- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-2807-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03879-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė Neringa Vitkienė
- Pareiškėjas
- G. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė Neringa Vitkienė, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. N. (toliau – ir palikėjas). Po palikėjo mirties liko turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas, turtas). Palikėjas vaikų neturėjo, santuoka su A. N. buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini), palikėjo tėvai yra mirę, vienintelė sesuo E. N. K. taip pat yra mirusi, todėl po palikėjo mirties niekas į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla kitų asmenų atžvilgiu užvesta nebuvo, nes jokių gyvų įpėdinių pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytą sąrašą nėra. Pareiškėjas yra palikėjo giminaitis – jo sesers E. N. K. dukters V. J. V. sūnus, t. y. palikėjas yra pareiškėjo močiutės brolis. Pareiškėjas mano, kad būdamas vieninteliu palikėjo giminaičiu, jis yra asmuo, kuris palikimą priėmė, tačiau pareiškėjas nepatenka į įstatyminę įpėdinių eilę, kaip numato CK, todėl 2014 m. kovo 12 d. notarė pareiškėjui atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau mano, kad turtą įgijo kitu būdu – pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjas buvo palikėjo krikštasūnis, bendravo jau seniai, kartu švęsdavo šventes. Pats palikėjas norėjo, kad turtas atitektų pareiškėjui, tačiau dėl teisinio neišsprūsimo nežinojo, kad reikia surašyti testamentą. Pareiškėjas organizavo ir apmokėjo palikėjo laidotuves, daugiau nei 10 metų butu naudojosi, nuo palikėjo mirties mokėjo visus komunalinius mokesčius, 2014 m. savo lėšomis atliko buto remontą. Pareiškėjas atvirai ir nepertraukiamai nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė nuo 2012 m. pabaigos, t. y. daugiau kaip 12 metų, savo vardu mokėjo mokesčius, darė remontus ir per tą laiką niekas į turtą jokių pretenzijų nepareiškė, todėl prašo nustatyti, kad būtent pareiškėjas šį turtą įgijo įgyjamosios senaties būdu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškimas negali būti tenkinamas, kadangi nėra nustatyta visų būtinų sąlygų pareiškėjo nuosavybės teisei į turtą įgyti įgyjamąja senatimi. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklausė palikėjui. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuojamas tik tuomet, jei daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Šiuo atveju ginčo turtas turi savininką, t. y. nuosavybės teisė į ginčo turtą jau yra įregistruota, todėl pareiškėjo pareiškimas negali būti tenkinamas. Be to, asmuo, žinodamas, kad jo valdomo turto dalis priklauso kitam asmeniui, nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti pripažintas sąžiningu kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto valdytoju ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę į kito asmens nuosavybę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti. Kitu atveju tokio pareiškimo tenkinimas neatitiktų CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo, t. y. kai toks asmuo, nors ir žino, kad jo valdomas daiktas ar turto dalis turi savininką, tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko turto dalį. Toks asmens, valdančio svetimą turtą, elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir teisėtu. Nesant įstatyminių palikėjo įpėdinių, toks turtas vertintinas kaip bešeimininkis ir perduotinas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu valstybei. Šiuo atveju pareiškėjas, nebūdamas įstatyminiu įpėdiniu, galėtų pretenduoti į turtą esant vienintelei sąlygai – jeigu palikėjas galiojančiu testamentu jį būtų palikęs pareiškėjui.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė dėl pripažinimo fakto, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį asmeninės nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nevykdo paveldėjimo veiksmų dėl palikėjo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta.
5. Suinteresuotas asmuo notarė Neringa Vitkienė atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas, atstovaujamas savo sutuoktinės, veikiančios pagal įgaliojimą, kreipėsi į notaro biurą, nurodydamas, jog yra palikėjo giminaitis. Giminystės ryšiui patvirtinti buvo paprašyta pateikti visus dokumentus, kurių pareiškėjas neturėjo, ir kuriuos susirinkti reikėjo laiko (buvo pateiktos užklausos Lietuvos valstybės istorijos archyvui). Įstatymas numato 3 mėnesių terminą palikimui priimti (CK 5.50 straipsnis), todėl bijant praleisti terminą ir siekiant išvengti teisminių procedūrų termino palikimui priimti atnaujinimui, buvo priimtas pareiškėjo prašymas priimti palikėjo palikimą. Pareiškėjui surinkus visus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, paaiškėjo, kad pareiškėjas vis dėlto nepatenka į CK 5.11 straipsnio 1 dalyje numatytą įpėdinių eilę, todėl buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą ir išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo G. K. pareiškimą tenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
7. Teismas nustatė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas J. N. vardu. J. N. mirė (duomenys neskelbtini). Jokių artimųjų giminaičių, kurie patektų į CK numatytą paveldėjimo eilę, nėra. Pareiškėjas turtu naudojasi nuo 2012 metų, mirus palikėjui. Pareiškėjas ne tik turtu naudojasi, tačiau jį valdo, po palikėjo mirties savo lėšomis atliko buto remontą, moka komunalinius mokesčius (už butui tiektą elektros energiją, vandenį, šildymo ir kitas komunalines paslaugas).
8. Teismas nurodė, kad minėto turto valdymas yra nepertraukiamas ir atviras. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste nenustatė, jog kiti asmenys turėtų daugiau ar didesnes teises įgyjamosios nuosavybės būdu įgyti butą. Teismo vertinimu, atitinka sąžiningo įgijimo ir valdymo bei nepertraukiamo valdymo kriterijus, numatytus CK 4.70 ir 4.71 straipsniuose.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti, ar buto valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Butas gali būti ir yra privačios nuosavybės teisės objektai. Teismas nurodė, kad turtas pareiškėjo buvo ir yra valdomas atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai. Jis nebuvo pareiškėjo užvaldytas slaptai arba per prievartą. Teismas taip pat pažymėjo, kad butas nėra valstybei ar savivaldybei priklausantis daiktas.
10. Teismas nurodė, kad butas yra registruotas J. N. vardu, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste tai negali būti savaime kliūtimi pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.
11. Teismas pažymėjo, kad teismo kaip teisingumą vykdančios institucijos esminis uždavinys ir paskirtis yra sukurti ir užtikrinti teisinių santykių stabilumą, jų aiškumą bei apibrėžtumą, užtikrinti teisinio santykio subjektų teisių ir pareigų turinio aiškumą. Teismas priimdamas konkretų sprendimą byloje taiko teisę, o teisės taikymas negalimas be jos turinio ir tikslų aiškinimo. Teisė, teismo vertinimu, negali būti aiškinama formaliai, o turi būti aiškinama teleologiškai, kad atitiktų prieš tai minėtus kriterijus. Teismo vertinimu, pareiškėjo pareiškimo atmetimas, taikant pažodinį CK 4.69 straipsnio 3 dalies taikymą, reikštų tik formalų ir instrumentinį teisės taikymą, kuris nesuderinamas su realiojo teisingumo įvykdymu ir neatitinka realios bei veiksmingos teisinės gynybos principų.
12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas atliko valinį veiksmą – po palikėjo mirties 2012 m. lapkričio 16 d. priėmė palikėjo palikimą – kreipėsi į notarą. Tik 2014 m. kovo 12 d. Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarė Neringa Vitkienė atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjo turtą, nes įstatymas nenumato galimybės asmeniui paveldėti senelių brolių/seserų turtą. Nors butas ir registruotas J. N. vardu, nuo 2012 metų po jo mirties, niekada šiuo turtu niekas nesidomėjo, nevaldė, niekas nesinaudojo, išskyrus pareiškėją. Pareiškėjas, kaip nustatė teismas, butu naudojosi ir jį valdė sąžiningai ir atvirai, ir nepertraukiamai daugiau nei 12 metų. Nei po 2012 metų, nei iškėlus bylą teisme, VĮ Turto bankas jokių veiksmų, siekdama paveldėti turtą, nesiėmė.
13. Teismas nurodė, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatytas reguliavimas yra numatytas kaip savininko teisių apsauga. Tai yra, kad esant savininkui jo daiktas kito asmens nebūtų tiesiog nusavintas. Taigi pagal tokį reguliavimą teisinės apsaugos objektas – savininko nuosavybės teisė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, jog savininko, kurio teisė turėtų būti ginama, nėra. Palikėjas mirė, todėl tokio asmens, kuris būtų civilinių teisinių santykių dalyviu, nėra. Nesant tokio asmens negali būti ginamos ir nesančio asmens teisės.
Šalies argumentai
14. Teismas konstatavo, kad palikėjas yra miręs beveik 13 metų, tačiau yra nekilnojamasis turtas, kuris tebėra registruotas jo vardu. Pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas išspręsti šią situaciją, nes pareiškėjas butą prižiūri bei jį tvarko daugiau nei 12 metų. Teismas su tokia pozicija iš esmės sutiko ir laikė, kad tokia situacija spręstina teismo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad sprendimą priima vertindamas ir tai, jog priimamas sprendimas, teismo vertinimu, nepažeidžia ir kitų asmenų teisių. Šiuo atveju spręstinas klausimas, ar nėra kitų asmenų, turinčių teisę į fizinio asmens turtą. Teismas apie priimtą pareiškimą informavo VĮ Turto bankas, kuri pateikė atsiliepimą, kuriuo prieštaravo pareiškimo tenkinimui, bet jokių veiksmų dėl minėto turto įteisinimo nesiima. Teismas vertindamas šias aplinkybes nelaikė, kad tai gali būti kliūtimi pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pareiškimas negalėjo būti tenkinamas, kadangi nėra nustatyta visų būtinų sąlygų pareiškėjui nuosavybės teisei į turtą įgyti įgyjamąja senatimi. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso J. N.. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuojamas tik tuomet, jei daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Šioje nuostatoje įtvirtinta svarbi imperatyvi išimtis – valdymas negali būti nukreiptas prieš įregistruotą savininką ar valstybę (savivaldybę). Jeigu daiktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre konkretaus savininko vardu, tai laikoma, kad egzistuoja aiškus, viešai matomas nuosavybės teisės faktas. Tokiu atveju valdytojas negali būti laikomas sąžiningu ir nežinančiu apie tikrąjį savininką, todėl įgyjamąja senatimi tokios nuosavybės įgyti negalima.
16.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ginčo turtą, t. y. nėra minėto buto savininkas. Butas, į kurį pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi, pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, buvo ir iki šiol yra įregistruotas kitos asmens vardu. Apeliantės įsitikinimu, ta aplinkybė, kad buto savininkas J. N. mirė, o paveldėtojų nėra ar, jiems esant (šiuo atveju Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas), palikimo priėmimo neįformino, neleidžia daryti priešingos išvados, kadangi CK 4.69 straipsnio 3 dalyje suformuota imperatyvi įstatyminė norma, draudžianti įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti daiktus, registruotus kito asmens (ne valdytojo) vardu, nenumato išimčių, kurioms esant pastarasis draudimas galėtų būti netaikomas. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė, o šiuo atveju siekiama perimti būtent nuosavybės teisę po buvusio savininko mirties, kuris ginčo turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise.
16.3. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka, ar ne palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, CK 5.3 straipsnio 1 dalis, CK 5.62 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju VĮ Turto bankas sužinojusi, kad palikimas po J. N. mirties nėra priimtas, imsis veiksmų ir sieks valstybės vardu paveldėti palikėjo turtą.
16.4. Be to, asmuo, žinodamas, kad jo valdomo turto dalis priklauso kitam asmeniui, nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti pripažintas sąžiningu kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto valdytoju ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę į kito asmens nuosavybę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti. Kitu atveju tokio pareiškimo tenkinimas neatitiktų CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo, t. y. kai toks asmuo, nors ir žino, kad jo valdomas daiktas ar turto dalis turi savininką, tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko turto dalį. Toks asmens, valdančio svetimą turtą, elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir teisėtu.
16.5. Apeliantė visiškai nepritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad nagrinėjamos bylos savininko, kurio teisė turėtų būti ginama, nėra. Palikėjas mirė, todėl tokio asmens, kuris būtų civilinių teisinių santykio dalyviu, nėra. Nesant tokio asmens negali būti ginamos ir nesančio asmens teisės. Apeliantės manymu, nesant įstatyminių J. N. įpėdinių, toks turtas vertintinas kaip bešeimininkis ir perduotinas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu valstybei. Šiuo atveju VĮ Turto bankas sužinojus informaciją, kad palikimas po J. N. mirties nėra priimtas, apeliantė imsis veiksmų ir sieks valstybės vardu paveldėti palikėjo turtą, todėl teismo teiginys, kad nagrinėjamos bylos savininko, kurio teisė turėtų būti ginama, nėra, vertintinas kritiškai.
16.6. Šioje byloje, teismui priimant sprendimą, būtina vadovautis analogiškose bylose priimtais teismo sprendimais. Analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2179-343/2012, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-54-619/2015, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-531-267/2016, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1177-854/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-1501-466/2022, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1177-854/2022, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7552-1192/2023, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-824-803/2025) tuo atveju, jeigu turtas turi savininką, tuomet tokie pareiškimai yra besąlygiškai atmetami. Minėtų civilinių bylų aplinkybės yra panašios, be to, nagrinėjamos bylos ir paminėtų bylų ratio decidendi visiškai sutampa, todėl teismui nagrinėjant šią bylą būtina atsižvelgti į teismų praktiką analogiškose bylose. Kitu atveju būtų sudarytos prielaidos formuotis nevienodai (nenuosekliai, prieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus bei teismų praktiką. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Nuo 2015 m. kovo 20 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tais atvejais, kai valstybė paveldi kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nevykdo paveldėjimo veiksmų dėl J. N. palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas G. K. prašo atmesti suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nors apeliantė teigia, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruotas buto savininkas – J. N., todėl turtas negali būti įgytas įgyjamosios senaties pagrindu, tačiau J. N. yra miręs dar (duomenys neskelbtini), t. y. prieš 13 metų, ir jokio kito asmens vardu ar valstybės vardu turtas nėra ir nebuvo registruotas. Taigi, mirus buto savininkui, turtas natūraliai liko be šeimininko, nes niekas nepareiškė jokių teisių į ginčo butą.
18.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesant įpėdinių, turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, tačiau valstybė nei mirus buto savininkui J. N., nei pareiškėjui kreipusis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nei iki šiol savo teisės paveldėti pagal įstatymą neįgyvendino. Apeliantė žinodama apie ginčo turtą, ne tik, kad neįgyvendino savo paveldėjimo teisės beveik 13 metų po J. N. mirties, bet galiausiai, netgi iškėlus bylą teisme, daugiau kaip 4 mėnesius (nors įstatymas imperatyviai nustato 3 mėnesių terminą palikimui priimti) vis tiek nesikreipė dėl savo galimos paveldėjimo teisės įgyvendinimo.
18.3. Pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė nekilnojamąjį daiktą kaip savo. Jokių artimųjų J. N. neturėjo, pareiškėjas buvo vienintelis artimas mirusiojo giminaitis. Būtent jis organizavo ir apmokėjo J. N. laidotuves, be abejo, dalyvavo laidotuvėse, visus tuos metus butu naudojosi, mokėjo visus komunalinius mokesčius. Byloje yra kvitai nuo 2012 m. pabaigos, kad būtent pareiškėjas mokėjo komunalinius mokesčius visus tuos metus iki pat šiol. Komunalinių mokesčių sąskaitose nuo 2021 m. pareiškėjas jau netgi buvo įrašytas kaip mokėtojas.
18.4. 2014 m. pareiškėjas savo lėšomis atliko buto remontą: buvo pakeistos grindys, pertapetuotos sienos, išdažytos lubos, pakeisti baldai, ką patvirtina byloje esantys statybinių medžiagų pirkimo kvitai (dalis kvitų jau yra išblukusių), taip pat nuotraukos, kuriose matyti, kaip atrodė butas anksčiau, ir kaip – po remonto. Pareiškėjas nieko neslėpdamas ir nuo nieko nesislėpdamas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai butą valdė 13 metų, o apeliantė turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą ir jį paveldėti, bet nė karto nepasinaudojo ja, ir yra praleidusi įstatymo numatytus terminus palikimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol viešajame registre nuosavybės teise yra registruotas J. N. vardu (įregistravimo pagrindas: 1992 m. kovo 24 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma). J. N. mirė (duomenys neskelbtini), įpėdinai palikimo po jo mirties nepriėmė, nes jokių artimųjų giminaičių, kurie pateiktų į CK numatytą paveldėjimo eilę nėra. Mirus J. N., butu naudojasi (nuo 2012 metų) bei jį valdo pareiškėjas, kuris per tą laiką atliko buto remontą, moka komunalinius mokesčius (už butui tiektą elektros energiją, vandenį, šildymo ir kitas komunalines paslaugas).
23. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad buto savininkas mirė, o po jo mirties likusiu jo turtu niekas kitas nesinaudojo daugiau nei 12 metų, tai, kad pareiškėjas visą šį laiką atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai šį turtą valdė, todėl, nenustatęs, kad kiti asmenys turėtų daugiau teisių į butą nei pareiškėjas, sprendė pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
24. Apeliantės nuomone, teismas, darydamas tokias išvadas, netinkamai interpretavo įgyjamąją senatį reglamentuojančias nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl nepagrįstai konstatavo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą. Apeliantės vertinimu, ta aplinkybė, kad buto savininkas J. N. mirė, o paveldėtojų nėra ar, jiems esant (šiuo atveju Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas), palikimo priėmimo neįformino, neleidžia daryti priešingos išvados, kadangi CK 4.69 straipsnio 3 dalyje suformuota imperatyvi įstatyminė norma, draudžianti įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
25. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
27. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, kai daiktas yra valstybės ir (ar) įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Taigi, nenustačius, jog pareiškėjas ar kiti įpėdiniai priėmė palikimą, visų pirma, reikia įvertinti, ar šiuo atveju ginčo butas netapo valstybės nuosavybe dėl paveldėjimo, t. y. dėl to, jog nei vienas įpėdinis (jeigu jų yra) nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju pareiškėjas negalėtų pretenduoti į nuosavybės įgijimą įgyjamosios senaties būdu, nes pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatas, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė pripažįstama imperatyviu draudimu įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).
28. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, jog negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Ši nuostata reiškia ne tai, kad valstybė privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
29. Kadangi šiuo atveju buto savininkas J. N. neturėjo įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, darytina išvada, jog paveldimas turtas įstatymo pagrindu perėjo valstybei. Nors valstybė iki šiol nėra įregistravusi nuosavybės teisės į ginčo butą, tačiau, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, tai savaime nepaneigia paveldimo turto perėjimo valstybei fakto. Taigi vien aplinkybė, jog iki šiol nėra atliktas įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas, t. y. valstybei atstovaujanti institucija nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, savaime nereiškia, kad šis turtas valstybei faktiškai nepriklauso.
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CK 4.69 straipsnio 3 dalies aiškinimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareiškėjo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į ginčo butą, nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės institucijų netinkamai atliekamomis pareigomis apskaityti ir valdyti valstybei priklausantį turtą, pažeidė imperatyvųjį CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą, ir nukrypo nuo nuosekliai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.
31. Bylą nagrinėjęs teismas tenkino pareiškimą, be kita ko, konstatavę, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į butą nei pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau šiame sprendime išdėstytais argumentais bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tokią bylą nagrinėjusio teismo išvadą vertina kaip nepagrįstą. Tai, kad po J. N. mirties jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir niekas nepareiškė pretenzijų į jo turtą, savaime nereiškia, jog po jo mirties likęs nekilnojamasis turtas (šiuo atveju butas) neperėjo valstybei. Kaip jau minėta, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas), jis valstybei pereina nuo palikimo atsiradimo dienos nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka, ar ne palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys (pareiškėjas buvo kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo) bei minėtos CK įtvirtintos paveldėjimo teisės nuostatos, leidžia spręsti, kad pareiškėjas suprato ar turėjo suprasti apie palikimo atsiradimą ir įpėdinio, o kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis), paveldėjimo teisės perėjimą valstybei, todėl negalėjo būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į ginčo turtą, negalėjo nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą turtą nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu. Juo labiau, kai ginčo turtas yra registruotas kito asmens vardu, ir akivaizdu, jog nuosavybės įgijimo klausimas turi būti sprendžiamas ne taikant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties institutą, o teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius. Taigi šiuo atveju nėra ir kitų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – teisėto ir sąžiningo daikto valdymo visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog valstybės atstovei (šiuo atveju VĮ Turto bankui) sužinojus, jog palikimo priėmimas po J. N. mirties nėra įformintas, apeliantė privalės imtis reikalingų veiksmų ir kreipsis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą nustatė ir pareiškimą patenkino netinkamai pritaikęs CK 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.69 straipsnio 3 dalies, 4.70 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesant tam būtinų sąlygų visumos, t. y. nesant sąlygų dėl įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyjamo daikto nebuvimo valstybės nuosavybe, dėl asmens, įgyjančio daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, teisėto ir sąžiningo to daikto valdymo visą įgyjamosios senaties laiką. Tai yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, tenkinus skundą, pareiškėjui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.