikiamus medicininius dokumentus atsakovas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, konstatuoja, kad toks naujų įrodymų pateikimas yra pavėluotas, prieštaraujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principams, todėl netenkina atsakovo prašymo dėl įrodymų prijungimo (CPK 314 str.).
Dėl ginčo esmės
16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys turi nepilnametį sūnų J. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur iki vaikui sueis pilnametystė. Taip pat sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte šalys susitarė, kad ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, todėl šalys iki vaiko išleidimo į vaikų ugdymo įstaigą (vaikų darželį) nenustatė bendravimo su sūnumi tvarkos, susitarė, kad vėliau ši tvarka nustatoma šalių susitarimu, o nepavykus susitarti bet kuri iš šalių įgyja teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo iki 390 Eur per mėnesį sumos ir atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, atsakovas – dėl jo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir priteisė iš atsakovo 390 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, taip pat iš dalies patenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo iki 390 Eur sumos, nurodydamas, kad išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma turėtų būti padidinta iki 300 Eur sumos ir ši suma turėtų būti priteista iš atsakovo tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
17. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo
18. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, šį ieškinio reikalavimą grįsdama tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 priėmimo metu sūnui buvo 2 metai, šiuo metu jam yra 10 metų (bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šalių nepilnamečiam vaikui yra 11 metų), jo poreikiai yra gerokai padidėję, vaikas lanko mokyklą, būrelius, vasaros stovyklas ir pan., todėl iš atsakovo priteistas 150 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui nėra pakankamas. Atsakovas, prašydamas iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui padidinti iki 300 Eur, iš esmės pritaria ieškovės argumentams dėl išaugusių šalių nepilnamečio vaiko poreikių, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių. Šiuo atveju šalys nesutaria tik dėl to, kokio dydžio išlaikymas reikalingas šalių nepilnamečiam vaikui.
20. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
21. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, todėl bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
23. Sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
24. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė, jog šalių nepilnamečiam vaikui yra reikalingas didesnis nei minimalus išlaikymas, be to, atsakovo teigimu, jis turi būti mažinamas valstybės vaikui mokamos paramos dydžiu.
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė patikslintą vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaiko drabužiams, avalynei, patalynei per metus ji skiria 1 341 Eur (112 Eur per mėnesį), maistui – 4 015 Eur (335 Eur/mėn.), vaistams, vitaminams – 440 Eur (37 Eur/mėn.), higienos reikmėms – 90 Eur (8 Eur/mėn.), komunaliniams mokesčiams – 390 Eur (33 Eur/mėn.), ugdymui – 600 Eur (50 Eur/mėn.), kitoms išlaidoms – 3 632,20 Eur (303 Eur/mėn.), t. y. iš viso per metus 10 508,20 Eur, vidutiniškai 875,68 Eur per mėnesį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 390 Eur išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, nurodžiusi, kad iš vaiko išlaikymui reikalingos sumos ji atėmė valstybės mokamą paramą vaikui. 2024 m., kuomet ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, MMA buvo 708 Eur atskaičius mokesčius, skundžiamo sprendimo priėmimo metu ji siekė 777 Eur atskaičius mokesčius. Valstybės mokama parama vaikui 2024 m. sudarė 96,25 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. ši išmoka siekia 122,5 Eur.
26. Tai reiškia, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 390 Eur išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, iš esmės nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti reikalinga 780 Eur suma, o valstybės mokamos išmokos skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma labai nežymiai skiriasi nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio, o, kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Nepaisant to, ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie mokėjimą už skiepus, 2024 m. rugpjūčio 12 d. paslaugų sutartį dėl grupinių vaikų plaukimo mokymo pamokų su treneriu, 2024 m. rugsėjo 9 d. sporto mokymo sutartį, mokyklinių prekių pirkimo kvitus, įrodymus apie kitas išlaidas mokyklai. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo argumentų dėl vaiko poreikių lentelėje nurodomų nepagrįstai didelių sumų, vaikui skirtų prabangos prekių ir paslaugų, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokių jo argumentų nevertino pirmosios instancijos teismas, kurias prekes ir paslaugas atsakovas vertina kaip prabangos. Atsakovas pirmosios instancijos teisme prieštaravo dėl rūbų, batų pirkimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad patikslintoje vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodytos išlaidos rūbams, jų kiekis nėra pertekliniai, pagrįsti vaiko poreikių ir vartojimo būtinybe (viena žieminė striukė, viena striukė pavasariui/rudeniui, viena pora batų kiekvienam sezonui ir pan.), be to, ieškovė nurodė pakankamai nedideles vaikui skirtų prekių kainas, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė vaikui perka prabangius rūbus, batus ir kitas prekes. Atsakovas pirmosios instancijos teisme prieštaravo ieškovės nurodytoms išlaidoms maistui, tačiau 11 Eur suma per dieną nepilnamečio vaiko maistui nevertintina kaip pernelyg didelė, ypač įvertinus aukštas kokybiškų maisto produktų kainas. Atsakovas taip pat prieštaravo ieškovės nurodytoms išlaidoms vaiko lankomiems būreliams, tačiau ieškovė pateikė įrodymus dėl šių išlaidų realumo, be to, pats atsakovas pripažino, kad vaikas turi juos lankyti. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl ieškovės nurodytos išlaidos stovykloms nėra būtinos, nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvo dėl paties atsakovo nededamų pastangų vasaras praleisti su šalių nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. spalio 7 d. ir 2025 m. sausio 13 d. išvadose nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, o prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais J. J. poreikiais, kitaip tariant, išvadą byloje teikianti institucija ieškovės nurodytų šalių nepilnamečio vaiko poreikių nevertino kaip neatitinkančių tokio amžiaus vaiko poreikių, o jiems patenkinti reikalingų sumų nevertino kaip pernelyg didelių.
28. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abi šalys vykdo individualią veiklą. Vadovaujantis pajamų mokesčio deklaracijomis, ieškovės pajamos 2023 m. sudarė 42 874,17 Eur, atsakovo pajamos 2023 m. sudarė 11 087,35 Eur, 2024 m. – 16 94,37 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė gauna didesnes pajamas nei atsakovas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis esmingai nesiskiria, nes atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, gyvenamasis namas, trys tvartai, penki ūkiniai pastatai, svirnas ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovei 2024 m. buvo suteiktas 108 000 Eur kreditas butui įsigyti, dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui ji kas mėnesį turi mokėti 758,75 Eur įmokas. Nors atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja savo blogesnę turtinę padėtį ir teigia, kad ieškovė turi didesne dalimi prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vien aplinkybė, kad ieškovė deda daugiau pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, nesudaro pagrindo didesnę vaiko išlaikymo naštos dalį perkelti ieškovei. Apeliaciniame skunde atsakovas neigia nededantis pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, tačiau nenurodo ketinantis keisti darbo pobūdį ar ieškotis papildomo pajamų šaltinio, ką ir akcentavo pirmosios instancijos teismas. Dėl to nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad esama situacija tenkina atsakovą, jis tiesiog laukia finansinės situacijos pagerėjimo, prioritetą teikdamas savo komforto būsenai, o ne nepilnamečio vaiko geriausių interesų tenkinimui. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė turintis problemų su sveikata, kurios mažina atsakovo galimybės dirbti fizinį darbą, tačiau atsakovas nedetalizavo, kokių konkrečių darbų jis negali dirbti ir kaip tai įtakoja jo gaunamas lėšas. Byloje nėra medicininių duomenų, kuriuose būtų konstatuotas atsakovo darbingumo lygio sumažėjimas, todėl atsakovo argumentai apie sumažėjusį jo darbingumą vertinami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę teikti savo nepilnamečiam vaikui 390 Eur išlaikymą, nepaisant to, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Šioje byloje nustatomi šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ir jo tėvų galimybės juos patenkinti, tačiau nevertinami kitos atsakovo dukros poreikiai ir atsakovo bei jo dukros motinos galimybės patenkinti tuos poreikius. Dėl to vien faktas, kad atsakovas teikia išlaikymą dar vienam vaikui, neturi mažinti atsakovo pareigos tinkamai prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo apimties.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalių nepilnamečiam vaikui reikalingas 875,68 Eur dydžio išlaikymas, iš kurio 780 Eur suma teikiama abiejų tėvų, papildomos išlaidos dengiamos iš valstybės vaikui mokamos paramos, ir ši suma laikytina atitinkančia realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nustačius, kad atsakovas gali teikti savo nepilnamečiam vaikui pusę jo poreikiams patenkinti būtinos sumos, nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteistiną išlaikymą privalomai mažinti valstybės vaikui mokama išmokų suma, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
31. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo, šalių nepilnamečiam vaikui laiką leidžiant su atsakovu. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos matyti, kad atsakovas su vaiku praleis kas antrą savaitgalį, antradienį po vaiko ugdymo proceso, trečiadienį nuvežant vaiką į ugdymo įstaigą, Tėvo dieną, kelias šventines dienas, pusę vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų, pirmas dvi liepos ir rugpjūčio mėnesio savaites. Nepaisant to, kad šiuo laiku atsakovas bendraus su šalių nepilnamečiu vaiku, atsakovas neteigia, kad to bendravimo metu jis pirks vaikui rūbus, avalynę, mokyklines prekes, sumokės už būrelius ir pan. Tikėtina, kad bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku metu atsakovo išlaidos bus susijusios su vaiko maitinimu, transportu, pramogomis. Pats atsakovas šių išlaidų nedetalizavo ir neįrodinėjo, deklaratyviai nurodydamas, kad tuo metu jis visiškai išlaikys šalių nepilnametį vaiką. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Šiuo atveju šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl neišvengiamai jai tenka didesnė vaiko aprūpinimo našta, dėl to nėra pagrindo mažinti iš atsakovo šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistą sumą vien todėl, kad kiekvieną mėnesį keletą dienų šalių nepilnametis vaikas praleis su atsakovu.
Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento
32. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl iš atsakovo priteisto didesnio nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias padidinto išlaikymo priteisimo momentą. Atsakovo teigimu, išlaikymas turėjo būti priteisiamas tik į ateitį, t. y. po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
33. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 390 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta nepagrįstais atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl jo pareigos didesnį išlaikymą teikti tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad atsakovui pareiga teikti didesnį išlaikymą kilo nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalį, kadangi turtinė vaiko teisė į didesnį išlaikymą atsirado nuo kreipimosi į teismą momento, o kitoks didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymas pažeistų vaiko interesus ir neatitiktų CK 3.200 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo yra pagrįsta ir teisėta, jos panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Ieškovės turėtos 816,75 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio, todėl ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 816,75 Eur (aštuonių šimtų šešiolikos eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.