- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- e2-948-1195/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08936-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Gružienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- D. J.
- Advokatai
- Lina Gudaitė, Gitana Martyšienė, Rita Vestertė
atsakovui D. J., atsakovo atstovei advokatei Linai Gudaitei, atsakovo atstovei advokato padėjėjai Ritai Vestertei,
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. patikslintą ieškinį atsakovui D. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir atsakovo D. J. patikslintą priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. L. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą (toliau – Sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. J. priteisimo (Sprendimo 2 punktas) ir jį išdėstyti taip: ,,D. J. moka nepilnamečio vaiko (sūnaus) J. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 390 Eur iki vaikui sueis pilnametystė, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“;
2) pakeisti Sprendimą dalyje dėl nepilnamečio sūnaus J. J. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, atsakovu tvarkos (Sprendimo 3 punktas) ir jį išdėstyti taip:
„Nustatoma tokia skyrium gyvenančio tėvo D. J. ir nepilnamečio sūnaus J. J. bendravimo tvarką:
3.1. Atsakovas D. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. kiekvieną antradienį ir trečiadienį, asmeniškai pasiimant nepilnametį sūnų J. J. iš jo lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, įskaitant ir neformaliojo ugdymo veiklas, jeigu sūnus tokias lankytų, ir asmeniškai grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.
3.2. Atsakovas D. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, asmeniškai pasiimant nepilnametį sūnų J. J. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 19 val. ir asmeniškai grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio šeštadienį nuo 18 val. iki 19 val. (pirmąjį bendravimo savaitgalį laikant po procesinio sprendimo, kuriuo bus išnagrinėta ši civilinė byla, įsiteisėjimo dienos esantį savaitgalį).
3.3. Tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laiku, tėvas negali sūnaus priežiūros patikėti tretiesiems asmenims.
3.4. Jeigu tėvo D. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu sūnus J. J. turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, būrelius, treniruotes, vizitus pas gydytojus, kitus specialistus ir pan., tėvas D. J. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose / treniruotėse / vizituose, dalyvauti ir (arba) asmeniškai nuvežti sūnų pas atitinkamus gydytojus, specialistus bei asmeniškai iš jų sūnų pasiimti.
3.5. Šalys susitaria, kad nepilnametis sūnus J. J. kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną praleidžia su mama E. L., o kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną – su tėvu D. J., o konkretus laikas šalių suderinamas telefonu, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki numatytos šventinės dienos.
3.6. Šalys susitaria, kad nelyginių kalendorinių metų Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų Metų dieną, pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnametis sūnus J. J. praleidžia su mama E. L., o antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną – su tėvu D. J..
3.7. Šalys susitaria, kad lyginių kalendorinių metų Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų Metų dieną, pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnametis sūnus J. J. praleidžia su tėvu D. J., o antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną – su mama E. L..
3.8. Per kalendorinius metus numatytas moksleivių rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų), vasaros atostogas, kuomet nevyksta (pasibaigia) ugdymo procesas, skyrium gyvenantis tėvas D. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. J.: 1) kiekvieną savaitės antradienį ir trečiadienį, asmeniškai pasiimant nepilnametį sūnų J. J. iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir asmeniškai grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.; 2) savaitgaliais – taip, kaip numatyta 3.2 punkte.
3.9. Šalys susitaria, kad jeigu dėl susiklosčiusių svarbių, ypatingų aplinkybių (pvz.: savo ar nepilnamečio sūnaus ligos ar traumos; komandiruotės; suplanuotų atostogų; sūnaus išvykos / ekskursijos / varžybų / stovyklos ir pan.; automobilio gedimo ar kt. svarbių priežasčių) E. L. arba D. J. negali paimti / perduoti / leisti susitikti nepilnamečio sūnaus nustatytu laiku, apie tokias aplinkybes jie privalo vienas kitą telefonu informuoti nedelsiant, per protingai trumpiausią laiką po tokių aplinkybių atsiradimo ir tai nebus laikoma nustatytos nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nevykdymu.
3.10. Šalys įsipareigoja nedelsiant (telefonu, SMS) informuoti viena kitą apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimus, suteikti informaciją apie laikiną jų išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir / ar už jos ribų.“
3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje teigiama, kad nuo Sprendimo priėmimo momento iš esmės pasikeitė aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti Sprendimu nustatytą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Dar 2016 m. nustatytas 150 Eur materialinio išlaikymo dydis nebeatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovas neatsižvelgia į smarkiai išaugusius sūnaus poreikius ir geranoriškai nesutinka teikti jam didesnį išlaikymą, be to – paskutiniu metu išlaikymo visai neteikia ir yra susidaręs įsiskolinimas. Šalių vaikas auga ir gyvena su ieškove, su kuria Sprendimu ir yra nustatyta sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovei tenka ne tik materialinio, bet ir kasdienio rūpesčio našta. Vaiko poreikių padidėjimas yra esminis rodiklis, sudarantis pagrindą didinti priteisto išlaikymo dydį, ir tėvų pajamų reikšmė yra antraeilė.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašoma ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti, reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo tenkinti iš dalies – ieškovės siūlomą bendravimo tvarką nustatyti pereinamuoju laikotarpiu, numatant, kad vaikas su tėvu bendrauja mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais; mėnesio lyginėmis savaitėmis vaikas su tėvu bendrauja darbo dienomis – pirmadieniais ir antradieniais, mėnesio nelyginėmis savaitėmis vaikas su tėvu bendrauja darbo dienomis – trečiadieniais ir ketvirtadieniais; atostogų metu pusę laiko vaikas praleidžia su mama, pusę su tėčiu; lyginiais metais pirmoji pusė priklauso mamai, antroji tėčiui, nelyginiais metais atvirkščiai; nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką švenčių dienomis; po pereinamojo laikotarpio nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovo teigimu, jei būtų priteista didesnė nei dabar išlaikymo suma, atsakovas nebūtų pajėgus jos mokėti. Atsakovas deda nuolatines pastangas ir siekia gauti daugiau pajamų, tačiau (duomenys neskelbtini) gyvenimas nėra lengvas. Atsakovas yra visiškai priklausomas nuo užsakymų, nuo užsakovų mokumo ir t. t. Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jo, šią aplinkybę patvirtina šalių pajamų mokesčio deklaracija. Ieškovės pajamos yra beveik keturis kartus didesnės nei atsakovo. Jei ieškovės ir atsakovo sūnui J. J. būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas, tai iš esmės pažeistų nepilnametės L. J. interesus, nes atsakovas nebebūtų pajėgus teikti išlaikymą dukrai.
Šalies argumentai
4. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo pakeisti Sprendimu (3 punktas) patvirtintą šalių aptartą tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. J. bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustatant, kad:
3.1. Vaikas su tėvu bendrauja lyginių mėnesių savaičių savaitgaliais. Tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima penktadienį 18 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 18 val.
3.2. pirmus du mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaikas su tėvu bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį. Tėvas vaiką trečiadienį pasiima iš ugdymo įstaigos ir ketvirtadienį nuveža į ugdymo įstaigą, iš kurios vaiką pasiima mama.
3.3. po dviejų mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaikas su tėvu bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį. Tėvas vaiką trečiadienį pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikas pas tėvą su nakvyne praleidžia trečiadienį ir ketvirtadienį, o penktadienį tėvas nuveža į ugdymo įstaigą, iš kurios vaiką pasiima mama. Lyginių mėnesių savaitėmis, tėvas vaiką iš ugdymo įstaigos pasiima trečiadienį ir į gyvenamąją vietą parveža sekmadienį 18 val.
3.4. vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, pusę atostogų laiko vaikas praleidžia su mama ir pusę su tėvu. Lyginiais metais pirmoji pusė priklauso mamai, antroji tėvui, nelyginiais metais atvirkščiai.
3.5. vaiko vasaros atostogų metu vaikas su tėvu nepertraukiamai bendrauja pirmas dvi liepos ir rugpjūčio mėnesio savaites.
3.6. lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas praleidžia su tėvu, nelyginiais metais su mama. Tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 25 d. 19 val.
3.7. lyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Naujuosius metus vaikas praleidžia su mama, nelyginiais metais su tėvu. Tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 26 d. 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos 19 val. Gruodžio 31 d. tėvas vaiką pasiima 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. 19 val.
3.8. Šv. Velykų pirmąją dieną nelyginiais metais vaikas praleidžia su tėvu, antrąją dieną su mama, lyginiais metais atvirkščiai. Tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima jam priklausiančios Šv. Velykų dienos 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną 19 val.;
3.9. Švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumą prieš nuolatinę bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje nurodė nesutinkantis su ieškovės reikalavimais. Aplinkybė, kad vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių. Ieškovė neįrodė pagrindo, kuriam esant galėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovo pajamos yra iš individualios (skulptoriaus, tapytojo, dailidės ir rąstinių namų restauruotojo) veiklos ir siekia vidutiniškai 6 600 Eur per metus. Pajamos nedidelės ir netolygios, nes nuolatinių užsakymų nėra, konkurencija dėl užsakymų didelė, privatūs užsakovai paprastai moka, kai jiems patogiau. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) gyvena partnerės bute, kur atskiru kambariu naudojasi jo dukra L. J., kai gyvena su tėvu. Šiame bute yra paruoštas atsiras kambarys sūnui J.. Atsakovas turi sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodyboje atsakovas kuria užsakymus (paprastai akmens skulptūras) ir būna su savo vaikais. Sodyboje deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Atsakovas turi tris dukteris ir du sūnus. Sprendimu šalys nenustatė bendravimo su sūnumi J. tvarkos, tačiau susitarė visapusiškai dalyvauti sūnaus auklėjime, todėl atsakovas siekia ją detalizuoti.
6. Atsiliepdama į priešieškinį, ieškovė prašė jį atmesti, tenkinti jos reikalavimus. Atsakovo priešieškinio argumentai, kad ieškovė nepagrindė padidėjusių vaiko poreikių, sūnus neturi specialiųjų poreikių, lemiančių būtiną didesnę sumą jo išlaikymui, yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovas nesistengia prisidėti prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo, yra susikaupęs įsiskolinimas už kelis metus. Tik gavęs ieškinio kopiją, atsakovas pervedė 500 Eur kaip dalinį įsiskolinimo dengimą, tačiau tai tik parodo, kad ieškovei pateikus ieškinį, atsakovas ,,prisiminė“, jog turi prisidėti prie materialinio nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Šalių sūnus J., kuriam tuoj sukaks (duomenys neskelbtini) metų, niekada keletą parų nepertraukiamai nėra gyvenęs su atsakovu, yra nakvojęs pas atsakovą (be ieškovės) tik vieną naktį ir to niekada ieškovės neprašė. Atsakovas melagingai, nepagrįstai ir įžeidžiančiai nurodo, kad vaikas yra fiziškai paliegęs ir jo fizinė raida yra atsilikusi, ieškovė tuo nesirūpina, dėl to dabar yra labai susirūpinęs atsakovas. Iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, atsakovui nustatyta bendravimo su sūnumi J. tvarka tiko. Atsakovas išreikšdavo norą pasimatyti su sūnumi tik jam patogiu metu, pranešdamas apie norimą susitikimą daugiausiai prieš dvi dienas, ne visada planuoti susitikimai įvyksta, atsakovas visiškai nesidomėjo ir nesidomi sūnaus materialiniu aprūpinimu ir išlaikymu. Atsakovas turėtų atsižvelgti visų pirma ne į savo interesus, patogumą ar siekį / norą pusę laiko praleisti su vaiku, atsiradusį tik ieškovei pateikus ieškinį dėl sūnaus išlaikymo dydžio padidinimo, o į vaiko interesus ir norus, jo poziciją, todėl priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė netrukdė ir netrukdo atsakovui bendrauti su sūnumi. Sūnaus J. ir atsakovo emocinis ryšys nėra susiformavęs, atsakovas nedėjo ir dabar nededa pakankamai pastangų tokį ryšį sukurti, o tik deklaratyviai teigia, kad jam yra neva trukdoma bendrauti.
7. Atsakovo, pateikusio patikslintą priešieškinį, teigimu, aplinkybė, kad jo pirminiame priešieškinyje siūloma bendravimo su vaiku tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, paaiškėjo daugiau pabendravus su vaiku. Vaikas norėtų turėti nuolatinę gyvenamąją vietą ir nenorėtų kraustytis į kitus namus kas savaitę, tačiau tuo pačiu norėtų daugiau laiko praleisti su tėčiu. Todėl atsakovas patikslintu ieškiniu pakoregavo prašomą nustatyti bendravimo tvarką.
8. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė prašo netenkinti patikslinto priešieškinio ir jį atmesti, tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti maksimalia bendravimo su sūnumi tvarka. Atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą, nesidomėjo vaiku, nesiekė su juo bendrauti dažniau, nei kartą per dvi savaites. Atsakovas ignoruoja nepilnamečio vaiko nuomonę dėl noro su juo bendrauti, siekia tik savo savanaudiškų tikslų.
9. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškinys ir atsakovo prašymas nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su sūnumi pareikštas vaiko interesais. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais J. J. poreikiais. Nustatant konkrečią bendravimo tvarką, būtina įvertinti, ar tokia bendravimo tvarka nepažeistų svarbių vaiko interesų – saugumo ir stabilumo. Atsižvelgiant į tai, kad sūnaus ir tėvo bendravimas yra nusistovėjęs, vaikas galimai yra pripratęs prie motinos socialinės aplinkos, į vaiko nuomonę, jog likti nakvoti pas tėvą jis norėtų tik vienai nakvynei, bendravimo tvarka turėtų būti nuosaikesnė (ar galėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis), o atsakovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymas galimai pernelyg drastiškai pakeistų įprastą vaiko gyvenimo būdą, prieštarautų jo nuomonei bei galimai sutrikdytų saugumo, stabilumo jausmą.
10. Ieškovė teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją pilna apimtimi. Ji papildomai paaiškino, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra minimali. Ieškovė nepripažino kaltinimų, kad ji draudžia tėvo ir sūnaus bendravimą. Ieškovės siūloma vaiko ir tėvo bendravimo tvarka yra tinkamiausia. Sekmadieniais vaikas turi būti namuose, kadangi reikia pasiruošti mokyklai. Vaikui svarbu turėti tvarkaraštį, kokias dienas jis praleis su tėvu. Sūnui būnant mažam, bendravimas su tėvu buvo retas – 1, 2 kartus per mėnesį. Vaikui paaugus, bendravimas padažnėjo, bet labiausiai suaktyvėjo po ieškovės kreipimosi į teismą. Atsakovas beveik kiekvieną sekmadienį ima vaiką. Ieškovė siūlė atsakovui susitarti dėl bendravimo su vaiku atostogų metu, bet pasiūlymo iš atsakovo negavo. Atsakovas reguliariai nemoka išlaikymo, išlaikymo indeksacijos jis nepripažįsta, susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Be išlaikymo atsakovas finansiškai neprisideda, kartą pirko batus, riedlentę, prie didesnių pirkinių neprisidėdavo. Po ieškinio pateikimo teismui, atsakovas pervedė 500 Eur; per 2024 m. atsakovas daugiau pinigų nebuvo skyręs. Vaikas lankė daug būrelių. Atsakovas niekada nesidomėjo, kokia veikla užsiima vaikas. Šiuo metu vaikas lanko baseiną, paspirtukų būrelį. Tėvas taip pat nesidomėjo vaiko sveikata. Kartais vaikas nenori eiti pas tėvą, ieškovei teko įkalbinėti vaiką. Kai ieškovė paprašė padidinti vaiko išlaikymą, atsakovas paprašė prisijungimo prie vaiko elektroninio dienyno, kartą paskambino auklėtojai, kartą pasiėmė iš mokyklos vaiką. Vaikas dovanų per gimtadienius dažniausiai negaudavo, atsakovas priekaištavo ieškovei, kad ji užvertė vaiką plastmase, nevertingais žaislais, kitais dalykais. Atsakovas nurodė ieškovei, kad dirba nuo 7.00 val. iki 16.00 val., tačiau kur jis dirba, ieškovei nežinoma. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), šis pomėgis nėra pigus. Ieškovė nedraudžia bendrauti su broliais, seserimis. Vieno brolio sūnus J. nematė, kitos dvi sesės gyvena (duomenys neskelbtini), vieną savaitgalį šalių sūnus matė sesę G., su sese L. bendrauja nuolat. Ryšių tarp jų stiprių nėra. Jei sūnus norėtų, jis galėtų pas atsakovą praleisti ir savaitę, tačiau nakvoti septynias paras su atsakovu vaikui būtų stresas. Vaikas nenori nakvoti pas tėtį. Savaitgalį sūnus nakvojo pas tėvą, vaikui nėra įprasta pasilikti pas jį; ieškovei tenka skatinti vaiką bendrauti su tėčiu. Ieškovė paiso vaiko norus, kada jis nori važiuoti pas tėvą. Ieškovė siūlė atsakovui susitarti iš anksto, kada jis norės pasiimti vaiką. Tačiau dažnai vaiko tėvas tik iš vakaro informuoja, kada atvažiuos vaiko. Atsakovas iš savo pusės nesiūlo kompromiso, kaip, kokiomis dienomis galima būtų suderinti vaiko bendravimą. Siekiant sustiprinti vaiko ir tėvo ryšį, ieškovė prašo, kad tėvas asmeniškai rūpintųsi vaiku, kad jis labiau domėtųsi vaiku, vaikas priprastų prie tėvo. Dabartinėje situacijoje tėvas turi rasti laiko dalyvauti vaiko auklėjime, kasdieniame gyvenime. Kada ryšys bus atkurtas, nėra duomenų. Pas psichologą ieškovė ir vaikas lankėsi vieną kartą. Ieškovė norėjo išsiaiškinti, kodėl vaikas nenori nakvoti pas atsakovą. Specialistas davė patarimą, kaip stiprinti vaiko ir tėvo ryšį. Specialistas pakalbėjo su sūnumi ir pripažino, kad ryšys yra silpnas. Įmanoma ateityje, kad vaikas atostogas praleistų pas tėvą. Ieškovė neprieštarauja dėl atostogų praleidimo su atsakovu. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra apie 2500 Eur, taip pat jai mokami vaiko pinigai, būstas įgytas su paskola, įmoka sudaro apie 800 Eur. Automobilį ieškovė pardavė.
Šalies argumentai
11. Ieškovės atstovė palaikė atstovaujamosios poziciją ir prašė tenkinti patikslintą ieškinį, atmetant patikslinto priešieškinio reikalavimus. Atstovės teigimu, pasikeitę vaiko poreikiai leidžia padidinti išlaikymą. Ieškovės sudarytoje vaiko poreikių lentelėje išdėstyti tik būtini vaiko poreikiai minimaliomis kainomis, neįtraukiant į ją išlaidų telefonui, planšetei ir t. t. Nors ieškovės pajamos yra didesnės, atsakovas turi nekilnojamojo turto. Be to, ieškovė turi mokėti paskolą už įsigytą butą. Todėl pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresne, nėra. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad padidinus išlaikymą sūnui, nukentės kito atsakovo nepilnamečio vaiko (dukros), kuriam atsakovas teikia 250 Eur išlaikymą, interesai; kiekvieno vaiko poreikiai yra individualūs. Atsakovas neturi pareigos finansiškai remti pilnamečius vaikus. Pajamos pagal atsakovo pateiktas deklaracijas nėra didelės, tačiau atsakovas remontuoja turimą sodybą, apmoka pilnamečių vaikų operacijas. Atsakovas nesutinka su reikalavimu padidinti išlaikymą sūnui, tačiau prašydamas, kad vaikas gyventų pas jį, teigia galėsiantis užtikrinti vaiko poreikius. Iki ieškovės kreipimosi į teismą, atsakovui tiko 2016 m. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė trukdė tėvui bendrauti su sūnumi. Iki 2024 m. birželio mėn. vaikas vieną naktį nakvojo pas atsakovą; po bylos iškėlimo – tris kartus. Jei vaikas norėtų bendrauti su tėvu, ieškovė tam neprieštarautų. Atsakovas su vaiku darbo dienomis ne nuotolinėmis ryšio priemonėmis nėra bendravęs, atsakovas siekio dažniau bendrauti su vaiku nėra išreiškęs. Vaiko atostogų metu atsakovas net neprašė, kad vaikas nakvotų pas jį. Atsakovas dešimt metų nesistengė auklėti vaiką, tačiau dabar jį menkina sakantis, kad vaikas yra fiziškai neišsivystęs, paliegęs. Priešieškiniu atsakovas siekia ne vaiko interesų, o paneigti ieškinio pagrįstumą. Ieškovės indėlis į vaiko auklėjimą, išlaikymą yra didesnis, kadangi atsakovas beveik nemoka vaikui išlaikymo.
Atsiliepimas
12. Atsakovas teismo posėdyje nurodė turintis du nepilnamečius vaikus, todėl sūnaus išlaikymui turi būti skiriamas vienodas išlaikymas, kaip ir jo sesei. Vaikas gležnas, nemoka naudotis viešuoju transportu, todėl atsakovas turi pareigą juo rūpintis. Vaiko interesų laukas yra ribotas, jis nuolat yra prie kompiuterio. Sūnus po 1-2 savaičių priprato prie atsakovo. Atsakovas pripažino, kad jo ir ieškovės požiūris į gydymą skiriasi – atsakovas nesupranta, kam privačioje gydymo įstaigoje daryti brangius tyrimus. Atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda pagal galimybes, ieškovė prisideda daugiau. Atsakovas kuria (duomenys neskelbtini), dalyvauja (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutiko mokėti sūnui 300 Eur išlaikymą. 2024 m. atsakovas sūnaus išlaikymui sumokėjo 500 Eur. Skola pagal išlaikymą yra nuo 2016 m. Norą turėti konkretų bendravimo grafiką su sūnumi atsakovas buvo išreiškęs iki ieškovės kreipimosi į teismą, norėjo susitarti taikiai su ieškove. Atsakovo sveikata trukdo jam susirasti kitą darbą. Jis vykdo individualią veiklą – yra skulptorius, taip pat remontuoja, restauruoja, stato medinius namus. Atsakovas gyvena sugyventinei priklausančiame keturių kambarių bute, ji turi automobilį. Gyvenant bendrai šeimoje, vaiko išlaikymui nereikia 390 Eur per mėnesį. Kaip vaikas gyvens su atsakovu, atsakovas taip pat patirs išlaidas. Ieškovė nesutinka su atsakovo siūloma išlaikymo suma (300 Eur) dėl prisiimtos paskolos.
13. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir paaiškino, jog vaiko poreikių lentelė nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Išlaidos, nurodytos šioje lentelėje, yra padidintos; ieškovė neperka kas mėnesį striukių, batų, maistui nereikia tiek išlaidų. Atsakovas nesutinka mokėti už sūnaus stovyklas, kadangi jis gali su juo pabūti, uniformos kaina turi būti įskaičiuota į išlaidas rūbams. Atsakovo pajamos nėra stabilios, grįžti į valstybės tarnybą jis negali. Ieškovė nederina su atsakovu vaiko būrelių, renginių. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, pilnamečius vaikus. Atsakovas galėtų skirti sūnui 300 Eur. Byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo principo. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra siauros apimties. Vaikas su tėvu bendrauja tada, kai nori ieškovė. Ieškovė nesidalina vaiko rutina, dažnesnis bendravimas leistų vaikui geriau pažinti tėvą. Ieškovė klaidingai teigia, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra 50:50 modelio. Pagal atsakovo siūlomą tvarką, vaikas pas tėvą būtų 12 dienų per mėnesį. Ieškovės reikalavimas, kad atsakovas asmeniškai vežiotų vaiką nėra pagrįstas, kadangi ji pati gali naudotis trečiųjų asmenų pagalba. Psichologo konsultacija negali būti vertintina kaip įrodymas, kadangi atsakovas joje nedalyvavo, tai buvo vienkartinis ieškovės ir vaiko apsilankymas pas šį specialistą. Tarnybos nuomone, bent viena nakvynė darbo dienomis atitiktų vaiko interesus. Atsakovas siūlo laisvalaikį dalintis per pusę, pasidalinti finansinę naštą, bet ieškovė tam priešinasi. Atsakovo turimos sodybos vertė – 23 000 Eur. Jis savo darbu gerina sodybą. Atsakovo šeimoje poreikiai tenkinami bendrai, todėl vaiko tėvas galės išlaikyti vaiką. Teismo sprendimas priimamas į ateitį, todėl neturi būti žiūrima į tai, koks buvo vaiko ir tėvo bendravimas iki šiol. Nagrinėjamu atveju galėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis tam, kad būtų sustiprintas vaiko ir tėvo ryšys. Atsakovas kreipėsi į ieškovę, norėdamas su vaiku bendrauti per atostogas, tačiau ieškovė atsisakė tenkinti jo prašymą. Atsakovo nepilnametė dukra (vaikas nuolat gyvena su kita moterimi) lieka pas atsakovą su nakvyne, todėl ir sūnus galėtų taip pat. Ieškovė savo gyvenamąją vietą per paskutinius aštuonerius metus keitė dvylika kartų, tai taip pat neatitinka vaiko interesų.
14. Tarnybos atstovė teismo posėdyje palaikė į bylą teiktą išvadą. Vaikas nori bendrauti su tėvu, tačiau nenori likti nakvynėms. Vaiko interesus labiausiai atitiktų viena nakvynė savaitgalį ir viena nakvynė viduryje savaitės. Atsakovo siūlomas bendravimas artimas 50:50 bendravimo modeliui, todėl vertintinas kaip drastiškas vaiko gyvenimo sąlygų pakeitimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
16. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, šis klausimas reguliuojamas teismui priėmus procesinį sprendimą (CK 3.194 straipsnis).
17. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).
18. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. 3K-3-341/2006).
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų J. J., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėti kas mėnesį po 150 Eur iki vaikui sueis pilnametystė. E. J. tvarko sūnaus išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teise. Išlaikymą D. J. perveda E. J. į banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos (Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktas). Ieškovės teigimu, nustatyto išlaikymo nepakanka nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, kadangi vaikui augant, didėja ir su vaiko išlaikymu susijusios išlaidos.
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo
21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
23. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas yra 1038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur). Todėl laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažiau kaip 777 Eur, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 390 Eur.
24. Patikslintoje vaiko poreikių lentelėje vaiko motina nurodė, kad vaiko drabužiams, avalynei, patalynei per metus ji skiria 1341 Eur (112 Eur per mėnesį), maistui – 4015 Eur (335 Eur/mėn.), vaistams, vitaminams – 440 Eur (37 Eur/mėn.), higienos reikmėms – 90 Eur (8 Eur/mėn.), komunaliniams mokesčiams – 390 Eur (33 Eur/mėn.), ugdymui – 60 Eur (50 Eur/mėn.), kitos išlaidos – 3632,20 Eur (303 Eur/mėn.), t. y. vidutinės išlaidos mėnesiui – 390 Eur kiekvienam tėvui (atėmus valstybės mokamą paramą vaikui).
25. Ieškovė, nepaisant to, kad ji prašo priteisti 390 Eur išlaikymą, kuris pagal kasacinio teismo praktiką gali patenkinti tik būtiniausius vaikų poreikius, ir ieškovė neprivalo detaliai įrodinėti šio prašomo priteisti išlaikymo dydžio, pateikė teismui rašytinius dokumentus, patvirtinančius mokėjimą už skiepus, 2024 m. rugpjūčio 12 d. paslaugų sutartį dėl baseino lankymo, 2024 m. rugsėjo 9 d. sporto mokymo sutartį, parduotuvių čekius.
26. Atsakovas, nesutikdamas su nurodytų išlaidų dydžiais, siekė juos paneigti atsakovo atstovei teigiant, kad ieškovė neperka kas mėnesį striukių, batų, maistui nereikia tiek išlaidų; atsakovas nesutinka mokėti už sūnaus stovyklas, kadangi jis gali su juo pabūti, uniformos kaina turi būti įskaičiuota į išlaidas rūbams.
27. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis ieškovės paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijų atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
28. Įvertinus vaiko amžių (dešimt metų), teismas sprendžia, kad ieškovės vaiko išlaikymui iš atsakovo prašoma 390 Eur suma yra reali ir protinga. Patikslintoje vaiko poreikių lentelėje ieškovės išdėstytos išlaidos ar daiktai, jų kiekis nėra pertekliniai, pagrįsti vaiko poreikių bei vartojimo būtinybe (pvz., viena žieminė striukė, viena pora batų kiekvienam sezonui ir pan.). Nesutikdamas su ieškovės apskaičiuota maisto produktams reikiama suma, atsakovas teigė, kad ji per didelė. Tačiau padalinus nurodytą maistui sumą – 4015 Eur per metus, dienai ji sudaro 11 Eur, kuri vertintina kaip atitinkanti realybę. Prieštaraudamas ieškovės nurodytoms išlaidoms būreliams, atsakovas apeliavo į ieškovės vienasmeniškai priimamus sprendimus dėl vaiko papildomos veiklos lankymo. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad jis anksčiau būtų prieštaravęs dėl tam tikrų vaiko lankomų būrelių. Taip pat teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad vaikas turi lankyti būrelius. Pagal vaiko poreikių lentelę, išlaidos paskaičiuotos dviem būreliams, kas nėra vertinama kaip nepagrįstas išlaidavimas. Pasisakydamas apie tai, kad atsakovas gali praleisti su vaiku atostogas, todėl stovyklos nėra būtinos, vaiko tėvas neįrodė dėjęs aktyvias pastangas sumažinti vaikui skiriamas išlaidas šiuo punktu, t. y. nėra pateikta duomenų apie realius vaiko tėvo ketinimus praleisti su vaiku atostogas.
29. Taigi, iš esmės nesutikdamas su ieškove dėl vaiko poreikių, atsakovas savo teiginių pagrindimo teismui nepateikė, neįrodė ieškovės nurodytų išlaidų pertekliaus. Todėl pripažintina, kad vaiko poreikiams reikia apie 875 Eur per mėnesį. Ieškovė, prašydama priteisti 390 Eur iš atsakovo, iš vaikui reikiamų išlaidų atėmė 2024 m. valstybės mokamą paramą vaikui. Įvertinus vaiko amžių (dešimt metų), jo poreikius, būtinybę užtikrinti nepilnamečio vaiko visapusišką bei sklandų vystymąsi, teismas sprendžia, kad ieškovės vaiko išlaikymui iš atsakovo prašoma 390 Eur suma yra reali ir protinga.
30. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad į šią sumą ieškovė įskaičiavo ir jos mokamą paskolą už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš aptarto, vaiko poreikių lentelės, priteistinas išlaikymas skirtinas tik minimalių vaiko poreikių tenkinimui, neatsižvelgiant į vaiko motinos turimus skolinius įsipareigojimus.
31. Atsakovas pripažino, kad būtina padidinti Sprendimu patvirtintą atsakovo nepilnamečiam vaikui skiriamą išlaikymą. Ieškovei pagrindus, kad 150 Eur išlaikymo nepakanka nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, ir byloje nustačius, kad sūnui kiekvieno tėvo skirtinos išlaidos per mėnesį sudaro 390 Eur, darytina išvada, kad byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų buvimo, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl atsakovo mokamo išlaikymo dydžio padidinimo (CK 3.201 straipsnis).
32. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
34. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
35. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
36. Atsakovas, teigiantis negalintis teikti sūnui ieškovės prašomo 390 Eur kasmėnesinio išlaikymo, prašo nukrypti nuo šalių lygių vaiko išlaikymo dalių principo dėl ieškovės geresnės turtinės padėties.
37. Kaip teismas nustatė iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šalių paaiškinimų, verslo liudijimo Nr. OS567669-1 ieškovė ir atsakovas vykdo individualią veiklą.
38. Ieškovės vardu įregistruotas vienas automobilis, atsakovas transporto priemonės neturi (VĮ „Regitra“ duomenys). Nekilnojamojo turto duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, gyvenamasis namas, trys tvartai, penki ūkiniai pastatai, svirnas ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Byloje esanti kredito sutartis Nr. 24-081091-FA ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovei buvo suteiktas 108 000 Eur kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Sprendžiant iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 m., atsakovo deklaruota visų pajamų suma buvo 8091,94 Eur, 2021 m. – 4641,38 Eur, 2022 m. – 2848,40 Eur, 2023 m. – 11 087,35 Eur, 2024 m. – 16 794,37 Eur. Ieškovės pajamos pagal mokesčio deklaraciją už 2023 m. buvo 42 874,17 Eur.
39. Ieškovė teisme paaiškino pardavusi automobilį, dirba (duomenys neskelbtini) ir atskaičius mokesčius jai lieka apie 2500 Eur per mėnesį, iš kurių apie 800 Eur turi mokėti paskolą už buto įsigijimą (kredito grąžinimo grafiko duomenimis kasmėnesinė įmoka yra 758,75 Eur). Anot atsakovo, 2024 m. jo vidutinės kasmėnesinės pajamos būtų apie 800 Eur per mėnesį; darbas yra nepastovus (atsakovas yra (duomenys neskelbtini)), priklausantis nuo užsakymų; atsakovas dirbo ir (duomenys neskelbtini), vidutiniškai 12-15 d. per mėnesį, uždarbis sudarė apie 120 Eur per dieną neatskaičius mokesčių; kas antrą mėnesį jis moka tai vienam nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tai kitam; išlaikymas yra apie 219 Eur su indeksacija; kuomet reikėjo pilnamečiam vaikui lėšų danties operacijai, atsakovas padėjo šiam vaikui, tada tą mėnesį atsakovas išlaikymo nepilnamečiam vaikui nemokėjo.
40. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
41. Atsakovo atstovė prašė nukrypti nuo tėvų lygių dalių vaiko išlaikymo principo, kadangi ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Lygindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė akivaizdaus skirtumo, todėl vaiko tėvai lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Nors ieškovės deklaruojamos pajamos yra didesnės, tačiau jos įsigytas nekilnojamasis turtas yra įkeistas finansų įstaigai ir ji ilgam laikui prisiėmė finansinius įsipareigojimus bankui. Priešingai nei atsakovas, kuris neturi skolinių įsipareigojimų, susijusių su turimu nekilnojamuoju turtu (taikomas areštas jo turimam turtui). Be to, ieškovė deda maksimalias pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad jis dėtų pastangas didesnio atlyginimo užtikrinimui. Vaiko tėvo pasiaiškinimai apie nepastovius užsakymus ar jų nebuvimą negali pateisinti atsakovo pasyvių veiksmų; neturėdamas pakankamai pajamų nepilnamečiam vaikui išlaikyti, jis nekeičia darbo pobūdžio ar neieško papildomo pajamų šaltinio, o laukia finansinės situacijos pagerėjimo. Taip pat atsakovas teisme nurodė turintis darbą, todėl jo neieško, tokiu būdu pripažindamas, kad esama situacija visiškai jį tenkina. Atsakovas teikia prioritetą savo komforto būsenai, o ne nepilnamečio vaiko geriausių interesų tenkinimui. Atsakovas byloje pripažino, kad per 2024 m. jis sumokėjo 500 Eur išlaikymą sūnui, t. y. po 42 Eur per mėnesį. Kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 20 d. antstolio pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas ieškovės naudai sudaro 7908,13 Eur. Taigi, visą vaiko išlaikymo naštą atsakovas perkėlė ieškovei, nesirūpindamas vaiko poreikiais bei gerove. Dar daugiau, atsakovas nurodė finansiškai padedantis ir pilnamečiams vaikams, kuriems išlaikymo teikimas nėra nesąlyginis, priešingai, nei nepilnamečiam sūnui.
42. Pagal pajamų mokesčio deklaraciją už 2024 m., atsakovo pajamos sudarė 16 794,37 Eur, t. y. 1399 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Atsakovas teisme nurodė, kad be tiesioginio (duomenys neskelbtini) darbo kaip (duomenys neskelbtini) jis dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat jis (duomenys neskelbtini). Atsakovas objektyviai nepagrindė, kodėl, gaudamas šias pajamas, nepilnamečio sūnaus išlaikymui jis mokėjo tik 42 Eur per mėnesį.
43. Minėta, kad šalių nepilnamečio vaiko protingos ir racionalios išlaidos sudaro 875 Eur per mėnesį. Šią sumą ieškovė sumažino 2024 m. valstybės mokama parama vaikui (96,25 Eur) ir apskaičiavo iš atsakovo prašomą priteisti išlaikymą.
44. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.
45. Nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 122,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).
46. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Taip pat, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
47. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis. Teismo vertinimu, atsakovo pajamos leidžia jam skirti 390 Eur kas mėnesį vaikui. Priešingu atveju jis turi dėti aktyvias pastangas užtikrinti tokio dydžio išlaikymą vaikui, kuris, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, yra skirtas tik minimalių vaiko poreikių tenkinimui. Valstybės šiuo metu mokama parama vaikui bus skirta papildomoms, nenumatytoms išlaidoms, kurias neabejotinai patiria vaiko motina, su kuria nuolat gyvena vaikas. Skirtumas tarp 2024 m. ir 2025 Eur mokamos paramos vaikui (122,50 Eur – 96,25 Eur = 26,25 Eur), kurio ieškovė neišskaičiavo iš išlaidų, reikalingų vaiko poreikių tenkinimui, turi padengti infliacijos bei vartojimo pabrangimo kaštus.
48. Teismo vertinimu, iš atsakovo priteistina vaiko išlaikymui skirta suma yra racionali ir adekvati, atitinkanti vaiko poreikių ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdoma (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Atsakovo apeliavimas į jo nepilnamečių vaikų nelygią padėtį – dukrai, kurią atsakovas turi su kita moterimi, jis turi mokėti po 219 Eur (su indeksacija) – nėra pagrįstas. Teismas šioje byloje nagrinėja tik nepilnamečio vaiko J. poreikius, kurie yra individualūs kiekvieno vaiko atžvilgiu. Be to, ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo padidinimo negali priklausyti nuo atsakovo nepilnametės dukros motinos analogiško prašymo (ne)pareiškimo.
50. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų sūnaus poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai, padidinti Sprendimu patvirtintą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir pripažinti, kad atsakovas (kaip ir ieškovė) nepilnamečiam sūnui išlaikyti turi skirti po 390 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
51. Šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei ir toliau pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
52. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
53. Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).
54. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo (pagal patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus)
55. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiai motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
56. Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktas numato, kad ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, todėl šalys, iki vaiko išleidimo į vaikų ugdymo įstaigą (vaikų darželį), nenustato bendravimo su sūnumi tvarkos; vėliau ši tvarka nustatoma šalių susitarimu; nepavykus sudaryti susitarimo (susitarti), bet kuri iš šalių įgyja teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.
57. Byloje abu tėvai pasinaudojo teise teikti reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Pagal ieškovės siūlomą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, neaptariant šventinių ir atostogų laikotarpių, atsakovas gali matytis su vaiku antradieniais, trečiadieniais po vaiko veiklos iki 19 val. kasdien, kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki šeštadienio 19.00 val. Atsakovas nori įtvirtinti teisę bendrauti su vaiku – pirmus du mėnesius – kiekvieną trečiadienį su nakvyne, po dviejų mėnesių – kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį, penktadienį nuvežant į ugdymo įstaigą, iš kurios po užsiėmimų vaiką pasiima ieškovė, o lyginėmis savaitėmis bendravimą nuo trečiadienio tęsiant iki sekmadienio 18.00 val., kuomet atsakovas nuvežtų vaiką ieškovei.
58. Ieškovė prieštarauja atsakovo nurodytai tvarkai, kadangi vaikas pas tėvą nakvojo tik vieną kartą, po bylos iškėlimo teisme – dar tris naktis; vaikas nenori praleisti pas tėvą ilgiau vienos nakvynės; atsakovo siūloma tvarka neigiamai paveiktų vaiko psichologinę savijautą, būtų per drastiška ir nepatogi, kadangi pagal ją vaikas praktiškai pusę mėnesio gyventų pas tėvą (12 dienų). Atsakovas apeliuoja į teisę maksimaliai bendrauti su vaiku, norą vaiką auklėti, ir prieštarauja teiginiui, kad pagal jo tvarką sūnus su juo gyventų tiek pat, kaip ir pas motiną. Tarnybos atstovė teisme nurodė, kad ieškovės siūloma tvarka labiau atitinka vaiko interesų dėl jos pastovumo ir vaiko nuomonės, tačiau vaikas taip pat vieną darbo dieną per savaitę galėtų nakvoti pas tėvą.
59. Nors atsakovas neigia po pareinamojo laikotarpio prašantis taikyti „50:50“ bendravimo su vaiku modelį, teismas negali nesutikti su ieškove, kad vaikas beveik pusę mėnesio gyventų pas atsakovą (vidutiniškai 11-12 dienų per mėnesį).
60. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl 50:50 procentų laiko modelio taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019), tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą be tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui nustatymą. Nagrinėjamu atveju tai būtų maksimalus abiejų tėvų bendravimas su vaiku savaitgaliais, švenčių ir atostogų dienomis. Dar daugiau, 50:50 procentų laiko skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus, t. y. įvertinus kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamosios vietos sąlygas, jų vietą, vaiko ugdymo įstaigų vietą, vaiko socialinius ryšius su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumą, jų galimybę pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų. Taip pat teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi atsižvelgti į tai, kad vaikui būtina stabili namų aplinka ir turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina).
61. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuluotas taisykles, taikomas nustatant atskirai gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, teismas sprendžia, kad atsakovo prašoma taikyti tvarka po pereinamojo laikotarpio darbo dienomis ir savaitgaliais, neužtikrins geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Tokia tvarka būtų per daug intensyvi, neleidžianti vaikui sukurti savo rutinos, nuolatinio tvarkaraščio, susiformuoti pastovumo jausmui. Vaikui kas antrą savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio gyvenant pas tėvą, jis privalės turėti visas mokykloje reikalingus reikmenis, drabužius ir pan., o tai, vaikui nuolat keičiant buvimo vietą, būtų labai komplikuota ir sukeltų vaikui diskomfortą. Vaikas su visais papildomais daiktais, drabužiais kas antrą mėnesio trečiadienį turėtų eiti į mokyklą, iš kur jį paimtų atsakovas pasibaigus ugdymo procesui, o tai apsunkintų vaiko mobilumą, sudarytų papildomus rūpesčius. Atsakovas turėtų užtikrinti ir nuolatinio mokymosi proceso namuose tęstinumą, kitą kasdienę veiklą, prie ko iki šiol jis nebuvo prisidėjęs. Tokia situacija gali neigiamai paveikti ir vaiko pažangumą mokykloje, jo psichologinę būseną. Teismo nuomone, siekiant nepažeisti vaiko psichologinės pusiausvyros, šiuo atveju kardinalūs pokyčiai vaiko bendravimo su tėvu tvarkoje negali būti daromi, todėl pagal byloje ištirtus duomenis, maksimali vaiko bendravimo tvarka su ieškovu, teismo nuomone, yra negalima (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
62. Tačiau teismo padaryta išvada nereiškia, kad nagrinėjamu atveju negali būti išplėstas vaiko ir tėvo bendravimas laisvu vaiko metu. Siekdamas užtikrinti vaiko ir atsakovo maksimalų bendravimą laisvu nuo mokymosi proceso laiku, teismas mano esant tikslinga nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio lyginių mėnesio savaičių savaitgaliais, pasiimdamas nepilnametį sūnų J. J. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.
63. Ši sąlyga yra beveik analogiška pasiūlytai ieškovės, tik su tam tikromis teismo atliktomis korekcijomis (papildoma viena nakvynė), kurias teismui leidžia daryti CPK 376 straipsnis, vadovaujantis vaiko interesų užtikrinimo būtinumu.
64. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
65. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
66. Ieškovė, prieštaraudama bendravimo tvarkos su vaiku išplėtimui iki sekmadienio, skaičiuojant nuo penktadienio (ji siūlė nuo penktadienio iki šeštadienio), rėmėsi argumentu, kad vaiką reikia paruošti mokyklai, vaikas dvi naktis nenorėtų praleisti su tėvu. Tačiau šie teiginiai nepaneigia atsakovo teisės praleisti su vaiku kas antrą savaitgalį.
67. Nors ieškovė teigia, kad sūnus nenori likti nakvoti pas tėvą dvi naktis iš eilės, tačiau teismas pažymi, kad vaiko nuomonė, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, yra tik viena aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
68. Kaip matyti iš Tarnybos į bylą pateikto 2024 m. rugsėjo 2 d. vaiko nuomonės išklausymo akto, vaikui pas tėtį „pusiau patinka – nepatinka“; bute vaikui nepatinka, nes jis priprato prie „naujoviškų (namų)“; nakvoti dažniau pas tėvą nenorėtų, nes „nėra ką veikti“, su tėčiu sūnui kartais būna nuobodu. Tačiau vaikas nėra nurodęs ir byloje nėra duomenų, kad daugiau nei viena nakvynė sukelia vaikui stresą, neigiamas psichologines emocijas būtent dėl tėvo ir vaiko ryšio nebuvimo, tėvo baimės ar visiško susvetimėjimo. Vaikas iš esmės nenori ilgiau pasilikti pas tėvą dėl nuobodulio, neturėjimo ką veikti pas jį, tam tikrų smulkių buitinių problemų (šuniuko ekskrementai). Tokiu atveju atsakovas turi įsiklausyti į vaiko pretenzijas ir savo bendravimą su sūnumi organizuoti maksimaliai pagal vaiko norą ir poreikius.
69. Taip pat ieškovė nepagrindė, kodėl vaikui reikia visos sekmadienio dienos pasiruošti į mokyklą ir kodėl nepakaktų išeiginės dienos vakaro. Be to, nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų paruošti su vaiku namų darbų savaitgaliais, kuomet vaikas būna pas tėvą.
70. Ieškovė, grįsdama teiginius apie vaiko nenorą ilgai bendrauti su tėvu, pateikė į bylą 2024 m. gruodžio 13 d. teisės psichologijos specialisto rekomendaciją, kurioje užfiksuota, kad nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų laipsniškas bendravimo su tėvu intensyvumo didinimas; siūlomas staigus perėjimas prie septynių parų bendravimo per dvi savaites būtų pernelyg drastiškas pokytis. Teismas sutinka su atsakovu, kad šis į bylą pateiktas rašytinis dokumentas besąlygiškai bei objektyviai nepatvirtina jo ir vaiko santykių kokybės, visapusiškai neatskleidžia ir neįrodo vaiko noro, pozicijos dėl bendravimo su tėvu dažnumo. Teisės psichologijos specialisto rekomendacija parengta tik vieno ieškovės ir vaiko apsilankymo pagrindu, kuomet faktinė situacija specialistui buvo pateikta tik ieškovės ir tik per jai aktualius išsiaiškinti klausimus prizmę, o tai suteikia nepagrįsta vaiko motinos pranašumą prieš tėvą įrodinėjant sūnaus ir tėvo bendravimo galimybes. Be to, rekomendacijoje plačiai cituojamos įvairių mokslininkų darbai, mažai dėmesio skiriant būtent konkrečios situacijos analizei.
71. Taigi, dviejų naktų praleidimas su tėvu kas antrą savaitgalį leistų atsakovui kokybiškai organizuoti jo ir sūnaus bendrą veiklą, tėvui aktyviau dalyvauti vaiko kasdieniame gyvenime, sustiprinti jų ryšį. Todėl nėra prielaidų sutikti su ieškove, kad tokia bendravimo tvarka neatitiktų vaiko, kuriam šiuo metu yra dešimt metų, sugebančiam suformuluoti savo norus ir pageidavimus, poreikių, prieštarautų jo geriausiems interesams.
72. Aptariant vaiko ir tėvo bendravimą darbo dienomis, nenustatyta objektyvių aplinkybių, neleidžiančių vaikui kas savaitę vieną naktį darbo dienomis praleisti su atsakovu. Kaip paaiškino atsakovas, vaiko mokykla nėra nutolusi nuo atsakovo gyvenamosios vietos, jis turi galimybę vaiką laiku pristatyti į mokyklą. Viena nakvynė per savaitę darbo dienomis užtikrintų vaiko tėvo aktyvų įsitraukimą į vaiko kasdienių poreikių tvarkymą. Todėl tikslinga nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi J. kiekvieną antradienį, pasiimant nepilnametį sūnų J. J. iš jo lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, įskaitant ir neformaliojo ugdymo veiklas, jeigu sūnus tokias lankytų, ir nuvežant sūnų į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės trečiadienį, iš kurios vaiką pasiima mama.
73. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo gyvenimo sąlygos neleistų jam užtikrinti vaiko poreikių, sūnui nakvojant pas jį. Tarnybos atstovai apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad jis gyvena keturių kambarių bute, nuosavybės teise priklausančiame jo sugyventinei; butas su patogumais, apsilankymo metu buvo švaru, tvarkinga; yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika.
74. Teismas iš bendravimo sąlygų pašalina ieškovės reikalavimą atsakovui asmeniškai atvykti vaiko paėmimui ar jo grąžinimui, draudimą tėvui sūnaus priežiūrą patikėti tretiesiems asmenims. Nors ieškovė argumentavo, kad tokiu būdu ji siekia sukurti vaiko ir tėvo ryšį, užtikrinti tėvo įsitraukimą į vaiko kasdienius poreikius, tačiau vaikui daugiau laiko praleidžiant su tėvu, atsakovas savaime turės dėti daugiau pastangų susipažinti su vaiko kasdienybe. Be to, būtų neproporcinga, palyginus su ieškove, uždrausti atsakovui naudotis trečiųjų asmenų pagalba pasiimant ar parvežant vaiką ieškovei.
75. Ieškovės reikalaujamos nustatyti bendravimo tvarkos punktas, pagal kurį jeigu tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu sūnus J. J. turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, būrelius, treniruotes, vizitus pas gydytojus, kitus specialistus ir pan., tėvas D. J. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose / treniruotėse / vizituose, dalyvauti ir nuvežti sūnų pas atitinkamus gydytojus, specialistus bei iš jų sūnų pasiimti, nebuvo ginčijamas atsakovo (išskyrus tvarkos asmeninį vykdymą), yra logiškas ir pareikštas vaiko interesais, todėl įtrauktinas į atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką.
76. Atsakovas, priešingai nei ieškovė, nepateikė pasiūlymo, su kuriuo iš tėvų vaikas praleis Motinos ir Tėvo dieną. Pagal ieškovę, nepilnametis sūnus J. J. kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną praleidžia su mama E. L., o kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną – su tėvu D. J., o konkretus laikas šalių suderinamas telefonu, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki numatytos šventinės dienos. Nesant ginčo dėl šio punkto, jis taip pat paliktinas bendravimo tvarkoje.
77. Šalys iš esmės vienodu principu skirsto vaiko buvimą pas tėvą Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų laikotarpiu. Tai yra abu tėvai siekia, kad vaikas šventes praleistų su jais abiem, kiekvienam iš tėvų suteikiant po vieną dieną. Tačiau ieškovė nedetalizuoja, kada ir kaip vaikas bus paimamas bendravimui. Sprendžiant iš reikalavimo formuluotės, kad vaikas su tėvu bendrauja tik dieną, vaikas turės būti paimtas ir grąžintas į ieškovės namus tą pačią dieną. Atsakovas siūlo bendravimą Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų laikotarpiu jo bendravimo metais su nakvyne. Atsižvelgiant į tai, kad Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos švenčiamos tris dienas, siekiant užtikrinti abiejų tėvų bendravimą su sūnumi šiuo metu, tikslinga ir racionalu pritarti atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai, paankstinant vaiko grąžinimą motinai, kad liktų laiko iki nakties praleisti su vaiku šventes, ir šalių planų bei kitos veiklos planavimui nustatant lankstesnį paėmimo ir grąžinimo laiką, o būtent – lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas praleidžia su tėvu, nelyginiais metais su mama; tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 25 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; lyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Naujuosius metus vaikas praleidžia su mama, nelyginiais metais su tėvu; tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos nelyginiais metais pasiima gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; gruodžio 31 d. tėvas vaiką pasiima nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; Šv. Velykų pirmąją dieną nelyginiais metais vaikas praleidžia su tėvu, antrąją dieną su mama, lyginiais metais atvirkščiai; tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima jam priklausiančios Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val., ir į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val.
78. Nustačius, kad vaikas ne šventiniu laikotarpiu pas tėvą nakvos dvi naktis iš eilės, teismas neturi pagrindo spręsti, jog nakvynės pas tėvą per Šv. Kalėdų laikotarpiu sukeltų vaikui stresą, kitaip tariant neatitiktų vaiko interesų.
79. Atsakovas prašo nustatyti platesnę, palyginus su ieškovės siūloma, jo ir vaiko bendravimą per atostogas, šį laiką lygiomis dalimis paskirsčius vaiko tėvams. Pagal ieškovę, vaikas su tėvu praleistų antradienius, trečiadienius be nakvynių, ir savaitgalius, kaip numatyta įprastoje tvarkoje. Teismo vertinimu, toks bendravimas yra akivaizdžiai nepakankamas, neužtikrina atsakovo ir vaiko maksimalaus bendravimo vaiko laisvalaikiu. Teismo nustatytas bendravimas ne per atostogas sukuria prielaidas nuosekliam, sistemingam, reguliariam vaiko ir tėvo bendravimo režimui susiformuoti, atitinkamai tėvo ir vaiko tarpusavio emociniam ryšiui stiprinti, puoselėti, tėvo geresniems įgūdžiams rūpinantis vaiku įgyti. Vaikui augant ir tampant vis savarankiškesniam, išsiskyrimas su motina būtų lengvesnis, be žalos vaiko psichinei ir emocinei savijautai. Byloje nėra objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovas nebūtų pajėgus užtikrinti sūnaus auklėjimą, gerovę ir tinkamą priežiūrą per atostogas. Be to, vaikui augant, atsirastų galimybės daugiau keliauti su tėvu, todėl ieškovės siūlymas tik dvi dienas per savaitę ir kas antrą savaitgalį praleisti su tėvu vaiko atostogų metu, neproporcingai pažeistų tėvų lygiateisiškumo principą ir geriausius vaiko interesus turėti abu tėvus, jausti jų paramą ir palaikymą. Todėl teismas nustato, kad vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, pusę atostogų laiko vaikas praleidžia su mama ir pusę su tėvu; lyginiais metais pirmoji pusė priklauso mamai, antroji tėvui, nelyginiais metais atvirkščiai; vaiko vasaros atostogų metu vaikas su tėvu nepertraukiamai bendrauja pirmas dvi liepos ir rugpjūčio mėnesio savaites (dalį birželio mėnesio dar vyksta mokymosi procesas, todėl šis mėnuo nelaikytinas atostogų mėnesiu ir paliktina įprastinė bendravimo su vaiku tvarka).
80. Teismas nenustatė pagrindo į atsakovo į sūnaus bendravimo tvarką neįtraukti ieškovės pasiūlymų, kad jeigu dėl susiklosčiusių svarbių, ypatingų aplinkybių (pvz.: savo ar nepilnamečio sūnaus ligos ar traumos; komandiruotės; suplanuotų atostogų; sūnaus išvykos / ekskursijos / varžybų / stovyklos ir pan.; automobilio gedimo ar kt. svarbių priežasčių) E. L. arba D. J. negali paimti / perduoti / leisti susitikti nepilnamečio sūnaus nustatytu laiku, apie tokias aplinkybes jie privalo vienas kitą telefonu informuoti nedelsiant, per protingai trumpiausią laiką po tokių aplinkybių atsiradimo ir tai nebus laikoma nustatytos nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nevykdymu, ar kad šalys įsipareigoja nedelsiant (telefonu, SMS) informuoti viena kitą apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimus, suteikti informaciją apie laikiną jų išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir / ar už jos ribų. Atsakovas neprieštaravo dėl šių nuostatų. Jos suteikia aiškumo šalių santykiuose, padeda išvengti konfliktinių situacijų tarp vaiko tėvų.
81. Analogiškai pasisakytina ir dėl atsakovo siūlomos nuostatos, pagal kurią švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš nuolatinę bendravimo su vaiku tvarką.
82. Apibendrinant išdėstytą, nustatytina, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio lyginių mėnesio savaičių savaitgaliais, pasiimdamas nepilnametį sūnų J. J. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; kiekvieną antradienį, pasiimant nepilnametį sūnų J. J. iš jo lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, įskaitant ir neformaliojo ugdymo veiklas, jeigu sūnus tokias lankytų, ir nuvežant sūnų į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės trečiadienį, iš kurios vaiką pasiima mama; jeigu tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu sūnus J. J. turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, būrelius, treniruotes, vizitus pas gydytojus, kitus specialistus ir pan., tėvas D. J. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose / treniruotėse / vizituose, dalyvauti ir nuvežti sūnų pas atitinkamus gydytojus, specialistus bei iš jų sūnų pasiimti; nepilnametis sūnus J. J. kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną praleidžia su mama E. L., o kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną – su tėvu D. J., konkretus laikas šalių suderinamas telefonu, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki numatytos šventinės dienos; lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas praleidžia su tėvu, nelyginiais metais su mama; tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 25 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; lyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Naujuosius metus vaikas praleidžia su mama, nelyginiais metais su tėvu; tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos nelyginiais metais pasiima gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; gruodžio 31 d. tėvas vaiką pasiima nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; Šv. Velykų pirmąją dieną nelyginiais metais vaikas praleidžia su tėvu, antrąją dieną su mama, lyginiais metais atvirkščiai; tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima jam priklausiančios Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val., ir į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, pusę atostogų laiko vaikas praleidžia su mama ir pusę su tėvu; lyginiais metais pirmoji pusė priklauso mamai, antroji tėvui, nelyginiais metais atvirkščiai; vaiko vasaros atostogų metu vaikas su tėvu nepertraukiamai bendrauja pirmas dvi liepos ir rugpjūčio mėnesio savaites; jeigu dėl susiklosčiusių svarbių, ypatingų aplinkybių (pvz.: savo ar nepilnamečio sūnaus ligos ar traumos; komandiruotės; suplanuotų atostogų; sūnaus išvykos / ekskursijos / varžybų / stovyklos ir pan.; automobilio gedimo ar kt. svarbių priežasčių) E. L. arba D. J. negali paimti / perduoti / leisti susitikti nepilnamečio sūnaus nustatytu laiku, apie tokias aplinkybes jie privalo vienas kitą telefonu informuoti nedelsiant, per protingai trumpiausią laiką po tokių aplinkybių atsiradimo ir tai nebus laikoma nustatytos nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nevykdymu, ar kad šalys įsipareigoja nedelsiant (telefonu, SMS) informuoti viena kitą apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimus, suteikti informaciją apie laikiną jų išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir / ar už jos ribų; švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš nuolatinę bendravimo su vaiku tvarką.
83. Teismas pažymi, kad nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos, vaiko paėmimo / grąžinimo laiko tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
84. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
85. CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).
86. Byloje buvo pareikšti tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis. Teismas ieškinį, priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. tenkino ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymo padidinimo, tačiau iš dalies tenkino šalių reikalavimą dėl nustatytos atsakovo ir vaiko bendravimo pakeitimo, t. y. bendravimo tvarką teismas nustatė ne tokios apimties, kokios prašė kiekviena iš šalių. Todėl teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas 75 proc. (dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo padidinimo – 100 proc., bendravimo tvarkos – 50 proc., priešieškinis tenkintinas 50 proc.).
87. Ieškovė į bylą pateikė 2024 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GM24033, 2024 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GM24049, 2024 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GM24063, 2024 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GM24074, 2024 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GM24080, 2025 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GM25001, 2025 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GM25005, 2025 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GM25013, mokėjimo nurodymus iš kurių matyti, kad ieškovė patyrė 5656,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus atlyginimo dydžio (rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.17-8.20 punktai).
88. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2024 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros Serija RV Nr. 1403, 2025 m. sausio 15 d. sąskaitos faktūros Serija RV Nr. 1421, 2025 m. kovo 5 d. sąskaitos faktūros Serija RV Nr. 1469, 2025 m. kovo 6 d. sąskaitos faktūros Serija RV Nr. 1470, 2025 m. gegužės 2 d. sąskaitos faktūros Serija RV Nr. 1529, 2025 m. gegužės 5 d. sąskaitos faktūros Serija RV Nr. 1532, banko sąskaitos išrašo, atsakovas patyrė 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus atlyginimo dydžio (rekomendacijų 2, 5, 7, 8.2, 8.17-8.20 punktai).
89. Ieškinį tenkinus 75 proc., atsakovas turi atlyginti ieškovei 75 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o būtent – 4243 Eur (5656,75 Eur x 75 proc.), todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Skaičiuojant tuo pačiu principu, atsakovui iš ieškovės priteistina 600 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 3643 Eur.
90. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovei grąžinta 65 Eur žyminio mokesčio). Atsakovas už priešieškinį sumokėjo tokio pat dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintas iš dalies (50 proc.), kiekvienos šalies valstybei sumokėtas žyminis mokestis neatlygintinas nei vienai iš jų.
91. Už reikalavimą padidinti materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo. Žyminis mokestis už šį reikalavimą sudaro 65 Eur (skaičiuojama nuo anksčiau nustatyto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo ((390 Eur – 150 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kurie priteistini iš atsakovo valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
92. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 4,32 Eur, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu (sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktas) civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 patvirtinto atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo D. J. po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam sūnui J. J. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko J. J. išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18423-1019/2016 patvirtintą atsakovo D. J. ir sūnaus J. J. bendravimo tvarką (sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktas) ir nustatyti tokią atsakovo D. J. ir sūnaus J. J. bendravimo tvarką:
1) atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio lyginių mėnesio savaičių savaitgaliais, pasiimdamas nepilnametį sūnų J. J. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.;
2) atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį, pasiimant nepilnametį sūnų J. J. iš jo lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, įskaitant ir neformaliojo ugdymo veiklas, jeigu sūnus tokias lankytų, ir nuvežant sūnų į jo ugdymo įstaigą tos pačios savaitės trečiadienį, iš kurios vaiką pasiima mama;
3) jeigu tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu sūnus J. J. turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, būrelius, treniruotes, vizitus pas gydytojus, kitus specialistus ir pan., tėvas D. J. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose / treniruotėse / vizituose, dalyvauti ir nuvežti sūnų pas atitinkamus gydytojus, specialistus bei iš jų sūnų pasiimti;
4) nepilnametis sūnus J. J. kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną praleidžia su mama E. L., o kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną – su tėvu D. J., konkretus laikas šalių suderinamas telefonu, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki numatytos šventinės dienos;
5) lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas praleidžia su tėvu, nelyginiais metais su mama; tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža gruodžio 25 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val.;
6) lyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Naujuosius metus vaikas praleidžia su mama, nelyginiais metais su tėvu; tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos nelyginiais metais pasiima gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža tos pačios dienos nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; gruodžio 31 d. tėvas vaiką pasiima nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir į gyvenamąją vietą parveža sausio 1 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val.;
7) Šv. Velykų pirmąją dieną nelyginiais metais vaikas praleidžia su tėvu, antrąją dieną su mama, lyginiais metais atvirkščiai; tėvas vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima jam priklausiančios Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val., ir į gyvenamąją vietą parveža tą pačią dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val.;
8) vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, pusę atostogų laiko vaikas praleidžia su mama ir pusę su tėvu; lyginiais metais pirmoji pusė priklauso mamai, antroji tėvui, nelyginiais metais atvirkščiai;
9) vaiko vasaros atostogų metu vaikas su tėvu nepertraukiamai bendrauja pirmas dvi liepos ir rugpjūčio mėnesio savaites;
10) jeigu dėl susiklosčiusių svarbių, ypatingų aplinkybių (pvz.: savo ar nepilnamečio sūnaus ligos ar traumos; komandiruotės; suplanuotų atostogų; sūnaus išvykos / ekskursijos / varžybų / stovyklos ir pan.; automobilio gedimo ar kt. svarbių priežasčių) E. L. arba D. J. negali paimti / perduoti / leisti susitikti nepilnamečio sūnaus nustatytu laiku, apie tokias aplinkybes jie privalo vienas kitą telefonu informuoti nedelsiant, per protingai trumpiausią laiką po tokių aplinkybių atsiradimo ir tai nebus laikoma nustatytos nepilnamečio sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nevykdymu, ar kad šalys įsipareigoja nedelsiant (telefonu, SMS) informuoti viena kitą apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimus, suteikti informaciją apie laikiną jų išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir / ar už jos ribų;
11) švenčių ir atostogų grafikas turi pirmumo teisę prieš nuolatinę bendravimo su vaiku tvarką.
Priteisti ieškovei E. L. iš atsakovo D. J. 3643 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo D. J. į valstybės biudžetą 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.