Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovei K. P., jos atstovui advokatui Mindaugui Normantui (iki 2025 m. sausio 20 d. atstovei advokatei Jutai Kareivei),

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei K. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės K. P. priešieškinį ieškovui G. K., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

8. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovas G. K. ir atsakovė K. P. yra A. K., gimusios 2018 m. spalio 24 d., tėvai.

Dėl nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos

13. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

15. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

21. Akmenės paramos šeimai centro 2024 m. liepos mėn. pateiktoje informacijoje apie K. P. šeimą nurodoma, kad 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. 6AV-311 bei Akmenės rajono paramos šeimai centro direktoriaus 2023 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. V – 105 K. P. ir G. K. šeimai, kurioje auga nepilnametė A. K., gim. 2018 m. spalio 24 d. pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. Posėdžiuose buvo planuojama pagalba šeimai, analizuojama šeimos situacija. Nustatyta, kad K. P. su paslaugas teikiančiais specialistais bendrauja, bendradarbiauja, sudaro sąlygas apsilankyti namuose, pabendrauti su vaiku. Į telefono skambučius atsiliepia, neatsiliepusi, perskambina. K. P. rekomenduota užtikrinti dukrai tinkamas sąlygas į saugų gyvenimą – apsilankymų šeimoje metu, A. K. būna bendraujanti, linksma, aprengta švariais, sezoną atitinkančiais rūbais. Namuose turi asmeninę erdvę skirtą poilsiui ir žaidimams, lavinamųjų priemonių atitinkančių vaiko amžių ir raidą. Taip pat nurodoma, kad K. P. užtikrina tinkamą A. K. ugdymosi procesą, domisi dukros ugdymosi pasiekimais, užtikriną tinkamą A. K. sveikatos priežiūrą, esant poreikiui, kreipiasi į gydymo įstaigą.

22. Teismas turi individualizuoti vaiko interesus, negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

23. Šiuo atveju sprendžiant dėl vaiko A. K. gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) klausimą su tėvu – ieškovu G. K. ar vaiko gyvenamąją vietą paliekant mamos – atsakovės K. P. šeimoje atsižvelgtina į išimtinai į vaiko – A. K., gim. 2018 m. spalio 24 d. interesus. Šiuo atveju, vertinant situaciją vaiko nuomonės išklausymo aspektu, pozityviau vertintina vaiko reakciją į tėvą, gyvenamąją vietą tėvo-ieškovo šeimoje, tačiau svarbu ir tai, kad vaiko A. K. gyvenamoji vieta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinus pareiškėjų (atsakovės) K. P. ir (ieškovo) G. K. 2023 m. gegužės 11 d. sudaryta taikos sutartis, nustatyta su mama K. P.. Tarp šalių nekilo ginčo, kad gimus dukrai, jos priežiūra didžiąją dalimi rūpinosi atsakovė – K. P.. Bylos duomenimis taip pat, nustatyta, kad šalys nuolat konfliktuoja, kadangi nesugeba rasti tarpusavio kompromiso dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teikia skundus dėl vaiko teisių pažeidimų vienas kito atžvilgiu, praneša/sudaro apie vienas kitam sudarytas kliūtis bendrauti su dukra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ne visada bendradarbiauja su dukros tėvu – ieškovu, ieškovui kyla problemų ieškovui dukrą pasiimant iš atsakovės ir dukrą grąžinant.

24. VTAS pateiktoje išvadoje nenurodyta, kad mažametei A. K., gim. 2018 m. spalio 24 d. būtų nesaugu atsakovės K. P. šeimoje ar, kad gyvenimas atsakovės šeimoje kenktų vaiko interesams, priešingai išvadoje pažymėjo, kad G. K. neteikė duomenų, patvirtinančių, kad dukrai nesaugu atsakovės šeimoje. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu atsakovės šeimoje vaiko teisių pažeidimai nenustatomi.

25. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu abu tėvai deda pastangas maksimaliai bendrauti su dukra. Tuo tarpu, liudytojų parodymais nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme, visapusiškai tinkamos, rūpestingos dukros priežiūros neužtikrino nė vienas iš tėvų, teismo posėdžio metu liudytojai, iš kurių ir A. M. (ieškovo mama) ir A. B. (atsakovės mama) nurodė, kad mažametė A. K. ne kartą buvo atsakovės paliekama auginti močiutėms net ir ilgesniam laikui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiais laikotarpiais dukros poreikiais tiesiogiai nesirūpino nė vienas iš tėvų. T. y. šiuo atveju liudytojų nurodytais laikotarpiais dukros A. K. tiesiogiai neaugino ir kartu negyveno nei ieškovas nei atsakovė, t. y. tiek atsakovė, tiek ir pats ieškovas dukros auginimą patikėjo vaiko artimiesiems giminaičiams – senelėms, o ne prisiėmė atsakomybę patys.

26. Įvertinus VTAS specialistų išklausytą vaiko nuomonę, institucijų atstovų paaiškinimus, nustatyta, kad šiai dienai vaiko ryšys su abiem tėvais yra glaudus, abipusis, vaikas nori bendrauti su abiem tėvais. Kaip nurodė abi iš šalių teismo posėdžio metu, šiuo metu kiekvienas iš jų su dukra bendrauja po lygiai – atsakovui dvi savaites būnant Lietuvoje dukra nuolat bendrauja su tėvu jo gyvenamojoje vietoj, o ieškovui (tėvui) išvykus dėl darbo į užsienio valstybę, dukra dvi savaites nuolat bendrauja su mama (atsakove). Byloje taip pat nustatyta, kad, abiejų šalių gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos dukrai vystytis ir augti, abu tėvai rūpinasi vaiku, tačiau dėl nuolatinių ir užsitęsusių abiejų šalių tarpusavio nesutarimų, ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kyla grėsmė ir vaiko, kuris aiškiai nurodė, kad jam abu tėvai yra svarbūs, interesams, dėl ko socialinės paslaugos ir buvo teikiamos šalims.

27. Teismas įvertina ir tai, kad VTAS specialistams teikiant socialines paslaugas K. P. ir G. K. iš dukros ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini)gauta informacija, apie tai, kad mama K. P. dukrą į darželį atveda ne visada švariais rūbeliais, trūksta savitvarkos, higienos įgūdžių, apranga ir avalynė ne visada pagal sezoniškumą. Iš tėčio namų mergaitė visada ateina švari ir tvarkinga. Taip pat nurodoma, kad vaiko ugdymo veikloje dalyvauja ir dukros pasiekimais domisi tiek tėtis tiek ir mama. Be kita ko paminėtina ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas, už dukros ugdymo įstaigą moka ieškovė, ji rūpinasi dukros sveikatos pažyma darželyje. Taigi, iš esmės šiuo atveju tiek atsakovė K. P. užtikrina nuolatinę dukros rūpestį ir priežiūrą, tiek ir atsakovas. VTAS specialistų pateiktais duomenimis, nepaisant nustatytų atsakovės K. P. turimų tam tikrų socialinių įgūdžių trūkumų, atsakovės šeimoje nenustatyta esminių vaiko teisių pažeidimų, VTAS patektais duomenimis nenustatyta, kad šalių dukrai būtų nesaugu atsakovės K. P. šeimoje. Vertinant ieškovės pastangas ir galimybes užtikrinti duros interesus, byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė vestų netinkamą gyvenimo būdą, turėtų žalingų įpročių ar veiktų priešingai vaiko interesams, jų neužtikrintų. VTAS specialistų teigimu ji nuo 2024 m. spalio mėn. bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir vykdo sudarytą pagalbos šeimai planą. Išvadą teikiančios institucijos medžiaga ir pateikta išvada nustatyta, kad ieškovės gyvenamoji vieta vaikui yra saugi ir tinkama. Atliekant socialinį darbą su ieškovės šeima, nėra nustatytų duomenų, kad ji netinkamai vykdytų savo, kaip motinos pareigas; ar veikimu/neveikimu pažeistų vaiko teises ir teisėtus jo interesus.

28. Sprendžiant vaiko A. K. gyvenamosios vietos klausimą su vienu iš tėvų, itin svarbiu laikytinas vaiko kasdienės priežiūros ir stabilumo kriterijus. Kaip jau minėta, atsakovas dirba užsienio (duomenys neskelbtini), dvi savaites išvykdamas į užsienio valstybę ir dvi savaites laisvą laiką leisdamas Lietuvoje, todėl natūralu kad ieškovui dirbant nurodytu grafiku, nuolat nebūnant Lietuvoje, kyla rizika, abejonių, kokiu būdu ieškovas užtikrins tinkamą nuolatinę dukros priežiūrą, stabilumą ir saugumo jausmą ieškovui išvykus į užsienio valstybę. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad tenkinus ieškinio reikalavimus, jis priimtų sprendimą dirbti Lietuvoje bei kartu pateikė Lietuvoje veikiančios įmonės (duomenys neskelbtini) darbo pasiūlymą. Vis dėl to, ieškovo darbo vieta iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos išliko nepakitusi, dėl ko teismas ieškovo ketinimų keisti darbo vietą negali vertinti kaip neabejotinai patvirtinančių ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) esančią ugdymo įstaigą, jos nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje, byloje nėra konkrečių duomenų kaip ieškovas įgyvendintų pareigą nuolat rūpintis dukra, jam dviejų savaičių laikotarpiui, būnant išvykus į užsienio valstybę. Bylos duomenis patvirtina, kad ieškovui rūpintis dukra padeda ir jo sutuoktinė Ž. K., taip pat ieškovo mama, tačiau nevertintina, kad šiuo atveju tikslinga spręsti dėl ieškovo sutuoktinės galimybės teikti pastovų ir patikimą rūpestį vaiku, tuo laiku kai vaiko tėvas yra užsienyje, nagrinėjamu atveju byloje nenustačius vaiko mamos (atsakovės) veikimo priešingai vaiko interesams, ar netinkamoms jos gyvenimo sąlygoms ir pan. O atsakovui Lietuvoje būnant apie dvi savaites ir apie dvi savaites leidžiant užsienio valstybėje ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą ieškovo šeimoje, kyla riziką dėl vaiko kasdienių poreikių užtikrinimo, jų tenkinimo, stabilumo ir užtikrintumo. Pažemėtina ir tai, jog ieškovo mama A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad laikosi pozicijos jog vaikus turi auginti tėvai, nemano, kad tinkama, jog ji turėtų anūkę A. K., pasiimti kasdien ir anūkę prižiūrėti sutiko tik matydama, kad šeimoje kilo problemos prižiūrint anūkę.

29. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju teismas laiko svarbiu stabilumo kriterijų. Šiuo atveju pažymėtina, ne tik tai, kad ankstesniu teismo patvirtintu šalių susitarimu šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau ir tai, kad kaip jau ne kartą pažymėta, atsakovo darbo grafikas – dvi savaites dirbant užsienio valstybėje ir dvi savaites būnat Lietuvoje, kelia klausimų dėl vaiko kasdienės priežiūros ir stabilumo, o ieškovo ketinimas keisti darbo vietą, šiai dienai objektyviais duomenimis nepagrįstas. Teismas pripažįsta, kad ieškovas pateiktais duomenimis yra atsakingas tėvas, neabejotina ir nuolat sugebėtų tinkamai pasirūpinti dukra, jos buitiniais ir fiziologiniais poreikiais, atlieptų emocinius poreikius, užtikrintų turiningą, aktyvų laisvalaikį, ką šiuo metu ir vykdo ieškovas, tuo laikotarpiu kai šalių dukra leidžia laiką kartu su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje, tačiau teismo vertinimu atsakovo esamas darbo grafikas, nesant faktinių duomenų apie ieškovo darbo vietos pokyčius, kelia riziką, dėl vaiko nuolatinės priežiūros užtikrinimo, stabilumo, saugumo jausmo formavimo.

30. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei šiuo metu yra 7 (septyni) metai, vaikui išreiškus nuomonę, kad jai patinka gyventi tiek su tėčiu, tiek ir su mama, nustačius, kad atsakovas dirba kintančiu, paties suplanuotu grafiku ir dėl darbo (duomenys neskelbtini) įmonėje dvi savaites būna Lietuvoje, o dvi savaites užsienio valstybėje, situacijai dėl ieškovo darbo vietos bylos nagrinėjimo metu esant nepakitusiai, nesant duomenų, kad vaiko mama K. P. iš esmės neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, nesant surinktų išsamių vienareikšmių įrodymų, kad atsakovės namuose mažametei šalių dukrai yra nesaugu ir įvertinus tai, kad prie dukros tinkamos priežiūros, turiningo laisvalaikio aktyviai prisideda ir vaiko tėvas ieškovas G. K. teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tikslinga šalių dukros A. K. gyvenamąją vietą palikti nepakeistą – mamos (atsakovės) gyvenamojoje vietoje.

31. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės.

Dėl bendravimo su dukra tvarkos

32. CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

33. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, abu tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Nors tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtą (CK 3.190 straipsnis) ir paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienašmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Tėvo ir motinos asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.

34. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Abi šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

35. Nagrinėjamu atveju tarp šalių galiojo 2023 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria vaiko tėvai bendru sutarimu buvo susitarę, kad bendravimo tvarka su šalių dukra A. K. nenustatoma ir K. P. įsipareigoja sudaryti galimybę G. K. bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime (2023 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 6 punktas).

36. Dar iki bylos nagrinėjimo teisme, nepaisant tarp šalių kylančių nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, tarp šalių susiformavo bendravimo su vaiku tvarka, kai abi iš šalių su dukra bendrauja po lygiai, t. y. ieškovui dėl darbo būnant išvykus į užsienio valstybę šalių dukra būna kartu su mama – atsakove K. P., o ieškovui leidžiant laiką Lietuvoje – dukrą laiką leidžia su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje. Tai liudija tam tikrą šalių gebėjimą tartis, nepaisant tarpusavio konfliktų ir sunkumų, dėl vaiko atidavimo/pasiėmimo vienas kitam.

37. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko interesus labiausiai atitiktų šiuo metu nusistovėjusi šalių bendravimo su dukra tvarka, kai abu tėvai su dukra bendrauja po lygiai.

39. Atsakovė, prašė teismo patvirtinti jos nurodytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, tėvui bendraujant su dukra kas antrą savaitgalį, dvi savaites atostogų metu bei švenčių dienomis. Su pastaruoju metu susiformavusia šalių bendravimo su vaiku tvarka (lygiomis dalimis) atsakovė nesutinka, tačiau jokio realaus nesutikimo pagrindo neįvardijo, reikšmingų argumentų nenurodė, teigdama, kad tarp jų nuolat kyla konfliktai dėl vaiko pasiėmimo ir perdavimo.

40. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas tokio modelio galimybę, yra nurodęs, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma kai: 1) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, 2) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus; 3) gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

43. Šiuo atveju, nustačius šalių dukros gyvenamąją vietą su atsakove ir vertinant skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) tikslingą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į jau sprendime paminėtas bei anksčiau aptartas aplinkybes. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir dukros A. K. susiformavęs glaudus ir artimas tarpusavio ryšys, ką patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai. Nustatyta, kad ieškovas aktyviai dalyvauja dukros gyvenime, domisi jos pasiekimais ugdymo įstaigoje, rūpinasi tinkama apranga, kilus nesklandumams, siekia užtikrinti ir atsakovės rūpinimąsi dukra, užtikrina tinkamą dukros sveikatos priežiūrą, skiria dėmesio probleminės dukros odos (dermatito) priežiūrai. Ieškovo pateikti įrodymai, be kita ko, taip pat patvirtina, kad jis užtikrina dukrai turiningą ir įvairų laisvalaikį, kartu leidžia vasaros atostogas, rūpinasi vaiko poreikiais, atsižvelgia į dukros pomėgius.

44. Esant minėtoms aplinkybėms, atsižvelgus į VTAS pateiktą nuomonę, nesant byloje duomenų, kad ieškovo bendravimas su dukra kenktų dukros interesams, tokių duomenų neteikiant bei nenurodant ir atsakovei, atsižvelgus į tai, kad teik ieškovas, tiek ir atsakovė gyvena tame pačiame mieste – Ventoje, netoli vienas kito, dukra lanko ugdymo įstaigą Ventoje, kuri patogiai pasiekiama abiem iš šalių, taip pat įvertinus tai, kad šalių dukra A. K. taip pat išreiškė nuomonę, kad jai patinka gyventi ir su tėčiu, ir su mama, taip pat atsižvelgus ir į šiuo metu tarp šalių susiklosčiusią bendravimo su vaiku tvarką – tėvams bendraujant su dukra po lygiai (kiekvienam po dvi savaites) teismas sprendžią, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po dvi savaites su kiekvienu – tėvu ir motina, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų tarpusavio nesutarimams, užtikrins tinkamą vaiko emocinę savijautą ar eliminuos pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Atsižvelgus į tai, nustatytina bendravimo tvarka, kai vaiko tėvas ir motina su dukra A. K. pakaitomis bendrauja po dvi savaites.

45. Taip pat nustatant tėvo bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgtina į šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovo nurodytas aplinkybes pateiktus duomenis, kad darbo laiką, išvykimą, dirbamų dienų skaičių užsienio valstybėje ieškovas planuojasi jis pats. Ieškovo teismo posėdžio 2025 m. kovo 27 d. metu nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis į užsienį buvo išvykęs sekmadienį prieš tris savaites (kovo 2 d.) ir grįžo šį sekmadienį (kovo 23 d.).

46. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes.

47. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

48. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

49. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

50. Įstatymas nereguliuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

51. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.

52. Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, nuolatinė vaiko sveikatos priežiūra). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo ar nuolatinių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

53. Šalys neginčijo, kad dukros išlaikymui reikalingas išlaikymas apie 500,00 Eur per mėn. Atsakovė priešieškiniu prašė padidinti iš ieškovo vaikui priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį. Pažymėtina, jog tokį išlaikymo dydį atsakovė nurodė priešieškinio tenkinimo atveju, t. y. atveju, kai vaiko bendravimo tvarka su motina su kuria nustatyta gyvenamoji vieta yra žymiai didesnė nei su kitu. Tačiau teismui sprendžiant, kad labiausiai vaiko interesus atitinka lygiavertė tėvystė, kai dukros faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra vienodas. Šiuo atveju abu tėvai turės išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu. Byloje esantys duomenys, lydytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu, patvirtina, kad dukrai dvi savaites praleidžiant tėvo – ieškovo gyvenamojoje vietoje, jis rūpinasi dukros poreikiais, rūbais, laisvalaikiu. Tačiau, kaip minėta, vaiko poreikiams, kurie neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis, o reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, nuolatinė vaiko sveikatos priežiūra ir pan.), iš ieškovo priteistinas išlaikymas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šalių vaikui būtina speciali problematiškos odos priežiūra, taip pat atsakovei reikės užtikrinti periodinius ir vienkartinius dukros poreikius susijusius su ugdymu darželyje, taip pat nuolatine sveikatos priežiūra, pasirūpinti, kad vaikui būtų užtikrinta, bazinė apranka ir avalynė. Vertinant jau aukščiau aptartą šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gauna pakankamas pajamas, turi nekilnojamojo turto, tuo tarpu atsakovės gaunamos pajamos nesiekia net minimalaus darbo užmokesčio Lietuvoje, nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Atsižvelgus į išdėstyta į aptartas, vaiko išlaikymui būtinas išlaidas, periodinių ir vienkartinių poreikių patenkinimui, laikytina, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos Taikos sutarties 2 punkte numatytas 200,00 Eur dydžio išlaikymo dydis, įvertinus nustatytą šalių bendravimo su dukra tvarką ir atsižvelgiant į kur kas prastesnę atsakovės turtinę padėtį, atitiks šalių nepilnametės dukros interesus. Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkinamas, iš ieškovo dukrai priteisto išlaikymo dydį paliekant nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

55. Ieškovas byloje sumokėjo 220 Eur dydžio žyminį mokestį (2024-04-30 109,00 Eur mokėjimas ir 2024-05-16 – 111,00 Eur mokėjimas). Ieškovas taip pat nurodė patyręs 2 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovo atlygintinos išlaidos sudaro 2 520 Eur.

56. Atsakovė byloje nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista, taip pat atsakovei bylos dalyje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal pateiktą VGTPT pažymą siekia – 583,84 Eur (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vėliau atsakovę atstovavo advokatas, už kurio teisinę pagalbą atsakovė sumokėjo 1 000,00 Eur (2024-12-30 – 100 Eur mokėjimas ir 900,00 Eur mokėjimas). Iš viso atsakovės atlygintinos išlaidos sudaro 1 000,00 Eur, bei valstybės patirtos išlaidos – 583,84 Eur ir žyminis mokestis mokėtinas už priešieškinį – 128,00 Eur (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo).

57. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo įvertina, kad byloje buvo reiškiamas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, šalių pateiktos išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų dydžių.

58. Teismo vertinimu, ieškinys ir priešieškinis tenkinti 40:60 proc. santykiu atsakovės naudai (netenkinus ieškovo prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei netenkinus atsakovės reikalavimo dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo), o dėl kitų reikalavimų – bendravimo su vaiku tvarkos – iš dalies, labiau tenkint ieškovo teismo posėdyje išsakytą poziciją). Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2 520,00 Eur x 40 proc. = 1 008,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 1 000 x 60 proc. = 600 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš atsakovės ieškovui priteistina 1008,00 – 600,00 = 408,00 Eur.

59. Atsakovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) iš dalies tenkinus ir iš dalies atmetus ieškovo ieškinio ir kitus atsakovės priešieškinio reikalavimus, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 128 Eur x 60 proc. = 76,80 Eur dydžio žyminis mokestis ir 583,86 Eur x 60 proc. = 350,30 Eur už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 111 Eur x 40 = 44,40 Eur dydžio žyminis mokestis ir 583,86 Eur x 40 proc. = 233,54 Eur už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį ir atsakovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2023 m. gegužės 16 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3171-344/2023 patvirtintos taikos sutarties 6 punktą ir nustatyti tokią ieškovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra A. K., gim. 2018 m. spalio 24 d. a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1) Tėvas G. K. bendrauja su dukra dvi savaites iš eilės, paimdamas dukrą A. K., gim. 2018 m. spalio 24 d., pirmadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir atvesdamas dukrą po dviejų savaičių pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą, iš kurios pirmadienį, po ugdymo veiklos, dukrą pasiima vaiko motina K. P., kuri su dukra bendrauja kitas dvi savaites

2) Nelyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. Šv. Kūčių dieną ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. Lyginiais metais Šv. Kalėdų visas šventines dienas dukra praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis.

3) Lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra Naujųjų Metų išvakarėse (t. y. gruodžio 31 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiu 16.30 – 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos buvimo/gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18:00 val. Nelyginiais metais Naujuosius metus dukra praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis.

4) Lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Šv. Velykas, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžindama į jos gyvenamąją antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. Nelyginiais metais Šv. Velykų visas šventines dienas dukra praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis.

5) Motina bendrauja su dukra pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį (Motinos dieną), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo. Jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, motina su dukra bendrauja pasiimdama dukrą iš jos buvimo/gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžindama ją į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.

6) Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) tėvas bendrauja su dukra, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo. Jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, tėvas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos buvimo/gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžindama ją į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.

7) Tėvas du kartus per metus po 14 dienų atostogauja su dukra jos atostogų metu, apie bendravimo datą pranešdamas dukros motinai ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

8) Lyginiais metais per dukros A. K. gimimo dieną (spalio 24 d.), su dukra bendrauja tėvas, o nelyginiais metais per dukros A. K. gimimo dieną (spalio 24 d.), su dukra bendrauja motina..

9) Motina bendrauja su dukra savo gimimo dieną – rugpjūčio 8 d., nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, o tėvas bendrauja su dukra savo gimimo dieną – vasario 26 d., nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo.

10) Vieno iš tėvų bendravimo savaitę šis iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis visiems prieinamomis ryšio priemonėmis tiek kartų, kiek vaikas pageidauja, atsižvelgiant į vaiko interesus, mokymosi ir poilsio režimą, tačiau ne vėliau kaip iki 20 val.

11) Siekiant išvengti tėvų konfliktų ateityje, nustatyti, jog tėvai ne vėliau kaip prieš vieną parą privalo informuoti (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu) vienas kitą apie savo ketinimą bendrauti su dukra;

12) Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu bendrauja vaikas, privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą ugdymo įstaigoje, įprastinėje popamokinėje veikloje, šventėse, gydymo įstaigose ir pan.

13) Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors objektyvių priežasčių tėvo bendravimas su dukra nebus galimas, šalys privalo informuoti vienas kitą elektroniniu laišku arba trumpąja žinute.

14) Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos (ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas) informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą;

15) Esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos.

Priteisti iš atsakovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 408,00 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų 00 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 277,94 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidas. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, vieną iš pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš ieškovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 427,10 Eur (keturių šimtų dvidešimt septynių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, vieną iš pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.