Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1676-657/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-24
Bylos Nr.: e2A-1676-657/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00839-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Atsakovas: M. V.
Ieškovas: K. L.
Trečiasis asmuo: V. B., D. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, B. V., R. P., A. P., S. A., M. P., Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-1676-657/2020Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00839-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.;

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-985-922/2019 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei M. V. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys V. B., D. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, B. V., R. P., A. P., S. A., M. P., Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. L. kreipėsi į teismą ir galutinai patikslinęs ieškinio reikalavimus (2019 m. liepos 16 d. Nr. DOK-27532) prašė: nustatyti atlygintinį kelio servitutą, pažymėtą taškais 1-12-13-14-15, pagal R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtą „Žemės sklypo servitutų nustatymo planą“, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius viešpataujančiojo daikto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojams naudotis tarnaujančiojo daikto, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). dalimi (41 kv. m); priteisti atsakovei M. V. 500 Eur vienkartinę kompensaciją už kelio servituto nustatymą, kurią ieškovas K. L. sumoka per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovę M. V. netrukdyti ieškovui K. L. ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą. Atsakovei M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu panaikino Alytaus apy linkės teismo sprendimą ir priėmė naują – ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, bei nustatė žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), S214 (41 kv. m) ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), o reikalavimą dėl kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3. Ieškovas K. L., patikslinęs ieškinio reikalavimą dalyje dėl kompensacijos dydžio už nustatytą kelio servitutą, prašė nustatyti, kad ieškovas K. L. atsakovei M. V. sumoka 500 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą 41 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą.

Šalies argumentai

4. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad kompensacija, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau - Metodika) 9 punktą: Sp - žemės sklypo dalies, kuriai taikomas servitutas, plotas (hektarais) yra 0,0041 ha (arba 41 kv. m); Vk - vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė (pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis atsakovės viso žemės sklypo plotas – 0,9245 ha, šio sklypo vidutinė rinkos vertė – 845 Eur, žemės sklypo 1 ha rinkos vertė yra 914 Eur), taigi, Vk yra 914 Eur; Kn - naudojimo laipsnis atitiktų 1, nes 41 kv. m ploto servitutas būtų naudojamas visa apimtimi. Tokiu būdu vienkartinė kompensacija už 41 kv. m ploto servitutą: Nk= 0,0041 x 914 Eur x 1, t. y. 3,75 Eur.

5. Kompensaciją galima paskaičiuoti ir kitokiu būdu, išskaičiuojant 1 kv. m žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše. Viso sklypo vidutinė rinkos vertė yra 845 Eur. Sklypo plotas yra 0,9245 ha arba 9 245 kv. m. Žemės sklypo vieno kv. m vidutinė rinkos vertė yra 0,09 Eur (845 Eur / 9 245 kv. m). Tokiu būdu 41 kv. m ploto vidutinė rinkos vertė yra 3,69 Eur (41 kv. m x 0,09 Eur).

6. Skaičiuojant kompensaciją už servitutą, buvo peržiūrėti skelbimai dėl Varėnos rajone parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertės, kurią nustato sklypų savininkai. Kadangi (duomenys neskelbtini) kaime parduodamų žemės ūkio paskirties sklypų rasti nepavyko, buvo pasirinkti kituose (duomenys neskelbtini) rajono kaimuose pardavinėjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pagal skelbimus (duomenys neskelbtini) rajone esančių žemės sklypų vidutinė aro kaina yra 73,20 Eur, todėl 1 kv. m kaina yra 0,732 Eur. Pagal pateiktus skirtingus skaičiavimus atsakovei už 41 kv. m kelio servitutą priklausytų 30 Eur kompensacija (0,732 Eur x 41 kv. m). Ieškovas, norėdamas ateityje išvengti konfliktų su atsakove, siūlo 500 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą 41 kv. m kelio servitutą. Tokia kompensacija yra 16,6 karto didesnė už kelio servituto žemės plotui tenkančią rinkos kainą ir net 133 karto didesnė, nei kompensacija, kuri gaunama taikant minėtą Metodiką. Įvertinus, kad atsakovė savo sklypą pasididino ir bendro naudojimo kelio, t. y. nustatyto kelio servituto ploto 0,0041 ha (S214(41 kv. m)) sąskaita (šią aplinkybę nustatė ir Kauno apygardos teismas), atsižvelgus, jog kelio servitutas nustatytas žemės sklypo krašte, yra labai mažo ploto ir dėl tokio kelio servituto nereikės sklypo pertvarkyti, jo nustatymas nesukels jokių neigiamų pasekmių, 500 Eur vienkartinė kompensacija už kelio servitutą yra pakankama.

Šalies argumentai

7. Atsakovė M. V. su ieškiniu nesutiko, prašė civilinę bylą nutraukti, nustačius, kad ieškinys pateiktas netinkamo subjekto ir ieškovo ieškinį grąžinti/atmesti. Pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo jos naudai 5 000 Eur kompensaciją už 0,40 arų kelio servituto įrengimą.

8. Nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį, nepateikdamas jokių įrodymų, kad jo teisė yra pažeista ar ginčijama. Tai, kad ieškovas dėl servituto nustatymo, tvoros nugriovimo ir kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dar neįrodo, kad tarp šalių yra ginčas dėl kompensacijos už kelio servituto nustatymą. Ieškovo ieškinys neatskleidžia kompensacijos priteisimo aspektų tokia apimtimi, kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje. Nors jos žemės sklypas yra nedidelis, tačiau yra šalia (duomenys neskelbtini) upės, draustinio, todėl yra tikrai didesnės vertės. Be to, pats ieškovas, nelegaliai įrengęs kelią, parodė, kokią žalą jo rengiamas kelio servitutas daro jos daržui ir sodui, nes jau dabar tikrai didesniame, nei 0,40 arų, plote daržas ir sodas yra užverstas rieduliais, žvyru ir kitomis statybinėmis atliekomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė – nustatė, kad ieškovas K. L. atsakovei M. V. sumoka 500 Eur vienkartinę kompensaciją už Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019 nustatytą 41 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą bei priteisė paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad, vadovaujantis teismų praktika atsakovės nuostoliai gali būti apskaičiuoti taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Nors Metodikoje yra nurodyta kompensacijos už servituto nustatymą administraciniu aktu apskaičiavimo tvarka, o šiuo atveju servitutas nustatomas teismo sprendimu, atsakovės teisės, nustatant prašomą kelio servitutą, yra varžomos tokia pačia apimtimi, dėl to patiriami nuostoliai gali būti apskaičiuojami, laikantis tų pačių principų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Metodikos taikymas yra vienas iš būdų apskaičiuoti atsakovei mokėtiną vienkartinę kompensaciją.

11. Ieškovas, skaičiuodamas kompensaciją pagal Metodikos 9 punkto formulę, atsakovės žemės sklypo vidutinę rinkos vertę nurodė pagal byloje esantį Nekilnojamo turto registro išrašą, kur atsakovės viso žemės sklypo ploto 0,9245 ha vidutinė rinkos vertė yra 845 Eur. Tačiau VĮ Registrų centro svetainėje apie vidutinę rinkos vertę pagal unikalų numerį esančiais duomenimis vidutinė atsakovės žemės sklypo vertė nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 1 110 Eur (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj). Pagal minėtą kompensacijos apskaičiavimo formulę, atsakovės sklypo daliai, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą, būtų duomenys: Sp - žemės sklypo dalies, kuriai taikomas servitutas, plotas (hektarais) yra 0,0041 ha (arba 41 kv. m); Vk - vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė (pagal VĮ Registro centro apie vidutinę rinkos vertę pagal unikalų numerį duomenis atsakovės viso žemės sklypo plotas yra 0,9245 ha, kurio vertė yra 1 110 Eur, todėl žemės sklypo 1 ha rinkos vertė yra 1 200 Eur), taigi, formulės Vk yra 1 110 Eur; Kn - naudojimo laipsnis atitiktų 1, nes 41 kv. m ploto servitutas būtų naudojamas visa apimtimi. Taikant formulę, vienkartinė kompensacija už 41 kv. m ploto servitutą būtų: Nk= 0.0041 x 1110 Eur x 1, t. y.4,55 Eur.

12. Pagal teismų praktiką, kompensacijos dydį galima paskaičiuoti ir pagal žemės sklypo vidutinę vertę: 9 245 kv. m žemės sklypo ploto vidutinė rinkos kaina yra 1 110 Eur, atitinkamai, 41 kv. m kaina bus 4,92 Eur. Teismų praktikoje nustatant kompensacijos dydį dažnai naudojama ir mokestinė žemės sklypo vertė, kuri šiuo atveju pagal registrų duomenis yra 893 Eur (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un), t. y. mažesnė už vidutinę rinkos vertę, todėl, skaičiuojant kompensacijos dydį, tikslingiau vadovautis didesne turto verte.

13. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo kompensacijos paskaičiavimus pagal Metodiką ir atsakovei priklausančio žemės sklypo vertę, apie jai priklausančio žemės sklypo rinkos kainą, todėl vadovaujamasi VĮ Registrų centro tinklapyje skelbiamais oficialiais duomenimis apie atsakovės vidutinę žemės sklypo rinkos vertę. Nustatytas kelio servitutas yra žemės sklypo krašte, jis yra labai mažo ploto ir faktiškai buvo susiformavęs ir naudojamas kaip bendro naudojimo kelias, kuris susiaurėjo po atsakovės atliktų kadastrinių matavimų – atsakovė savo sklypą pasididino ir bendro naudojimo kelio, t. y. nustatyto servituto ploto 0,0041 ha, sąskaita. Šios aplinkybės yra nustatytos Kauno apygardos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu, kuris turi prejudicinę galią (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2A-2188-657/2019 29, 30 ir 33 p.), todėl neįrodinėtinos.

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo siūlomas kelio servituto variantas labiau atitiktų šalių interesus, nereikalautų papildomų finansinių išlaidų, būtų suvaržoma tik nedidelė atsakovei priklausančio žemės sklypo dalis, parinkta kelio servituto vieta ir apimtis, nesukurianti žymių papildomų žemės sklypo savininkės M. V. teisių apribojimų, labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą.

15. Atsakovė be jokių suvaržymų pagal paskirtį galės ir toliau naudoti likusią sklypo dalį, kuri iki kadastrinių matavimų faktiškai ir buvo jos namų valda. Ieškovas sutinka atsakovei sumokėti ženkliai didesnę kompensaciją – 500 Eur, negu ji buvo nustatyta pagal Metodikos pateiktos formulės ar žemės sklypo rinkos kainos paskaičiavimus. Ieškovo siūloma vienkartinė kompensacija už jo naudai nustatytą 41 kv. m kelio servitutą yra teisinga, sąžininga ir protinga, todėl ieškovas privalo ją sumokėti atsakovei.

Šalies argumentai

16. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, nes nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas. Ieškovo teisė buvo pažeista ir jis turėjo teisę ją ginti, kreipdamasis į teismą. Teismo sprendimu nustatant servitutą, kartu turi būti nustatyta ir viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, todėl ieškovas pagrįstai kartu su reikalavimu nustatyti kelio servitutą teismo prašė nustatyti, kad jis atsakovei sumoka 500 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą 41 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas. Kauno apygardos teismas, nustatydamas kelio servitutą ieškovo naudai, kompensacijos nustatymo klausimą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos nustatymo. Todėl atmestinas, kaip nepagrįstas, atsakovės teiginys, kad ieškinys pateiktas netinkamo subjekto, nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

17. Atsakovė nepateikė teismui turto vertinimo ir netikslino savo priešieškinio. Prašydama priteisti iš ieškovo 5 000 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją, atsakovė nepateikė tokios kompensacijos apskaičiavimo metodikos ir jokių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalaujamą kompensacijos dydį. Teismo posėdyje atsakovė reikalaujamos kompensacijos dydį grindė ir tuo, kad, atliekant tvoros perkėlimo darbus, ji patirs 3 360Eur nuostolių, tačiau jos teismui pateiktoje rangos sutartyje nurodyta tik abstrakti, jokiais paskaičiavimais nepagrįsta bendra darbų suma, nėra pridėtos atliekamų darbų detalizuotos sąmatos. Vien tik iš šios rangos sutarties negalima spręsti, kokia yra konkrečių darbų apimtis ir kaina, neaišku, kokią dalį tvoros reikės nukelti, todėl atsakovė neįrodė, kad dėl tvoros perkėlimo ji patirs 3 360 Eur nuostolius. Be to, Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu įpareigojęs atsakovę tvorą perkelti per 20 dienų terminą, nustatė, kad toks terminas yra protingas ir pagrįstas, nes reikalaujama perkelti tvoros atkarpa nėra didelė, nereikalauja žymesnių pajėgų ar finansinių išlaidų, todėl, atsakovei nepateikus neginčijamų įrodymų dėl perkeliamos tvoros atkarpos darbų kainos, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl jos nurodomos 3 360 Eur kainos. Kauno apygardos teismas įpareigojo atsakovę M. V. netrukdyti ieškovui ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą. Atsakovei nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose, per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas leido ieškovui patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės lėšomis. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė šiai dienai nėra įvykdžiusi šios sprendimo dalies ir realiai dar nėra patyrusi jokių nuostolių dėl tvoros perkėlimo. LITEKO duomenimis ieškovui 2020 m. sausio 28 d. buvo išduotas vykdomas raštas minėtiems darbams atlikti, todėl ieškovas turi teisę pats patraukti servituto ribose esančią tvorą. 2020 m. birželio 10 d. išvažiuojamojo posėdžio metu ieškovas siūlė tvoros perkėlimo darbus atlikti savo jėgomis, kad atsakovei nereikėtų už tuos darbus mokėti jos nurodomus 3 000 Eur, tačiau atsakovė nesutiko. Kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė apskritai patirs nuostolių dėl tvoros perkėlimo darbų, tuo pačiu nėra galimybės įvertinti, kaip bus vykdoma ši sprendimo dalis, kas atliks tvoros perkėlimo darbus ir kiek šie darbai kainuos, todėl negalima nustatyti, kokius nuostolius dėl nustatyto kelio servituto atsakovė patirs ateityje. Atsakovė neįrodė reikalaujamos kompensacijos dydžio, todėl jos priešieškinis atmestinas. Priešieškinis atmestinas ir teismo nurodytais motyvais, pasisakant dėl kompensacijos dydžio nustatymo pagal ieškovo patikslintą ieškinį, kurį teismas tenkino visiškai.

18. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu nesprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, paskirstytinos pirmosios instancijos teisme, iš naujo išnagrinėjus reikalavimą dėl kompensacijos dydžio nustatymo. Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

19. Ieškovas už ieškinio parengimą advokatei sumokėjo 1 400 Eur, už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. vasario 27 d. teisme – 640 Eur, už ieškinio tikslinimą ir atstovavimą 2019 m. liepos 16 d. teisme – 320 Eur, už susipažinimą su atsiliepimu ir už atstovavimą 2019 m. liepos 16 d. teismo posėdyje – 320 Eur, už apeliacinį skundą – 508,20 Eur, už ieškinio tikslinimą dalyje dėl kompensacijos – 387,20 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. vasario 25 teismo posėdyje – 387,20 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. kovo 13 d. teismo posėdyje – 338,80 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdyje – 435 Eur. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, atitinka dydžius, nustatytus teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose Dėl užmokesčio dydžio. Taip pat ieškovas sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą bei 150 Eur už išvados parengimą. Šias ieškovo patirtas išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos ir mokėjimo nurodymai. Viso ieškovas patyrė 5 037 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovės. Be to, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, kurios sudaro 98,49 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliantė M. V. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai ir imperatyvioms materialinės teisės normoms. Teismas netinkamai nustatė už nustatytą kelio servitutą atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį, neišsiaiškino visų esminių aplinkybių, neatskleidė kompensacijos priteisimo aspektų tokia apimtimi, kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje. Atsižvelgus į didesnę sklypo vertę, įvertinus ir tvoros išmontavimo ir sumontavimo kitoje vietoje darbų kainą, kompensacija nustatytina 5 000 Eur sumai. Teismas nepagrįstai suabejojo pateikta rangos sutartimi, kurioje šie darbai įvertinti 3 360 Eur sumai, ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl tvoros perkėlimo ji patirs tokio dydžio nuostolius. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2A-2188-657/2019 dalis dėl tvoros nukėlimo darbų, jų atlikimo subjekto ir darbų atlyginimo nėra aiški. Tuo labiau atsakovė patirs nuostolius, jei tvoros perkėlimo darbus atliks ieškovas, nes apeliacinės instancijos sprendime nurodyta, kad šie darbai tada bus atlikti atsakovės sąskaita. Ieškovo pasiūlyta pagalba – tik tvoros išmontavimas, nesumontuojant jos kitoje vietoje, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismui buvo žinoma, kad vien tvoros nukėlimo darbai buvo įvertinti 1 391,50 Eur, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad 1 970 Eur suma tvoros sumontavimui yra per didelė, neįvertino, kad sumontavimas reikalauja papildomų statybinių medžiagų, transporto išlaidų, yra didesnė darbų montuojant, o ne ardant, kaina.

Žemesnės instancijos teismas

20.2. Teismas ieškovui priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Už ieškinio parengimą nepagrįstai priteista 1 400 Eur suma, nors apeliacinės instancijos teismas jį tenkino iš dalies, už apeliacinio skundo surašymą, kuris buvo tenkintas tik iš dalies – 508,20 Eur. Priteista atstovavimo išlaidų suma iškraipo pačios kompensacijos teisinę sampratą ir esmę, nes tam, kad M. V. būtų priteista 500 Eur suma, iš jos priteista sumokėti 5 037 Eur atstovavimo išlaidas.

21. Kartu apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – antstolės 2020 m. liepos 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo aktą ir 2020 m. liepos 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą – ir prašė juos priimti.

Šalies argumentai

22. Ieškovas K. L. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

23. Atsiliepime nurodė, jog skundas yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, neatitinkantis faktinių aplinkybių. Teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas, išsamus, pagrįstas, motyvuotas, išsprendžiantis ginčą iš esmės. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad priteista 500 Eur kompensacija yra nepagrįsta. Teismas itin išsamiai pagrindė kompensacijos už nustatytą 41 kv. m ploto kelio servitutą dydį ir sprendė, kad ieškovo siūlyta vienkartinė kompensacija yra teisinga, sąžininga ir protinga. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jai turi būti priteista 5 000 Eur kompensacija, kadangi ji nepateikė nei turto vertinimo ataskaitos, nei ekspertų išvados ar kitokio dokumento, kuris pagrįstų didesnę sklypo kainą. Teismo sprendimo priėmimo dieną tvora dar nebuvo pašalinta. Atsakovė nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, pati tvoros neperkėlė, o rangos sutartyje nurodė visiškai nepagrįstas sumas, kurios nebuvo patirtos. Be to, šioje byloje sprendžiamas kompensacijos už kelio servitutą dydžio nustatymo klausimas, o ne tvoros perkėlimo išlaidos. Rangos sutartyje nurodyta, kad rangovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė D. G. 2020 m. birželio 10 d. išvažiuojamajame teismo posėdyje dalyvavo, kaip vienas iš atsakovę atstovaujančių asmenų, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovę atstovaujantis asmuo siekia atlikti tvoros perkėlimo darbus už 3 360 Eur. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą prielaidą manyti, jog šia sutartimi ir tokiu reikalavimu gali būti bandoma pasipelnyti ir elgiamasi nesąžiningai. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Bylinėjimosi išlaidos yra netgi mažesnės, nei nustatytos Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio priteisimo. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai bandoma kompensaciją už kelio servitutą susieti su bylinėjimosi išlaidomis. Teismas pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi ir teisingai ieškovui priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės pateikti nauji įrodymai neturi jokios reikšmės teismo sprendimo teisėtumui, nesusiję su kompensacijos už nustatytą kelio servitutą nustatymu, todėl neturėtų būti priimti.

24. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad įvertinus byloje pateiktus dokumentus, teismo motyvus, sutiktina, kad atsakovė neįrodė, jog dėl tvoros perkėlimo ji patirs 3 360 Eur dydžio nuostolius, t. y. neįrodė reikalaujamos kompensacijos dydžio. Teismas teisingai nurodė, kad rangos sutartyje pateikta tik abstrakti, jokiais paskaičiavimais nepagrįsta, nedetalizuota bendra darbų suma, todėl vien tik iš šios rangos sutarties negalima spręsti, kokia yra konkrečių darbų apimtis ir kaina. Be to, reikalaujama perkelti tvoros atkarpa nėra didelė ir nereikalauja didelių finansinių išlaidų, todėl kyla abejonių dėl reikalaujamos kompensacijos dydžio. Apeliantė privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalaujamos kompensacijos dydį, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ir tai galėjo padaryti ne vien tik šiais teikiamais dokumentais. Byloje nėra duomenų, kad buvo objektyvių priežasčių, apeliantei neleidusių įrodymus dėl reikalaujamos kompensacijos pateikti anksčiau. Todėl į tai turėtų būti atsižvelgta, teismui sprendžiant šių dokumentų priėmimo klausimą. Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

26. Atsakovė su apeliaciniu skundu taip pat pateikė naujus įrodymus: antstolės 2020 m. liepos 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo aktą ir 2020 m. liepos 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą – ir prašė juos priimti. Nurodė, kad tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nes jie priimti po teismo sprendimo paskelbimo.

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-219-701/2020).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų galimą reikšmę klausimo išnagrinėjimui, sprendžia, jog pateiktus įrodymus yra tikslinga priimti, todėl jie priimami.

30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl kompensacijos už nustatytą kelio servitutą dydžio.

31. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują – ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, bei nustatė žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), S214 (41 kv. m) ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą – teisę žemės sklypo naudotojams bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei M. V., pagal R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtą „Žemės sklypo servitutų nustatymo planą“, koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 112-13-14-15-1; įpareigojo atsakovę M. V. netrukdyti ieškovui K. L. ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą. Atsakovei M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis; ieškovo K. L. ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas suvaržo tik vieną iš žemės savininko daiktinių teisių – naudojimosi, apribojant savininko (nagrinėjamoje byloje būtent ieškovo) teisės galimybes veikti. Kompensacija už servitutą skiriama tik tuo atveju, jei apsunkinto daikto savininko naudojimosi teisės yra ribojamos.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje šalims ilgą laiką nepavyksta taikiai susitarti. Taigi, servituto nustatymas šiuo atveju buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių ir įvykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, jog siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymai patvirtina, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdus, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014).

34. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. Galimi atvejai, kai teisinga ir adekvati kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui prilyginama viso sklypo rinkos vertei. Tačiau tiek žemės sklypo vertė, tiek suvaržymų naudotis likusia sklypo dalimi būtent dėl servituto nustatymo faktas teismų turi būti nustatyti remiantis bylos duomenų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220248/2017).

35. Iš esmės apeliantė M. V. nagrinėjamoje byloje neginčijo nustatyto 500 Eur vienkartinės kompensacijos už kelio servitutą dydžio, apskaičiuoto taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, tačiau pažymėjo, jog sprendime nėra nurodyta, kada K. L. turėtų sumokėti priteistą kompensaciją. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos priešieškinis dėl 5 000 Eur nuostolių už tvoros perkėlimą atlyginimo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai vertino įrodymus (konkrečiai rangos sutartį), patvirtinančius tvoros perkėlimo darbų kaštus. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

36. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės priešieškinį, konstatavo, jog atsakovė M. V. buvo įpareigota per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2020 m. sausio 8 d. perkelti tvorą nuo kelio dalies, kuriai nustatytas servitutas, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė to įpareigojimo neįvykdė. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. išdavė ieškovui vykdomąjį raštą minėtiems darbams atlikti, todėl šiuo metu ieškovas turi teisę pats patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės sąskaita.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad 2020 m. birželio 10 d. išvažiuojamojo posėdžio metu ieškovas K. L. siūlė tvoros perkėlimo darbus atlikti pats, savo jėgomis, kad atsakovei nereikėtų mokėti už tvoros perkėlimo darbus, nurodomus rangos sutartyje, tačiau atsakovė su tuo nesutiko.

38. CK 4.129 straipsnis nustato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, taip pat atlyginti dėl servituto nustatymo patirtus nuostolius; šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).

39. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 str.). Taigi, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009).

40. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-546/2011). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

41. Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 5 000 Eur dydžio kompensacijos (nuostolių, susijusių su tvoros dalies perkėlimu) dėl nustatyto kelio servituto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo aspektu ir jų nekartoja, tik papildomai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė nepateikė įrodymų, kokius konkrečiai nuostolius ji patyrė dėl tvoros dalies perkėlimo. Teismo įpareigojimo ji neįvykdė. Tuo tarpu, iš apeliacinio skundo priedo – antstolės A. M. 2020 m. liepos 14 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo akto Nr. SD-I-1976 matyti, jog tvoros nuo servituto kelio dalies pašalinimo darbus atliko ieškovas K. L. (konkrečiai, jo pasamdyta įmonė UAB „Lubas“, dalyvaujant matininkui R. B.), todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl jos tariamai patirtų nuostolių dėl tvoros dalies perkėlimo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendime nurodyta, jog servituto ribose esanti tvoros dalis turi būti patraukta atsakovės M. V. lėšomis, tačiau tai neatima iš atsakovės teisės ateityje kreiptis į teismą su prašymu atlyginti nuostolius, kuriuos ji galimai patirs dėl nustatyto servituto.

43. CK 4.114 straipsnyje nurodyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Šalims nepavykus susitarti, jos turės galimybę kreipti į teismą. Vadinasi, sprendžiant dėl galimų būsimo tarnaujančiojo daikto tvarkymo išlaidų, jų dydis neturi esminės reikšmės, kol tos išlaidos nėra patirtos. Teisėjų kolegijos nuomone, priteisdamas kompensaciją atsakovei, pirmosios instancijos teismas apgynė jos teises ir teisėtus interesus, todėl atsakovė neturi objektyvaus teisinio intereso ir pagrindo ginčyti šią sprendimo dalį, nes pastaroji yra jai naudinga (palanki), tačiau šiuo atveju yra tikslinga patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, jog vienkartinė piniginė kompensacija už nustatytą 41 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą apeliantei priklausančiame žemės sklype turi būti sumokėta per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes toks terminas buvo nurodytas pradiniame K. L. ieškinyje.

44. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės argumentai dėl kompensacijos dydžio yra abstraktūs, nekonkretūs ir nepagrindžia nustatytos kompensacijos dydžio neteisingumo, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 5 037 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodydama, kad šios išlaidos yra neprotingai didelės ir gerokai viršija jai priteistiną vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą.

46. Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinio parengimą advokatei sumokėjo 1 400 Eur, už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdžiuose – 640 Eur, už ieškinio tikslinimą, susipažinimą su atsiliepimu ir atstovavimą 2019 m. liepos 16 d. teismo posėdyje – 640 Eur, Eur, už apeliacinio skundo parengimą – 508,20 Eur, už ieškinio tikslinimą dalyje dėl kompensacijos – 387,20 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. vasario 25 d., 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdžiuose – 1 161,20 Eur.

47. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

48. Nagrinėjamuoju atveju nenustatyta, kad atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos viršytų Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už suteiktas atsakovo atstovo teisines paslaugas. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijas maksimali suma už ieškinio parengimą 2018 m. spalio 31 d. sudarė 2 316,75 Eur, -už procesinių dokumentų, kuriama yra pareikšti prašymai 2019 m. liepos 16 d., 2020 m. sausio 16 d. sudarė 384,30 Eur, atstovavimą teismo posėdžiuose nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2020 m. birželio 10 d. sudarė 1 381,29 Eur, apeliacinio skundo parengimas 2019 m. spalio 11 d. – 3 222,50 Eur, kas sudarytų 7 304,84 Eur.

49. Ieškovo prašomos priteisti 5 037 Eur išlaidos už advokato paslaugas, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, atitinka dydžius, nustatytus teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl mažinti šios sumos pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

51. Ieškovas pateikė duomenis, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus 2020 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą AD Nr. 103 ir Swedbank, AB 2020 m. rugsėjo 8d. mokėjimo nurodymą). Šios išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus priteistinos ieškovui iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nustatyti, kad ieškovas K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumoka atsakovei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) vienkartinę kompensaciją už Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019 nustatytą 41 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą.

Priteisti iš atsakovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 037 Eur (penkis tūkstančius trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 98,49 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.“

Priteisti iš atsakovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasDiana Labokaitė