Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Remigijui Gliaudeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei R. T., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

II. Atsakovės argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos išvada

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas G. T. ir atsakovė R. T. turi nepilnametę dukrą G. T., gimusią (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 7). (Duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punktu, šalys susitarė, kad R. T. šalių dukros G. T. išlaikymui skirs po 80,00 Eur išlaikymą iki dukters pilnametystės, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant G. T. (1 t., e. b. l. 10-11).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

15. Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnametei dukrai augant, pradėjus lankyti mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo.

16. Atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, pragyvenimo ir kainų lygį šalyje, akivaizdu, kad 80,00 Eur suma, teikiama vieno iš tėvų yra nepakankama paauglio vaiko, išlaikymui. Visuotinai pripažintina, jog augant nepilnamečių vaikų poreikiai didėja, kad per nurodytą laikotarpį šalies ekonominė situacija keitėsi ir visų produktų bei paslaugų kainos kilo, teismas sprendžia, jog yra akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus labai ilgam laiko tarpui, šalių nepilnametei dukrai natūraliai nuolat augant ir vystantis, padidėjo ir jai išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jos būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi. Su šia aplinkybe byloje sutiko ir atsakovė, pripažinusi, kad dukros poreikiai keičiasi, o išlaidos jiems tenkinti padidėjo, bei sutikųsi teikti savo dukrai didesnio dydžio išlaikymą. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog būtina pakeisti pirmiau paminėtu teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydį, todėl teismas išsamiai dėl nepilnametės šalių dukros G. T. poreikių pasikeitimo lyginamuoju aspektu nepasisako.

17. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas proporcingumo principas įtvirtintas ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

19. Visų pirma, pažymėtina, kad tai, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, vaiko amžių, interesus, jos poreikių pasikeitimą, tai, kad vaikas nori dalyvauti popamokinėse veiklose, neišsiskirti iš kitų bendraamžių, taip pat per 5 metų laikotarpį labai pasikeitusias visuotinai žinomas maisto produktų ir kitas kainas, pragyvenimo lygį šalyje, daro išvadą, kad yra akivaizdu, jog ankstesniu teismo sprendimu priteistas 80 Eur dydžio išlaikymas vaikams, šiuo metu nebesiekia minimalaus darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kriterijaus. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad padidėjusias vaikų išlaikymo išlaidas lemia ne tik aplinkybės, susijusios su pasikeitusiais vaiko poreikiais, tačiau ir bendra ekonominė situacija šalyje, žymiai padidėjusios maisto ir kitų reikalingų gyvenimui elementarių dalykų (tokių, kaip, pvz., drabužių, higienos prekių) kainos, pasikeitęs pragyvenimo lygis.

20. Atsakovės teiginiai, kad išlaidos ekskursijoms, mokytojų šventinėms dienoms nėra reikalingos, laikytini deklaratyviais. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad vaikui augant, padidėjo ir jo išlaikymui reikalingos išlaidos. Teismo vertinimu, vaiko poreikiai aiškiai skiriasi nuo (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikių, kai vaikas pereina į paauglystės etapą, labiau domisi įvairiomis veiklomis, mokosi – visa tai didina vaiko išlaikymo išlaidas.

21. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu taip pat aktualu tai, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga jau siekia 840 eurų, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Taigi vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ieškovui nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių. Šiuo atveju paskirsčius minėtą pinigų sumą tėvams, tai sudarytų maždaug po 317 Eur kiekvienai šaliai, o ieškovas prašo dar mažesnės sumos 250,00 Eur.

22. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog yra įrodyta, kad egzistuoja šalių vaiko poreikių pasikeitimas ir tai laikytina pakankamu pagrindu padidinti išlaikymo dydį.

23. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šalių vaikui dėl jo pasikeitusių poreikių, taip pat bendros ekonominės situacijos šalyje, reikalinga didesnė išlaikymo suma nei buvo nustatyta ankstesniu teismo sprendimu, ir nustatytina, jog vaikų poreikiams patenkinti reikalinga išlaikymo suma sudaro po 250,00 Eur iš kiekvieno tėvų. Teismo vertinimu, nustatyta vaikų išlaikymo suma nėra per didelė ar nereikalinga. Priešingai, ji yra būtina siekiant užtikrinti visapusišką vaiko vystymąsi, ugdymą, visavertį kokybišką gyvenimą ir augimą. Taigi, įvertinus pasikeitusius vaikų poreikius, yra pagrindas padidinti išlaikymą.

Dėl tėvų turtinės padėties

24. Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

26. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes jog ji neturi nekilnojamojo turto, nedirba, turi sunkumų siekdama susirasti darbą, įvertinęs pateiktus duomenis bei paties atsakovės paaiškinimus, jog šiuo metu pajamų neturi, įvertinęs tai, jog atsakovė turi skolinių įsipareigojimų, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovas gauna 417,85 Eur (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi, konstatuoja, jog ieškovo turtinė padėtis yra kiek geresnė nei atsakovės.

28. Pažymėtina ir tai, jog CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.‏‏‎ Todėl kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų.

29. Įvertinus visas šias aplinkybes, jog vaikas gyvena su ieškovu, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, įvertinus, jog vaikui reikalingas ne mažesnis nei 500,00 Eur išlaikymas, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių išlaikymo dalių principo ir atsakovė turėtų teikti 40 proc. dydžio išlaikymą vaikams, kas sudarytų 200,00 Eur, o ieškovės turtinė padėtis leidžia jam skirti po 300,00 Eur. Todėl, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tenkinamas iš dalies, padidinant iš atsakovės teikiamo išlaikymo sumą vaikui iki 200,00 Eur

30. Pažymėtina ir tai, jog abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingo amžiaus, dirbantys ir sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Tiek, ieškovas, tiek atsakovė gali susirasti geriau apmokamą darbą, už kurį gaunamas atlyginimas atitiktų tiek savo, tiek nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog abi šalys, kaip sąžiningi ir rūpestingi tėvai, privalo teikti išlaikymą atitinkantį dukters poreikius, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

31. Valstybė šioje byloje patyrė 20,08 Eur pašto išlaidų, R. T. teiktų antrinės pagalbos išlaidų suma sudarė – 365,29 Eur, G. T. teiktų antrinės pagalbos išlaidų suma sudarė 460,37 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju bylos šalims buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl susidariusias bylinėjimosi ir pašto išlaidas atlygina valstybė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą, atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį, iš 80,00 Eur (aštuoniasdešimties eurų 00 ct) į 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos (2022 m. liepos 15 d.) iki G. T. pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų uzufrukto teisę suteikiant tėvui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.