- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- e2-534-826/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00084-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis (pirm.)
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- BUAB "ANDRIENAS “
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Andrienas“ atstovams advokatui E. S. ir nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ įgaliotam asmeniui E. S. (E. S.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodamasis vaizdo konferencijų platforma ZOOM išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Andrienas“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 42 000,00 Eur žalos atlyginimą, 10 500,00 Eur palūkanas, 5 proc. palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1044-613/2018, kuri įsiteisėjo 2018-10-30, iškėlė bankroto bylą UAB ,,Andrienas“, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Divingas“.
Šalies argumentai
1.2. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, A. P. (toliau – ir atsakovas) buvo vienintelis UAB „Andrienas“ akcininkas ir ėjo vadovo pareigas iki pat įmonės bankroto bylos iškėlimo (nuo 2007-04-23 iki 2018-11-15).
1.3. Nustatyta, kad pagal 2017-02-27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BUD, Nr. 2017/02/01, UAB „Andrienas“ iš UAB „Budrių statyba“ nupirko 13 vnt. aliuminio stiklo konstrukcijų ir montavimo detalių (toliau – langai) už 42 000,00 Eur sumą. Ieškovės nemokumo administratoriui perduotuose dokumentuose langai, kaip turtas, nebuvo nurodyti, taip pat nebuvo nurodytas atsakovo įsiskolinimas už langus.
1.4. Tikrinant ieškovės sandorius, buvo nustatyta, kad ieškovės dokumentacijoje nėra sutarties dėl langų pirkimo–pardavimo, langų užsakymo lapų, važtaraščių ar kitų krovinio gabenimo dokumentų, jokių kitų dokumentų, susijusių su langų pirkimo sandoriu ir langų panaudojimu ieškovės veikloje. Vien tik iš 2017-02-27 PVM sąskaitos faktūros Nr. 2017/02/01, nesant jokių kitų dokumentų, nebuvo galimybės nustatyti, kokiam konkrečiam objektui ir tikslui šie langai buvo įsigyti ir kur jie faktiškai panaudoti. 2021-08-17 ieškovės nemokumo administratorius langų pardavėjai UAB „Budrių statyba“ pateikė prašymą pateikti pardavėjo turimus duomenis, susijusius su 2017-02-27 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija BUD, Nr. 2017/02/01, užfiksuotu langų pardavimo sandoriu: pateikti prekių gabenimo važtaraščius ir priėmimo–perdavimo aktus (iš kurių būtų galima nustatyti, į kokį statybos objektą turtas pristatytas) ir (ar) kitus turimus dokumentus ar kitos formos duomenis dėl langų pardavimo sandorio. 2021-08-25 el. paštu UAB „Budrių statyba“ pateikė atsakymą nurodydama: „Patikrinus archyvus, radau „Pirkimuose“ šią sąskaitą. Kur buvo vežta, Jums galėtų patikslinti BUAB „Andrienas“ buvęs direktorius A. P.. Jie transportavosi patys.“. 2021-11-06 ieškovė išsiuntė prašymą A. P., prašė pateikti paaiškinimus ar turimus duomenis, susijusius su 2017-02-27 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija, BUD, Nr. 2017/02/01, nurodytu langų pardavimo sandoriu, t. y. į kokį statybos objektą (pastatas, langų įrengimo darbų užsakovas ir kt.) nurodyti langai buvo pirkti, paaiškinti, kodėl iš įmonės dokumentacijos nėra galimybės nustatyti aplinkybių, susijusių su langų pirkimo sandoriu ir langų panaudojimu įmonės veikloje. 2021-11-26 d. Atsakovas atsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame nurodė: „Visų detalių dėl užklausos apie langus neatsimenu. Jūs atsiuntėte tik vieną vienintelį priedą – tai sąskaitą. Noriu susipažinti su daugiau dokumentų, kas nesuklaidinčiau dėl sandorio. Prašau informuoti, kaip ir kada galėčiau susipažinti su detalesne informacija.“ Per visą ieškovės veiklos laikotarpį buvo sudarytas tik šis vienas langų sandoris. Todėl atsakovas turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo aptariamo langų sandorio sudarymo ir langų panaudojimo aplinkybes.
1.5. Ieškovė Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-185-613/2022 2021-09-29 pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Budrių statyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nurodytoje byloje ieškovas, be kitų ginčijamų sandorių, taip pat prašė pripažinti negaliojančiu langų pardavimo sandorį, nes pagal turėtus duomenis buvo pagrindas įtarti, kad šis sandoris yra fiktyvus ir neteisėtas. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-185-613/2022 2022-01-15 vykusio teismo posėdžio metu kaip liudytojas buvo apklaustas A. P.. Jis paaiškino, kad iš UAB „Budrių statyba“ įsigyti langai buvo sumontuoti jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), taip pat pripažino, kad langų perdavimas A. P. ar kitam subjektui nebuvo įformintas ir PVM sąskaita faktūra išrašyta nebuvo. A. P. už langus jokio mokėjimo UAB „Andrienas“ neatliko. Patikrinus UAB „Andrienas“ laikotarpio nuo 2017-01-01 iki ieškinio pareiškimo dienos banko sąskaitos išrašus ir kasą, nebuvo surasta jokių atsakovo mokėjimų ieškovei už langus. Pažymėtina, kad ir po ieškovės bankroto bylos iškėlimo atsakovas už langus jokių mokėjimų ieškovei taip pat neatliko.
1.6. Atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas bendrovei, nes, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, už įmonės lėšas įsigijo langus, faktiškai sumontuotus atsakovo gyvenamajame name, tuo įmonei padarė žalą, lygią pasisavintų langų vertei – 42 000 Eur sumai. Taip pat jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos ieškovei. Atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis yra lygus pasisavintų langų vertei – 42 000 Eur sumai. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent atsakovas, kaip ieškovės vadovas, pasisavino langus ir jų vertės ieškovei neatlygino. Jeigu atsakovas už įmonės lėšas nebūtų pirkęs langų, skirtų atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, ieškovė jokios žalos nebūtų patyrusi.
1.7. Atsakovo kaltė yra akivaizdi, nes, kaip jau aprašyta šiame ieškinyje, jis nevykdė įstatymo nustatytų fiduciarinių įmonės vadovo pareigų ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai taip, kad jo vadovautai ieškovei nebūtų daroma žala. Atsakovo veiksmai, kai vadovui suteikiami įgaliojimai buvo panaudoti įmonės sąskaita atsakovui savo asmeninėms reikmėms įsigyti didelės vertės turtą, yra sąmoningi neteisėti veiksmai, kurie turi būti vertinami kaip akivaizdžiai tyčiniai, jam kyla civilinė atsakomybė dėl ieškovės patirtos žalos.
1.8. Už laikotarpį nuo 2017-02-27, kai atsakovas nesumokėjo ieškovei už langus 42 000 Eur sumos, iki ieškinio pareiškimo atsakovas turi mokėti 5 proc. dydžio materialines palūkanas, atliekančias kompensuojamąją funkciją. Atsižvelgdama į tai, kad pagal CK 1.125 str. 9 d. taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų, o nuo 2017-02-27 iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, ieškovė palūkanas skaičiuoja už 5 metus. Priteistinų palūkanų suma sudaro 10 500,00 Eur (42 000,00 Eur x 5 proc. x 5 metai).
1.9. Ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, nes atsakovas neperdavė ieškovės nemokumo administratoriui jokių duomenų apie langų pardavimo sandorį ir slėpė nuo ieškovės informaciją apie tikrąsias langų sandorio sudarymo aplinkybes. Ieškovės nemokumo administratoriui perduotuose dokumentuose langai, kaip turtas, nebuvo nurodytas, taip pat nebuvo nurodytas atsakovo įsiskolinimas už langus. Todėl ieškovės nemokumo administratorius nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad langai, įsigyti už ieškovės lėšas, yra sumontuoti atsakovo name (panaudoti atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti) ir kad tuo buvo pažeistos ieškovės teisės ir ieškovei padaryta žala. Pagrindas tai įtarti kilo 2021-11-15, kai ieškovės nemokumo administratorius civilinėje byloje Nr. e2-185-613/2022 surinko ir į nurodytą bylą pateikė duomenis apie langus, kuriuos UAB „Budrių statyba“ nupirko iš UAB „Langų parkas“ ir pardavė ieškovei, ir atsakovo gyvenamajame name faktiškai sumontuotus langus, kurių matmenys ir konfigūracija atitiko UAB „Langų parkas“ pagamintus langus. Galutinai tai paaiškėjo tik Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-185-613/2022 2022-01-15 vykusio teismo posėdžio metu, kai atsakovas atskleidė informaciją apie langų pardavimo sandorį ir pripažino, kad langai yra sumontuoti jo gyvenamajame name, kad jis nėra už langus grąžinęs pinigų ieškovei. Todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas tik nuo 2022-01-15 ir nėra praleistas. Tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad senaties terminas yra praleistas, tokiu atveju yra pagrindas atnaujinti šį terminą, nes tik 2022 m. sausio 15 d. atsakovas pripažino, kad langai yra sumontuoti jam nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškinio senaties termino atnaujinimo kontekste būtina įvertinti ir tai, kad ieškovės nemokumo administratorius buvo aktyvus ir ėmėsi daugybės priemonių bei veiksmų kreditorių pažeistoms teisėms apginti. 2021-09-29 ieškovė pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį atsakovei UAB „Budrių statyba“, juo, be kitų sandorių, buvo ginčijamas langų pirkimo sandoris. Jeigu ieškovės nemokumo administratorius būtų žinojęs tikrąsias langų pirkimo sandorio sudarymo aplinkybes, jis būtų teikęs ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, o teismui atsisakius taikyti ieškinio senatį, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Priešingai, negu nurodoma ieškinyje, atsakovas niekada neneigė ir šiuo metu neneigia, jog pagal 2017-02-27 PVM sąskaitą faktūrą, serija BUD, Nr. 2017/02/01, UAB „Andrienas“ iš UAB „Budrių statyba“ nupirkti 13 vnt. aliuminio stiklo konstrukcijų (su montavimo detalėmis) (už 42 000,00 Eur sumą) yra sumontuoti atsakovui A. P. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Aplinkybes, susijusias su minėtų langų įsigijimu bei sumontavimu, atsakovas išsamiai papasakojo 2022-01-15 teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-185- 613/2022.
2.2. Ieškovė nutyli ypatingai svarbią aplinkybę, nors ji neabejotinai ieškovei žinoma, be to, apie tai atsakovas minėjo 2022-01-15 teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-185-613/2022. Minėto teismo posėdžio metu atsakovas, atsakydamas į ieškovės atstovo klausimą „Ar Jūs sutinkate atlyginti žalą?“, atsakė: „Aš jau dvigubai atlyginau šitą žalą.“ Teismui pateikia duomenis ir paaiškina nurodytų atsakovo žodžių prasmę ir buvusią realią faktinę situaciją: Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-19 nutartimi iškėlė bankroto bylą Nr. B2-1044-613/2018 UAB „Andrienas“. Klaipėdos apygardos teismas 2019-06-25 nutartimi patikslino BUAB „Andrienas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, t. y. vietoj trečios eilės kreditorės UAB „ECT Trading“ su 126 000,00 Eur finansiniu reikalavimu įtraukė A. P. 126 000,00 Eur finansinį reikalavimą į BUAB „Andrienas“ trečios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. A. P. 2020-08-26 nemokumo administratorei UAB „Divingas“ pateikė prašymą išbraukti jo 126 000,00 Eur kreditinį reikalavimą iš BUAB „Andrienas“ kreditorių sąrašo. Nemokumo administratorė UAB „Divingas“ 2020-09-14 Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl kreditinio reikalavimo tikslinimo, juo prašė išbraukti A. P. 126 000,00 Eur finansinį reikalavimą iš BUAB „Andrienas“ trečios eilės kreditorių sąrašo. Klaipėdos apygardos teismo 2020-09-16 nutartimi minėtas prašymas tenkintas ir iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Andrienas“ trečios eilės kreditorių sąrašo išbrauktas kreditorius A. P..
2.3. Siekdamas, kad nebūtų reiškiami reikalavimai dėl ginčo langų, atsakovas ir atsisakė savo kreditinio reikalavimo BUAB „Andrienas“. Pažymėtina, jog atsakovo kreditinis reikalavimas daugiau negu du kartu viršija ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo sumą. Nurodytas kreditinio reikalavimo atsisakymas buvo suderintas su ieškove. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog atsakovas, net ir pripažinus jį pažeidus fiduciarines pareigas įmonei (UAB „Andrienas“), jau yra atlyginęs visą padarytą žalą bendrovei, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir priteisti prašomą žalos atlyginimą. Priešingu atveju, t. y. tenkinus ieškinį, ieškovė nepagrįstai praturtėtų.
2.4. Ieškovė reikšdama reikalavimą atsakovui dėl procesinių palūkanų priteisimo vadovaujasi žalos atlyginimo instituto normomis, o ne nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto normomis, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis CK 6.240 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes prašo atmesti ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.
2.5. Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1044-613/2018 iškelta bankroto byla UAB ,,Andrienas“, nutartis įsiteisėjo 2018-10-30. Todėl, atsakovo nuomone, šiuo konkrečiu atveju trejų metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2018-10-30 ir baigėsi 2021-10-30. Ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas 2022-03-24, todėl akivaizdu, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Neįtikėtina, kad nemokumo administratorius, būdamas savo srities profesionalas, beveik 3 metus 6 mėnesius neturėjo galimybių imtis aktyvių veiksmų ginti neva pažeistus jos svarbius interesus, ieškiniui pareikšti dėl žalos atlyginimo būtina daugiau nei 3 metus 6 mėnesius rinkti duomenis, vertinti juos, analizuoti teisės aktus ir pan. Akivaizdu, jog praleistas terminas (beveik 6 mėnesiai) yra neprotingai ilgas, be to, nenurodomos jokios realios ir objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios ieškovei laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Visiškai nepagrįstas yra ieškinio argumentas, jog atsakovas ieškovei nepateikė duomenų, slėpė duomenis apie ginčo langų įsigijimą ir pan. Atsakovas ieškovei pateikė visus turimus dokumentus, gavęs ieškovės paklausimą, atsakovas nedelsiant pateikė atsakymą, nurodydamas, jog visų aplinkybių neprisimena, ir pan.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti remiantis ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad jokio susitarimo tarp ieškovės nemokumo administratoriaus ir atsakovo dėl to, kad atsakovui atsisakius įsigyto finansinio reikalavimo nemokumo administratorius nereikš reikalavimo dėl žalos už įsigytus langus, nebuvo. Langų įsigijimas nebuvo įtrauktas į bendrovės apskaitą, nebuvo jokių duomenų apie tai, kad jie buvo sumontuoti atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, nebuvo išrašyta ir sąskaita faktūra dėl langų įsigijimo A. P.. UAB „Andienas“ bankroto byloje gautos lėšos buvo išmokėtos tik hipotekos kreditoriui. Kitų kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo sumažinti ar padengti. Įmonei padaryta žala lygi langų vertei, atsakovo teiginiai, kad žala buvo atlyginta visiškai, nepagrįsti.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas paaiškino, kad ginčo dėl to, kad iš UAB „Budrių statyba“ įsigyti langai buvo sumontuoti atsakovui priklausančiame name, nėra, atsakovas niekada šios aplinkybės neneigė. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes bankroto byla buvo iškelta 2018 m. spalio 19 d., visi bendrovės dokumentai buvo perduoti per 3 kartus 2018 metų lapkričio mėnesį, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. spalio 30 d. Ieškovė dėl savo nerūpestingumo praleido ieškinio senaties terminą. Buvo žodinis susitarimas tarp nemokumo administratoriaus ir atsakovo, kad atsakovui atsisakius savo įsigyto finansinio reikalavimo UAB „Andrienas“ bankroto byloje nebus reiškiamas reikalavimas atsakovui dėl langų. Atsakovas dvigubai atlygino padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1044-613/2018 uždarajai akcinei bendrovei „Andrienas“ iškelta bankroto byla, jos nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Divingas“. 2019 m. vasario 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas BUAB „Andrienas“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų ir trečios eilės UAB „ECT Trading“ 126 000,00 Eur finansinis reikalavimas. 2019 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi BUAB „Andrienas“ kreditorių sąraše vietoje UAB „ECT Trading“ įtrauktas A. P. su trečios eilės 126 000,00 Eur finansiniu reikalavimu. 2020 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi A. P. pašalintas iš BUAB „Andrienas“ trečios eilės kreditorių sąrašo, vadovaujantis 2020 m. rugpjūčio 26 d. gautu A. P. prašymu.
6. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, uždarosios akcinės bendrovės „Andrienas“ direktoriumi nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. P., jis buvo ir vieninteliu bendrovės akcininku.
7. Pagal 2017 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BUD, Nr. 2017/02/01, UAB „Andrienas“ iš UAB „Budrių statyba“ įsigijo aliuminio stiklo konstrukcijos langus, kurių vertė 42 000,00 Eur. 2021 m. rugpjūčio 17 d. BUAB „Andrienas“ nemokumo administratorius kreipėsi į UAB „Budrių statyba“ prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su 2017 m. vasario 27 d. langų įsigijimo sandoriu. 2021 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Budrių statyba“ elektroniniu laišku informavo, kad buvęs direktorius A. P. galėtų paaiškinti, kur buvo vežti langai pagal šį sandorį, nes jie transportavo patys. 2021 m. lapkričio 4 d. BUAB „Andrienas“ nemokumo administratorius kreipėsi į atsakovą A. P. prašydamas pateikti informaciją apie tai, į kokį statybos objektą sąskaitoje nurodyti langai buvo patiekti ir sumontuoti, ar aplinkybes, dėl kurių iš įmonės dokumentacijos nėra galimybės nustatyti minimų prekių buvimo ir (ar) panaudojimo UAB „Andrienas“ veiklos tikslams. 2021 m. lapkričio 26 d. elektroniniu laišku atsakovas A. P. nurodė, kad visų detalių neatsimena, paprašė leisti susipažinti su daugiau dokumentų. Tą pačią dieną nemokumo administratorius išsiuntė pranešimą atsakovui A. P., kad detalizuotų, su kokiais dokumentais nori susipažinti, taip pat kad susipažinimo laiką susiderintų su nemokumo administratoriumi. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, atsakovas A. P. turi savo vardu registruotą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.
8. 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. lapkričio 13 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktais Nr. 20181106/1, 20181121/1 ir 20181113/1 A. P. perdavė UAB „Andrienas“ nemokumo administratoriui UAB „Andrienas“ dokumentus.
Dėl ieškinio senaties
9. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita civilinė teisė, nėra absoliuti. Teisės į gynybą įgyvendinimas pirmiausia sietinas su subjekto, besinaudojančio šia teise, pareigomis laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų – šios pareigos yra neatskiriama visų civilinių teisių įgyvendinimo dalis (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Be šių bendrųjų teisės į gynybą įgyvendinimo aspektų, išskirtinas vienas specifinis ypatumas – šios civilinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas laiko aspektu, t. y. asmuo turi konkrečiu terminu ribojamą galimybę teismine tvarka ap(si)ginti savo pažeistas subjektines teises. Terminas, kuriuo ribojamas teisės į gynybą įgyvendinimas, yra vadinamas ieškinio senaties terminu, šio termino teisinis apibrėžimas yra pateiktas CK 1.124 straipsnyje, o jo praleidimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma patvirtina, kad asmens subjektinės teisės, net ir nustačius jų pažeidimą, gali būti neapgintos teismine tvarka, jeigu teisė į gynybą siekiant apginti tokias subjektines teises įgyvendinta, praleidus ieškinio senaties terminą.
10. Būtinoji ir esminė sąlyga, be kurios nėra galimas pirmiau įvardytų teisinių padarinių atsiradimas, – ginčo šalies reikalavimas taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties taikymo aspektais ne mažiau svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, reikšmingas dėmesys turi būti skiriamas ieškinio senaties termino pradžios momentui nustatyti, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas.
11. Nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino pradžią, yra įtvirtintos CK 1.127 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią nustatomas ieškinio senaties termino pradžios momentas, antrojoje–penktojoje dalyse yra įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
13. Kasacinio teismo praktikoje CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektais taip pat pasisakyta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr. nutartį civilinėje byloje 3K-3-460-915/2015).
14. Atsakovas, gindamasis nuo ieškovo materialiųjų subjektinių reikalavimų, be kita ko, atsikirto, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovas teigia, kad ieškinio senaties termino nepraleido, tačiau teismui nusprendus, kad ieškinio senatis yra praleista, prašo ją atnaujinti.
15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).
18. Klausimo dėl praleisto teisės kreiptis į teismą termino atnaujinimo nagrinėjimas visuomet susijęs su tam tikrų konkuruojančių tarpusavyje vertybių vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 71 punktas). Nagrinėjamu atveju sprendžiant šį klausimą konkurencija kyla tarp teisinių santykių stabilumo užtikrinimo, kuris, pagal kasacinio teismo praktiką, nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jiems priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011), ir pažeistų valstybės interesų gynimo. Tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek civilinių santykių stabilumo užtikrinimas yra viešojo intereso dalys ir tik teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Todėl kartais reikia ieškoti ne tik viešojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių viešųjų interesų pusiausvyrą arba rinktis, kurio viešojo intereso gynyba konkrečiu atveju yra prioritetinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
19. Taigi nurodyta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes.
20. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Atsakovas ieškinio senaties terminą prašo skaičiuoti nuo nutarties UAB „Andrienas“ iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas su tokiu atsakovo prašomu ieškinio senaties pradžios skaičiavimu nesutinka, nes nutarties, kuria UAB „Andrienas“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo momentu nemokumo administratorius nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą UAB „Andrienas“ teisių pažeidimą.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta (dėl to tarp šalių nėra ginčo), kad nemokumo administratorei atsakovas, kaip buvęs BUAB „Andrienas“ vadovas, bendrovės finansinius dokumentus, tarp kurių buvo ir 2017 m. vasario 27 d. UAB „Budrių statyba“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija BUD, Nr. 2017/02/01, UAB „Andrienas“ dėl 13 vienetų aliuminio stiklo konstrukcijos langų, kurių vertė 42 000,00 Eur, įsigijimo buvo perduota vėliausiai 2018 m. lapkričio 21 d. Teismo vertinimu, ir ieškovės dokumentų perdavimo data negali būti laikoma momentu, nuo kada turėtų būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, nes apie galimą BUAB „Andrienas“ teisių pažeidimą nemokumo administratorė nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi ginčo langų įsigijimas nebuvo įtrauktas į bendrovės apskaitą, UAB „Andrienas“ dokumentuose nebuvo užfiksuotas ir ginčo langų perleidimas atsakovui.
22. Byloje esantis 2021 m. rugpjūčio 25 d. elektroninis susirašinėjimas tarp nemokumo administratoriaus ir UAB „Budrių statyba“, kuriame užfiksuota, kad nemokumo administratorius buvo informuotas, kad ginčo langus iš UAB „Budrių statyba“ transportavo pati UAB „Andrienas“, kurios vadovas gali patikslinti, kur buvo vežti langai, leidžia daryti išvadą, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. nemokumo administratorius sužinojo apie galimą UAB „Andrienas“ teisių pažeidimą ir nuo šio momento turi būti skaičiuojama CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta ieškinio senatis (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškinys byloje pareikštas 2022 m. kovo 24 d., todėl nemokumo administratorius ieškinio senaties termino nepraleido.
23. Pažymėtina ir tai, kad net jeigu konkrečiu atveju ieškinio senaties terminas būtų buvęs praleistas dėl to, kad bankroto administratorė, kaip bankrutuojančios įmonės interesus ginantis subjektas, nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos ginti bankrutuojančios įmonės interesus, savo pareigas vykdė nerūpestingai ir aplaidžiai, nenustatė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių nemokumo administratorei laiku kreiptis į teismą, tačiau įvertinus tai, kad bankroto administratorės nepateisinamas nerūpestingumas negali būti kliūtis ginti visai visuomenei svarbų gėrį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atsakovas, kaip UAB „Andrienas“ vadovas, buvo nesąžiningas, jo elgesys neatitiko sąžiningo elgesio standartų – į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė nei ginčo langų įsigijimo, nei perleidimo sau pačiam, į CK 1.137 straipsnyje įtvirtintą sąžiningą naudojimąsi savo civilinėmis teisėmis ir galimybę atsisakyti ginti nesąžiningo asmens teises, būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl UAB „Andrienas“ padarytos žalos
24. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, kt.). CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga veikti sąžiningai ir protingai kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas).
28. Rašytinė bylos medžiaga (atsakovo A. P. atsiliepimo į ieškinį 11 punktas, 2022 m. sausio 15 d. vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-185-613/2022 stenograma) patvirtina, kad pagal 2017 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BUD, Nr. 2017/02/01, UAB „Andrienas“ iš UAB „Budrių statyba“ nupirkti 13 vnt. aliuminio stiklo konstrukcijų langų (su montavimo detalėmis) (už 42 000,00 Eur sumą) yra sumontuoti atsakovui A. P. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad už šiuos langus būtų sumokėjęs UAB „Andrienas“, nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei iškėlus bankroto bylą. Tokie atsakovo A. P., kaip UAB „Andrienas“ direktoriaus, veiksmai, tai yra 42 000,00 Eur vertės langų už UAB „Andrienas“ lėšas įsigijimas ir sumontavimas A. P. nuosavybės teise priklausančiame name, laikytini fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimu, nes bendrovei priklausančios lėšos buvo panaudotos asmeniniams atsakovo poreikiams, atsakovas A. P. veikė priešingais juridiniam asmeniui interesais, todėl šiais savo neteisėtais veiksmais padarė žalą UAB „Andrienas“, lygią už bendrovės lėšas įsigytų ir jam nuosavybės teise priklausančiame name sumontuotų langų vertei – 42 000,00 Eur. Tarp atsakovo A. P. neteisėtų veiksmų – 42 000,00 Eur vertės langų bendrovės vardu už bendrovės lėšas įsigijimo bei sumontavimo jam nuosavybės teise priklausančiame name – ir kilusių pasekmių – 42 000,00 Eur žalos bendrovei padarymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, A. P. kaltė yra preziumuojama.
Dėl tariamo žalos atlyginimo ir buvusio susitarimo su nemokumo administratoriaus įgaliotu asmeniu
29. Atsakovas įrodinėja, kad jis UAB „Andrienas“ žalą atlygino du kartus, nes tarp jo ir nemokumo administratoriaus atstovo buvo susitarimas, kad, jam atsisakius iš UAB „ECT Trading“ perimto 126 000,00 Eur finansinio reikalavimo UAB „Andrienas“ bankroto byloje, nemokumo administratorius jam reikalavimo atlyginti žalą nereikš.
30. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
31. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
32. Atsakovas neva buvusį susitarimą su nemokumo administratoriumi įrodinėja savo paaiškinimu ir ta aplinkybe, kad jis, vykdydamas susitarimą (sprendimo 29 punktas), atsisakė daugiau nei du kartus didesnio finansinio reikalavimo nemokumo byloje, tačiau šių atsakovo nurodytų aplinkybių nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, net jeigu toks susitarimas ir būtų buvęs, jis būtų neteisėtas, nes pažeistų kitų UAB „Andrienas“ kreditorių teises – kreditoriai prarastų galimybę iš gautų lėšų patenkinti nors dalį savo finansinių reikalavimų (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų iki ieškinio pateikimo dienos priteisimo
33. LR CK 6.261 str. nurodo, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Vadovaujantis LR CK 6.210 str. skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio kompensuojamąsias metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
34. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. vasario 27 d. pagal 2017 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BUD, Nr. 2017/02/01, UAB „Andrienas“ vardu už 42 000,00 Eur iš UAB „Budrių statyba“ nupirkti 13 vnt. aliuminio stiklo konstrukcijų langų (su montavimo detalėmis) skirti sumontuoti juos atsakovui A. P. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), atsakovas A. P. už įsigytus langus UAB „Andrienas“ 42 000,00 Eur iki šios dienos nesumokėjo, todėl turi mokėti 5 procentų metines palūkanas nuo 2017 m. vasario 17 d. iki ieškinio pateikimo dienos, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą penkerių metų senaties terminą, tai yra 10 500,00 Eur (42 000,00 Eur x 5 proc. x 5 metai).
Dėl procesinių palūkanų
35. Ieškovė prašo priteisti penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str.). Ieškovei iš atsakovo A. P. priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Remdamasis šiame sprendime išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai – ieškovei BUAB „Andrienas“ iš atsakovo A. P. priteistinas 43 000,00 Eur žalos atlyginimas, 10 500,00 Eur palūkanos, 5 procentų palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 83 str. 1 d. 8 p. numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Kadangi ieškovė šioje byloje yra bankrutuojanti įmonė, todėl ji yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).
38. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinas iš atsakovo. Nuo 52 500,00 Eur ieškinio sumos vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais žyminis mokestis yra 1 013,00 Eur, jis priteistinas iš atsakovo A. P..
39. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
40. Ieškovė pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 4 247,10 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro 2 700,00 Eur išlaidos (be PVM) už ieškinio parengimą, 315,00 Eur (be PVM) už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2022-06-07 parengiamajame posėdyje, 90,00 Eur (be PVM) už dalyvavimą teisminėje mediacijoje, 405,00 Eur (be PVM) už pasiruošimą bylai ir dalyvavimą 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje.
41. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokestį, todėl mažintinos, nes 2022 m. birželio 7 d. parengiamasis posėdis truko 1 val., todėl maksimali priteistina suma yra 167,93 Eur (be PVM), 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdis truko 1 val., todėl maksimali priteistina suma už advokato teisine pagalbą yra 172,99 Eur (be PVM), o už advokato pasiruošimą bylai patirtos išlaidos nepriteistinos.
42. Dėl šios priežasties pagrįstomis pripažintinos tik 2 700,00 Eur išlaidos (be PVM) už ieškinio parengimą, 167,93 Eur (be PVM) už atstovavimą 2022-06-07 parengiamajame posėdyje, 90,00 Eur (be PVM) už dalyvavimą teisminėje mediacijoje, 172,99 Eur (be PVM) už dalyvavimą 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje, iš viso ieškovei priteistina 3 130,92 Eur be PVM, iš viso 3 788,41 Eur.
43. Valstybė byloje patyrė 6,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą (CPK 94, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Andrienas“ ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo A. P. 42 000,00 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius Eur 0 ct) žalos atlyginimo, 10 500,00 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus Eur) palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 52 500,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. kovo 24 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 788,41 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. P. 1 013,00 Eur žyminio mokesčio ir 6,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.