Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei, atsakovei L. S.-Č., atsakovės atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. (A. Č.) ieškinį atsakovei L. S.-Č. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys ADB Gjensidige, antstolis D. Š., A. Č., institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretieji asmenys antstolis Dainius Šidlauskas ir ADB Gjensidige teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą informuoti tinkamai (175¹ straipsnio 9 dalis, 123 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo.

Šalys nereiškė reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos duomenimis, ieškovas, nors dirba užsienyje, kasdien bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, kas rodo jo pastangas užtikrinti emocinius vaiko poreikius, rūpestį vaiku, atvykęs į Lietuvą kartu gyvena, išlaiko vaiką, noriai bendradarbiauja su socialine darbuotoja (2019-10-25 atvejo vadybininkės raštas). Teismo proceso metu nustatyta, kad ieškovas, skirtingai nei atsakovė, aktyviai siekia ir deda pastangas, kad vaikas gyventų su juo. Tokiais veiksmais ieškovas parodo, jog yra pasirengęs rūpintis dukra ir užtikrinti jai tinkamas gyvenimo sąlygas.

Remiantis į bylą pateikta 2018-10-24 darbo sutartimi, algalapiais, ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, gauna pastovias ir pakankamo dydžio pajamas. Ieškovo darbdavys į bylą pateiktoje charakteristikoje nurodė, jog ieškovas savo pareigas atlieka labai kompetentingai, yra darbštus, puikiai sutaria su kolegomis. Iš byloje esančios 2018-04-16 nuomos sutarties kopijos, pateiktų rašytinių nuomotojų paaiškinimų, rekomendacijų matyti, kad ieškovas su drauge nuomojasi 33 kv. m. vieno kambario butą, yra labai tvarkingi ir pareigingi, nevartojantys alkoholio, dirbantys, laiku mokantys mokesčius, neturintys įsiskolinimų, patikimi, atsakingi asmenys. Pateiktas nuomotojų sutikimas, kad šalių dukra apsigyventų jų ieškovui nuomojamame bute. Duomenų apie tai, kad butas būtų netinkamas gyventi vaikui, byloje nėra. Nuomos sutartyje nurodyta, kad žemutinis aukštas pritaikytas gyvenimui, naujai įrengtas, labai geros būklės. Į bylą pateiktos buto fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad jis švarus, tvarkingas. Nors atsakovės atstovas teigė, kad butas nėra tinkamas gyventi vaikui, nes yra per mažas, pusrūsyje, su tokia pozicija nesutiktina. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad butas yra cokoliniame aukšte, tačiau turi langus, jame yra virtuvė, vonia tualetas, taigi įrengti visi patogumai. Vien buto dydis pats savaime negali būti lemiantis sprendžiant dėl jo tinkamumo. Fotonuotraukose užfiksuota, kad bute būtų vietos vaiko lovai, minimaliai vaiko erdvei įrengti. Teismas atmetė atsakovės atstovo prašymą rinkti įrodymus (duomenys neskelbtini) apie atsakovo gyvenimo sąlygų tinkamumą vaikui, atsižvelgdamas į tai, kad jo tenkinimas itin užvilkintų bylos nagrinėjimą, kas šiuo atveju pažeistų vaiko interesus, nes iki teismo sprendimo priėmimo, vaikas, nustačius laikiną jo gyvenamąją vietą su ieškovu, tačiau pastarajam gyvenant užsienyje, yra globojamas močiutės ir negali gyventi su vienu iš tėvų. Teismo vertinimu, ieškovas, kuriam pareiškus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo tenka pareiga įrodyti savo gyvenamosios vietos atitikimą vaiko interesams, pateikė pakankamai įrodymų įsitikinimui, kad jo gyvenimo sąlygos būtų tinkamos vaikui. Pažymėtina ir tai, kad į bylą pateikta informacija apie tai, jog ieškovo sugyventinė O. K. pateikė paraišką gauti didesnį būstą, vaikui apsigyvenus su atsakovu, jie turėtų galimybę tokį būstą gauti ir yra antri eilėje į jį. Taip pat pateikti skelbimai, iš kurių matyti, kad dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini) nuoma kainuoja nuo 150000 (duomenys neskelbtini) kronų (ISK), t.y. apie 930 Eur per mėnesį, kas, ieškovui mokant savo ir dukters dalį, sudarytų 620 Eur. Atsižvelgiant į ieškovo gaunamą darbo užmokestį (apie 3000 Eur per mėnesį), jis turėtų galimybę tokią sumą mokėti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neturi galimybės užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. Į bylą taip pat pateiktas O. K. sutikimas, kad ieškovo dukra gyventu kartu su jais nuomojamame bute, nurodė, kad jos santykiai su šalių dukra yra labai geri, šilti ir artimi. O. K. buvę nuomotojai ją charakterizavo kaip pačią geriausią nuomininkę, kuri yra rami, mandagi, maloni, labai besirūpinanti namų švara.

Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.), tiek nacionaliniuose (CK 3.177 str., 3.164 str.) teisės aktuose teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti.

Nors šalių nepilnametė dukra yra dar mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), iš jos apklausos metu psichologės pagalba išklausytos nuomonės akivaizdu, kad vaikas nori gyventi su ieškovu, kalba apie tai, kaip tėtis ją pasiims, kaip jie kartu išskris ir kartu su jo drauge bus šeima. Iš byloje esančių duomenų, vaiko nurodytų aplinkybių apklausos metu galima daryti pagrįstą išvadą, kad vaiką su ieškovu sieja stiprus teigiamas emocinis ryšys. Tuo tarpu gyvenimą su atsakove mergaitė sieja su prisiminimais kai buvo nešvari ir alkana. Byloje nėra duomenų apie tai, kad išreikštas vaiko noras gyventi su tėvu neatitiktų vaiko interesų. Priešingai, vaiko interesus visiškai atitinka gyvenimas su juo besirūpinančiu tėvu, dedančiu pastangas užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas, ir neatitinka gyvenimas su motina, kuri netinkamai rūpinosi vaiku praeityje ir iš esmės nesirūpina jo poreikiais šiuo metu. Duomenų apie netinkamą tėvo pareigų vykdymą vaiko atžvilgiu byloje nėra, išvadą teikianti institucija sutinka, jog geriausi vaiko interesai būtų užtikrinti nustatant vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo tenkinamas.

Dėl leidimo ieškovui su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę.

Dėl nepilnamečio šalių vaiko ryšio su ieškovu, ieškovo gyvenamosios vietos tinkamumo vaikui pakankamai plačiai pasisakyta sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, todėl daugiau šiais aspektais teismas nebepasisako. Tačiau teisės išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu ne tik tinkamos jo vystymuisi materialinės, psichologinės, bet ir socialinės aplinkos nustatymu.

Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad jau keletą metų dirba (duomenys neskelbtini), turi pastovų, gerai apmokamą darbą, ką patvirtina į bylą pateikta darbo sutartis ir duomenys apie jo gaunamą atlyginimą, atlyginimo didėjimą. Pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas dėl dukters registracijos, sveikatos apsaugos bei ugdymo. Iš gautų atsakymų matyti, kad vaiko registracija (duomenys neskelbtini) užtruktų vos kelias dienas, vaikui būtų suteiktas sveikatos draudimas. Ieškovas taip pat pateikė į bylą informaciją apie (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, pagrindines mokyklas, kuria remiantis, kiekvienas vaikas turi teisę lankyti mokyklą savo gyvenamajame rajone ir gauti jam tinkamą išsilavinimą, po pamokų siūloma lankyti mokamus popamokinės veiklos klubus, dalyvaujant įvairiuose užsiėmimuose, veikiančius mokykloje ar prie mokyklos iki 17.15 val. Pateikti duomenys patvirtina vaiko ugdymo galimybę.

Vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo saugią aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti saugus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokią aplinką vaikui gali suteikti atsakovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) įsitvirtinęs, jis šioje šalyje gyveno ir dirbo dar iki tol kai vaiko teisių apsaugos institucijos nustatė vaiko teisių pažeidimus atsakovės aplinkoje, iki nustatant vaiko gyvenamąją vietą su juo. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, draudimas išvežti vaiką gyventi į užsienį, nesant duomenų apie tai, kad dėl to nukentėtų vaiko interesai, neproporcingai pažeistų ieškovo teises. Pažymėtina ir tai, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) ieškovas turi galimybę gauti didesnes pajamas ir atitinkamai geriau pasirūpinti vaiku materialine prasme, kas atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas išreiškė norą vykti su ieškovu gyventi į (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra svarių priežasčių, dėl kurių ieškovui neturėtų būti duodamas leidimas išvykti su vaiku gyventi į užsienį, ir pripažįsta atsakovės atsisakymą duoti leidimą nepagrįstu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad vaiko išvykimas gyventi į užsienį iš esmės pažeistų vaiko interesus. Jos deklaratyvūs teiginiai, kad vaikas pamirš motiną, kurią ieškovas bandys pakeisti savo drauge, kad nutrūks vaiko ir motinos ryšys, vertintini kritiškai, kadangi bylos duomenimis, net vaikui gyvenant Lietuvoje, atsakovė aktyviai motinos valdžios jo atžvilgiu neįgyvendina, su dukra beveik nebendrauja, ne tik tiesiogiai, bet ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Teismas daro išvadą, kad neduodant sutikimo ieškovui išvykti gyventi su vaiku į užsienį nebūtų geriau apsaugoti jokie vaiko interesai, kurie negalėtų būti užtikrinti tokioje aukšto išsivystymo šalyje kaip (duomenys neskelbtini), o atsakovės teisė bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, galėtų būti užtikrinta nustatant atsakovės bendravimo su vaiku tvarką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas leisti ne ieškovės sutikimo išvežti vaiką gyventi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) – tenkinamas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka tikslintina konkrečiai nustatant bendravimo trukmę, periodus. Bendravimas turėtų vykti daugiau nei 2 kartus per metus, vasaros atostogų metu jis gali būti ilgesnis. Būtinas pastovus bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis.

Ieškovas taip pat prašo numatyti atsakovės bendravimą su vaiku 7 žiemos atostogų dienas. Sutiktina su Tarnybos pastaba, kad vaiko bendravimas su motina turėtų vykti daugiau nei 2 kartus per metus (vasaros ir žiemos atostogų metu). Atsižvelgiant į tai, kad vaikui gyvenant užsienyje su ieškovu, atostogų laikotarpiai bus vienintelis laikas kuomet vaikas galės tiesiogiai matytis su motina, būtina nustatyti jų bendravimo galimybę per kiekvienas vaiko atostogas. Teismas numato, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku turi teisę bendrauti per kiekvienas vaiko atostogas, o bendravimas žiemos atostogų metu turėtų būti ne trumpesnis nei 7 dienos.

Nustatyta, kad vaikui gyvenant su atsakove, jam nebuvo sudaryta saugi, vaiko poreikius atitinkanti aplinka. Atsakovė negebėjo užtikrinti kasdienių vaiko poreikių, vėlyvu metu vedėsi vaiką į vietas, kur buvo girtaujama, galimai yra palikusi vaiką naktį namuose vieną, ilgam paliko vaiką svetimam asmeniui. Šios ir kitos aplinkybės, nustatytos sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, kurių teismas papildomai nekartoja, sudaro pagrindą išvadai, kad maksimalios bendravimo tvarkos atostogų metu (su vaiko nakvyne pas atsakovę) nustatymas neatitiktų vaiko interesų. Nors bylos duomenimis atsakovė gyvena pas savo motiną, kuri, kaip nurodė teismo posėdžio metu atvejo vadybininkė, užtikrina vaikams tinkamą aplinką namuose, esant abejonių dėl tikrosios atsakovės gyvenamosios vietos, nesant duomenų apie atsakovės gyvenimo būdo pasikeitimą, išlieka pavojus, kad vaiko nepertraukiamas iki mėnesio trukmės buvimas atsakovės aplinkoje gali būti žalingas vaikui. Teismo posėdžio metu apklausta šalių nepilnametė dukra nurodė, kad jai nepatinka būti su mama, nelabai gerai su ja jaučiasi, kas rodo pažeistą vaiko ryšį su atsakove ir patvirtina, jog ilgam laikotarpiui palikus dukrą su atsakove, jai gali būti padaryta psichologinė žala. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nustatant vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarką, visų pirma turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, teismas nustato, kad atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra jos atostogų metu kiekvieną dieną, visą dieną be nakvynių, atskirai suderinant konkretų kiekvieno vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą ir sudarant galimybę ieškovui susisiekti su vaiku.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas tvirtina ieškovo prašomą nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas korekcijas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017).

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas bei teismų praktiką, remiantis Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad priimdama sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikšto reikalavimo dėl vaikų išlaikymo klausimą, nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiko poreikių patenkinimui, gyvenant (duomenys neskelbtini), reikia skirti apie 1000 Eur per mėnesį, iš kurių 300-400 Eur drabužiams (tačiau ne kiekvieną mėnesį), apie 433 Eur būsto nuomai (vaiko dalis, kadangi būsto nuoma kainuoja 1300 Eur per mėnesį). Ieškovas nurodė, kad sutinka didžiąją dalį šių išlaidų dengti pats.

Remiantis į bylą pateikta būsto nuomos sutartimi, ieškovas už buto nuomą moka 130000 (duomenys neskelbtini) kronų per mėnesį, kas sudaro apie 800 Eur. Ieškovui gyvenant su sugyventine, vaiko nuomos dalis sudarytų apie 270 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu vaiko aprangai pakanka skirti iki 100 Eur per mėnesį. Būtinuosius vaiko poreikius taip pat sudaro išlaidos maistui, buities, higienos poreikiams, sveikatai, transportui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patirs išlaidų vaiko baldams, kitiems vaiko daiktams, kurių šiuo metu savo gyvenamojoje vietoje neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, net skaičiuojant Lietuvos kainomis, vien būtinųjų šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikės skirti mažiausiai 500 Eur per mėnesį tuo tarpu įvertinant tai, kad (duomenys neskelbtini) yra aukštesnio pragyvenimo lygio šalis, į tai, kad vaikui reikalingas ne tik būtinųjų, bet papildomų poreikių (papildomos ugdymo veiklos, laisvalaikio, atostogų) tenkinimas, tikėtina, kad išlaidos vaiko išlaikymui bus žymiai didesnės.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

Remiantis Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra ir Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovo vardu registruotų nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Bylos duomenimis, ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) statybos įmonėje, jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 3000 Eur. Bylos duomenimis, ieškovas daugiau išlaikytinių neturi.

Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra ir Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės vardu registruotų nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė dirba, jos gaunamas atlyginimas yra apie 555 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčius. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dirba padavėja – administratore maitinimo įmonėje, papildomai užsidirba padedama draugei prižiūrėti vaiką, jos bendros jos gaunamos pajamos sudaro 800 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovė turi dar vieną nepilnametę dukrą, kurią privalo išlaikyti. Duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, darančių įtaką jos darbingumui byloje nėra.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovo finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, jis gauna daugiau nei tris kartus didesnį darbo užmokestį. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė, skirtingai nei ieškovas, turi dar vieną išlaikytinį, kuriam privalo skirti dalį gaunamų lėšų. Be to, atsakovei neturėtų tekti ieškovo pasirinkimo gyventi aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Daroma išvada, kad ieškovas prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Ieškovas tai daryti sutinka. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad iš jos būtų priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas 100 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, priteisdamas iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-04-26) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovas yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, todėl skiriamas vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto padalinimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). VĮ Registrų centras, VĮ Regitra duomenimis, gyvendamos santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo. Tačiau nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Viešųjų registrų, teismų informacinės sistemos LITEKO bei Antstolių informacinės sistemos duomenimis, kuriais teismas turi teisę naudotis CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, ieškovo prievolės, atsiradusios dėl jam skirtų baudų yra akivaizdžiai asmeninės ( CK 3.115 straipsnio 1 dalis), atsiradusios iki santuokos su atsakove sudarymo arba visiškai įvykdytos. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl prievolės ADB Gjensidige pripažinimo asmenine jo prievole. Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-899-95/2008 teismo įsakymu iš ieškovo ADB Reso Europa naudai buvo priteista 1319,96 Lt skolos, 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-02-13) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,82 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos. Šios skolos išieškojimas buvo vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/00623. Iš byloje esančio patvarkymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nustatyta, kad ADB Reso Europa buvo reorganizuota ir išregistruota, jos teise ir pareigas perėmė Gjensidige Baltic, kuri taip pat buvo išregistruota reorganizavus, jos teises ir pareigas, taip pat ir reikalavimo teisę į ieškovą, perėmė naujasis kreditorius ADB Gjensidige. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomoji byla Nr. 0178/08/00623 yra užbaigta visiškai įvykdžius prievolę (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau esant galimiems reikalavimams regreso tvarka, teismas pasisako dėl jos pobūdžio nutraukiant santuoką. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės ADB Gjensidige ir antstoliui D. Š., vykdžiusiam išieškojimą pagal šią prievolę, atsirado iki ieškovo santuokos su atsakove sudarymo, jos pripažįstamos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

Bylos nagrinėjimo metu gauti Antstolių informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme pradėtas išieškojimas iš atsakovės UAB „Sostinės kreditai“ naudai, išieškojimas vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-38348-294/2019 pagrindu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šioje byloje iš atsakovės priteistas įsiskolinimas pagal 2018-07-30 vartojimo kredito sutartį. Bylos duomenimis šalys kartu negyvena nuo 2016 metų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vartojimo kreditas gautas esant ieškovo sutikimui ar panaudotas bendroms šalių reikmėms. Darytina išvada, kad atsakovės prievolė nurodytam kreditoriui yra asmeninė, santuokos nutraukimo byloje nedalintina ir nemodifikuojama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-10-02 sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tačiau proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai turi atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės advokato pagalbos išlaidas, kurios sudarė 1500 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė detalizavo nurodytas išlaidas: 700 Eur už ieškinio rengimą, 400 Eur už prašymus ir įrodymų rinkimą, 100 Eur už konsultacijas, 100 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui gilinantis į teismų praktiką, 200 Eur už atstovavimą teisme. Į bylą pateikė 1530 Eur dydžio išlaidas pagrindžiančius įrodymus – sąskaitų išrašus ir pinigų priėmimo kvitų kopijas. Ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija rekomendacijose už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą numatyto maksimalaus dydžio už ieškinio parengimą, todėl priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai priteistinos ieškovo prašomos 1500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovas teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sumokėjo 37,50 Eur užstatą, teikdamas ieškinį 122 Eur žyminį mokestį. Už du neturtinio pobūdžio reikalavimus ieškovas turėjo sumokėti 150 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl ieškovui grąžinami 9,50 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o 150 Eur sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės, iš viso ieškovo naudai priteisiant 1650 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Byloje susidarė 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.), tačiau jai esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo A. Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui jo pavardę „Č.“, atsakovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „S.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu A. Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Leisti ieškovui A. Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) su vaiku E. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) be atsakovės L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Nustatyti, kad atsakovė L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra E. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti tokia tvarka:

1) telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kasdien nuo 20 iki 22 val. Lietuvos laiku;

2) kiekvienais metais 1 mėnesį vaiko vasaros atostogų metu, be nakvynių, konkretų dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą šalims iš anksto suderinant ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomo bendravimo su vaiku;

3) kiekvienais metais visų vaiko atostogų metu, be nakvynių, konkretų dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą šalims iš anksto suderinant ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomo bendravimo su vaiku. Bendravimas žiemos atostogų metu turėtų būti ne trumpesnis nei 7 dienos;

Priteisti iš atsakovės L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdant skubiai. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra vaiko tėvas – ieškovas A. Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Prievoles tretiesiems asmenims ADB Gjensidige, į. k. 110057869, ir antstoliui Dainiui Šidlauskui pripažinti asmeninėmis ieškovo A. Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovės L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.