- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2-1240-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00084-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- A. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Andrienas“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Andrienas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 42 000 Eur žalos atlyginimą, 10 500 Eur palūkanas, 5 proc. palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
3. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. lapkričio 9 d. gautas atsakovo A. P. apeliacinis skundas, kuriuo apeliantas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti, priteistas palūkanas sumažinti nuo 10 500 Eur iki 1 000 Eur; atleisti atsakovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi netenkino apelianto A. P. prašymo atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo; nustatė septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti trūkstamą 164 Eur žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad už apeliacinį skundą, kuriuo ginčijama teismo sprendimo dalis dėl 9 500 Eur palūkanų priteisimo (priteistą 10 500 Eur sumą apeliaciniu skundu prašoma sumažinti iki 1 000 Eur sumos), teikiamą per EPP, yra mokėtinas 214 Eur žyminis mokestis. Apeliantas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo prašo atleisti dėl sunkios turtinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, jog apeliantas nurodė, kad jo finansinė būklė yra sunki dėl to, jog jis turi įsipareigojimų kreditoriams, mokėti mokesčius už būstą, įsigyti maisto, rūbus, avalynę, išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, tačiau jokių įrodymų apie turtinę padėtį – gaunamas pajamas, banko sąskaitų išrašus, kitų įrodymų nepateikė. Įvertinęs tai, teismas apelianto prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti apeliantą A. P. nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir apeliacinį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo pateikti duomenys, įrodantys sunkią apelianto materialinę padėtį. Teismui buvo pateikti duomenys apie apelianto šeiminę padėtį, apie tai, kad apeliantas turi tris mažamečius vaikus, yra sudaręs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptartas išlaikymo vaikams klausimas. Be to, pateikti duomenys apie apelianto finansinius įsipareigojimus, kredito sutartis, kredito grąžinimo grafikas ir pan. Taip pat buvo nurodyta, jog atsakovas šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose.
7.2. Minėti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovo turtinė–finansinė padėtis šiuo metu nesuteikia galimybių jam sumokėti visą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Dėl to skundžiamoje nutartyje atmestas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei reikalavimas sumokėti žyminį mokestį yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – pažymas dėl vaiko priežiūros atostogų. Apeliantas nenurodo, kodėl šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui, taip pat neišreiškia prašymo teikiamus įrodymus prijungti prie bylos medžiagos.
10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais įrodymais, pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde neformuluoja nei prašymo šiuos įrodymus priimti, nei argumentuoja jų vėlesnio pateikimo poreikio, todėl naujų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.
Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindo
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio, paduodamo už apeliacinį skundą, sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
15. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Visgi vertinant šį atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą kitų CPK 83 straipsnio nuostatų kontekste, pažymėtina, kad klausimas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio dėl sunkios asmens turtinės padėties gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei asmeniui apskritai kyla pareiga mokėti žyminį mokestį, t. y., jei asmuo nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatyme numatytais pagrindais.
16. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
17. Plėtodamas atleidimo nuo žyminio mokesčio procesinių taisyklių, kai byloje viena iš šalių yra bankrutuojantis subjektas, aiškinimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą. Taigi, visų pirma žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai kiti dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).
18. Taigi šiuo atveju, kadangi civilinė byla, kurioje sprendžiamas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo klausimas, buvo pradėta specifinį teisinį statusą įgijusio asmens (įmonės, kuriai iškelta bankroto byla) iniciatyva, kiti dalyvaujantys šioje byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamus apeliacinius ir kasacinius skundus. Todėl, nors atsakovas prašo jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, toks prašymas yra nepagrįstas, kadangi atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
19. Atsižvelgiant į tai – kad atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą – apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo atleidimu nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo dėl jo turtinės padėties CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindus, bei nepagrįstai sprendė dėl atsakovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti; atsakovo A. P. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.