Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis G. B. savo kaltės teisiamojo posėdžio metu nepripažino ir parodė, kad iš vakaro jisai (nukentėjusysis) darė namą, bunkerį taip vadinamą, medyje su kaimynais. Paprašė kaltinamojo varžtų. G. B. pasakė: „Imk, yra, S., varžtų, kurie nereikalingi ir daryk“. Išsinešė įrankius, suktukus, plaktukus, viską. Ir jis (nukentėjusysis) ten dirbo. Pats (kaltinamasis) buvo išvažiavęs pas dėdę, tada grįžo ir S. ryte vėl sako „Tai man varžtų reikia“. G. B. nurodė S., kad negalima, nes yra statoma pirtelė, o jos statyboms yra nupirkta brangių varžtų, kurių kibiriukas kainuoja 50 eurų. Pasakė, kad negali jam (nukentėjusiajam) tų varžtų duoti. Sūnus pasakė, kad pasiims. G. B. pasakė „nepasiimsi“, tačiau jis (nukentėjusysis) vis tiek pasiėmė. G. B. vakare grįžo namo, kambaryje buvo G. Virtuvė ir svetainė yra vienas plotas, nėra nieko perskirta, sienelė – 1 ar 1,5 metro. Ir G. prie pat buvo – G. B. sėdėjo ant kampo ir jisai (nukentėjusysis) ant kampo sėdėjo. Apie varžtus klausimo net nebuvo. Kai žmona išėjo, jie tvarkosi – G. B. su V. ūkius apeina, G. daro valgyti, o S. kambarius iššluoja, šiukšles išneša. Paprašė S. išnešti šiukšles, nes G. pradėjo bartis, kad šiukšlės neneštos. S. pasakė „Aš nenešiu“. G. B. pasakė: „S., išnešk šiukšles“. Jis (nukentėjusysis) iš principo atsakė, kad neneš. Tada G. B. pasakė, kad jis (nukentėjusysis) nenervuotų, nes „eis pas močių“, tada G. B. paėmė jį (nukentėjusįjį) už megztinio, patraukė sūnų ir taip atsistojo, ir pasakė: „Mauni šiukšlių nešt“. Jis (nukentėjusysis) vėl pradėjo prieš G. B. atsikalbinėti, tada paėmė ant pakabos buvusį diržą su kelnėm, numovė diržą, priėjo prie jo (nukentėjusiojo) ir sako: „mauk tik tai šiukšlių nešt“. Jisai (nukentėjusysis) atsakė, kad neis. G. B. sudavė su diržu per lovos kampą ir pasakė: „mauni šiukšlių nešt arba gausi šikinėn“. Jisai (nukentėjusysis) pradėjo verkti ir išėjo šiukšlių nešt. G. B. jo (nukentėjusiojo) net neprilietė. Šitą gali paliudyti G. Vakare kartu su S. nuėjo miegoti, nes kai mama išėjo, jie visada miegodavo kartu, sūnus verkė, jis (kaltinamasis) apsikabino, atsiprašė, prašė suprasti, kad ir kaltinamajam sunku. Taip ir pasibaigė. Išėjo jis (nukentėjusysis) į mokyklą su G. G. B. su V. dirbo prie fermos, reikėjo važiuoti nusipirkti diskų. S. parėjęs iš mokyklos visada paskambina ir išeidamas kur nors, visada informuoja. Pusę pirmos, nėra, skambina jam (nukentėjusiajam), nekelia, vėl skambina, nekelia, sako, gal dar mokykloje. Ar gal būna numeta telefoną ir išlekia pas kaimynus. Po kiek laiko vėl skambina, vėl nekelia. Niekada taip nebūdavo. Buvo jau gal pusė šešių, ar šešios, ar net daugiau valandų, kai ėjo į „Ermitažą“ (duomenys neskelbtini) aikštelėje palikęs mašiną ir vėl skambino, ir vėl nekelia, ir tada jau jam paskambino I. iš S. telefono. Pakėlęs ir išgirdę I. pasimetė, pasižiūrėjo, kad S. telefonas, „tu daugiau jo nematysi, matysi tik per vaikų teises ir policiją“ ir numetė ragelį. G. B. nieko nesuprato, kodėl kaip kas buvo. Tada per telefono „Snapchat“ programėlę pamatė, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. V. draugė nulėkė „(duomenys neskelbtini)“, ten – nėra. Dar iki šito visi trys – V., G. ir kaltinamasis važiavo į (duomenys neskelbtini) ir jau prie pat (duomenys neskelbtini) G. pasakė, kad patikrins, kur jis (nukentėjusysis) yra ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini). Apsisuko atgal. V. pasakė, kad tegu eina kur nori, jis (V. B.) nebelakstys. Tada G. nulėkė, patikrino. Jis su G. važiavo tiesiai ir gatvėje prie policijos matė, kaip ji (I. B.) iš policijos išeina, S. kojom žemės nesiekdamas, ji (I. B.) jį (nukentėjusįjį) už rankos tempdama eina į policijos teritoriją, kur mašinos statomos. Ji (I. B.) bėga, kaltinamasis iš paskos šaukdamas „S., S., palauk“. Išbėgo pareigūnai, šoko ant (G. B.), pasakė, kad jam (G. B.) ten eiti negalima. Kaltinamasis prašė paaiškinti, kas vyksta. Tada jie atsisėdo su G. į mašina, apvažiavo ratą ir rado jos (I. B.) mašiną prie priėmimo, todėl sustojo ten laukti. Paskui pamatė ją (I. B.) su vaiku policijos mašinoje, jie sekė iš paskos, policija nuo (G. B.) bėgo. G. B. nusprendė jų nesivaikyti, nes jie didino greitį. Grįžo namo ir už pusės valandos atvažiavo policijos pareigūnai. G. B. pats skambino policijai gal 20 kartų, kad jam reikia pagalbos, niekas jam nesuteikė nei pagalbos, nei informacijos, kur jo vaikas išvežtas. Tik pasiekus skambučiais (duomenys neskelbtini), pradėjo aiškinti, kur tas vaikas važiuoja, dėl ko važiuoja. Vaikas tik pusę dvylikos pasiekė (duomenys neskelbtini), o tada ponios meilužės atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir išsivežė juos į (duomenys neskelbtini). Naktis buvo bemiegė. Ryte dirbo, V. krovė pjuvenas „fūron“, iš pradžių jis (G. B.) paskambino S. su prašymu pakalbėti ir klausė jo kaip čia viskas buvo, kodėl taip pasielgė su „tečiu“. Vaikas į ašaras ir sako, nesakyk mamai ir pradėjo pasakot. Kaltinamasis pasakė, kad jo telefonas išsikrauna ir paprašė palaukti, pasakė, kad perskambins. Kaltinamasis greitai privažiavo prie V. ir paprašė, kad jis įrašytų pokalbį. Tada pradėjo S. klausinėti kaip buvo. Jisai (nukentėjusysis) paaiškino, kad mama sakius L., „kad aš tave myliu“. Tada klausė S., kodėl parašė pareiškimą, kad tėtis jį mušė šešis kartus su diržu, jis (nukentėjusysis) atsakė, kad mama taip galvoja. Tada klausė S., kodėl sakė, kad jis (nukentėjusysis) dvi valandas prie fermų vaikščiojo, nes tėtis į namus neįleido, taip pat atsakė, kad mama. Kaip įrodyti, kad tai neteisybė, kaltinamasis nežino. Pokalbis yra pateiktas byloje. Ir dabar tas uždarytas vaikas buvo pats jo (G. B.) mylimiausias. O dabar koridoriuj stovi (duomenys neskelbtini) metų sūnus, buvo mamos pats mylimiausias, nedovanojo, neatleido. (duomenys neskelbtini) dukra vakar pasakė, kad atsižadės mamos visiškai. Teigia, kad niekada nemušė vaikų. Yra „naglas“, yra bjaurus, kas stos prieš jį (G. B.), tikrai netylės, bet vaiko tikrai nemušė, nes šeima jam yra brangiausia. Dėl to ir su žmona nesiskiria, dėl ko tiek laiko kariauja, dėl to, kad išgelbėti žmonai gyvenimą, sau išsitaisyti ir kad vaikai turėtų gyvenimą. Ir dabar kai du metai išėjus, G. B. miega svetainėje ant kampo, negali eiti į miegamąjį. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis parodė, kad iki tol santykiai su S. buvo auksiniai. Su visais santykiai buvo geriausi. Taip, su V. pasibardavo anksčiau, tai kas nepatinka, tai nedirba, užrėki, bet jis buvo mamos vaikas. Nežino, kodėl S. sakė, kad G. B. su diržu mušė 6 kartus. Utenos vaiko teisės ar socialinis skyrius sakė, kad jis (nukentėjusysis) dabar bijo, kad tėtį pasodins, todėl nenori su juo (kaltinamuoju) bendrauti. Taip sako dėl mušimo, kadangi jį (nukentėjusįjį) išsivežė. Sunku vienam kaip vyrui tris vaikus auginti, o pas jį (nukentėjusįjį) būdavo ožiukai, juk nesunku šiukšles iš po kriauklės išnešti, o G. B. reikia kažkaip subarti, sudrausminti. Dabar jau jis (nukentėjusysis) piktybiškai elgėsi, jau piktybiškai šoko ant kaltinamojo. Dabar jam (nukentėjusiajam) pas mamą labai patogu būti, siunčia draugams per programėles savo nuotrauką su dviem skardinėmis „Redbull“ ir perka mokamus žaidimus. Dar pamiršo pasakyti, kad prieš tai buvo S. gimtadienis, dovanų gavo apie 200 eurų, buvo likę apie 170 eurų, klausė kur pinigai ir apibarė, kad per vieną dieną juos išleido. Pasirodo nusipirko „laptopą“ ir dar už jį skolingas pusbroliui. Dėl to ir apibarė, jis (nukentėjusysis) pasakė, kad čia jo (nukentėjusiojo) pinigai ir ką nori, tą daro. Ir trūko tada kantrybė, kaip jį pagąsdinti, kad suprastų. Jam (nukentėjusiajam) voš, rėks, muš, nieko nepadarys. O mama per du metus vieną kartą pasiteiravo auklėtojos, kaip sekasi S. Kai mama išėjo iš namų, S. su ja nebendravo. Buvo S. gimtadienis, mama atvažiavo su močiute, o S. užsidarė ir užsirakino pirtelėje, nes mama atvažiavo. Ji (I. B.) skambindavo S., bet jis nekeldavo ragelio. Prieš savaitę laiko jis (nukentėjusysis) buvo sakęs auklėtojai, kad važiuos su mama apsipirkti, tai ir išvažiavo. Mama pamatė, kad jis (nukentėjusysis) nusibrozdinęs, mamai geras šansas, kad jį (nukentėjusįjį) primušė. S. anksčiau pameluodavo, dažniausiai ne tą padaręs. Sužalojimai atsirado S. griuvus paspirtuku, kurį padovanojo mama. Ant paspirtuko yra žymės, vakare parėjęs pasakė, kad griuvo, visa koja buvo „nuvaryta“. Ir dar ant tos pačios kojos yra mėlynė, nes antros kartos pusbrolis paleido jam akmenį į koją. Ant kaklo jokių mėlynių negali būti. Jis (G. B.) savo ranka (duomenys neskelbtini) visą kaklą apkabintų. Nežino kokiu laukiniu tėvu reikia būti, kad nustverti sūnų už kaklo ir jį suspausti, ir lupti jį šešis kartus diržu. Jie (kaltinamasis ir I. B.) iš vakaro buvo išgėrę ir ji tą patį vakarą susirašinėjo su savo draugu. Susipyko, jai nutrūko „šleikut“ė, pripažįsta, šėrė jai, nes jau nebegalėjo. Nėra „durnas“. Yra ūmus. Ten kur buvo grasinimas ir yra kaimynas, anas piktybiškai pats raunasi, išgėręs ėjo namo ir jo žmona sako nelįsk G., o jis (kaimynas) kaltinamąjį už kaklo stvėrė, jį parvertė, tada tas kaimynas šoko ir juos abu persimetė. Neskundė, prarado ginklus per juos, neskundė, nes neturi pinigų. Birželio 2 d. buvo blaivus. Kai ji (I. B.) išėjo, gėrė du mėnesius kasdien po litrą. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nėra kaltas. Nežinojo, kad ėjo pas psichologą, kai mama išėjo, siūlė vesti, bet nėjo. Jo G. taip pat sakė, kad veskit, bet nėjo. Ta žaizda, kai jis parašė pareiškimą, jau buvo gal 5 dienas. Vaikų teisės pasakė apie fermą, pasakė, kad S. vaikščiojo 2 valandas apie fermas, nes tėtis neleido namo. Nežino, ar specialistas papirktas, ar kas. Buvo šašai pas jį (nukentėjusįjį), bet ne nuo diržo. Kur nuotraukos? Jis (G. B.) nėra kaltas ir tiek pinigų neturi, kad samdyt advokatus. Sakė, kad gaus ir trenkė į lovos kampą. Kokiu būti ekspertu reikia – kur nubrozdinimai ir kur diržas? Bendravo su advokate, grasinimai nebuvo išreikšti, tik pasakė, kad tokie teismai pas jus, neteisingi teismai, teisybės nėra. Ką padarė tam vaikui? Jo (G. B.) nei karto nerado girto, nei karto nėra mušęs. Piktas ant visų. Kad jam (G. B.) rašo protokolus, orderius, dėl visų bylų. Kai nuvažiuoja pas žmoną, kiekvieną kartą gauna orderį. Ji (I. B.) turi informuoti apie vaiką, ji (I. B.) nieko nedaro. Labai gailisi, kad ją prarado, naktys bemiegės. Kaip gali žmogus skirtis, jei jam kabina pusę milijono skolų. Bijo pasakyti, kada S. paspirtuku griuvo, gal savaitės bėgyje, dar reiktų paieškoti telefone, gal rastų nuotraukų. Nubrozdinimus ir auklėtoja mačiusi, ir mėlynė buvo didelė, tokia kaip „kulokas“. Jeigu vaiką būtų mušęs, auklėtoja būtų mačiusi. Tą vakarą verkė S., jam gal skaudu, kad apibarė. Čia pirmas kartas, kai S. verkė išsigandęs, jam gal skaudu, kad diržą buvo išsitraukęs, kad tėtis apibarė, vakare kartu atsigulė, apsikabino ir viskas gerai buvo. Jokių fizinių veiksmų nebuvo nei vienam vaikui. Siekė kontakto su S. Atvažiavo į kiemą, apsisuko, pastovėjo ir išvažiavo iki jos (I. B.) darbo. Ir tada jį (G. B.) kaltina. Pamatė S. per langus, sakė išlįsk, jis vaikas pasislėpė. Tada atlėkė jos (I. B.) tėvai, visa revizija. Su vaikų teisėm, skambino (duomenys neskelbtini) vaikų teisėm, bus posėdis, jungsis, jie visai jokių kontaktų nėra. Bando, bet nekontaktuoja. Žinot, kaip jam (G. B.) skaudu. Kai S. jam pasakys „tėti atstok“, jis (G. B.) atstos. Pats (G. B.) nusiramina, pabūna vienas, paverkia ir apsiramina. Su žmona smurtas buvo. Šiuolaikiniai vaikai taip tėvus šokdina, jie mato, kad galima manipuliuoti. Kontroliuoja savo veiksmus. Sausio 1 d. bus trys metai, kai žmona išėjo. Prie jo (nukentėjusiojo) jis (G. B.) nė karto nėra pasakęs. Jis (G. B.) tik sakė, kad mama juos paliko. Vaikai visą laiką norėjo su juo (G. B.) gyventi, ne tik su juo, bet ir su mama. Visą laiką tikėjo ir mylėjo žmogų, iki šiol dar myli, vaikas grįš vis tiek. Yra jam (nukentėjusiajam) pagrasinęs kelis kartus, kai jis (nukentėjusysis) nedaro, sako, „S., nusibodai man“, sako „gyvensi pas mamą, jei nedarysi namų darbų“. Sunku auginti vaikus, jam (G. B.) labai sunku. Bet niekada nėra mušęs ar skriaudęs. Jis (G. B.) tikrai yra ramus, galvą gali padėti už žmoną ir vaikus. Gal sunku vaikui buvo, jis (nukentėjusysis) gal privargo su juo (G. B.). Jis gi turi kažką padaryti, visi kažką daro. Jį (nukentėjusįjį) kažkuo palenkė, kodėl jis (nukentėjusysis) iš karto užsiblokavo su V., su G. Jis (nukentėjusysis) tikrai grįš namo. Nežino ką paaiškinti, pagrindo nėra. Jeigu būtų mušęs vaiką, koks jo užpakalis tada būtų. Nė karto nėra nuskriaudęs nei vaikų, nei žmonos. Prieš žmoną vieną kartą pakėlė, kai sužinojo. Jis (G. B.) visą gyvenimą kovojo dėl šeimos. Po kelių metų jie visai nebesusitiks. Jis (G. B.) vis tiek pasigaus meilužį. Cirkai čia vyksta, kur S. prisipažinimas, kur pagrindas. Bausmė jam (G. B.) mažiausiai rūpi, bet čia garbė, taip negalima daryti. Jis (G. B.) tą vaiką pamatys, jis (nukentėjusysis) jam (G. B.) rūpi. Tegul būna tas 1000, nesuka jis (G. B.) čia galvos dėl jo. Žmonai buvo pasiūlyta pasiimti vaikus, vaikai nėjo pas ją.

3. Nukentėjusiojo S. B. atstovė pagal įstatymą I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad birželio 3 d., berods, skambino sūnui S. Nieko tokio nekalbėjo, tik prisiminė senus laikus ir, matyt, tas pokalbis sujautrino jį (nukentėjusįjį). Ji (I. B.) paklausė, ar atvažiuos pas ją atostogų. Jis (nukentėjusysis) patylėjo, ir paklausė, ar ji (I. B.) gali jį pasiimti visam. Ji nustebo, nes buvo laikas, kai jis (nukentėjusysis) su ja nebendravo. Paklausė kodėl, jis (nukentėjusysis) papasakojo, kas įvyko iš vakaro. Sakė, kad tėvas iš vakaro girtavo su savo dėde, o jis (nukentėjusysis) statė namelį, paskambino tėvui paklausti dėl varžtų ir jis (G. B.) leido. Jis (nukentėjusysis) buvo gavęs dovanų 120 eurų ir pirko „Playstation“. Tą vakarą tėvas dar sužinojo, kad nėra tų pinigų ir stvėrė jį už kaklo, ir parvertė jį ant lovos, ir trenkė su diržu 5-6 kartus. Dar sakė, kad gal paaštrinta ta situacija, savaitė liko iki mokslų pabaigos. Bet jis (nukentėjusysis) sako, kad ne, o jei tėtis vėl ateis išgėręs. Klausė vaiko, kodėl jis nemiega jos kambaryje, tai sakė, kad tėvas neleidžia. Jis (nukentėjusysis) vis tiek sako ne, ji negalėjo nereaguoti, dar buvo mintis skambinti jam (G. B.), bet pasiskambino advokatei ir ji sako, kad pati supranti, jog vaiko gražiuoju nepasiimsi. Tada paprašė, kad S. atvažiuotų prie ežero ir jos (I. B.) draugė jį pasiėmė, ir atvežė jai į stovėjimo aikštelę tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ji (I. B.) nuvežė į (duomenys neskelbtini) nuimti sužalojimus, bet ten nebuvo specialisto, tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), paskambino jam (G. B.), kad S. daugiau nematys ir pasakė, kad yra gydymo įstaigoje. S.s gydytojams sakė tą patį, ką ir jai, kad matė ir sesuo, kad ji (sesuo) juokėsi ir sakė, kad tau taip ir reikia. Dar pasakojo, kad tėtis girtas užgriuvo ant jo, jam gal skaudu buvo, ir jis atsikėlė ir išėjo naktį, vaikščiojo prie fermų. Jis (nukentėjusysis) tai pasakojo tada, bet čia kitos dienos įvykis. S. labai įskaudintas, niekas į jį nekreipia dėmesio, skambindavo auklėtojai, klausdavo kaip sekasi. Dabar į mokyklą eina paruošęs namų darbus, pailsėjęs. Mato, kad jam pagalbos reikia. Jis (nukentėjusysis) taip nepasikalba su ja, broliu ar sese, jam reikia to, ji jauna psichologė, moka su vaikais bendrauti, tai jis labai patenkintas. Mano, kad jam reikia pagalbos. Žinoma jos mašina, dar viena (duomenys neskelbtini) tokia važinėja. Jis (G. B.) gi persekioja, jis blokuoja mašiną, užstato kelią, tranko mašinos dureles. Vakar jie kalbėjo. Jis (nukentėjusysis) dabar nori gyventi su ja, bet jis nesikrato minties važiuoti pas tėvą, jis nori bendrauti. S. buvo užblokavęs, nes jam tėvas iš karto skambinėjo 20-30 kartų. Jis (nukentėjusysis) parašė G., bet ji jam nieko neatrašė. G. matyt tėvas atrašė velnių, tą pačią dieną G. atrašė S. į jo 2-3 savaičių žinutę. Bendrauja su G., ji vienas visas atostogas praleido pas ją. Ji jai rašė. Ji kategoriškai teigia, kad tėtis nekaltas, ji buvo, ji matė. Ji rašė žinutes. Ji minėjo, kad diržą buvo pakėlęs, bet trenkė per lovą. Jau senai jokios vilties nėra, nes jis smurtauja. Jis atsiprašo ir vėl. Paskutinius kartus mušė taip, kad liko žymės, jis supyko, kad „Facebook“ nėra statuso, kad ji ištekėjusi. Matė sumušimus ir juos nufotografavo. Abi kojos – ir prie kauliukų sumušimai, ir aukščiau. Taip, jo (nukentėjusiojo) kojos buvo visos apibrozdintos, bet buvo šašai, o tos vietos buvo šviežiai. Mėlynių nebuvo nuo diržo. Gijo apie 10 dienų, tame tarpe dar batutų parke buvo ir jam dar skaudėjo. Blogai S. iš karto reaguoja. Kai buvo tėvas atvažiavęs į pamoką, ta mokytoja sakė, kad išbalo vaikas, ašaros kaip pupos ir prašo dingti iš čia. Jis (G. B.) gali bendrauti su vaiku, bet jis nuvažiuoja į mokyklą ir pasakoja kokia žmona. Būna, kad S. gali pameluoti, bet iki tokio lygio kalbant apie įvykį, tai tikrai ne. Ji kalbėjo su S. apie pusę valandos, kad važiuos į policiją, sakė, jei taip nebuvo, tai sakyk dabar, bet jis sakė, kad mama, aš sakysiu teisybę ir viskas. Ir tas vaiko nuovargis yra. Vyro labai karštas būdas, jam gal net patinka konfliktuoti su visais aplinkiniais ir nesvarbu dėl ko. Ir tada, kai buvo ikiteisminis tyrimas, jai skambino iš policijos ir sakė, kad vyras uždarytas, pati parsivežė jį, jis stvėrė už ginklų ir lėkė to žmogaus nušauti. Jam buvo siūlyta ir pas psichiatrą eiti, bet jis (G. B.) pasakė ne. Prasidėjus skyryboms ji dar metus gyveno namie, bet viskas beprasmiška, bus taip, kaip jis (G. B.) sako ir viskas. Pokalbį ir įrašą girdėjo, čia buvo sekančią dieną ir gali tik pasakyti, kad jis (nukentėjusysis) bijojo. Ji negirdėjo, kad vaikas būtų pasakęs, kad mama sugalvojo. Ji išvis nesupranta tiek psichologinės manipuliacijos turėti ir skambinti vaikui, ir liepti vaikui tai pasakyt. Ji ir dukrai rašė, kad vaikas nenupieš tokių dalykų ant kojų. Kaltinamasis žmonių reakcijų bijo. Čia yra jos susirašinėjimas, ji bendravome su dukra, bet paskui įsijungė jis ir šita žinutė yra skyrybų procese, rašė jis viduryje, o paskui G. Jis ištraukė vieną žinutę iš viso susirašinėjimo. Dabar S. jaučiasi labai gerai, su tėvu nebendrauja, bijo jo. Pas gydytojus daugiau nebuvo. Mano, tai žalos atlyginimas vaikui. 1000 eurų labai maža žala pagal jo būseną, jis būna užsirakinęs kambaryje, jis bijo. Mašinos pravažiuoja ir jis kiekvieną kartą šoka prie lango žiūrėti kas važiuoja. Vaikas baisiausiai išsigandęs ir jis nežino, kaip elgsis tėvas per susitikimą. Tėvas suaugęs žmogus, bet jo elgesys neadekvatus. Po kiekvieno pasikreipimo į policiją, jo buvo bendrauta su vaikų teisėmis ir pedagogėm. Tai jo pasakymas, kad atsisakys vaiko. Labai daug gąsdinimų į vaiko pusę. Jis buvo atvažiavęs į mokyklą, į namus, ji kvietė policiją. Ir liepos mėnesį, ir dabar neseniai lankėsi pas psichologę. Vaikas turi kažkaip atsistatyti. Ji klausė, ar jis nori važiuoti pas psichologę, ar gerai jaučiasi, tai jis sakė, kad nori. Ją rekomendavo soc. darbuotojos. Kabinetas poliklinikoje. Psichologė apmokama valstybės, vardas M. Buvo spalio 20 d., dabar lapkričio 17 d.

4. Nukentėjusysis S. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su draugais gal prieš dvi savaites, tikslios datos neatsimena, sekmadienį, statė medyje namą su vinimis prie tėčio namų (duomenys neskelbtini). Statė kitoje pusėje kelio pas kaimynus. Tėčio paprašė duoti jo įrankius: suktuko, grąžto ir medvaržčių. Tėtis buvo išgėręs alkoholio. Žino, kad buvo išgėręs alkoholio, nes atpažino jį iš balso. Kai tėčio paprašė įrankių, jis leido įrankius paimti. Kitą dieną po mokyklos toliau su 5 draugais statė namą vakare nuo 8 val. iki 10 val. Tėtis jam paskambino, kad jau reikia grįžti į namus. Kai jis grįžo, tėtis liepė parodyti, kiek jis pinigų turi. Pasakė, kad nieko nebeturi, tik pora centų. Jis (nukentėjusysis) turėjo savo 130 Eur, kuriuos gavo per gimtadienį. Už 100 Eur pirko konsolę ir 30 Eur išleido parduotuvėje. Tėtis ant jo pradėjo šaukti, kad išleido visus pinigus. Rėkdamas tėtis sakė labai negražius žodžius: „rodyk rodyk, arba diržo gausi“. Nenorėjo (nukentėjusysis) rodyti. Tėtis paėmė odinį diržą iš savo džinsų, kurie kažkur buvo padėti, atsisėdo ant lovos ir liepė parodyti, kiek pinigų jis (nukentėjusysis) turi, o jei nerodys, sakė, kad diržo gaus. Tėtės bijojo, tai parodė, kiek pinigų turi. Tėtis ant jo rėkė, kad „mano įrankių nebenešioji“. Medvaržčius jis (G. B.) anksčiau jam (nukentėjusiajam) leido paimti prieš statymą, o paskui rėkė, kad „jei nors vienas medvaržtis bus dingęs, subinė bus mėlyna“, t. y. kad jis (nukentėjusysis) gaus diržu. Jis (nukentėjusysis) atsisėdo ant lovos. Jo (nukentėjusiojo) pareiga yra šiukšles nešti. Nenešė šiukšlių, nes atsibodo, o jo sesė G. namuose beveik nieko nedaro. Tą patį vakarą jam (nukentėjusiajam) tėtis trenkė diržu į koją (berniukas rodo kairėje kojoje ties vidine kelio puse ties sąnariu). Trenkė 5-6 kartus per tą vietą odiniu rudu diržu, tuo pačiu, kurį išsitraukė iš džinsų. Toje vietoje jam (nukentėjusiajam) ant kojos liko randas nuo diržo. Kai tėtis mušė diržu, jis (nukentėjusysis) jautė skausmą. Kitą dieną mokykloje jis (nukentėjusysis) jau galvojo, kad nori gyventi pas mamą. Grįžo pas tėtį į namus po mokyklos. Mama jam skambino, kai buvo mokykloje, bet jis tada negalėjo kalbėti. Paskambino mamai grįžęs iš mokyklos. Mamai pasakė, kad noriu pas ją pabūti vasarą. Mama gyvena pas diedukus. Mamai papasakojo apie tai, kad tėtis jį mušė per kelio lenkimą kairės kojos. Kai jį (nukentėjusįjį) tėtis mušė, matė sesė G. Bet ji gina tėtį ir sako, kad tėtis jo (nukentėjusiojo) nemušė, nes myli tėtį. Jis (nukentėjusysis) su tėčiu apie šį įvykį nekalbėjo. Tėtės tokių mušimų buvo ir daugiau, kai jis grįždavo girtas. Sesė užsidarydavo savo kambaryje, brolis – savo. Jis (nukentėjusysis) savo kambario neturi, tai miegodavo su tėčiu. Tėtis mušdavo ranka. Nežino, ar tyčia, ar ne. Toks su diržu mušimas buvo pirmas kartas. Yra mušęs be diržo. Kai po mokyklos su mama kalbėjo, mama dirbo. Sako, jei tėtis grįš girtas, tai vėl gali mušti jį. Į prokurorės klausimą: kaip ant kaklo sužalojimai atsirado? Berniukas ant savęs rodo kur buvo žymės nuo mušimo – kojas, ant kaklo. Tėtis tada buvo išgėręs. Kai jis (nukentėjusysis) sėdėjo ant lovos, tai jam (nukentėjusiajam) norėjo trenkti diržu. Tada tėtis jį (nukentėjusįjį) pakėlė už kaklo ir nuo to buvo randas ant kaklo. Kai tėtis paėmė jį už kaklo, jam truputį skaudėjo. Atsakydamas į G. B. klausimus, nukentėjusysis parodė, kad mamos ir tėčio neklausė ar gali pirkti konsolę. Nusipirko konsolę už 100 Eur. Jo (nukentėjusiojo) brolis nusipirko konsolę. Jis (nukentėjusysis) taip pat norėjo, tai ją nusipirko iš draugo. Iš tėčio medvaržčius, kurie buvo supilti į dėžę, tik vieną kartą ėmė. Daugiau nebeėmė. Gal medvaržčių apie keturias saujas įsidėjo į kibirą, tai apie 40 medvaržčių, gal mažiau, dal daugiau. Kai buvo pas mamą (duomenys neskelbtini), jis (nukentėjusysis) telefonu kalbėjo su tėčiu. Tėtis jų pokalbį įrašė. Kad tėtis pokalbį įrašė, jam mama pasakė (1 t., b. l. 45-47).

5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jūris Plenta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba nuo 1998 m. valstybinėje teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje. Jis tik tvirtina išvadą ir tiek. Niekur nebuvo parašyta, kad būdingi. Pas vaikiną yra trys grupės sužalojimų – išvadoje jis jas išskyrė. Viena grupė yra medicininiuose dokumentuose konstatuoti sužalojimai. Nėra būdingi sužeidimui diržu, o tik galėjo būti padaryti diržu. Sugriebimas, kokie tie nubrozdinimai, koks jų santykis su kraujosruva. Tai tik suvedama, kad galėjo būti, nes tame laikotarpyje buvo. Sužalojimai tik atitinka tą laikotarpį, kur jie galėjo būti padaryti. Bet kategoriškai ne. Vaikas bet kur galėjo susižaloti. Iš patirties gali pasakyti, tokia tikimybė, kad jeigu tas, kuris padarė tuos sužalojimus, prisipažįsta, tai patvirtina, bet vien tik eksperto išvada pasikliauti ne. Griuvimas, kritimas yra subtilūs dalykai. Bet kuris sužalojimas gali atsirasti griūnant. Griuvimas ir kritimas yra santykinis dalykas. Patvirtino nepaneigdamas jo parodymų. Kietu buku daiktu, kuris galėjo būti ir diržas, bet jis neįsivaizduoja, kaip diržu padaryti nubrozdinimus. Blauzdose nubrozdinimai kaip ir pagal laiką atitiktų, 4 nubrozdinimai, santykinai nedidukai, bet su diržu padaryti ganėtinai sudėtinga. Būdingi negalima sakyti, nes nėra kategoriškai detaliai aprašyti. Rezultatas bus tas pats – kraujosruva. Esmė yra, kad gydytoja aprašė, kad yra tik nubrozdinimas ir kraujosruva. Kas yra smulki hematoma? Jeigu būtų atvykęs pas jį, kada būtų išlikę tie nubrozdinimai, nes pas vaiką labai greitai išnyksta. Jis tik daro prielaidą, išvada yra tikimybinė, kategoriškai būdinga nėra pasakyta. Nuotraukas daro išskirtinėmis aplinkybėmis.

6. Liudytoja M. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kaltinamąjį žino iš darbinių santykių. Įvykis buvo praeitais metais, gavo pranešimą iš budėtojo, kad paskambino (duomenys neskelbtini) gydytojas, jog atvažiavo moteris su sumuštu vaiku. (duomenys neskelbtini) pareigūnai paaiškino, jog atveš tą berniuką iki rajono ribos, kad jie paimtų tą moterį su vaiku ir perdavė jiems moterį ir tą berniuką. Atvykus į PK, moters klausė kas nutiko. Ji paaiškino, kad susiskambino su sūnumi, pokalbio metu berniukas pasakė, kad jį sumušė tėtis, nes vaikas išleido gimtadienio pinigus ir išnaudojo tėčio varžtus. Tada mama pasiėmė tą berniuką ir nuvežė į Utenos priėmimo skyrių, ten nebuvo vaikų gydytojo, nepriėmė, tada nuvažiavo į Ukmergės priėmimo skyrių, ten diagnozavo vaiko sužalojimus. Neatsimena vardų. Tikriausiai (teisėja cituoja liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu). Taip, teisingai. Realiai, mama gana ramiai, matėsi susijaudinimas, bet nebuvo išraiškingas, berniukas buvo ramus, bet visada prie mamos būdavo. Bendravo jis su mama, kiek paklausdavo, jis atsakydavo. Minimaliai, mamai jis atsakinėdavo, bet šiaip minimaliai. Girdėjo, kad jis (nukentėjusysis) patvirtino, jog tėtis mušė, važiuojant buvo patvirtinęs, kad sumušė tėtis. Neapžiūrinėjo vaiko, nes mažametis, apsivilkęs buvo, bet tiesiogiai nematė, buvo gydytojų išrašas. Taip, iškvietė (liudytoja) vaiko teisių specialistus, jie atvyko ir jau jie paprašė, kad važiuotų kartu į namus dėl nepilnametės mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo. Jau kai buvo namuose, atsakinėjo, bendravo kaltinamasis. Taip, klausė ir, kiek atsimena, jis (G. B.) tik minėjo, kad su diržu norėjo tik įspėti, o trenkė į sofą, kur vaikas sėdėjo.

7. Liudytoja I. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta – mokinio tėtis, asmeninių ryšių neturi. Žino į kokią bylą yra pakviesta liudyti, nes buvo atvykusi policija ir apie tai kalbėjo. Žino labai mažai, todėl, kad nepastebėjo, net nesuvokė, kodėl nematė, kad nepastebėjo, vaikas nepasiskundė, jog yra nukentėjęs nuo tėčio. S. B. jos (liudytojos) (duomenys neskelbtini) klasės mokinys (duomenys neskelbtini). Tai buvo šeimadienis, matė paskutinį kartą tėtį su S. mokykloje, tėtis kepė dešreles su S., daug tėvų. Savaitgalio S. nežino, ką jis veikė, pirmadienį atėjo kaip visada, antradienį dar irgi S. matė, jis dar kažką minėjo, kad mama atvažiuos ir suprato, kad su mama bendrauja vėl. Kiek pasakydavo, tiek, iš tėčio žino, asmeniškai nelįsdavo, žinojo, vaiko neskaudindavo, tokių temų neliesdavo. Jo, birželio mėnesį, pažiūrėjo į kalendorių. Tikrai S. tokio charakterio, aktyvus berniukas, G. skambindavo, viskas išsispręsdavo. O kad apsibrozdinęs, tai reikia pamatyti berniukų kojas, jis (nukentėjusysis) gal paspirtuką gavęs. Prieš savaitę jis (nukentėjusysis) jai rodęs. Prisimenant visas situacijas, kai apsipešdavo su draugais, sunku jam prisipažinti, kad kaltas, kad kažką nuskriaudė, bet kai pakalbi ilgiau, tai jis suprasdavo, gailėdavosi. Ne, tikrai nepasitaikė. Šiaip jis mėgdavo pasipasakoti, jis pasakodavo kai išvažiuodavo su keturračiais, balose maudydavosi, pasakodavo kažką. Po įvykio S. nematė, daugiau nekalbėjo. Ten tiek tų atvejų buvo. Nežino, nes yra keli berniukai, kurie konfliktuodavo ir apsisukę vėl draugaudavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus.

8. Liudytoja I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). S. B. yra (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) klasės. Vaikas yra aktyvus, konfliktuojantis, lyderiaujantis. Dėl S. elgesio bendrauja su vaiko tėvu G. B.. Pastarasis išklauso pastabas ir pastebėdavo iš S. elgesio, kad jis apie tai su vaiku pakalbėdavo. S. mama I. B. taip pat yra kelis kartus skambinusi jai ir klaususi kaip mokykloje sekasi jos sūnui S. Kadangi S. yra aktyvus vaikas, jis dažnai būdavo apsidraskęs, nusibrozdinęs, bet jis jai pasigirdavo, kad griuvo su paspirtuku ar dviračiu. 2025 m. birželio 2 d. S. buvo mokykloje, vyko kūno kultūros pamoka, kurioje jis buvo su šortais. Ji nepastebėjo ant jo kojų ar rankų kokių įtartinų nubrozdinimų ar mėlynių, kitaip būtų į tai atkreipusi dėmesį. Birželio 3 d. S. taip pat buvo mokykloje. Jis kaip visada buvo judrus, niekuo jai nesiskundė, nešlubavo. Nepastebėjo, kad būtų liūdnas ar susikrimtęs. Jis jai pasigyrė, kad atvažiuos mama ir jie važiuos į miestą apsipirkti. Ji dar pasidžiaugė, kad jie pradėjo bendrauti. Tą dieną taip pat nieko įtartino S. elgesyje nepastebėjo. Birželio 4 d. ryte paskambino S. mama I. B. ir pranešė, kad S. į mokyklą nebeateis (1 t., b. l. 95-98).

9. Liudytoja G. B. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji čia dėl to, kad jie pasakė, jog tėtis smurtavo prieš S. S. pasakė mamai, tada mama policijai. Mama policijai pasakė, kad prieš S. buvo smurtas, sakė, kad tėtis. Sakė, kad tėtis G. smurtavo prieš S., bet taip nebuvo. Man tėtė sakė, kad jis tipo prieš S. smurtavo, kad jam taip sakė. Policija sakė, kad buvo pareiškimą parašiusi mama. Tėtis iš policijos sužinojo, kad jis prieš S. smurtavo. Nematė (liudytoja) to įvykio. Iš pradžių buvo taip, kad buvo savaitgalis, buvo namuose, S. buvo ant sofos, kambarys sujungtas su virtuve. Ji matė viską iš virtuvės, darė valgyti. S. nebuvo padaręs namų darbų, buvo prisidirbęs mokykloje. Sakė tėtis eik mokintis, jis atsikalbinėjo prieš tėtį, keiksnojosi. Rūbams pakabinti pakaba yra, buvo diržas, tėtis pagąsdino, paėmė diržą pagąsdinti S., kad jis pradėtų mokytis. S. sėdėjo, atrama buvo, tėtis iš šono toliau buvo, su diržu užvožė į sofą. Tada S. supyko, jam darbus reikėjo daryti. Kitą dieną grįžo (liudytoja) namo, išėjo į lauką. Tada skambino tėtis, klausė kur S., sakė nežinau, numetė ragelį. Tada skambino brolis vyresnysis V., klausė kur S., sakė nežinau. Sakė kas yra, sako jo nėra. Tada tėčiui paskambino (liudytoja) ir pasakė, kad S. išvažiavo pas mamą, mama gyvena (duomenys neskelbtini). Tėtis paskambino link vakaro apie 5, tada tik sužinojo, kad išvažiavęs. Įvykis buvo gal birželio mėnesį, apie gegužę šių metų. Kiek žino „ale“ tėtis blogas, mušasi. Tėtis nesimuša, nei karto nėra užvožęs mums ir S. Tėtis su diržu į sofą užvožė, norėjo pagąsdinti, kad jis klausytų tėčio. Pagąsdini, kad klausytų. Aš manau, kad apsiramintų ir klausytų, taip padarė. Kad labiau išsigąstų ir klausytų, nes jis daug kartų yra gavęs nuo mamos su diržu ir ne vieną kartą. S turėjo išsigąsti, nes yra gavęs nuo mamos taip, ir tėtis galvojo, kad klausys tada S. Nuo tėčio nesame gavę diržu. Nėra buvę, kad tėtis gąsdintų su diržu, tik prieš S. nes jis neklausė ir prieš tėtį labai keikėsi. S (duomenys neskelbtini) metų. Būna tėtis pasako S., kad padaryk namų darbus, su diržu S. nėra užvožęs. Mama visiems yra užvožus. Tėtis nėra niekada kažkuo kitu užvožęs ar užgavęs. Tėtis tada buvo ne tai kad piktas, bet labiau susinervinęs. Tėtis nebuvo pavartojęs alkoholio. Tėtis pats sakė ir mamai, ir mums, kad jis negalėtų užvožti nei vienam vaikui, nes yra pats gavęs ir žino, kad skauda. Mama yra pasakiusi babai iš tėčio pusės, kad tėtis nesudrausmina vaikų, neužvožia. Su mama nesutaria (liudytoja), nebendrauja. Į apklausą atvyko su tėčiu. Su tėčiu apie apklausą beveik nekalbėjo, kalbėjo apie mokyklą. Apie apklausą nekalbėjo. Pasakė, kad reikia į teismą šiandien važiuoti, kad bus posėdis. Tėtis savo nuomonės nesakė, sakė, kad reiks ir vėl važiuoti. Įvykis buvo gal gegužės pabaigoje, tada reikėjo į mokyklą. S. kai išvažiavo, nėjo į mokyklą, nebuvo tada atostogos. Tokių atvejų, kai tėtis trenkė su diržu, nebuvo daugiau. Valgyt gaminau apie 8 val. iki 10 vakaro. Kitą dieną reikėjo eiti į mokyklą, galėjo būti sekmadienis. Nepamenu, kokiais rūbais buvo S. apsirengęs, kelnėm ilgom, maike, tamsi, trumpomis rankovėmis. Mes buvome namie, buvo šilta. Jis tada turėjo sužeidimų, kojos buvo visos subraižytos, ant kelio buvo mėlynė, pusbrolis iš akmens pataikė, K. Jis visada būdavo nubalnotas, rankos, kojos. Nukrenta nuo dviračio, būdavo žaizdos, susibraižo kojas. Mėlynė buvo, ant rankos buvo subraižyta, kai nukrenta. Žino (liudytoja), kad iš akmenio kai gavo, buvo mėlynė ant kojos. Buvo nubrozdinimai ant rankų, kojų. Ant rankų, kojų pati matė, prieš tą įvykį jie jau buvo, gal savaitė, dvi. Buvo lyg ant nugaros nubrozdinimai. Kai tėtis trenkė su diržu per sofą, verkt pradėjo S., kad tėtis liepė daryti namų ruošos darbus, reikėjo šiukšles išnešti. Kai tėtis užvožė per sofą, tėtis paklausė, ko tu manęs neklausai, tada pradėjo verkti. S. neruošė darbų, iš tėčio buvo pasiėmęs įrankius iš garažo pas kaimynus, sulaužė tuos įrankius, per gimtadienį buvo gavęs pinigų ir per savaitę juos išleido, kad S. tėčio neklauso. Ji nenori pati su mama bendrauti. Mama mus mušdavo, jau tada nepatikdavo, būdavo prie tėčio. Tada kai sužinojo, kad tėtį išdavinėja, pati matė. S. mėlynė ant kojos buvo nuo akmens, man rodos nuo dviračio tie nubrozdinimai. S. buvo pats pasakęs, kad nukrito. Draugė pasakojo, kad krito nuo dviračio S., padėjo jam. Jis pagrinde su dviračiu važinėjo. Dar tada paspirtuką turėjo, nuo mamos buvo gavęs. Jis būna, kad nukrenta, dviratis pasibraižo. Negali tiksliai pasakyti, ar tada su paspirtuku griuvo. Mama šmeižia tėtį. Gali pasakyti, kad taip nebuvo, viską pasakė (2 t., b. l. 46-48).

10. Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Čia dėl S., kad tėvas „ale“ jį mušė. Jis (liudytojas) tuo metu nebuvo namie. Pasakojo sesuo, tėvas. Kiek pamena, kad S. sėdėjo ant lovos, jis kažko nepadarė ir tėvas jį pagąsdino ir jis apsiašarojo. Su diržu per lovos kampą. Rytojaus dieną norėjo nuvažiuoti pasikalbėti visi. Važiavo į (duomenys neskelbtini), bet jo nebuvo, tada rodos (duomenys neskelbtini) buvo, bet (duomenys neskelbtini) pasakė, kad šitom nesąmonėm neužsiiminės ir negaudys jo (nukentėjusiojo). Meluoti negražu, mano manymu, žiauroka, kad taip melagingai kaltina. Nebuvo labai, kad pastoviai bendrautų, bet mano, kad santykiai geri. Dabar nebendrauja. Prieš skyrybas su tėvu nebendraudavo (liudytojas), jis (liudytojas) buvo mamos vaikas, bet kai mama taip pasielgė, ji jam (liudytojui) nebe mama. Jis (liudytojas) su ja nebendrauja. Pas juos dirbo vyras ir jis surašinėjo, jam (liudytojui) įdomu buvo kas ten jo draugė, pasižiūrėjo, o ten mamos profilio nuotrauka. Jis (liudytojas) pas ją nuėjo į kambarį ir sakė „ką tu čia darai“. Sakė, kodėl tu su juo bendrauji, sakė baik, jis (liudytojas) tėvui nieko nesakys, bet tu baik. Ir jinai nebaigė. Tėvas tai išsiaiškino ir jis (liudytojas) nusprendė nebebendrauti su ja. Ji (I. B.) pasielgė kaip gyvulys, tai žiauru. Bendravo su tėvu, bet nebuvo šiltų santykių su tėvu, o dabar nieko daugiau neturi – tik tėvą ir sesę, kaip jam (liudytojui) su broliu susiekti. Nebandė nuvažiuoti. Nematė jokių sužalojimų. Jam (liudytojui) asmeniškai nesiskundė. Porą dienų ar dieną po to, jis (liudytojas) tuo metu buvo pas dėdę. Atvažiavo tėvas, paskambino S. ir jis (liudytojas) įrašė pokalbį. Jis viską paneigė, nepamenu žodis žodin, bet jis viską paneigė. Jis (liudytojas) nesikiša į šiuos dalykus, jų tėvas nemušdavo, juos mama mušdavo. Tėvas juos mažus subardavo, tai būdavo I. Tėvas rėkdavo ant jų, o jei tai nepadėdavo, ateidavo mama ir darydavo tvarką.

11. Liudytoja T. B.-G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su jo žmona yra draugės. Ji (liudytoja) yra katinų globėja. Tą dieną vežė katiną į Uteną, o po pietų turėjo pasiimti. Jai paskambino I. pasimetus, sako, ar gali padėti, S. primuštas, išsigandęs prie ežero, ar gali jį paimti, ji (I. B.) išvažiuoja iš (duomenys neskelbtini), sako gal ji (liudytoja) galėtų jį greičiau paimti. Ji (liudytoja) tuo metu važiavo į Uteną. Ji (liudytoja) nuvažiavo, pasiėmė katiną, tada važiavo pasiimti S. prie (duomenys neskelbtini) ežero. Dar važiuodama kalbėjo su I., sakė, kad jis (nukentėjusysis) pavėsinėje. Ten jo (nukentėjusiojo) nerado, jis buvo atokiau krūmuose, dilgėlėse, jam padėjo iš ten išlįsti, jis buvo labai išsigandęs, padėjo jam įsikelti paspirtuką. Jis sėdosi į mašinos galą, nes gale tamsinti stiklai, jis gūžėsi nuo kiekvienos mašinos. Tada pusiaukelėje susitiko, perdavė S. I dar paprašė gal gali pakelti šiek tiek kelnes ir parodyti kaip atrodo kojos ir ji (liudytoja) tikrai matė ant kojos žaizdą. O paskui jie pas ją (liudytoją) buvo atvažiavę šeštadienį, jie pasiėmė du katinus iš jos. Tada ji (I. B.) jai (liudytojai) telefone rodė nuotraukas, kur kojos buvo nufotografuotos, jos buvo taip smulkiai kaip sukapotos, oda nusilupus. Tai buvo birželio 3 d., 2025 m., S. B., mama I. B.. Klausė, kas atsitiko, jis (nukentėjusysis) papasakojo, kad gimtadieniui buvo gavęs pinigų ir nusipirko kolonėlę ir kitą dalį išleido parduotuvėje, tėtis labai supyko ir būtent tą dieną tėtis jam skambino ir sakė, jei paėmei varžtelius, bus blogai ir vaikas labai išsigando. Ir ji (liudytoja) paskui dar jo klausė „ar dažnai taip tėtis su tavimi elgiasi?“, sakė, taip, dažnai, sakė bijojo, kad tėtis sužinos, kad jis skundžiasi. Sakė, kad mušė su diržu. Jis buvo labai pasimetęs vaikas tuo metu. Jo mama klausė, iš kur žaizda, mama klausė, pakelti kelnes ir parodyti kojas, ji (liudytoja) girdėjo. Vaikas pakėlė kelnes ir matėsi žaizda ant kojos, šiek tiek aukščiau sulenkimo, ji (liudytoja) išvažiavo namo ir jie išskubėjo į medicinos įstaigą, ir viskas. Bendravo po to su I., tai ji (I. B.) jai (liudytojai) prieš tai sakė, kad tėvas primušė vaiką, kai skambino pagalbos. Ten buvo gana sudėtingas reikalas. Šiaip niekada nesigilino, ji (I. B.) ne iš karto viską papasakodavo, kad ją mušė, yra rodžiusi ir mėlynes ant kūno. Dažnai sakydavo, kad stengiasi gyventi šeimoje, bet nežino, kiek užteks sveikatos ir kantrybės taip gyventi. Tai nebuvo gražūs santykiai. Nemano, jei ji (I. B.) būtų norėjusi taip padaryti, būtų anksčiau padariusi. Su I. B. draugauja nuo 2006 metų.

12. Iš 2025 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Matomas dviejų aukštų, medinis, rudos spalvos namas. Į namo vidų patenkama per dviejų dalių plastikines duris su stiklu. Kairios durys uždengtos roletu, dešinės durys taip pat turi tokį patį roletą, tačiau stiklo ploto neuždengia. Kairėje pusėje matoma pilkos spalvos sofa-kampas, ant sofos matyti įvairios vaikiškos knygelės. Toliau matyti mediniai laiptai, vedantys į antrąjį aukštą. Tarp sofos-kampo ir laiptų matyti įvairūs žaislai, juodos spalvos maiše esantys įvairūs rūbai, žalios spalvos žaislų krepšys bei rūbų pakaba, ant kurios yra įvairios striukės. Toliau dešinėje pusėje matyti bendras virtuvės vaizdas, įvairūs buitiniai daiktai bei įrankiai (1 t., b. l. 14-21).

13. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2025 m. birželio 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 03 d. gautas pranešimas, kad „Ukmergės ligoninės gydytoja M. telefonu pranešė kad atvyko pats S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) su motina I. B.. Paaiškino kad vakar namuose su diržu sumušė tėvas. Diagnozuota įvairūs sumušimai. Laukia Ukmergės ligoninėje priėmime. VTAS telefonu“. Susisiekus su Ukmergės rajono policijos pareigūnais paaiškino, kad dėl saugumo patys atveš moterį bei vaiką iki (duomenys neskelbtini) rajono, kadangi prie moters automobilio laukia vyras G. Atvykęs Ukmergės rajono policijos ekipažas prie (duomenys neskelbtini) rajono ribos perdavė moterį su vaikų Molėtų rajono operatyvinės grupės ekipažui. Bendraujant su I. B., ji paaiškino, kad tarp jos su sutuoktiniu G. B. vyksta skyrybų procesas. Jų bendrų vaikų gyvenamoji vieta teismo priskirta pas tėvą. Motina I. B. su sūnumi S. bendravo sms žinutėmis telefonu birželio 2 d., tačiau nebuvo susiskambinę, dėl patirto smurto tą pačią dieną sūnus nieko nesakė. 2025 m. birželio 03 d. I. B. būdama darbe, pažiūrėjus TAMO tvarkaraštį paskambino S., kaip teigia jų pokalbis buvo jautrus. Pokalbio metu sūnus pradėjo pasakoti, kad namuose, svetainėje tėvas G. su diržu jį sumušė. Kaip pasakojo sūnus, tėtis sumušė vien dėl to, kad išleido savo gautus gimtadienio pinigus ir išnaudojo jo medvaržčius, kuriuos pats leido naudoti. Po pokalbio I. B. paskambino savo advokatei bei pabendravus nusprendė vykti iki Molėtų rajono. Susitarus su sūnumi jie susitiko prie (duomenys neskelbtini) ežero. Pasiėmusi sūnų kartu išvyko į gydymo įstaigą. Visų pirmą vyko į Utenos priėmimo skyrių, ten pasakė, kad nėra budinčių daktarų kurie galėtų priimti mažametį, dėl to išvyko į Ukmergės priėmimo skyrių, ten apžiūrėjo vaiką, nustatė sužalojimus bei pateikė gydyto išrašą. Vaikui nustatytas blauzdos nubrozdinimas, kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Į Ukmergės priėmimo skyrių atvyko pareigūnai su jais išvyko į Ukmergės Policijos komisariatą, o ten atvyko vaikų teisių specialistai. Vaikų teisių specialistams paaiškino situaciją ir jie nusprendė vaiką palikti motinai. Taip pat vaikų teisių specialistai dėl šio sprendimo susisiekė tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su tėvu G. B. bei ji informavo dėl vaiko būvimo vietos. Atvykus į Molėtų rajono policijos komisariatą pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie 22 val. 54 min., atvyko vaikų teisių specialistai, tai vyriausioji specialistė A. M.-V. ir B. V. su kuriais išvykome (duomenys neskelbtini). VTS priėmė sprendimą, dėl kito mažamečio vaiko, tai G. B. buvimo vietos. VTS sprendimu, G. B. perduota pilnamečiui broliui V. B. (blaivus) (1 t., b. l. 22-24).

14. Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenys, kur nurodyta, kad 2025 m. birželio 3 d. 17.30 val. pranešė, kad Ukmergės ligoninės gydytoja M. telefonu pranešė, kad atvyko pats S. B. su motina I. B.. Paaiškino kad vakar namuose su diržu sumušė tėvas. Diagnozuota įvairūs sumušimai. Laukia Ukmergės ligoninėje priėmime (1 t., b. l. 25-26).

15. Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenys, kur nurodyta, kad 2025 m. birželio 3 d., 20.04 val., G. B. paskambino bendruoju pagalbos telefonu pranešdamas, kad jis vakar susipyko su jauniausiu vaiku S. B. ir pranešėjas šiandien bandė jam paskambinti bet jis nekėlė ragelio. O paskui atsiliepė žmona I. B.. Pranešėjas minėjo, kad vyksta skyrybos ir vaikų priežiūra priklauso pranešėjui ir elementai. O žmona pasiėmė vaiką ir pasakė, kad daugiau jis jo nematys. Pranešėjas minėjo, kad žmona gyvena (duomenys neskelbtini), bet rodė per programą prieš 20 min., kad yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129).

16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. birželio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. B. apžiūros metu nustatyti sužalojimai: 1) poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kaklo nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai blauzdose, padaryti kietais bukais daiktais (kurių identifikuoti negalima), tačiau neatmetama galimybė, kad šiame papunktyje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamojo patikslintomis aplinkybėmis, tai yra sugriebus ir suspaudus rankos pirštais už kaklo, bei suduodant nuo dviejų iki keturių smūgių diržu per blauzdas. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveiktos sutrikdymu; 2) odos nubrozdinimai Jungo duobėje ir dešinėje šlaunyje padaryti kietais bukais daiktais (kurių identifikuoti negalima), dviem trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, tai yra iki užduotyje nurodyto įvykio, pačiam tiriamajam susižalojant. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveiktos sutrikdymu; 3) poodinės kraujosruvos rankose ir kojose padarytos kietais bukais daiktais (kurių identifikuoti negalima), iki dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros, ir galėjo būti padaryti tariamojo nurodytomis aplinkybėmis, tai yra po užduotyje nurodyto įvykio, pačiam tiriamajam susižalojant vandens atrakcionų parke. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59-60).

17. Iš 2025 m. birželio 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad skyriui šeima yra žinoma, laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 15 d. iki 2025 m. birželio 3 d. Skyriuje buvo gauta dešimt pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaiko S. B. teises šeimoje. Pagrindinė problema šeimoje yra ta, kad po vaiko motinos išsikraustymo iš bendrų šeimos namų, vaiko tėvai nuolat konfliktuoja dėl bendravimo su vaikais, vaiko tėvui periodiškai skiriami apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Vaiko faktinė gyvenamoji vieta iki šiol buvo su tėvu G. B., vaikui nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa. Šeimai nuo 2023 m. sausio 20 d. iki šiol taikoma atvejo vadyba. Šiuo metu teisę atstovauti vaiką teisiniuose procesuose turi vaiko motina I. B. (1 t., b. l. 29-30, 2 t., b. l. 85-201, 3 t., b. l. 1-102).

18. Iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių matyti, kad G. B. 2023 m. spalio 29 d. ir 2025 m. sausio 9 d. buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, pavojų patiriantis asmuo buvo I. B. (1 t., b. l. 177-180).

19. Iš 2025 m. birželio 25 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio įrašas, kuriame užfiksuotas BPC darbuotojo ir G. B. pokalbis. G. B. praneša apie dingusį (duomenys neskelbtini) metų berniuką, nurodo, jog jį išsivežė motina, su kuria negali susisiekti. Taip pat paaiškino, jog su vaiku vakar susipyko, jį apibarė, sudrausmino dėl išleistų jo pinigų, o šiandien išėjęs į mokyklą namo negrįžo. Vaiko motina pasiėmė vaiką be jo žinios (1 t., b. l. 125-128).

20. 2025 m. birželio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti vaizdo-garso įrašai, užfiksuoti pareigūnų asmeninio naudojimo kameromis (angl. BodyCam), kurie prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 130-132). Vaizdo įraše „PSS-20250603-222010UTC+0300.mp4“ matyti kabinetas, stalas, ant kurio padėta „BodyCam“ filmavimo kamera. Priekyje prie stalo ant kėdės sėdi moteris, o ant jos kelių berniukas. Girdisi kaip policijos pareigūnė atlieka moters apklausą. Apklausa užfiksuota 2025 m. birželio 4 d. liudytojos I. B. apklausos protokole. Vaizdo įraše „PSS-20250603-225010UTC+0300.mp4“ matyti ta pati vieta, kabinetas prie kurio stalo sėdi ta pati moteris, o šalimais sėdi tas pats berniukas. Girdisi kaip ta pati pareigūnė toliau atlieka moters apklausą. Vėliau moteris pakviečiama perskaityti apklausą, o berniukas sėdi ant kėdės. Perskaičiusi moteris pasako, kad viskas gerai, pareigūnė atspausdina apklausą. Atvyksta vaikų teisių apsaugos pareigūnai, kurie paaiškina moteriai, kad jie vyks pas smurtaujantį vaiko tėvą dėl ten likusios nepilnametės dukros paėmimo. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 130-131).

21. Iš 2025 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti „SMS žinutė pateikta G. B..jpeg“ ir „Garso įrašas pateiktas G. B..m4a“. Apžiūrima fotonuotrauka, t. y. telefono ekrano nuotrauka, pavadinta „SMS žinutė pateikta G. B..jpeg“. Joje matyti susirašinėjimas tarp asmens užvadinto „Mama“ ir telefono savininko. Matyti vienas iš įrašų nuo „Mama“: „Kad vos ne tu šventu tu varkšele“. Viršuje yra dar vienas įrašas, tačiau jo pilnai nesimato. Žemiau yra įrašas nuo telefono savininko „O kas sakė, kad aš vargšelė ar šventa? Ko išvis tau reikia nesuprantu, gyveni ir gyvenk, nei aš tau rašau, nei skambinu, nei man įdomu.“ Po įrašu matyti laikas „9:48 PM“. Apžiūrimas garso įrašas yra pavadintas „Garso įrašas pateiktas G. B..m4a“. Garso įrašo ilgis 01.25 minutės. Jame girdime pokalbį tarp vyriškio ir berniuko. Vyriškis: Nu gali kalbėt, S.? Berniukas: Aha. Vyriškis: Tai kam ti mama kū sakė, kad myliu? Berniukas: V. (antras žodis sakomas neaiškiai) Vyriškis: Aha. O tai kas, S., man policija sakė, kad tu vaikščiojai dvi valandas prie fermos, tetis išvijęs. Tai kas čia taip sugalvojo, mažuti? Berniukas: Ką? Vyriškis: Nu, kad prie fermos tu vaikščiojai, policijai taip parašėt pareiškimą. kas čia taip sugalvojo? Berniukas: Nu mama pasakė. Vyriškis: O tai čia teisybė buvo, kad tu vaikščiojai dvi valandas prie fermos? Berniukas: Ne. Vyriškis: O tai kodėl mama taip sugalvojo? Berniukas: Aš nežinau. Vyriškis: O ką dar mama sugalvojo? Berniukas: Nieko daugiau. Vyriškis: Nu. Nebežinau, S. O tai iš kur čia ištrauke, kad tetis penkis kartus tave mušė? Berniukas: Nu mama taip galvoja. Vyriškis: Ai, čia mama taip pasakė? Teisybė čia taip? Berniukas: Ne. Vyriškis: Nu. Reiškia viskas sumeluota surežisuota, taip? Kaip pasakyt, S.? Berniukas: Nu. Vyriškis: O kodėl taip padarėt? Berniukas: Kas? Vyriškis: Nu mama taip padarė viską. Berniukas: Nežinau. Garso įrašas baigiasi. Tuo apžiūra baigta (1 t., b. l. 133-135).

22. Iš 2025 m. liepos 16 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad VšĮ Ukmergės ligoninė suteikė vaikų ligų gydytojo paslaugas, pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini), kompensuota suma 33,16 Eur (1 t., b. l. 118).

23. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, atsako pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

24. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. B. nurodė, kad su sūnumi S. B. 2025 m. birželio 2 d. įvyko konfliktas dėl medvaržčių, sūnaus išleistų gimtadienio proga gautų pinigų bei nenoro išnešti šiukšles, tačiau sūnaus S. B. nemušė nei su diržu, nei kaip kitaip, jo sveikatos nesutrikdė ir kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nepripažino.

25. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė I. B., kuri yra ir nukentėjusiojo motina, paaiškino, kad birželio 3 d., susiskambino su sūnumi S., kuris ją nustebino paklausęs, ar I. B. gali jį pasiimti visam laikui. Paklausus kodėl, sūnus papasakojo, kad sūnus statė namelį, paskambino tėvui paklausti dėl varžtų ir G. B. leido. Taip pat sūnus buvo gavęs dovanų 120 eurų ir pirko „Playstation“, o tą vakarą tėvas sužinojo, kad nėra tų pinigų ir stvėrė sūnų už kaklo, parvertė jį ant lovos ir trenkė su diržu 5-6 kartus. I. B. nurodė sūnui, kad tik savaitė liko iki mokslų pabaigos, bet sūnus klausė „o jei tėtis vėl ateis išgėręs“ . Nuvykus pas gydytojus, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), paskambino jam (G. B.), kad S. daugiau nematys ir pasakė, kad yra gydymo įstaigoje. S. gydytojams sakė tą patį, ką ir jai, kad matė ir sesuo, kuri juokėsi ir sakė, kad „tau taip ir reikia“. I. B. matė sumušimus, kurie buvo ant abiejų kojos – ir prie kauliukų sumušimai, ir aukščiau. S. kojos buvo visos apibrozdintos, bet buvo šašai, o tos vietos buvo šviežiai. Mėlynių nebuvo nuo diržo.

26. Liudytoja T. B.-G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. birželio 3 d. jai paskambino pasimetusi I. ir paprašė pagalbos, kadangi S. primuštas, išsigandęs prie ežero, ar gali jį paimti, nes I. B. išvažiuoja iš (duomenys neskelbtini). S. B. rado atokiau krūmuose, dilgėlėse, jam padėjo iš ten išlįsti, jis buvo labai išsigandęs. Jis sėdosi į mašinos galą, nes gale tamsinti stiklai, jis gūžėsi nuo kiekvienos mašinos. Klausė, kas atsitiko, S. B. papasakojo, kad gimtadieniui buvo gavęs pinigų ir nusipirko kolonėlę ir kitą dalį išleido parduotuvėje, tėtis labai supyko ir būtent tą dieną tėtis jam skambino ir sakė, jei paėmei varžtelius, bus blogai ir vaikas labai išsigando, sakė, kad mušė su diržu. Sakė bijojo, kad tėtis sužinos, kad jis skundžiasi.

27. Liudytoja M. O., kuri yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio nurodė, kad I. B. paaiškino, jog susiskambinus su sūnumi, jis pasakė, kad jį sumušė tėtis, nes vaikas išleido gimtadienio pinigus ir išnaudojo tėčio varžtus. Tada mama pasiėmė tą berniuką ir nuvažiavo į Ukmergės priėmimo skyrių, ten diagnozavo vaiko (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad berniukas patvirtino, jog tėtis mušė, važiuojant buvo patvirtinęs, kad sumušė tėtis.

28. Liudytoja I. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad S. B. buvo jos (duomenys neskelbtini) klasės mokinys (duomenys neskelbtini). Vaikas nepasiskundė, jog yra nukentėjęs nuo tėčio. S. B. sunku prisipažinti, kad kaltas, kad kažką nuskriaudė, bet ilgiau pakalbėjus jis suprasdavo, gailėdavosi. Bet kad kažką apkalbėtų, nepasitaikė. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2025 m. birželio 2 d. S. buvo mokykloje, vyko kūno kultūros pamoka, kurioje jis buvo su šortais. Ji nepastebėjo ant jo kojų ar rankų kokių įtartinų nubrozdinimų ar mėlynių, kitaip būtų į tai atkreipusi dėmesį. Kadangi S. yra aktyvus vaikas, jis dažnai būdavo apsidraskęs, nusibrozdinęs, bet jis jai pasigirdavo, kad griuvo su paspirtuku ar dviračiu.

29. Nustatytos aplinkybės dėl smurto panaudojimo mažamečio S. B. atžvilgiu sutampa su nukentėjusiojo S. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Nukentėjusysis S. B. 2025 m. birželio 26 d. apklaustas per psichologą ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino, G. B. yra jo tėtis. Su draugais gal prieš dvi savaites, tikslios datos neatsimena, sekmadienį, kitoje pusėje kelio pas kaimynus statė medyje namą su vinimis. Kai tėčio paprašė įrankių, jis leido įrankius paimti. Kitą dieną po mokyklos toliau su draugais statė namą, kai vakare tėtis jam paskambino, kad jau reikia grįžti į namus. Grįžus tėtis liepė parodyti, kiek jis turi pinigų. Pasakė, kad nieko nebeturi, tik pora centų. Tėtis ant jo pradėjo šaukti, kad išleido visus pinigus. Tėtis paėmė odinį diržą iš savo džinsų, kurie kažkur buvo padėti, atsisėdo ant lovos ir liepė parodyti, kiek pinigų jis turi, o jei nerodys, sakė, kad diržo gaus. Tėtės bijojo, tai parodė, kiek pinigų turi. Tėtis ant jo rėkė, kad „mano įrankių nebenešioji“, kad „jei nors vienas medvaržtis bus dingęs, subinė bus mėlyna“. Taip pat jis nenešė šiukšlių, nes atsibodo, o jo sesė G. namuose beveik nieko nedaro. Tą patį vakarą jam tėtis trenkė diržu į koją, trenkė 5-6 kartus per tą vietą odiniu rudu diržu, tuo pačiu, kurį išsitraukė iš džinsų. Toje vietoje jam ant kojos liko randas nuo diržo. Kai tėtis mušė diržu, jis jautė skausmą. Kitą dieną papasakojo mamai apie tai, kad tėtis jį mušė. Kai jį tėtis mušė, matė sesė G. Bet ji gina tėtį ir sako, kad tėtis jo (nukentėjusiojo) nemušė, nes myli tėtį. Taip pat apklausos metu S. B. ant savęs parodė kur buvo žymės nuo mušimo – kojas, ant kaklo. Kai jis sėdėjo ant lovos, tai jam norėjo trenkti diržu ir tada tėtis jį pakėlė už kaklo ir nuo to buvo randas ant kaklo. Kai tėtis paėmė jį už kaklo, jam truputį skaudėjo.

38. Nenustatyta nei kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių (BK 59 ir 60 straipsniai). Prokuroras kaltinamajame akte ir baigiamosios kalbos metu nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas.