Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui K. L., jo atstovei advokatei D. A., atsakovei M. V., jos atstovui advokatui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei M. V. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys V. B., D. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, B. V., R. P., A. P., S. A., M. P., Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti kelio servitutą, pažymėtą taškais: 1, 12, 13, 14, 15, pagal R. B. parengtą 2018-09-21 „Žemės sklypo servitutų nustatymo planą“- teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius viešpataujančiojo daikto - žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - naudotojams naudotis dalimi (41 kv. m.) tarnaujančiojo daikto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; priteisti 30 Eur vienkartinę kompensaciją už kelio servituto nustatymą, kurią ieškovas K. L. sumoka atsakovei M. V. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovę M. V. netrukdyti ieškovui K. L. ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-10-04 sprendimu ieškinys buvo atmestas.

Kauno apygardos teismas 2019-12-19 sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimą ir priėmė naują – ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, bei nusprendė: nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). (viešpataujantis daiktas), S214(41 kv. m) ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą - teisę žemės sklypo naudotojams, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)sav. (tarnaujantis daiktas), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei M. V., pagal R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtą „Žemės sklypo servitutų nustatymo planą“, koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1­12-13-14-15-1; įpareigoti atsakovę M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą. Atsakovei M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis; ieškovo K. L. ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismui ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos už nustatytą kelio servitutą dydžio grąžinus pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai priėmė 2020 m. sausio 3 d. nutartį, kuria ieškovas įpareigotas patikslinti ieškinio reikalavimą dalyje dėl kompensacijos dydžio už nustatytą kelio servitutą.

2020-01-16 teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys dalyje dėl kompensacijos, kuriuo prašo nustatyti, kad ieškovas K. L. atsakovei M. V. sumoka 500 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą 41 kv. m. ploto neterminuotą kelio servitutą.

Nurodoma, kad ieškovas sutinka sumokėti atsakovei vienkartinę kompensaciją už nustatytą kelio servitutą. Kompensaciją skaičiuoja taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau - Metodika) 9 p:.

Sp - žemės sklypo dalies, kuriai taikomas servitutas, plotas (hektarais) yra 0,0041 ha (arba 41 kv. m.).

Vk - vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (pridėtas su ieškiniu ir yra byloje) duomenis, atsakovės viso žemės sklypo plotas yra 0,9245 ha. Šio sklypo vidutinė rinkos vertė yra 845 Eur. Žemės sklypo 1 ha rinkos vertė yra 914 Eur. Taigi formulės Vk yra 914 Eur.

Kn - naudojimo laipsnis atitiktų 1, nes 41 kv. m. ploto servitutas būtų naudojamas visa apimtimi.

Tokiu būdu vienkartinė kompensacija už 41 kv. m. ploto servitutą būtų tokia: Nk= 0.0041 x 914 Eur x 1, t. y. 3.75 Eur.

Nurodo, kad kompensaciją galima paskaičiuoti ir kitokiu būdu, išskaičiuojant 1 kv. m. žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Viso sklypo vidutinė rinkos vertė yra 845 Eur. Sklypo plotas yra 0,9245 ha arba 9245 kv. m. Žemės sklypo vieno kv. m. vidutinė rinkos vertė yra 0,09 Eur (845 Eur / 9245 kv. m.). Tokiu būdu 41 kv. m. ploto vidutinė rinkos vertė yra 3,69 Eur (41 kv. m. x 0,09 Eur). Skaičiuojant kompensaciją už servitutą, buvo peržiūrėti skelbimai dėl (duomenys neskelbtini) rajone parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertės, kurią nustato sklypų savininkai. Kadangi (duomenys neskelbtini)kaime nepavyko rasti parduodamų žemės ūkio paskirties sklypų, buvo pasirinkti kituose (duomenys neskelbtini) rajono kaimuose pardavinėjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pagal skelbimus (pridedami išrašai) matyti, kad (duomenys neskelbtini)rajone esančių žemės sklypų aro kaina yra: 106 Eur, 37 Eur, 46 eur, 79 Eur, 101 Eur. Vidutinė žemės sklypo aro kaina yra ((106+37+46+79+101) / 5) 73.2 Eur. Įvertinus tai, kad 1 aras yra 100 kv. m., tai reiškia, kad 1 kv. m. kaina yra 0,732 Eur. 41 kv. m. skelbiamų parduoti žemės sklypų kaina yra 30 Eur (0,732 Eur x 41 kv. m.). Pagal pateiktus skirtingus skaičiavimus, atsakovei priklausytų 30 Eur kompensacija už 41 kv. m. kelio servitutą. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad jo ir atsakovės M. V. sklypai ribojasi, norėdamas išvengti konfliktų ateityje, siūlo 500 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą 41 kv. m. kelio servitutą. Tokia kompensacija yra 16,6 karto didesnė už 41 kv. m. žemės plotui tenkančią rinkos kainą (pagal rinkos kainą yra 30 Eur už 41 kv. m.), ir netgi 133 karto didesnė nei kompensacija, kuri gaunama taikant minėtą Metodiką. Įvertinus tai, kad atsakovė savo sklypą pasididino ir bendro naudojimo kelio, t. y. nustatyto kelio servituto ploto 0,0041 ha (S214(41 kv. m)) sąskaita (šią aplinkybę nustatė ir Kauno apygardos teismas), atsižvelgus į tai, jog kelio servitutas nustatytas žemės sklypo krašte, yra labai mažo ploto (tik 41 kv. m.), dėl tokio kelio servituto nereikės sklypo pertvarkyti ir jo nustatymas nesukels jokių neigiamų pasekmių, 500 Eur vienkartinė kompensacija už kelio servitutą yra pakankama.

Iš esmės analogiškas aplinkybes ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu. Jo atstovė advokatė palaikė ieškovo poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė savo atsiliepimu nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą, nustačius, kad ieškinys pateiktas netinkamo subjekto ir ieškovo ieškinį grąžinti/atmesti.

Nurodoma, kad ieškinio reiškimo esmė ir pagrindas yra pažeistos ar ginčijamos teisės gynimas, nes ieškovas pareiškė ieškinį, nepateikdamas jokių įrodymų, kad jo teisė yra pažeista, ar kad jo teisė yra ginčijama. Tai, kad ieškovas su ieškiniu dėl servituto nustatymo, tvoros nugriovimo ir kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (2019-10-04 Kauno apygardos teismo 2019-12-19 d. sprendimas, civ.b. Nr.e2A- 2188-657/2019), dar neįrodo, kad tarp šalių yra ginčas dėl kompensacijos už servitutinio kelio nustatymą. Ieškovas privalėjo atsakovei M. V. (toliau - Atsakovė) pasiūlyti kompensaciją, ir, tik šiai nesutikus dėl pačios kompensacijos ar jos dydžio, teikti teismui ieškinį. Pažymi, kad tokia ieškovo pozicija - reikalauti priteisti iš jo kompensaciją atsakovės naudai, iškraipo teisės gynimo principą, nes tai yra tas pats, kaip pačiam kaltininkui prašyti teismo priteisti nukentėjusiajam priklausantį žalos atlyginimą ar pačiam skolininkui prašyti priteisti iš jo skolą asmeniui, paskolinusiam jam pinigus.Reikalavimo priteisti kompensacija už servitutinį kelią teisė priklauso atsakovei, ir ne kitaip- tai jos teisę reikalauti priteisti kompensaciją, ar atsisakyti tokios kompensacijos. Joks teismas negali prieš asmens valią priteisti jam priklausančią kompensaciją Tuo labiau priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas už tokios neprašytos kompensacijos priteisimą, todėl šioje dalyje teismas turėtų nutraukti bylos nagrinėjimą, nustačius, kad ieškinys pateiktas netinkamo subjekto.

Iš esmės analogiškas aplinkybes atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu. Jos atstovas advokatas palaikė atsakovės ir jos atsiliepime nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškovo siūlomos kompensacijos dydžiu.

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo jos naudai 5000 Eur kompensaciją už 0,40 arų servitutinio kelio įrengimą. Nurodoma, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes; kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniais ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančio daikto savininkui, ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ar jie galimi visiški atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (LAT 2009-02-17 d. nutartis, civ. b. Nr.3K-3-69/2009; 2016-01-08 d. nutartis, civ. b. Nr.3K-3-61- 469/2016; 2017-05-04 d. nutartis, civ. b. Nr.3K-3-220-248/2017; 2019-02-05 d. nutartis, civ. b. Nr.3K-7-2-1075/2019), todėl ieškovo ieškinys neatskleidžia kompensacijos priteisimo aspektų tokia apimtimi, kaip nurodoma suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje. Nurodo, kad nors jos žemės sklypas ir nedidelis, tačiau yra šalia Merkio upės, draustinio, todėl tikrai yra didesnės vertės. Be to, pats ieškovas, nelegaliai įrengęs kelią, parodė, kokią žalą jo rengiamas servitutinis kelias padaręs jos daržui ir sodui - jau dabar tikrai didesniu, nei 0.40 arų plote daržas ir sodas yra užverstas rieduliais, žvyru ir kitomis statybinėmis atliekomis. Atsižvelgiant į didesnę sklypo vertę (nekilnojamojo turto vertintojai, atsižvelgdami ir į kelio įrengimo daromus nuostolius, rekomendavo ją ženkliai padidinti), kompensacija nustatytina 5 000 (penkių tūkstančių) eurų sumai. Nurodo, kad tikslesnis turto vertinimas bus atliktas artimiausiu laiku, dėl ko galimai bus tikslinamas priešieškinis.

Analogiškas aplinkybes atsakovė nurodė ir teismo posėdyje. Jos atstovas advokatas palaikė jos poziciją. Papildomai atsakovė nurodė, kad dėl nustatyto kelio servituto jai reikės perkelti tvorą, dėl ko ji patirs 3360 Eur nuostolių, atliekant tvoros demontavimo ir sumontavimo darbus.

2020-03-13 teismo posėdyje buvo paskelbta, kad priimtas priešieškinis. Ieškovo atstovė advokatė D. A. žodžiu išdėstė savo poziciją dėl pateikto priešieškinio. Nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka. Priešieškinis lakoniškas, nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės reikalaujamos didesnės kompensacijos už servituto nustatymą. Tuo tarpu ieškovas visus argumentus dėl kompensacijos dydžio yra pateikęs savo patikslintame ieškinyje, todėl yra netikslinga teikti atsiliepimo, nes papildomai nieko neturi pridurti. Be to, CPK 143 str. nenumato pareigos pateikti atsiliepimą į priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

Kauno apygardos teismo 2019-12-19 sprendimu nustačius servitutą ieškovo naudai, turi būti išspręstas už tai atsakovei mokėtinos vienkartinės kompensacijos dydžio klausimas.

Pažymėtina, kad servituto nustatymo teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Kiekvienu individualiu atveju turi būti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, nes kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, Nr. 3K-3-70-916/2020).

Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas). Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

Ieškovas K. L. 2020-01-16 pateiktu patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad jis atsakovei M. V. sumoka 500 Eur vienkartinę kompensacija už 41 kv. m. ploto neterminuotą servitutą bei pateikia vienkartinės piniginės kompensacijos apskaičiavimo metodiką. Teismas sutinka su ieškovo motyvais, kad vadovaujantis teismų praktika, atsakovės nuostoliai gali būti apskaičiuoti taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau - Metodika). Nors Metodikoje yra nurodyta kompensacijos už servituto nustatymą administraciniu aktu apskaičiavimo tvarka, o šiuo atveju servitutas nustatomas ne administraciniu aktu, bet teismo sprendimu, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės teisės nustatant prašomą kelio servitutą yra varžomos tokia pačia apimtimi, tiek servitutą nustatant administraciniu aktu, tiek teismo sprendimu, dėl to ir patiriami nuostoliai gali būti apskaičiuojami laikantis tų pačių principų.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Metodika ir joje nustatyti nuostolių apskaičiavimo būdai gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį konkrečioje situacijoje. Nors teismas neprivalo taikyti Metodikos tiesiogiai, bet esant pagrindui, tokia Metodika gali būti taikoma kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Atsižvelgiant į teismo išaiškinimą, Metodikos taikymas yra vienas iš būdų atsakovei mokėtinos vienkartinės kompensacijos apskaičiavimui. Pagal Metodikos 9 punktą, kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiuojama pagal formulę:

Sp - žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais);

Vk - vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė;

Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei M. V. nuosavybės teise priklauso 0,9245 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)k. v.), esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovas, skaičiuodamas kompensaciją pagal šią formulę, atsakovės žemės sklypo vidutinę rinkos vertę nurodo pagal byloje esantį Nekilnojamo turto registro išrašą, kur atsakovės viso žemės sklypo ploto 0,9245 ha vidutinė rinkos vertė yra 845 Eur. Tačiau iš VĮ Registro centro svetainėje esančios paieškos apie vidutinę rinkos vertę pagal unikalų numerį matyti, kad vidutinė atsakovės žemės sklypo vertė nuo 2020-01-01 yra 1110 Eur (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj).

Tokiu būdu taikant minėtą kompensacijos apskaičiavimo formulę atsakovės tai sklypo daliai, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą, atitinkamai būtų tokie duomenys:

Sp - žemės sklypo dalies, kuriai taikomas servitutas, plotas (hektarais) yra 0,0041 ha (arba 41 kv. m.).

Vk - vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė. Pagal VĮ Registro centro svetainėje esančios paieškos apie vidutinę rinkos vertę pagal unikalų numerį duomenis atsakovės viso žemės sklypo plotas yra 0,9245 ha, kurio vertė yra 1110 Eur, todėl žemės sklypo 1 ha rinkos vertė yra 1200 Eur. Taigi formulės Vk yra 1110 Eur.

Kn - naudojimo laipsnis atitiktų 1, nes 41 kv. m. ploto servitutas būtų naudojamas visa apimtimi.

Taikant formulę, vienkartinė kompensacija už 41 kv. m. ploto servitutą būtų tokia: Nk= 0.0041 x 1110 Eur x 1, t. y.4,55 Eur.

Pagal teismų praktiką nustatant kompensacijos dydį galima paskaičiuoti ir pagal žemės sklypo vidutinę vertę: 9245 kv. m. žemės sklypo ploto vidutinė rinkos kaina yra 1110 Eur, atitinkamai 41 kv. m. kaina bus 4,92 Eur. Teismų praktikoje nustatant kompensacijos dydį dažnai naudojama ir mokestinė žemės sklypo vertė, kuri šiuo atveju pagal registrų duomenis yra 893 Eur (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un), t. y. mažesnė už vidutinę rinkos vertę, todėl teismas laiko, kad skaičiuojant kompensacijos dydį tikslingiau vadovautis didesne turto verte.

Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo kompensacijos paskaičiavimų pagal Metodiką ir atsakovei priklausančio žemės sklypo vertę, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie jai priklausančio žemės sklypo rinkos kainą, todėl teismas vadovaujasi Registrų centro tinklapyje skelbiamais oficialiais duomenimis apie atsakovės vidutinę žemės sklypo rinkos vertę. Kaip buvo minėta aukščiau, žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį.

Teismas, spręsdamas dėl vienkartinės piniginės kompensacijos, kurią ieškovas privalo sumokėti atsakovei už nustatytą servitutą, dydžio pažymi, jog itin svarbios aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra tai, kad nustatytas kelio servitutas yra žemės sklypo plane krašte, jis yra labai mažo ploto ir faktiškai buvo susiformavęs ir naudojamas kaip bendro naudojimo kelias, kuris susiaurėjo po atsakovės atliktų kadastrinių matavimų - atsakovė savo sklypą pasididino ir bendro naudojimo kelio, t. y. nustatyto servituto ploto 0,0041 ha sąskaita. Šios aplinkybės yra nustatytos 2019-12-19 Kauno apygardos sprendimu, kuris turi prejudicinę galią (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2A-2188-657/2019 29, 30 ir 33 p.), todėl neįrodinėtinos.

Apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad ieškovo siūlomas žemės kelios servituto variantas labiau atitiktų šalių interesus, nereikalautų papildomų finansinių išlaidų, būtų suvaržoma tik nedidelė atsakovei priklausančio žemės sklypo dalis, parinkta kelio servituto vieta ir apimtis nesukurianti žymių papildomų žemės sklypo savininkės M. V. teisių apribojimų, labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą (34,35 p.).

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad dėl tokio kelio servituto atsakovei nereikia pertvarkyti sklypo, ir jo nustatymas nesukelia jai neigiamų pasekmių - atsakovė negalės naudotis 0,0041 ha žemės sklypo dalimi, kuri realiai buvo suformuota ir numatyta kaip bendro naudojimo kelias, ir kurios dalimi atsakovė pasididino savo žemės sklypą, tačiau be jokių suvaržymų ir pagal paskirtį galės ir toliau naudoti sklypo (likusią) dalį, kuri iki kadastrinių matavimų faktiškai ir buvo jos namų valda.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sutinka atsakovei sumokėti ženkliai didesnę kompensaciją - 500 Eur , negu ji buvo nustatyta pagal Metodikos pateiktos formulės ar žemės sklypo rinkos kainos paskaičiavimus. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad ieškovo siūloma 500 Eur vienkartinė kompensacija už jo naudai nustatytą 41 kv.m. kelio servitutą yra teisinga, sąžininga ir protinga, todėl ieškovas privalo sumokėti atsakovei vienkartinę piniginę kompensaciją – 500 Eur.

Atsakovė savo atsiliepimu nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą, nustačius, kad ieškinys pateiktas netinkamo subjekto ir ieškovo ieškinį grąžinti/atmesti, motyvuodama tuo, kad ieškovas pareiškė ieškinį, nepateikdamas jokių įrodymų, kad jo teisė yra pažeista, ar kad jo teisė yra ginčijama.

Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, be kitų reikalavimų prašydamas nustatyti kelio servitutą bei priteisti 30 Eur vienkartinę kompensaciją už kelio servituto nustatymą, kurią ieškovas K. L. sumoka atsakovei M. V. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kauno apygardos teismas savo 2019-12-19 sprendimu konstatavo, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, nes nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas.

Akivazdu, kad ieškovo teisė buvo pažeista ir jis turėjo teisę ją ginti kreipdamasis į teismą. Pagal CK 4.129 str. dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Aiškinant šias teisės normas akivaizdu, kad nustatant teismo sprendimu servitutą turi būti kartu nustatyta ir viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, todėl ieškovas pagrįstai kartu su reikalavimu nustatyti kelio servitutą teismo prašė nustatyti, kad jis atsakovei M. V. sumoka 500 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą 41 kv. m. ploto neterminuotą kelio servitutą. Tokią praktiką pagal aukščiau nurodytas kasacinio teismo nutartis formuoja ir kasacinis teismas.

Kadangi Kauno apygardos teismas, nustatydamas kelio servitutą ieškovo naudai, kompensacijos nustatymo klausimą grąžino atgal nagrinėti pirmos instancijos teismui, teismas šioje byloje ir sprendė klausimą dėl kompensacijos nustatymo.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ieškinys pateiktas netinkamo subjekto, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą.

Atsakovė M. V. pateiktame priešieškinyje nurodo, kad teisinga vienkartinė piniginė kompensacija už kelio servitutą yra 5000,00 Eur suma, kurią ir prašo priteisti iš ieškovo. Tokią sumą motyvavo tuo, kad žemės sklypo vertė yra didesnė, dėl ko atliks turto vertinimą ir patikslins savo priešieškinį. Tačiau atsakovė nepateikė teismui turto vertinimo ir netikslino savo priešieškinio. Atsakovė, prašydama teismo priteisti iš ieškovo 5000 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją, nepateikė jokios vienkartinės piniginės kompensacijos apskaičiavimo metodikos ir jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės reikalaujamą kompensacijos dydį.

Nors atsakovė remiasi kasacinio teismo praktiką, į kokias aplinkybes teismas turi atsižvelgti nustatant kompensacijos dydį, tačiau pati nenurodė ir neįrodė jokių reikšmingų teismui aplinkybių, įrodančių jos reikalaujamos kompensacijos dydžio. Teismo posėdyje ieškovė reikalaujamos kompensacijos dydį grindė ir tuo, kad atliekant tvoros perkėlimo darbus ji patirs 3360 Eur nuostolių, ką patvirtina jos teismui pateikta Rangos sutartis. Tačiau Rangos sutartyje pateikta tik abstrakti, jokiais paskaičiavimais nepagrįsta bendra darbų suma - prie Rangos sutarties nėra pridėta atliekamų darbų detalizuota sąmata, todėl vien tik iš šios Rangos sutarties negalima spręsti, kokia yra konkrečių darbų apimtis ir kainos, neaišku, kokią dalį tvoros reikės nukelti ir pan., todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad dėl tvoros perkėlimo ji patirs 3360 Eur dydžio nuostolius.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismas 2019-12-19 sprendimu įpareigojęs atsakovą tvorą perkelti per 20 dienų terminą, nustatė kad toks terminas yra protingas ir pagrįstas, nes reikalaujama perkelti tvoros atkarpa nėra didelė, nereikalauja žymesnių pajėgų ar finansinių išlaidų (37 p.), todėl atsakovei nepateikus neginčijamų įrodymų dėl perkeliamos tvoros atkarpos darbų kainos, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl jos nurodomos 3360 Eur kainos už tvoros perkėlimą.

Pažymėtina ir tai, kad 2019-12-19 sprendimu Kauno apygardos teismas įpareigojo atsakovę M. V. netrukdyti ieškovui K. L. ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą. Atsakovei M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas leido ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iki šios dienos yra neįvykdžiusi šios sprendimo dalies ir realiai dar nėra patyrusi jokių nuostolių dėl tvoros perkėlimo. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2020-01-28 ieškovui buvo išduotas vykdomas raštas minėtiems darbams atlikti, todėl šiai dienai ieškovas turi teisę pats patraukti servituto ribose esančią tvorą.

2020-06-10 išvažiuojamojo posėdžio metu ieškovas siūlė tvoros perkėlimo darbus atlikti pats, savo jėgomis, kad atsakovei nereikėtų mokėti už tuos darbus jos nurodomus 3000 Eur, tačiau atsakovė nesutiko. Esant tokiai situacijai, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai atsakovė patirs kokius nuostolius dėl tvoros perkėlimo darbų, tuo pačiu teismas negali įvertinti, kaip bus vykdoma ši sprendimo dalis, kas atliks tvoros perkėlimo darbus ir kiek šie darbai kainuos, todėl nėra galimybės nustatyti, kokius nuostolius dėl nustatyto kelio servituto patirs atsakovė ateityje.

Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė reikalaujamos kompensacijos dydžio, todėl jos priešieškinis atmestinas. Priešieškinis atmestinas ir teismo nurodytais motyvais, pasisakant dėl kompensacijos dydžio nustatymo pagal ieškovo patikslintą ieškinį, kurį teismas tenkino visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu nesprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, paskirstytinos pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjus grąžintą naujam nagrinėjimui reikalavimą dėl kompensacijos dydžio nustatymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 98 str. 1 d.), todėl teismui, tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas už ieškinio parengimą advokatei sumokėjo 1400 Eur, už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą 2019-01-22 ir 2019-02-27 teisme – 640 Eur, už ieškinio tikslinimą ir atstovavimą 2019-07-16 teisme - 320 Eur, už susipažinimą su atsiliepimu ir už atstovavimą 2019-07-16 teismo posėdyje– 320 Eur, už apeliacinį skundą – 508,20 Eur, už ieškinio tikslinimą dalyje dėl kompensacijos- 387,20 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2020-02-25 teismo posėdyje – 387,20 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2020-03-13 teismo posėdyje 338,80 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2020-06-10 teismo posėdyje – 435 Eur. Ieškovo šios prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, atitinka dydžius, nustatytus teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taip pat ieškovas sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą, bei 150 Eur už išvados parengimą. Šias ieškovo patirtas išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos ir mokėjimo nurodymai. Viso ieškovas patyrė 5037 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės.

Iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteistinos šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, kurios sudaro 98,49 Eur (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259-271 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nustatyti, kad ieškovas K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumoka 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) vienkartinę kompensaciją už Kauno apygardos teismo 2019-12-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019 nustatytą 41 kv. m. ploto neterminuotą kelio servitutą.

Priteisti iš atsakovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 037,00 Eur (penkis tūkstančius trisdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 98,49 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.