Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. T. (toliau – ir ieškovas) teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovės R. T. (toliau – ir atsakovė) nepilnametei dukrai G. T., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametė dukra) išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 2) priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą po 80 Eur per mėnesį. Nuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo praėjo beveik penkeri metai, padidėjo dukters poreikiai, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, pabrango visos pramoninės prekės, maistas. Dėl to dukros poreikiams patenkinti reikalingos didesnės išlaidos. Šiuo metu dukros išlaikymui per mėnesį reikia skirti 200 Eur maistui, 100 Eur drabužiams, apavui, 10 Eur patalynei, 30 Eur medikamentams, maisto papildams, 80 Eur knygoms pratyboms bei kanceliarinėms prekėms, 20 Eur vaiko būreliams, 30 Eur higienos reikmenims, vaiko daliai tenkantys komunaliniai mokesčiai sudaro 30 Eur. Tai sudaro 500 Eur, tokiu būdu kiekvienam iš vaiko tėvų išlaikymui tenka po 250 Eur.

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad šiuo metu neturi galimybių mokėti reikalaujamos 250 Eur sumos, kadangi pastaruoju metu teko keisti darbą, kurį laiką buvo bedarbė. Finansinė padėtis yra ypatingai sunki, turimi neįvykdyti įsipareigojimai, nuomai reikia mokėti 250 Eur, komunaliniai mokesčiai sudaro apie 80 Eur. Gavus prašymą išsikelti iš dabartinės gyvenamosios vietos, kyla problemų dėl darbo. Dukrai mokėti išlaikymo neatsisako, tačiau daugiausiai galėtų mokėti 150 Eur. Nurodė, kad dukrai reikalingų prekių galima įsigyti pigiau. Mokyklos turi neformalaus ugdymo programų, vykti į ekskursijas galima pigiau, mokytojų šventinėms dienoms išlaidos nėra būtinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymo dydį – nuo 80 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos (2022 m. liepos 15 d.) iki dukters pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų uzufrukto teisę suteikiant ieškovui. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių sudaryta Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punktu šalys susitarė, kad atsakovė šalių dukros išlaikymui skirs po 80 Eur išlaikymą iki dukters pilnametystės, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant ieškovą. Nuo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, priteisiant išlaikymą vaikas buvo dešimties metų, šiuo metu mergaitei yra suėję 15 metų, vaikas lanko ugdymo įstaigą, taigi vaikui augant ir vystantis natūraliai padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, be to, pasikeitė ekonominė situacija. Teismas padarė išvadą, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingų piniginių lėšų dydis ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius būtina pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, kadangi šiuo metu atsakovės teikiamas išlaikymas nepatenkina minimaliausių dukros poreikių. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog būtina pakeisti pirmiau paminėtu teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydį, todėl teismas išsamiai nepasisakė dėl nepilnametės šalių dukros poreikių pasikeitimo lyginamuoju aspektu. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (2023 metais minimalioji mėnesinė alga yra 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius), tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ieškovui nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių, dėl to sprendė, kad šiuo atveju paskirsčius minėtą pinigų sumą tėvams tai sudarytų maždaug po 317 Eur kiekvienai šaliai, o ieškovas prašo dar mažesnės sumos 250 Eur. Teismas padarė išvadą, kad šalių vaikui dėl jo pasikeitusių poreikių, taip pat bendros ekonominės situacijos šalyje reikalinga didesnė išlaikymo suma, nei buvo nustatyta ankstesniu teismo sprendimu, ir nustatė, jog vaikų poreikiams patenkinti reikalinga išlaikymo suma sudaro po 250 Eur iš kiekvieno tėvų. Teismo vertinimu, nustatyta vaiko išlaikymo suma nėra per didelė ar nereikalinga. Priešingai, ji yra būtina siekiant užtikrinti visapusišką vaiko vystymąsi, ugdymą, visavertį kokybišką gyvenimą ir augimą. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ji neturi nekilnojamojo turto, nedirba, turi sunkumų susirasti darbą, taip pat įvertinęs atsakovės paaiškinimus, jog šiuo metu pajamų ji neturi, turi skolinių įsipareigojimų, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas gauna 417,85 Eur valstybinę pensiją, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi, konstatavo, jog ieškovo turtinė padėtis yra kiek geresnė nei atsakovės. Įvertinęs aplinkybes, jog vaikas gyvena su ieškovu, pastarojo turtinė padėtis yra geresnė, vaikui reikalingas ne mažesnis nei 500 Eur išlaikymas, teismas pripažino, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių išlaikymo dalių principo ir atsakovė turėtų teikti 40 proc. dydžio išlaikymą vaikui, kas sudarytų 200 Eur, o ieškovo turtinė padėtis leidžia jam skirti po 300 Eur. Teismas pažymėjo, jog abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingo amžiaus, dirbantys ir sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė gali susirasti geriau apmokamą darbą, už kurį gaunamas atlyginimas atitiktų tiek savo, tiek nepilnamečio vaiko poreikius. Bylą nagrinėjantis teismas padarė išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog abi šalys, kaip sąžiningi ir rūpestingi tėvai, privalo teikti dukters, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja, poreikius atitinkantį išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį taip: iš atsakovės priteistino nepilnametės dukters išlaikymo dydį nuo 2022 m. liepos 15 d. (ieškinio teisme gavimo diena) iki gruodžio 31 d. padidinti nuo 80 Eur iki 170,6 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 165,7 Eur per mėnesį; priteisti (paskirstyti) atsakovės patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (bylinėjimosi) išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovė sutinka su sprendimo dali, kuria teismas nukrypo nuo tėvų lygių išlaikymo dalių principo, tačiau mano, kad iš jos priteistas mokėtino (padidinto) išlaikymo dydis apskaičiuotas neteisingai.

6.2. Atsakovė pateikė įrodymus ir paaiškino, jog ji privalėjo išeiti iš darbo Vilniuje dėl to, kad antstolis, priverstine tvarka išieškodamas išlaikymo įsiskolinimą, iš jos darbo užmokesčio nuskaitė maksimalias sumas, dėl to ji nebegalėjo apmokėti savo buto (gyvenamosios vietos) nuomos ir jį prarado, todėl nebegalėjo tęsti darbo Vilniuje. Dabartinėje gyvenamojoje vietoje darbo susirasti negali, nes darbo mažame kaimelyje tiesiog nėra, automobilio ieškovė neturi, nevairuoja, esamas viešas transportas nesudaro galimybių suderinti darbo pradžios ir pabaigos laiką didesniame mieste, kur lengviau būtų jį susirasti. Sunkaus darbo ieškovė dirbti negali dėl turimų fizinės sveikatos problemų. Dėl šios priežasties, nors ieškovė aktyviai ieškosi darbo, įsiskolinimas vis kaupiasi, padidinto išlaikymo išmokėti iš gaunamos darbo ieškančio asmens išmokos nebus galimybės, skolos bus ir susiradus darbą įmanomai greitai, dar didės vykdymo išlaidos pagal CPK ir t.t.

6.3. Ieškovė negalėjo byloje sudaryti taikos sutarties, nes ieškovo pageidauto išlaikymo dydžio šiuo metu nėra pajėgi sumokėti.

6.4. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo gaunamos pajamos buvo mažesnės už ieškovės buvusį darbo užmokestį, mažesnės ir už darbo ieškančio asmens valstybės skiriamą išmoką atsakovei. Ieškovas nėra pensinio amžiaus asmuo, byloje jis neįrodinėjo, kodėl nesiekia uždirbti papildomai, gauti pajamas vaikui išlaikyti.

6.5. Kiekvienam vaikui valstybė moka tam tikras išmokas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo dydžiu paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (žr. Skundo 12 punkte nurodytos 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktą). Šalių turtinė padėtis, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, leidžia joms vykdyti savo pareigas tik dėl minimalių vaiko poreikių užtikrinimo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, egzistuoja poreikis lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. 2022 metais šalių nepilnametei dukrai valstybės turėjo būti išmokėta 73,50 Eur dydžio valstybės išmoka kiekvieną mėnesį. 2023 metais šalių nepilnametei dukrai turi būti mokama 85,75 Eur dydžio valstybės išmoka. Šių išmokų dydžiu nebuvo sumažintas atsakovės teiktinas išlaikymas.

6.6. Atsakovė gauna valstybės skiriamas išmokas, naudojasi valstybės remiamomis programomis susirandant darbą, tačiau, antstoliui nurašant maksimalias sumas, nebeturi galimybės betarpiškai bendrauti su dukra, nes kelionės išlaidoms pasimatyti su vaiku pajamų jau nepakanka. Santykiai su dukra dėl to tampa komplikuoti.

6.7. Teismų praktikoje orientacinis kriterijus ir rekomenduojamas išlaikymo dydis yra skaičiuojamas imant minimalią mėnesinę algą, kuri 2023 m. yra 840 Eur (bruto), o atskaičius mokesčius – 633,20 Eur (2022 m. buvo 730 Eur (bruto), atskaičius mokesčius - 566.65 Eur). Iš šios sumos reikėtų atimti valstybės mokamą išmoką vaikui (2023 m. - 85,75 Eur, 2022 m. - 73,50 Eur), šią sumą dalinant iš dviejų tėvų. Šio dydžio nereikia įrodinėti. Teismui konstatavus šalių nepilnametės dukros poreikius 500 Eur per mėnesį, už 2022 m. ji turėtų būti sumažinta valstybės mokama išmoka (500 - 73,5 = 426,5) ir ši suma dalinama atitinkamai 40 : 60 procentų proporcijomis. Atsakovės mokėtino išlaikymo dalis už 2022 m. tokiu atveju būtų 170,6 Eur, už 2023 m. 165,7 Eur.

7. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Atsakovė nuo ieškinio padavimo dienos ir iš esmės nuo jai priteisto vaiko išlaikymo visais būdais bando išlaikymo išvengti, netgi priteistą išlaikymą 80 Eur tenka išieškoti per antstolius. Atsakovė ir jos atstovė nuo ieškinio padavimo dienos vilkino civilinės bylos nagrinėjimą.

7.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo dukros poreikius 500 Eur per mėnesį.

7.3. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Abu tėvai turi vienodas teisės į vaiko išlaikymą ir auklėjimą, tai yra kiekvienam tokiu būdu tenka po 50 proc., tokiu būdu išlaikymui tenka 200 Eur, kuriuos ir priteisė teismas.

7.4. Nagrinėjant šią civilinę bylą nustatyta, kad atsakovė piktybiškai vengia išlaikyti savo dukrą ir neprisideda prie jos išlaikymo. Atsakovė, būdama darbinga ir neturinti sveikatos sutrikimų, vengia susirasti darbą ir uždirbti pajamų. Be to, ieškovui auginant dukrą tenka ir taip didesnė dalis rūpesčių išlaikant vaiką, tai yra jam tenka rūpestis dėl vaiko auklėjimo, ugdymo, maisto gaminimo, drabužių ir avalynės priežiūros, skalbimo ir kitų namų darbų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovės šalių nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Kauno apygardos teisme 2024 m. vasario 5 d. gautas atsakovės prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu atsakovė pateikė Legal balance 2023 m. spalio 30 d. pranešimą dėl įsiskolinimo, Medicininį dokumentų išrašą/siuntimą, E027-ats. Atsakymą į siuntimą, E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, atsakovės 2023 m. liepos 12 d. elektroninį laišką.

12. Naujus dokumentus pateikus prieš vieną dieną iki paskirto teismo posėdžio, nėra galimybės išsiaiškinti ieškovo nuomonės dėl šių dokumentų priėmimo – tuomet procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus dokumentus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016), todėl šiuos dokumentus atsisakytina priimti.

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo

13. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta iki dukters pilnametystės nustatoma su ieškovu, 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovė nepilnametės dukters išlaikymui skirs kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur iki dukters pilnametystės.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

15. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

16. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl nepilnametei dukrai nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodamas išaugusiais dukters poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas ir atsakovės galimybė teikti vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.

17. Nagrinėjamu atveju dėl esminių aplinkybių pasikeitimo po (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ginčo nėra – atsakovė pripažįsta, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai yra išaugę ir sutinka dukrai teikti didesnį išlaikymą, nei jis buvo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje keliamas klausimas dėl nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydžio ir atsakovės galimybių teikti dukros poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.

18. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nuo 2022 m. sausio 1 d. (ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teismo priimtas 2022 m. liepos 15 d.) MMA Lietuvoje buvo 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 550 Eur), nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur). Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje sudaro jau 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 708 Eur).

21. Įvertinęs bylos duomenis, išklausęs teismo posėdžių garso įrašus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių nepilnametės dukters būtinųjų ir papildomų poreikių tenkinimui reikalinga 500 Eur per mėnesį suma. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė netgi mažesnę vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo MMA (633 Eur).

22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė iš jos priteistino (padidinto) išlaikymo dydį.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Vertindamas ieškovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas gauna 417,85 Eur valstybinę pensiją, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi.

26. Atsakovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė iš atsakovės nurodytų aplinkybių (kad ji neturi nekilnojamojo turto, nedirba, turi sunkumų siekdama susirasti darbą). Dėl to teismas sprendė, jog ieškovo turtinė padėtis yra kiek geresnė nei atsakovės, todėl pripažino, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių išlaikymo dalių principo ir atsakovė turėtų teikti 40 proc. dydžio išlaikymą vaikams, kas sudarytų 200 Eur, o ieškovo turtinė padėtis leidžia jam skirti po 300 Eur.

27. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turtinę padėtį, rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais, kad ji neturi nekilnojamojo turto, visgi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės galimybių mokėti pirmosios instancijos teismo priteistą nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise valdo po ½ žemės ūkio paskirties sklypų, t. y. 0,6734 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,0200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neatskleidė.

28. Tai, kad atsakovė skundžiamo sprendimo priėmimo metu nedirbo, nereiškia, kad jos prievolė tinkamai išlaikyti vaiką turėtų būti sumažinta didesne proporcija, nei skundžiamu sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji turi prancūzų kalbos pedagogo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 18 min. 45 sek. iki 19 min. 5 sek.), taip pat socialinio pedagogo specialybę (teismo posėdžio garso įrašas nuo 21 min. 26 sek. iki 22 min. 25 sek.). Iš duomenų apie atsakovės vykdytą darbinę veiklą matyti, kad ji turi darbinės patirties ir didžiausiuose prekybos centruose (duomenys neskelbtini). Apeliuodama dėl ieškovo galimybių susirasti papildomą darbą ir gauti pajamas vaikui išlaikyti, pati atsakovė nepateikė duomenų apie savo pastangas susirasti darbą, pradėti vykdyti individualią veiklą ar pan. Iš viešai prieinamų duomenų apie Užimtumo tarnybos veiklą matyti, kad nedirbantiems asmenims siūlomos plačios persikvalifikavimo galimybės, tačiau atsakovė nepateikė duomenų apie savo pastangas persikvalifikuoti, pvz. kad galėtų vykdyti darbinę veiklą nuotoliu ir pan. Teigdama, kad ji negali dirbti sunkaus darbo, teismui nepateikė tai patvirtinančių duomenų, o byloje atsakovės pateiktas 2015 m. pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovės nedarbingumo/dalinio darbingumo šiuo metu.

29. Atsakovė pripažino, kad bendravimas su dukterimi nėra pastovus ir intensyvus, taigi, iš esmės vienam ieškovui tenka rūpintis kasdiene šalių dukters priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaiko gerbūvio užtikrinimu (gaminti maistą, skalbti jo drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaiką.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Kaip minėta, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

31. Atmestinas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės teiktinos išlaikymo sumos nesumažino vaiko išmoka.

32. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti yra reikalinga 500 Eur per mėnesį suma, kuri yra net 21 procentu mažesnė nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvusi MMA (633 Eur), o šios nutarties priėmimo metu MMA atskaičius mokesčius yra net 708 Eur, įvertinus tai, kad į ieškovo nurodytų dukters poreikių suvestinę nėra įtrauktos dukters išlaidos poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, nors tokios išlaidos būtinos šešiolikmetei merginai, taip pat įvertinus, kad net ir gaudama darbines pajamas atsakovė ne visada geranoriškai vykdė dukters išlaikymo pareigą (išlaikymas buvo priverstinai išieškomas per antstolį), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dukters poreikių patenkinimui reikalingos išlaidų sumos neminusavo valstybės mokamos vaiko išmokos dalies.

33. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tai, kad šiuo metu dėl nepakankamų lėšų nėra galimybės patenkinti visus vaiko poreikius, nereiškia, kad tokių poreikių nepilnametė dukra neturi.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

35. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 500 Eur per mėnesį suma. Atsakovė nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti dukters išlaikymui reikalingas pajamas, nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį (turimą turtą), todėl nėra priežasties mažinti jai tenkančią dukters išlaikymo naštą.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

37. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, tinkamai nustatė padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį bei šių kriterijų pusiausvyrą, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Ieškovas ir jo atstovas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.