- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- e2-29-714/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01256-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- I. Z.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas, Ona Gailiuvienė
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,dalyvaujant ieškovui V. G., jo atstovei advokatei Onai Gailiuvienei, atsakovei I. Z., jos atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei I. Z. dėlnekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir nuosavybės teisių pripažinimoir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo teismo pripažinti 0,3200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame esančius pastatus: 1) gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).); 2) pastatą-malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).); 3) pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).); 4) 2 pastatus-tvartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).); 5) pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).); 6) kitus inžinierinius statinius- kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).) ieškovo V. G. ir atsakovės I. Z. bendrąja daline nuosavybe, pripažinti ieškovui V. G. nuosavybės teisęs į ½ 0,3200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).), ir jame esančius pastatus: 1) gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).); 2) pastatą-malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).); 3) pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).); 4) 2 pastatus-tvartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).); 5) pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).); 6) kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).), priteisti bylinėjimosi išlaidas
Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. sausio 8d. pragyveno faktinėje neregistruotoje santuokoje, 2009-03-06 gimė dukra N. Z.. Partnerystė su atsakove nebuvo įregistruota, tačiau visą tą laiką jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, jam būnant komandiruotėje atsakovė pilnai disponavo jo piniginėmis lėšomis, nes bankas jo sąskaitai buvo išdavęs dvi naudojamas korteles, t.y. jam ir atsakovei, pradėję gyventi kartu jie nuosavo būsto neturėjo, todėl jų tikslas buvo įsigyti nekilnojamąjį turtą, 2014-03-06 atsakovės vardu iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio buvo įgytas 0,3200 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas bei šiame žemės sklype esantys kiti statiniai (malkinė, daržinė, tvartas, ūkinis pastatas bei kiti kiemo statiniai), gyvenant neregistruotoje santuokoje atsakovė niekur nedirbo, nes prižiūrėjo ir augino dukrą, todėl įsigijus nekilnojamąją turtą šalys persikėlė nuolatinai gyventi ir iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio buvo atliktas gyvenamajame name remontas, t. y. įrengta vonia, sudėti name nauji langai, pakeistos durys (vidinės ir išorinės), atlikta pilnai namo vidaus apdaila, supirkti baldai, iškastas tvenkinys, suremontuotas kelias, kadgalima būtų patekti į šią sodybą, be to, vėliau šalys įsigijo ir gyvulių: avių, kurias augino ir prižiūrėjo atsakovė, nes ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir pastoviai būdavo komandiruotėse, vėliau jis sužinojo, kad atsakovė palaiko artimus ryšius su kitu vyriškiu, kuris šiame name atliko įvairius staliaus darbus, todėl 2016 m. sausio mėn. 8 d. atsakovas paliko ieškovę ir išsikraustė iš šios sodybos.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pareiškė, kad ji su ieškovu gyveno nuo 2007 metų, ieškovui pradėjus dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, didžiąją laiko dalį jis praleisdavo komandiruotėse užsienyje, nuo 2014 metų pradžios santykiai tarp ieškovo ir atsakovės kaip poros nutrūko, juos siejo tik bendras vaikas, tuo metu atsakovė su vaikais gyveno Klaipėdos rajone draugams priklausančiame bute, 2014 m. pavasarį draugai butą pardavė, todėl ji buvo priversta ieškoti naujos gyvenamosios vietos, tuo metu ji jau draugavo su kitu vyriškiu Povilu, kuris ir padėjo atsakovei įsigyti sodybą Jurbarko rajone, Balnių II kaime, prie sodybos įsigijimo prisidėjo jos motina ir buvęs sutuoktinis N. Z., kuris 2014 m. vasario ar kovo mėnesį atsakovės nurodymu į ieškovo sąskaitą pervedė 5000 Lt, motina sodybos įsigijimui jai paskolino 5000 Lt, kadangi tuo metu ji dažniausiai naudojosi ieškovo banko sąskaita ir elektronine bankininkyste, mokėjimus už perkamą sodybą atliko iš ieškovo banko sąskaitos, tačiau ne iš ieškovo pinigų, o iš savo, ieškovas mėgo neatsakingai vartoti alkoholį, dėl ko komandiruotės Vokietijoje metu už vairavimą būnant neblaiviam net buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones ir gavęs didelę piniginę baudą, dažnai įgydavo įvairių skolų, būtent dėl šių priežasčių (ilgų komandiruočių ir atsiradusių įvairių skolų) ieškovas 2013-01-03 Klaipėdos rajono trečiajame notarų biure ieškovas buvo ją įgaliojęs disponuoti, tvarkyti, valdyti, naudotis visu jo turtu, atstovauti jį visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, ieškovo vardu atidaryti banko sąskaitas, savo nuožiūra disponuoti banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ir kt., turėdama šį įgaliojimą ji pinigines lėšas nuo ieškovo sąskaitos nuimdavo prašoma paties ieškovo, o kitais atvejais siekdama išlaikyti jų bendrą dukrą, ieškovas prašydavo nuimti jo banko sąskaitoje esamus pinigus, nes dėl turimų skolų jo sąskaita bet kada galėjo būti areštuotos antstolio, apie įsigytą sodybą ieškovas sužinojo tik praėjus keliems mėnesiams, 2014 m. liepos mėnesį grįžęs iš komandiruotės, ieškovas jos sutikimu atostogų laikotarpiu apsigyveno pas atsakovę sodyboje Balnių II k., Jurbarko r. tik todėl, kad ieškovas neturėjo kur apsistoti, taip pat atsakovė buvo parvežusi jam priklausančius daiktus iš buto Klaipėdos rajone į sodybą bei, kad ieškovas galėtų pabendrauti su dukra, ji pati tuo metu jau gyveno su kitu vyriškiu ir tai buvo žinoma ieškovui, ieškovas į sodybą iš viso per beveik du metus buvo atvykęs vos keturis kartus – 2016 m. liepos, rugsėjo mėnesiais, 2015 m. birželio ir gruodžio mėnesiais tik kaip svečias, kurį laikinai apgyvendindavo dukros kambaryje, prie sodybos pagerinimo darbų ieškovas nėra prisidėję nei finansiškai, nei savo darbu, gyvenamojo namo remontą ir sodybos aplinkos tvarkymą atliko atsakovės sugyventinis Povilas iš savo ir jos motinos bei buvusio sutuoktinio N. Z. lėšų.
Teismo 2016 09 14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įrašas viešame registre ir draudimas dalyvauti sandoriuose dėl nekilnojamojo turto, kuris yra ginčo objektas byloje.
Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį, paaiškino, kad atsakovė iki 2016 metų sausio pradžios naudojosi jam piklausančia banko kreditine kortele, į sąskaitą pravesdavo jo darbo užmokestį, ieškovė laisvai disponavo tomis lėšomis, jis nekontroliavo, pasitikėjo, sodybą nupirko, kai jis buvo komandiruotėje, jis dar nustebo, kodėl Jurbarko rajone, bet vėliau grįždavo į tą sodybą, jo darbas susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis, tas kitas vyriškis jam buvo pristatytas kaip meistras, kuris tvarko sodybą, o kadangi gyvena toli, tai pasilieka nakvoti, su tuo vyru važiavo kartu pirkti langus, atsakovė jį informuodavo apie tai, kokie darbai atliekami sodyboje.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ji pripažįsta, jog 2014 iš bendrų lėšų įsigijo sodybą ir sutinka ieškovui kompensuoti pusę sodybos įsigijimo sumos, tačiau nesutinka, kad su ieškiniu, nes per pastaruosius metus sodyba buvo pagerinta, atlikta daug reminto darbų, tuos darbus atliko P. B., finansiškai prisidėjo jos buvęs sutuoktinis N. Z. ir jos motina, ieškovas turėjo suprasti, kad jie jau nebe pora, tarp jų jau nebuvo jokių šeimyninių, moters ir vyro santykių, į sodybą jis atvažiuodavo tik kaip dukters tėvas, prie sodybos pagerinimo neprisidėjo, jo kortele ji naudojosi, nes taip buvo patogu, ieškovas turėjo prisidėti prie jų bendro vaiko, dukters, išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis I. Z. vardu (registro Nr. (duomenys neskelbtini).) įregistruotas 0,3200 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo statiniai, esantys(duomenys neskelbtini)., nekilnojamasis turtas įgytas pagal 2014 03 06 pirkimo pardavimo sutartį, patvirtintą Skuodo rajono notarų biure, registro Nr. 1271, išsimokėtinai už 20 000,00 Lt, 5 000,00 Lt I. Z. sumokėjo iki sutarties sudarymo, likusius 15 000,00 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2014 12 31 d., nurodyta suma buvo išmokėta iš V. G. sąskaitos Nr. LT 56 7044 0007 3062 3172 AB SEB banke, 2013 01 03 V. G. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo I. Z. disponuoti, tvarkyti ir valdyti, naudoti visą jo turtą, tame tarpe sudaryti sutartis dėl perkamo/ parduodamo nekilnojamojo turto, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 01 08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-714/2016 buvo nustatyta V. G. tėvystė nepilnametės N. Z. atžvilgiu, priteistas išlaikymas, ieškovas dirba UAB „Telmento transportas“, VSDFV duomenimis iki 2016 06 17 I. Z. darbo pajamų neturėjo, P. B., N. Z. darbo pajamų Lietuvoje neturi.
Asmenys gali įgyti bendrąją nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu, atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį. Ginčo atveju nuosavybės atsiradimo specifines aplinkybes sudaro tai, kad bendras turtas įgytas ne santuokos metu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Nr. 3K-3-235/2008). Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Nr. 3K-3-62-684/2015).Pagal įstatymą ir kasacinio teismo praktiką sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (Lietuvos Respublikos CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis ( Nr. 3K-3-235/2008; Nr. 3K-3-37/2004; ir kt.).
Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį nuo 2007, tarp jų buvo susiklostę faktiniai santuokiniai santykiai, jie augino bendrą vaiką, atsakovė pagal įgaliojimą atsakovė tvarkė visą ieškovo turtą, jų kaip faktinės šeimos santykiai nebuvo nutrūkę ir nekilnojamojo turto Jurbarko r., Balnių II k. įgijimo momentu. Tai patvirtina aplinkybė, kad užperkamą nekilnojamąjį turtą apmokėta iš ieškovo sąskaitos banke. Teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad įgyjant sodybą buvo panaudotos ieškovo piniginės lėšos (Lietuvos Respublikos CPK 187 str.). Tokiu būdu sodybos Jurbarko r., Balnių II k. įgijimo metu šalys ne tik gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, bet ir lygiomis dalimis prisidėjo prie to turto įsigijimo.Įgyjant nekilnojamąjį turtąieškovas buvo dirbantis ir turėjo nuolatines pajamas, atsakovė nedirbo, tačiau augino poros bendrą vaiką, rūpinosi buitimi, pagal įgaliojimą tvarkė ieškovo turtą. Nėra jokių objektyvių, neginčytinų duomenų, kad tuo metu ieškovo ir atsakovės kaip bendrai gyvenančių asmenų santykiai būtų pasibaigę.Tą patvirtina ieškovės elgesys tiek sodybos įgijimo metu, tiek vėliau, iki pat 2016 metų pradžios, disponuojant ieškovo piniginėmis lėšomis banko sąskaitoje savo nuožiūra. Kokie bebūtų atsakovės paaiškinimai dėl jos santykių su V. G. ir P. B., žvelgiant iš eilinio protingo, tam tikrą gyvenimo patirtį, išsilavinimą turinčio asmens pozicijų, kito asmens, su kuriuo turi bendrą vaiką, darbo pajamų tvarkymas savo nuožiūra, negalėtų būti vertinamas niekaip kitaip, kaip tik nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu(Nr. 3K-3-181-969/2016).
Dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas yra vienas svarbiausių bendrosios nuosavybės santykių teisinio reguliavimo klausimų, nes idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (Lietuvos Respublikos CK 4.76 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.77 straipsnio 1 dalį bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali būti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Teismų praktikoje suformuota, kad Lietuvos Respublikos CK 4.77 straipsnį gali būti didinamas tiek pats daiktas, tiek jo vertė, tačiau kad atsirastų jame nustatyti padariniai, visais atvejais turi išlikti daikto, kaip bendrosios nuosavybės, statusas ( 3K-3-391/2005), viena iš būtinų sąlygų, norint, padidinus daiktą ar jo vertę, padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką – kitų bendraturčių sutikimas tokiems daikto pakeitimams.
Vienas iš atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvų yra tai, kad nuo sodybos įsigijimo iki 2016 metų pradžios ir vėliau, sodyba buvo remontuojama, keičiami langai, durys, stogas, įrengta vonia, įrengtas kelias, sutvarkyta aplinka. Atsakovės teigimu tą ji atliko viena iš savo, savo motinos, buvusio sutuoktinio N. Z. lėšų, o jos draugas P. B. atliko pagrindinius darbus, iš dalies prisidėjo savo lėšomis. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytojai D. S., N. Z., P. B.. Tačiau vienareikšmiškų ir neginčytinų faktų nurodytas aplinkybes byloje nėra. Pirmiausia, liudytojai D. S., N. Z., P. B. yra artimi ieškovei asmenys, tai pirmiausia pasakytina apie atsakovės D. S. ir artimą draugą, iš esmės sugyventinį,P. B.. Antra vertus iki pat 2016 metų pradžios atsakovė disponavo ieškovo piniginėmis lėšomis sąskaitoje, todėl negalima daryti išvados, kad sodyba buvo gerinama išimtinai iš atsakovės surinktų piniginių lėšų (pati atsakovė niekur nedirbo). Trečia suinteresuoti asmenys, investavę savo pinigines lėšas, turtą ar darbą, į svetimo turto pagerinimą galėtų reikalauti tokių investicijų atlyginimo, taip pat ir bendraturtis gali reikalauti iš kito bendraturčio atlyginti jam turėtas išlaidas, susijusias su bendro turto išlaikymu (Lietuvos Respublikos CK 4.76 str., 4.77 str., 4.90 str.), o tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta.V. G. paskirta nuobauda jokios įtakos šalių nuosavybės teisėms neturėjo. Todėl nėra jokio pagrindo šioje byloje mažinti arba didinti bendraturčių dalių.
Iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos išlaidos, 2 000,00 Eur atstovavaimo išlaidos ir 196,30 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos (Lietuvos Respublikos 150str. 2d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad 0,3200 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini)., gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)., pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., pastatas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kiti inžinieriniai statiniai- kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). priklauso ieškovui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybė teise lygiomis dalimis po vieną antrąją dalį kiekvienam.
Priteisti iš atsakovės I. Z. G. naudai 2 196,30 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 09 14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Įsiteisėjus teismo sprendimui jo nuorašą siųsti Nekilnojamojo turto tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.