Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Audronės Muzikevičienės prašymą dėl vykdomojo rašto vykdymo tvarkos išaiškinimo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-221-445/2019 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019, kuriose skolininkė M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojas K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė teismo prašo išaiškinimo dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020-01-27 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-221-445/2019 tolimesnio vykdymo. Nurodė, kad skolininkė atsiuntė prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0151/20/00126 sustabdymo. 2020-04-16 skolininkė M. V. teismui pateikė 2020 04 14 d. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsniu, antstolė prašo teismo išaiškinimo, kadangi teisme yra nagrinėjamos kitos civilinės bylos skolininkės atžvilgiu, ar antstolis gali vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-221-445/2019.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 19 d. priimtu Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019, kuris įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos, buvo nuspręsta nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (viešpataujantis daiktas), S214 (41 kv. m) ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą – teisę žemės sklypo naudotojams, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei M. V., pagal R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtą „Žemės sklypo servitutų nustatymo planą“, koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-12-13-14-15-1.

Kauno apygardos teismo sprendimu taip pat nuspręsta įpareigoti atsakovę M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą. Atsakovei M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).

Kaip matyti, šios nutarties priėmimo dieną 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas pačiai skolininkei pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą (tvoros dalį) jau yra pasibaigęs. Pagal bendrąjį civilinio proceso principą – teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019 jau turėjo būti skolininkės gera valia įvykdytas vėliausiai 2020-01-21. Pasibaigus šiam terminui išieškotojas kreipėsi į teismą ir jam 2020-01-27 buvo išduotas vykdomasis raštas. Šis terminas 2020 m. balandžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi, išnagrinėjus atsakovės (pareiškėjos) M. V. 2020-02-14 ir 2020-04-14 prašymus dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019 įvykdymo termino atidėjimo, nebuvo pratęstas ar atidėtas. Skolininkė 2020-04-23 nutartį yra apskundusi atskiruoju skundu.

Antstolė teismo prašo išaiškinimo dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020-01-27 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-221-445/2019 tolimesnio vykdymo. Pagal galiojančią teismų praktiką, įsiteisėjusio 2019 m. gruodžio 19 d. priimto Kauno apygardos teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Pagal 2020-05-27 LITEKO duomenis 2019 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimas nėra apskųstas kasacine tvarka, todėl jis laikomas teisingu, atitinkamai ir vykdytinu. Nors antstolė yra nurodžiusi, kad skolininkė ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su 2019 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimu ar jo įvykdymo sąlygų palengvinimu (teismui šios aplinkybės dėl naujų vykdymo klausimų kėlimo yra žinomos), tačiau skolininkės pradėti nauji teisiniai procesai negali paneigti teismo sprendimo teisingumo ir vykdytinumo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nėra numatyta jokių išlygų, susijusių su teismo sprendimo privalomumo principu. Nei antstolei (ji tokių nenurodė), nei teismui nėra žinomi jokie teisiniai pagrindai, kuriems esant neturėtų būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589, 593 straipsniais, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Išaiškinti 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019 ir jo pagrindu išduoto 2020-01-27 vykdomojo rašto vykdymo tvarką: įsiteisėjęs teismo sprendimas, 2020-01-21 pasibaigus savanoriško įvykdymo terminui, išieškotojo prašymu turi būti vykdomas priverstinai pagal sprendime nustatytas sąlygas. Skolininkės keliami sprendimo vykdymo tvarkos klausimai nėra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.