Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1195-470/2012 pagal pareiškėjo S. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi LR CK 4.69 str. 3 d., numatančia, kad nuosavybės teisė negali būti įgyjama įgyjamąja senatimi į kito asmens (ne valdytojo) vardu įregistruotus daiktus, kadangi juridinis asmuo, kurio vardu įregistruoti ginčo statiniai, – (duomenys neskelbtini) kolūkis - jau seniai neegzistuoja, todėl laikytina, kad pareiškėjo valdomas gyvenamasis namas su priklausiniais yra bešeimininkis turtas ir pareiškėjas, būdamas sąžiningas nekilnojamojo turto valdytojas, turi teisę įgyti nuosavybės teisę į šį turtą įgyjamąja senatimi. Nekilnojamojo turto registracija juridinio asmens, kuris neegzistuoja, vardu, negali sukelti teisinių pasekmių, todėl teismas bylą turėjo išnagrinėti iš esmės, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, o ne formaliai pritaikant įstatymą.Pareiškėjo teigimu, yra visos sąlygos, būtinos norint įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu. Pareiškėjas, įsigydamas namą, jį užvaldė, priestatą pasistatė ūkio būdu, nekilnojamuoju turtu naudojosi atvirai, todėl ši aplinkybė buvo žinoma ne tik visiems aplinkiniams gyventojams, bet ir (duomenys neskelbtini) seniūnijai, turtą prižiūrėjo, jį išlaikė, investavo į jį asmenines lėšas, buvo ir yra įsitikinęs, kad turtas priklauso jam ir tik jis turi teisę naudotis šiuo turtu. Kitų asmenų, pretenduojančių tapti nekilnojamojo turto savininku, neatsirado.Pinigų už gyvenamąjį namą sumokėjimo faktą bei sąžiningo valdymo faktą patvirtino liudytojai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas.

Dėl draudimo įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę įgyti į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus

Remiantis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis įgyjamąją senatį, taip pat teismų formuojama praktika nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (LR CK 4.68–4.71 str.).

Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pažymėtina, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma yra imperatyvioji ir joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį iš esmės atmetė remdamasis vienintele ir imperatyvia CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata, draudžiančia įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog nekilnojamojo turto objektai, į kuriuos pareiškėjas pageidauja įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, t.y. gyvenamasis namas 1A1ž, ūkinis pastatas 2I1/p, ūkinis pastatas 3I1/p, viralinė 4I1/p, esantys adresu Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra registruoti kito asmens – (duomenys neskelbtini) kolūkio – vardu, tačiau teigia, jog šiam juridiniam asmeniui neegzistuojant negalima laikyti, jog minėtas turtas turi savininką, jis laikytinas bešeimininkiu, dėl ko yra galimas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata, draudžianti įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus yra imperatyvi ir jokių išimčių nenumato. Viešame registre įregistruoti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Pareiškėjas viešame registre įrašytų duomenų nenuginčijo, todėl jie laikytini teisingais ir išsamiais, ir jais pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai. Faktas, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra įregistruotos neegzistuojančio juridinio asmens vardu vadovaujantis suformuota teismų praktika sudaro pagrindo teigti, jog šis turtas yra bešeimininkis. Pareiškėjo teismui pateikti išrašai iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės ieškant duomenų pagal juridinio asmens pavadinimą „(duomenys neskelbtini) kolūkis“ nepaneigia to fakto, jog minėtas juridinis asmuo galėjo pasibaigti jo teises perduodant kitiems asmenims. Be to, apeliantas, teigdamas, jog ginčo turtas yra bešeimininkis, prieštarauja pats sau ir savo pareikštam reikalavimui, nes bešeimininkiu daiktu nėra laikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąją senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą (CK 4.57 str. 2 d.). Pareiškėjui teigiant, jog jis sąžiningai įgijo ir teisėtai valdo ginčo turtą, nebūtų pagrindo laikyti minėtą turtą bešeimininkiu. Taigi pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą 1A1ž, ūkinį pastatą 2I1/p, ūkinį pastatą 3I1/p, viralinę 4I1/p, esančius adresu Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), yra registruotos kito asmens (ne valdytojo) vardu, teismas pagrįstai, nepažeisdamas materialinės teisės normų, neanalizuodamas kitų reikšmingų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti bei nekvestionuodamas viešame registre įrašytų duomenų teisingumo pareiškėjo pareiškimą atmetė. Nors byloje duomenų apie tai, kad nuosavybės teisės į priestatą, plane pažymėtą ženklu 1a2/m, esantį adresu Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotos konkrečiai kito asmens vardu nėra, tačiau teismas pagrįstai CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatą taikė ir minėto nekilnojamojo daikto kaip antraeilio daikto ginčo gyvenamojo namo atžvilgiu, kadangi remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jei sutartis ar įstatymas nenustato kitaip. Kadangi imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos pobūdis suponuoja negalimumą joje įtvirtintą draudimą paneigti teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje nesivadovavo protingumo kriterijumi, kuris svarbus vertinant, ar ginčo objektai yra registruoti kito asmens vardu.

Pažymėtina ta svarbi aplinkybė, jog pagal CK 4.58 str.1d. bešeimininkis turtas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Taigi, pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į bešeimininkiu pripažintą turtą. Iš kitos gi pusės pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis ginčo turtą įgijo pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu, tik šių dokumentų neišsaugojo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su visomis kitomis sąlygomis nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, teismas nepasisako. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjo pareiškimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.