Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1654-264/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-20
Bylos Nr.: e2A-1654-264/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-01256-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
Atsakovas: I. Z.
Ieškovas: V. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1654-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01256-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Z. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-714/2017 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei I. Z. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti 0,3200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame esančius pastatus: 1) gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pastatą-malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 2 pastatus-tvartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovo V. G. ir atsakovės I. Z. bendrąja daline nuosavybe; pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ½ 0,3200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jame esančius pastatus: 1) gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pastatą-malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 2 pastatus-tvartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. sausio 8 d. pragyveno faktinėje neregistruotoje santuokoje. 2014 m. kovo 6 d. atsakovės vardu iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio buvo įgytas 0,3200 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas bei šiame žemės sklype esantys kiti statiniai. Iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio buvo atliktas gyvenamajame name remontas, iškastas tvenkinys, suremontuotas kelias, be to, vėliau šalys įsigijo ir gyvulių. Šalys nuo 2016 m. sausio 8 d. kartu nebegyvena.Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2014 metų pradžios santykiai tarp ieškovo ir atsakovės kaip poros nutrūko. Prie sodybos įsigijimo prisidėjo ieškovės motina ir buvęs sutuoktinis N. Z.. Prie sodybos pagerinimo darbų ieškovas nėra prisidėję nei finansiškai, nei savo darbu. Gyvenamojo namo remontą ir sodybos aplinkos tvarkymą atliko atsakovės sugyventinis iš savo ir jos motinos bei buvusio sutuoktinio N. Z. lėšų.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino.Pripažino, kad 0,3200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai- kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybė teise lygiomis dalimis po vieną antrąją dalį kiekvienam.Priteisė iš atsakovės I. Z. V. G. naudai 2 196,30 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas darė išvadą, kad yra įrodyta, jog ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį nuo 2007m. iki 2016 m. pradžios, tarp jų buvo susiklostę faktiniai santuokiniai santykiai, jie augino bendrą vaiką, atsakovė pagal įgaliojimą tvarkė visą ieškovo turtą, jų kaip faktinės šeimos santykiai nebuvo nutrūkę ir nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įgijimo momentu. Tai patvirtina aplinkybę, kad už perkamą nekilnojamąjį turtą apmokėta iš ieškovo sąskaitos banke. Teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad įgyjant sodybą buvo panaudotos ieškovo piniginės lėšos (Lietuvos Respublikos CPK 187 str.). Tokiu būdu sodybos (duomenys neskelbtini) įgijimo metu šalys ne tik gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, bet ir lygiomis dalimis prisidėjo prie to turto įsigijimo.Teismas nurodė, kad vienareikšmiškų ir neginčytinų faktų byloje nėra, kurie pagrįstų atsakovės nurodytas aplinkybes, jog pagerinimo darbus ji atliko viena iš savo, savo motinos, buvusio sutuoktinio N. Z. lėšų, o jos draugas P. B. atliko pagrindinius darbus, iš dalies prisidėjo savo lėšomis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad liudytojai D. S., N. Z., P. B. yra artimi ieškovei, todėl jų parodymus laikė nepakankamais atsakovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Teismas nustatęs, kad iki pat 2016 metų pradžios atsakovė disponavo ieškovo piniginėmis lėšomis sąskaitoje, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog sodyba buvo gerinama išimtinai iš atsakovės surinktų piniginių lėšų (pati atsakovė niekur nedirbo).Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys, investavę savo pinigines lėšas, turtą ar darbą, į svetimo turto pagerinimą galėtų reikalauti tokių investicijų atlyginimo, taip pat ir bendraturtis gali reikalauti iš kito bendraturčio atlyginti jam turėtas išlaidas, susijusias su bendro turto išlaikymu (Lietuvos Respublikos CK 4.76 str., 4.77 str., 4.90 str.), o tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą, nes netinkamai, nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, jų nevertino sistemiškai, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą. Tokiu būdu teismas pažeidė LR CPK 12 str., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str. nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų tyrimo ir vertinimo. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad tarp ieškovo ir apeliantės ginčo sodybos įsigijimo metu egzistavo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Nuo 2014 metų pradžios apeliantė su ieškovu neturėjo bendro tikslo gyventi kartu bei kurti bendrą ateitį, todėl nebuvo ir bendro tikslo įsigyti bei suremontuoti minimą sodybą. Teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybės, tokias kaip bendro tikslo sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą nebuvimą, šalių santykius, jų elgesį ir veiksmus. Įsigyjant sodybą artimi santykiai tarp šalių buvo nutrūkę, todėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis tarp šalių turėjo būti laikoma pasibaigusia. Iš atsakovės faktinio elgesio (pasikeitusio bendravimo, naujų santykių su kitu vyru užmezgimo, bendro gyvenimo su kitu vyru ir kt.) buvo akivaizdu, kad apeliantė neturi intereso dėl tokios sutarties (susitarimo) egzistavimo ir vykdymo. Ypatingai svarbia aplinkybe laikytina tai, kad apeliantė, prieš įsigydama sodybą su ieškovu nesitarė ir nederino įsigijimo aplinkybių, ieškovas apskritai nežinojo, kad atsakovė planuoja įsigyti gyvenamąjį būstą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus patvirtino pats ieškovas. Apeliantė sodybą įsigijo padedama naujojo sugyventinio bei kitų artimų žmonių, o tai rodo jos tikslą kurti bendrą gyvenimą, ateitį ir turtą ne su ieškovu, o su kitu asmeniu. Dėl to dalis ieškovo piniginių lėšų, kurios buvo panaudotos ginčo sodybai įsigyti, turėjo būti laikomos ne jungtinės veiklos sutarties partnerio įnašu, o trečiojo asmens paskola. Ieškovas taip pat patvirtino aplinkybę, jog visais jo apsilankymo pas atsakovę atvejais, namuose būdavo ir nakvodavo P. B.. Tai patvirtina, jog ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė su P. B. yra užmezgusi artimus santykius. Nors minėtas aplinkybes patvirtino byloje liudytojais apklausti P. B., atsakovės motina D. S. ir buvęs atsakovės sutuoktinis N. Z., tačiau teismas jų parodymus nepagrįstai vertino kritiškai tik todėl, kad jie yra artimi apeliantei asmenys. Sprendžiant dėl šalims atitenkančios turto dalių, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuo ginčo sodybos įsigijimo 2014 m. iki ieškovo ieškinio pateikimo 2016 m. apeliantė savo ir artimųjų lėšomis įsigytą sodybą iš esmės pagerino. Minėtu laikotarpiu buvo keičiami langai, durys, stogas, įrengta vonia, įrengtas kelias į sodybą, sutvarkyta aplinka ir kt. Tuo tarpu ieškovas klaidindamas teismą nurodė, kad prie šių darbų prisidėjo ir jis tiek finansiškai, tiek ir fiziniu darbu, tačiau jokiais įrodymais nurodytų aplinkybių nepagrindė. Ieškovas nuosekliai ir išsamiai negalėjo paaiškinti nei vieno atlikto sodybos pagerinimo ir visą savo prisidėjimą prie atliktų pagerinimų grindė tik ta aplinkybe, kad jis ieškovei buvo suteikęs teisę disponuoti jo banko sąskaita. Taip pat ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog prisidėjo prie sodybos pagerinimo. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantei buvo suteikta galimybė naudotis ieškovo banko sąskaitą savaime nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas prisidėjo prie apeliantės sodybos pagerinimo. Ieškovo nesąžiningumą proceso metu pavirtina jo priešingai nurodytos aplinkybės dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini) už vairavimą būnant neblaiviam. Ieškovui paskirta nuobauda patvirtina, atsakovės nurodytas aplinkybes, jog būtent dėl nesumokėtos paskirtos baudos ieškovas stengėsi savo banko sąskaitoje nelaikyti didesnių piniginių sumų, bijodamas, kad jos gali būti antstolio areštuotos ar išieškotos priverstine tvarka. Nurodytos aplinkybės taip pat charakterizuoja ieškovą kaip nesąžiningą, nevertą teismo pasitikėjimo asmenį. Teismas nepagrįstai priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 000 Eur), kurias sudarė advokato pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neatitiko rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, jos turėjo būti mažinamos.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Atsakovės išsakyti argumentai tiek teismo posėdyje, tiek paduotame apeliaciniame skunde yra nenuoseklūs bei prieštaringi, kas patvirtina jos nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad sodybą nusipirko kartu su ieškovu išsimokėtinai, 10 000 Lt yra ieškovo lėšos. Vėliau teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad sodybos įgijimui buvo panaudotos 5000 Lt piniginės lėšos buvusio sutuoktinio N. Z., 1400 Lt gavo iš mamos, todėl likusią sumą išmokėjo ieškovas. Apeliaciniame skunde atsakovė jau nurodo, jog sodybą ji įsigijo padedama naujo sugyventinio bei kitų artimų žmonių. Atsakovė negalėjo teismui pateikti jokių neginčytinų įrodymų, kad ginčo objekto įsigijimui buvo panaudotos N. Z., jos mamos D. S. ar P. B. piniginės lėšos. Piniginių lėšų N. Z. 5000 Lt bei D. S. 1400 Lt pervedimas į ieškovo sąskaitą nepatvirtina fakto, kad šios lėšos buvo skirtos atsakovei nekilnojamojo turto įgijimui, nes jokių dovanojimo ar paskolos sutarčių atsakovė teismui nepateikė. Bylos medžiaga patvirtina, jog visi atlikti mokėjimai pagal 2014 m. kovo 6 d. pirkimo-pradavimo sutartį už įsigytą nekilnojamąjį turtą sumoje 20 000 Lt, kuris buvo įgytas atsakovės vardu, buvo atlikti pardavėjui (duomenys neskelbtini) iš ieškovo sąskaitos, iš jo gaunamo uždarbio. Šio fakto neginčija ir atsakovė. Apeliantės teiginiai, kad šalių kaip jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai galėjo būti teismo vertinami tik nuo 2007 iki 2013 metų pabaigos, nes nuo 2014 metų pradžios ji nutraukė santykius su ieškovu ir pradėjo artimai draugauti bei gyventi su kitu vyriškiu, prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad jie gyveno neregistruotoje santuokoje nuo 2007 m. rudens, 2009 m. kovo 6 d. šalims gimė dukra. 2013 m. sausio 3 d. ieškovas buvo davęs atsakovei generalinį įgaliojimą tvarkyti ir valdyti ieškovo turtą, ieškovo turimai sąskaitai bankas buvo išdavęs 2 dubliuotas naudojimo korteles, todėl atsakovė pilnai galėjo disponuoti ieškovo turimomis lėšomis, esančiomis banke. Tai reiškia, kad juos siejo tikslas auginti jų bendrą dukrą, kurti nuosavybę, ją puoselėti. Atsakovės teiginys, kad ieškovas žinojo, jog ji turi kitą sugyventinį, neatitinka faktinių aplinkybių ir jos pačios paaiškinimų, kuri teismo posėdyje aiškiai nurodė, jog ji ieškovo neinformavo, jog turi kitą vyriškį, nes taip jai buvo patogu. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, jog jeigu jam būtų žinoma aplinkybė, jog atsakovė turi kitą vyrišką, tai nedelsiant butų užblokavęs naudojimąsi sąskaita, ką padarė 2016 m. sausio 8 d. Atsakovės teiginys, kad atsakovas negalėjo konkrečiai paaiškinti atlikto sodybos remonto aplinkybių neįrodo, jog savo piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie jo remonto. Be to, teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad jis grįžęs iš reiso iš savo lėšų nupirko namo langus, kanalizacijai bačką, kuriuos parsivežė kartu su atsakove ir P. B., vėliau kasė žemę kanalizacijai. Nors atsakovė neigia šią aplinkybę, tačiau pripažįsta, kad sodyboje yra įkasta į žemę bačka, sudėti name langai. Atsakovės teiginys, kad visa tai yra atlikta iš P. B. lėšų, paneigia Sodros duomenys, jog P. B. 2014-2015 metais niekur nedirbo, o, be to, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių šiuos savo teiginius. Iš ieškovo lėšų buvo perkamos medžiagos namo gerinimo darbams. Nuo pat sodybos įgijimo momento iki 2015 metų pabaigos iš ieškovo lėšų pastoviai buvo mokami mokesčiai AB „Lesto“. Pagal Sodra duomenis liudytojai N. Z., P. B. ir atsakovė 2014-2016 metais niekur nedirbo, todėl neturėjo galimybės ne tik prisidėti prie sodybos įgijimo, bet ir prie jo remonto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog ginčo sodybos įgijimo metu šalys ne tik gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, bet ir lygiomis dalimis prisidėjo prie to turto įsigijimo ir nėra jokių objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad tuo metu jų santykiai kaip bendrai gyvenančių asmenų būtų pasibaigę. Atsakovės nurodyti teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) ieškovui paskirtos piniginės baudos neįrodo ieškovo nesąžiningumo, nes paskirtos baudos paskyrimas ieškovui nieko bendro neturi su šia nagrinėjama byla. Pažymėtina, kad dėl ieškovui paskirtos baudos nebuvo išduotas joks vykdomasis dokumentas ir nebuvo pradėtas vykdyti joks priverstinis baudos išieškojimas, todėl atsakovės argumentas, jog ieškovas bijojo sąskaitoje laikyti pinigines lėšas, yra nelogiškas ir visiškai nepagrįstas, nes ieškovas tam neturėjo pagrindo bijoti laikyti pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje. Nesutiktina su apeliantės skunde nurodytais argumentais dėl ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo patirtos išlaidos yra realios ir pagrįstos, ką patvirtina rašytiniai įrodymai. Teismas, priteisdamas ieškovui išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, nepažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nenukrypo nuo naujausios kasacinio teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas ribas.Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp asmenų, gyvenusių nesusituokus, dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo nustatymo.Iš byloje esančių įrodymų nustatytos aplinkybės, kurios leidžia konstatuoti buvus ieškovo V. G. ir atsakovės I. Z. bendrą gyvenimą ir tarpusavio santykius, atitinkančius šeimos santykių pobūdį, laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. sausio pradžios. Iš (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 6 d. atsakovės vardu buvo įsigyti šie nekilnojamojo turto objektai: 0,3200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, malkine, daržine, tvartu, ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais, kurių bendra kaina – 20 000 Lt (t.y. 5792, 40 Eur). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), įgijimo metu šalys ne tik gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, bet ir lygiomis dalimis prisidėjo prie to turto įsigijimo, pripažino ieškovo asmaninės nuosavybės teises į ½ dalį šio turto.Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmiau nurodytą išvadą, teigdama, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių įrodymų, atsižvelgė tik į ieškovo išdėstytas aplinkybes ir ignoravo atsakovės nurodytus faktus.Nesutikdama su apeliantės pozicija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl ieškovo įdėtų lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui.Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi jų bendro gyvenimo metu bei 2014 m. įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Remdamasis byloje ištirtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už perkamą nekilnojamąjį turtą atsakovė 5000 Lt sumokėjo iki sutarties sudarymo, likusius 15 000 Lt išmokėjo iš ieškovo V. G. sąskaitos, turėdama ieškovo 2013 01 03 išduotą įgaliojimą (5 metams), suteikusį jai teisę disponuoti, tvarkyti ir valdyti, naudoti visą ieškovo turtą, tame tarpe sudaryti sutartis dėl perkamo/parduodamo nekilnojamojo turto.Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nuo 2014 metų pradžios ji su ieškovu neturėjo bendro tikslo gyventi kartu bei kurti bendrą ateitį, todėl nebuvo ir bendro tikslo įsigyti bei suremontuoti minimą sodybą. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas aiškinosi esmines bylos aplinkybes dėl šalių gautų pajamų bei jų panaudojimo bendro gyvenimo laikotarpiu. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal 2014 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį už įsigytą nekilnojamąjį turtą - 20 000 Lt, visi atlikti mokėjimai pardavėjui (duomenys neskelbtini) iš ieškovo sąskaitos, iš jo gaunamo uždarbio, šių aplinkybių atsakovė kitais objektyviais įrodymais nepaneigė.Nors apeliantė nurodo, kad jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovės artimų santykių nuo 2014 m. buvimo su P. B. bei jos motinos D. S., buvusio atsakovės sutuoktinio N. Z. prisidėjimo lėšomis prie nekilnojamojo turto įsigijimo bei pagerinimo paliudijo pastarieji asmenys, tačiau teisėjų kolegija, išklausiusi 2017 m. kovo 20 d. posėdžio garso įrašą, šių liudytojų parodymus, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo vertinti juos kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad sprendžiant dėl šalims atitenkančios turto dalių, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuo ginčo sodybos įsigijimo 2014 m. iki ieškovo ieškinio pateikimo 2016 m. apeliantė savo ir artimųjų lėšomis įsigytą sodybą iš esmės pagerino, kad minėtu laikotarpiu buvo keičiami langai, durys, stogas, įrengta vonia, įrengtas kelias į sodybą, sutvarkyta aplinka ir kt.

Tai, ar turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Bylos duomenys patvirtina, kad iš ieškovo lėšų buvo perkamos medžiagos namo remontui, mokami mokesčiai AB „Lesto“, Sodros duomenimis liudytojai N. Z., P. B. ir atsakovė 2014-2016 metais niekur nedirbo, todėl mažai tikėtina, kad savo lėšomis galėjo prisidėti prie namo remonto ir kt. darbų. Atsakovė savo teiginiams apie esminį turto pagerinimą pagrįsti jokių objektyvių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, t.y. kiekvienai šaliai tenkančios asmeninėn nuosavybėn ½ dalies ginčo turto.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o jais remiantis padarytų išvadų teisėtumo dėl ieškovo lėšų panaudojimo nekilnojamojo turto įsigijimui, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Nors byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kurie leistų teismui atskirti kiekvienos iš šalių, taigi ir atsakovės, įnašą (lėšas), panaudotą nekilnojamojo turto įsigijimui, tačiau visuma byloje surinktų įrodymų bei teisinis reglamentavimas (CK 6.970 straipsnio 2 dalis) kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad kiekvienos iš šalių įnašo dydis yra vienodas, t. y. po ½ dalį (CPK 185 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Ši skundžiama sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovo naudai priteistos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą. Teigia, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neatitiko rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, jos turėjo būti mažinamos.

Pažymėtina, kad Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J., peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nedetalizavo ir nepasisakė dėl ieškovo turėtų 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (3 PVM Sąskaitos-faktūros, pinigų priėmimo kvitai) patvirtina, kad ieškovas turėjo 2 000 Eur išlaidas už advokatės pagalbą byloje: 1. 2016 m. birželio 5 d. - 1000 Eur (300 Eur už susipažinimą su dokumentais (3 val.) ir 700 Eur už ieškinio parengimą). Sąskaita apmokėta 2016 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitu. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.2 punktą maksimalus užmokestis už ieškinį gali būti 1 870 Eur (2,5 x 748 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K1 – 748). Nagrinėjamu atveju už ieškinio parengimą prašoma priteisti 700 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.2 punkte nustatyto dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokestis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą gali būti 74,80 Eur (0,1 x 748 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K1 – 748 Eur). Nagrinėjamu atveju iš pateiktos 2016 m. rugsėjo 1 d. sąskaitos už teisines paslaugas detalizacijos matyti, kad susipažinimas su dokumentais vyko 3 val. Todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą dydį užmokestis už susipažinimą su dokumentais mažintinas iki 224,40 Eur ((0,1 x 748 Eur) x 3 val.). 2. 2016 m. gruodžio 29 d. – 500 Eur už paklausimų paruošimą ir susipažinimą su dokumentais. Sąskaita apmokėta 2016 m. gruodžio 29 d. pinigų priėmimo kvitu. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai gali būti 308,76 Eur (0,4 x 308,76 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K2 – 771,90). Ieškovo atstovė parengė 3 prašymus (dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), todėl laikytina, kad prašomos priteisti 500 Eur išlaidos už dokumentų parengimą neviršija Rekomendacijose 8.16 punkte nustatyto dydžio. 3. 2017 m. sausio 6 d. – 500 Eur už atstovavimą teisme (el. bylos 1 t. b. l. 183-187). Ieškovo atstovė dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. Sąskaita apmokėta 2017 m. sausio 6 d. mokėjimo pavedimu. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokestis už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą gali būti 79,33 Eur (0,1 x 793,30 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K3 – 793,30). Atsižvelgiant į vykusių teismo posėdžių trukmę bei Rekomendacijose 8.19 punkte nustatytą dydį, užmokestis už atstovavimą teisme mažintinas iki 317,32 Eur ((0,1 x 793,30 Eur) x 4 val.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 1 741,72 Eur (CPK 96 str. 1 d. 6.). Ši sprendimo dalis tikslintina, yra procesinio pobūdžio reikalavimas, todėl nekeičia sprendimo iš esmės (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 400 Eur išlaidas už advokatės pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: 2017 m. birželio 18 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 17-000024 bei 2017 m. gegužės 24 d. pinigų priėmimo kvito Nr.850960 kopijas (el.bylos2t.b.l.32-34). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1 069,64 Eur (1,3 x 822,80 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K4 – 822,80 Eur). Prašomos priteisti išlaidos pripažintinos pagrįstomis, neviršijančiomis Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atmetus apeliacinį skundą, jos priteistinos iš apeliantės (atsakovės) I. Z. ieškovui V. G. (CPK 96 str. 1 d. 6 p.).

Dėl išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme sudaro 2,90 Eur, todėl iš apeliantės į valstybės biudžetą nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 2 196,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, sumažinant šią sumą iki 1 938,02 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 2 ct).

Priteisti iš atsakovės I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis