Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Audronės Muzikevičienės prašymą dėl vykdomojo rašto vykdymo tvarkos išaiškinimo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-221-445/2019 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019, kuriose skolininkė M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojas K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė teismo prašo išaiškinimo 2020 04 27 d. vykdomajame rašte Nr. e2-221-445 žodyje „pašalinti" kelio servituto ridose esančią tvorą, tai yra nugriauti (išardyti, demontuoti) ir žodyje .„patraukti“ servituto ribose esančią tvorą t. y. tvorą nugriauti (išardyti, demontuoti) ir pastatyti (surinkti, sumontuoti) už kelio servituto ribų. Kaip antstolis turėtų elgtis ar ieškovo lėšomis organizuoti tvoros tik demontavimo darbus iš esamos vietos ar iš esamos vietos demontavus, perstatyti ją už servituto ribų.

Nurodo, kad vykdomajame rašte Nr. e2-221-4452019 pastraipoje „Įpareigoti atsakovę M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovui K. L. ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ridose esančią tvorą. Atsakovei M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis".

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 19 d. priimtu Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019, kuris įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos, buvo nuspręsta nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), S214 (41 kv. m) ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą – teisę žemės sklypo naudotojams, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei M. V., pagal R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtą „Žemės sklypo servitutų nustatymo planą“, koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-12-13-14-15-1.

Kauno apygardos teismo sprendimu taip pat nuspręsta įpareigoti atsakovę M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą. Atsakovei M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis). <...> Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).

Kaip matyti, šios nutarties priėmimo dieną 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas pačiai skolininkei pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą (tvoros dalį) jau yra pasibaigęs. Pagal bendrąjį civilinio proceso principą – teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019 jau turėjo būti skolininkės gera valia įvykdytas vėliausiai 2020-01-21. Pasibaigus šiam terminui išieškotojas kreipėsi į teismą ir jam 2020-01-27 buvo išduotas vykdomasis raštas.

Antstolė teismo prašo išaiškinimo dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020-01-27 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-221-445/2019 tolimesnio vykdymo. Pagal galiojančią teismų praktiką, įsiteisėjusio 2019 m. gruodžio 19 d. priimto Kauno apygardos teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Pagal 2020-05-27 LITEKO duomenis 2019 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimas nėra apskųstas kasacine tvarka, todėl jis laikomas teisingu, atitinkamai ir vykdytinu. Pažymėtina, kad skolininkės pradėti nauji teisiniai procesai negali paneigti teismo sprendimo teisingumo ir vykdytinumo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nėra numatyta jokių išlygų, susijusių su teismo sprendimo privalomumo principu. Nei antstolei (ji tokių nenurodė), nei teismui nėra žinomi jokie teisiniai pagrindai, kuriems esant neturėtų būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 8 dalimi, skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju teismas pagal įstatymo analogiją taiko šią teisės normą ir savo iniciatyva nenustatęs aplinkybių ir pagrindų sustabdyti vykdymo veiksmus, nutaria jų nestabdyti ir apie tai išaiškina proceso dalyviams.

Antstolei neaišku ar tvoros pašalinimas reiškia jos nugriovimą (išardymą, demontavimą), ar patraukimas reiškia jos nugriovimą (išardymą, demontavimą) ir pastatymą (surinkimą, sumontavimą) už kelio servituto ribų, t. y. perstatymą į kitą vietą. Iš teisme nagrinėjamose ir išnagrinėtose civilinėse bylose esančių tvoros fotonuotraukų matyti, kad tvoros stulpai yra įbetonuoti į žemę. Tvora turi būti suprantama kaip antžeminė dalis ir į žemę įleistos jos dalys (žemėje esančių įbetonuotų stulpų apačia), todėl visa tvora, įskaitant žemėje esančias dalis, turi būti pašalinta (išardymo, demontavimo būdais) iš servitutinio kelio ribų. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinės bylos Nr. e2-221-445/2019 ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-2188-657/2019 reikalavimų dalykas nebuvo nauja tvoros vieta, nebuvo tvoros (panaudojant tas pačias naudotas ar naujas konstrukcines medžiagas) statymas kitoje vietoje, sprendimuose nebuvo nurodyta nauja konkreti tvoros vieta, M. V. nebuvo įpareigota nugriauti ir pastatyti tvorą kitoje vietoje – sprendimų esmė yra, kad neliktų tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose. Tvoros patraukimas yra alternatyvaus sprendimo įvykdymo būdo nurodymas, susijęs su vykdytojo pasikeitimu, reiškiantis, kad M. V. geranoriškai nevykdant sprendimo, leidžiama ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis. Teismų sprendimuose nėra draudimo ieškovui K. L., o tuo pačiu ir antstolei pasinaudoti trečiųjų asmenų (rangovų fizinių ar juridinių asmenų) pagalba vykdant 2020-01-27 išduotą vykdomąjį dokumentą.

Demontuotas tvoros konstrukcijas (stulpus, tvoros segmentus) privalo pasiimti skolininkė, kaip jai priklausančias statybines medžiagas. Išaiškintina, kad antstolė skolininkei turėtų įteikti procesinius dokumentus, kuriuose būtų nurodyta: tvoros demontavimo laikas ir data bei nustatyta nuo kurio momento yra laikoma, kad ji yra atsakinga už demontuotų tvoros konstrukcijų saugojimą ir galimą praradimą tuo atveju jeigu ji neatvyks pasiimti jai priklausančių demontuotos tvoros konstrukcijų. Skolininkei neatvykus pasiimti jai priklausančių demontuotos tvoros konstrukcijų ir (arba) nenurodžius, kur jas palikti – konstrukcijas sandėliuoti (palikti) skolininkei priklausančio sklypo ribose už servitutinio kelio ribų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589, 593 straipsniais, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

Išaiškinti 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019 ir jo pagrindu išduoto 2020-01-27 vykdomojo rašto vykdymo tvarką: tvoros pašalinimas ir patraukimas reiškia jos pašalinimą iš servitutinio kelio ribų, t. y. nugriovimą (išardymą, demontavimą), įskaitant antžeminę ir į žemę įleistas dalis, be tvoros pastatymo (surinkimo, sumontavimo) naujoje vietoje.

Išaiškinti, kad demontuotas tvoros konstrukcijas (stulpus, tvoros segmentus) privalo pasiimti skolininkė, kaip jai priklausančias statybines medžiagas. Antstolė skolininkei turi įteikti procesinius dokumentus, kuriuose būtų nurodyta: tvoros demontavimo laikas ir data bei nustatyta nuo kurio momento yra laikoma, kad M. V. yra atsakinga už demontuotų tvoros konstrukcijų saugojimą ir galimą praradimą tuo atveju jeigu ji neatvyks pasiimti jai priklausančių demontuotos tvoros konstrukcijų. Skolininkei neatvykus pasiimti jai priklausančių demontuotos tvoros konstrukcijų ir (arba) nenurodžius, kur jas palikti – konstrukcijas sandėliuoti (palikti) skolininkei priklausančio sklypo ribose už servitutinio kelio ribų.

Išaiškinti antstolei, kad skolininkės M. V. keliami sprendimo vykdymo tvarkos klausimai ir su tuom susijusių apeliacijų teikimas nėra pagrindas stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo veiksmus.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.