- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-2337-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01399-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Renata Volodko
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- K. P.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) K. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei K. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės K. P. priešieškinį ieškovui G. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties 1 punktą ir nustatyti nepilnametės dukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) jo gyvenamojoje vietoje; nustatyti vaiko motinos K. P. (atsakovės) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, numatant, kad 1) motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama vaiką iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir pristatydama vaiką į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.; 2) motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.; 3) lyginiais metais motina bendrauja su dukra per šv. Kalėdas, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. šv. Kūčių dieną ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną 18.00 val.; nelyginiais metais šv. Kalėdų visas šventines dienas dukra praleidžia su tėvu; 4) nelyginiais metais motina bendrauja su dukra per šv. Velykas, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją šv. Velykų dieną ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną 18.00 val.; lyginiais metais šv. Velykų visas šventines dienas dukra praleidžia su tėvu; 5) motina bendrauja su dukra pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį (Motinos dieną), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžindama ją į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; 6) Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) tėvas bendrauja su dukra, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo; 7) motina du kartus per metus po 14 dienų atostogauja su dukra jos atostogų metu, apie bendravimo datą pranešdama dukros tėvui ne vėliau kaip prieš 2 savaites; 8) motina gali nekliudomai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis (pokalbių programomis, el. paštu, mobiliuoju telefonu ir pan.), atsižvelgiant į vaiko interesus, mokymosi ir poilsio režimą, tačiau ne vėliau kaip iki 20 val.; 9) vaikui susirgus, motina nedelsiant informuoja tėvą apie vaiko ligą ir tariasi su juo dėl gydymo eigos; 10) jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors objektyvių priežasčių motinos bendravimas su dukra nebus galimas, šalys privalo informuoti viena kitą elektroniniu laišku arba trumpąja žinute; 11) pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės nuo ieškinio pateikimo dienos po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros išlaikymui, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove turi bendrą vaiką A. K., kuri šiuo metu gyvena su ieškovu. 2023 m. gegužės 16 d. Telšių apylinkės teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma su motina; iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės; šalys susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovo teigimu, atsakovė netinkamai rūpinasi dukra, be pateisinamų priežasčių neveda dukros į ugdymo įstaigą, ne visada nuveda pas gydytoją, neskiria laiko dukros auklėjimui bei ugdymui, nesidomi dukros pasiekimais, netinkamai ją rengia pagal oro sąlygas. Be to, atsakovė neužtikrino ieškovo teisės bendrauti su dukra, su ja matytis ir praleisti laisvalaikį, prieštaravo dukros bendravimui su jos močiute (ieškovo motina) bei kitais giminaičiais. Ieškovas nurodė, kad nuo 2024 m. balandžio 15 d. dukra gyvena pas jį, nuo teismo nutarties priėmimo dienos praleidžia didžiąją laiko dalį pas ieškovą. Nuo 2022 m. gruodžio mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio dukra gyveno pas ieškovą, o atsakovė su dukra bendravo retai, vidutiniškai 1–2 dienas per mėnesį dukra praleisdavo pas atsakovę. 2022 m. nuo sausio vidurio iki kovo vidurio, nuo birželio mėnesio iki spalio vidurio dukra gyveno pas ieškovą; atsakovė buvo dingusi ir visai nesirūpino dukra, ja net nesidomėjo. Nurodė, kad dirba užsienyje, tačiau kas 2 savaites grįžta į Lietuvą ir praleidžia Lietuvoje dvi savaites. Ieškovas ir jo sutuoktinė pasikeisdami veda vaiką į darželį, o vakare dažniausiai visi kartu grįžta iš darželio namo. Ieškovui išvykus į užsienį, dukra rūpinasi jo sutuoktinė Ž. K. Ieškovo šeimoje auga sūnus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovo sutuoktinės nepilnamečiai vaikai T. ir E. Ieškovo sutuoktinė padeda ieškovui auginti, prižiūrėti bei rūpintis dukra, ji kartu su ieškovo motina dalyvauja darželio šventėse. Ieškovo ir dukros ryšys yra labai glaudus, nes dukra daug laiko praleidžia ieškovo šeimoje. Ieškovas gyvena trijų kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso ieškovo sutuoktinei. Ieškovas akcentavo, kad tinkamai prižiūri, auklėja ir lavina abu nepilnamečius vaikus, jis yra pasiruošęs sudaryti abiem savo nepilnamečiams vaikams puikias gyvenimo sąlygas. Ieškovas teigė, jog neprieštarauja, kad atsakovė bendrautų su dukra, atsakovė galės bendrauti darbo dienomis vakare, savaitgaliais bei per šventes, taip pat ieškovas sudarys galimybę atsakovei bendrauti įvairiomis komunikacijų priemonėmis su vaiku, tačiau siekiant ateityje išvengti konfliktų, prašė patvirtinti ieškovo nurodytą atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad turi nuolatinį darbą, uždirba pakankamai lėšų ir gali teikti išlaikymą abiem savo nepilnamečiams vaikams. Nors dukra A. didžiąją laiko dalį praleidžia pas ieškovą, ieškovas moka atsakovei po 200 Eur kiekvieną mėnesį. Ieškovas visiškai išlaiko dukrą, kuri gyvena pas jį. Atsakovė prie dukros išlaikymo neprisideda. Be to, atsakovė gauna vaiko pinigus ir net nesumoka už dukros ugdymo įstaigą nustatyto mokesčio. Ieškovas yra pasiruošęs skirti didesnę dalį vaikų išlaikymui, todėl pakaktų, jeigu atsakovė prisidėtų prie nepilnamečio vaiko išlaikymo po 250 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė K. P. pateikė priešieškinį ir atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškovo ieškinį atmesti; pakeisti 2023 m. gegužės 16 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 punktą ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, numatant, kad: 1) tėvas, būdamas Lietuvoje, bendrauja kas antrą savaitgalį; tėvas vaiką pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; apie savo planuojamą grįžimą tėvas praneša atsakovei prieš 14 dienų; 2) tėvas du kartus per kalendorinius metus bendrauja su dukra vaiko ir jo paties atostogų metu po 2 savaites; tėvas vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo atitinkamos atostogų pirmosios dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką atsakovei vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje atitinkamos paskutinės atostogų dienos 18.00 val.; apie vaiko pasiėmimą atostogoms tėvas privalo atsakovę informuoti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų; 3) tėvas bendrauja su dukra nelyginiais metais per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas; tėvas vaiką pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10.00 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną 18.00 val.; 4) tėvas bendrauja su dukra lyginiais metais Naujųjų Metų išvakarėse (t. y. gruodžio 31 d.); tėvas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val.; 5) tėvas bendrauja su dukra lyginiais metais per šv. Velykas; tėvas pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną 18.00 val.; 6) tėvas bendrauja su vaiku lyginiais, o mama nelyginiais metais per vaiko gimimo dieną; 7) tėvas bendrauja su vaiku per Tėvo dieną, t. y. birželio pirmą sekmadienį; 8) Motinos dieną, t. y. pirmą gegužės sekmadienį, vaikas bendrauja su mama; 9) tėvas bendrauja su vaiku per savo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), o mama bendrauja (duomenys neskelbtini); 10) tėvai privalo iš anksto informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerių ir kitų kontaktų pasikeitimus; 11) tėvo ir dukters bendravimas galimas ir kitu, iš anksto tėvų suderintu laiku. Atsakovė taip pat priešieškiniu prašė pakeisti Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktą ir priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo priešieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį, nesutikdama su reikalavimu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, akcentavo, kad vaikas nuo pat gimimo gyveno su atsakove ir nėra pagrindo gyvenamosios vietos keisti. Vaikas yra pripratęs prie savo aplinkos, turi artimą ryšį su mama, ja yra tinkamai rūpinamasi ir sudaromos sąlygos visapusiškam vystymuisi. Teigė, jog ieškinyje klaidingai nurodoma, kad dukra gyvena su tėvu. Ji gyvena su mama, kuriai yra ir visa atsakomybė dėl vaiko ugdymo ir auklėjimo. Tuo tarpu ieškovas neteikė ir priteisto išlaikymo. Pažymėjo, kad vaikui pas atsakovę yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, rūpinamasi jos ugdymu bei sveikata. Mergaitė yra vedama į darželį (nėjo tik per vasaros atostogas arba susirgus), mama stengiasi kiek įmanoma geriausiai atliepti vaiko poreikius. Tam padeda ir socialinė darbuotoja. Anot atsakovės, ieškovas netinkamai rūpinasi dukra, nesilaiko net elementarių higienos normų – dukra iš tėvo grįžta netvarkinga, nekirptais nagais, o pastarąjį kartą grįžo net su utelėmis galvoje. Teigė, kad būnant su vaiku, ieškovas vartoja alkoholį. Atsakovė nurodė, kad neturi įsiskolinimo darželiui, dalyvauja jame organizuojamose šventėse, domisi dukters kiekviena diena. Šalys žodžiu buvo sutarusios, kad ieškovas mokės už vaiko darželį, tačiau nieko neįspėjęs šio susitarimo nevykdė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas dirba užsienyje ir ten praleidžia didžiąją laiko dalį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pats ieškovas net negalėtų auginti dukters, susidarytų situacija, kad nepilnametė turėtų gyventi su kitais asmenimis, o jos įstatyminis atstovas būtų kitoje šalyje. Atsakovės žiniomis, ieškovas 2023 m. kurį laiką (apie pusmetį) buvo išsiskyręs su savo dabartine sutuoktine. Būdamas vienas, ieškovas su vaiku nesiekė bendrauti. Kyla abejonė, ar jo noras būti su vaiku nėra nulemtas tik jo antros pusės. Mano, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos keisti nėra pagrindo ir poreikio. Atsakovė nurodė, jog sutinka, kad kyla ginčai dėl vaiko ir tėvo bendravimo, tačiau tai nėra vien atsakovės kaltė. Ieškovas nėra linkęs tartis dėl bendravimo laiko, nori, kad būtų viskas pagal jį, o pasiekus susitarimą – jo nesilaiko (pavyzdžiui, ne kartą yra buvę, kad pasiima vaiką ir sutartą dieną nenori grąžinti, manipuliuoja vaiku, kad norėtų ilgiau su juo pasilikti). Atsakovės nuomone, toks elgesys nepilnametei dukrai nesukuria stabilumo ir užtikrintumo, todėl susitarimai turėtų būti vykdomi ir aiškūs jų dukrai. Atsakovė nurodė, kad nesiekia sudaryti kliūčių bendravimui, tačiau mano, kad bendravimo tvarka turėtų būti konkreti, prašė patvirtinti jos nurodytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką. Nurodė, jog teismui tenkinus ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos, atsakovė pageidautų darbo dienomis dukrą pasiimti iš ugdymo įstaigos, o ne ieškovo namų. Nurodė, jog kadangi nesutinka, jog dukters nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, atitinkamai nesutinka ir su reikalavimu dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo. Taip pat akcentavo, kad nuo 2023 m. gegužės 16 d. Telšių apylinkės teismo nutarties priėmimo praėjo beveik 1,5 metų; padidėjo vaiko poreikiai, pabrango prekės ir paslaugos. Vaiko pilnaverčiam išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia virš 500 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad viena pati yra nepajėgi vaiko išlaikyti, o ieškovo skiriamos sumos neužtenka, todėl mano, kad atsakovas turėtų prisidėti po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
5. Ieškovas atsiliepime į pateiktą priešieškinį su atsakovės reikalavimais nesutiko ir prašė priešieškinį atmesti, o ieškovo ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad atsakovės reikalavimai neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovas laikėsi savo pozicijos, jog atsakovė netinkamai rūpinasi dukra, todėl be pateisinamų priežasčių ir nepranešus ieškovui keičia dukros ugdymo įstaigą, ne visada nuveda dukrą pas gydytoją, neskiria laiko dukros auklėjimui bei ugdymui, nesidomi dukros pasiekimais. Be to, buvo atvejis, kai atsakovė dukrą atvežė ieškovui utėlėtais plaukais. Šią (past. 2024 m.) vasarą ieškovas ilgą laiką praleido Lietuvoje, tad dukra pas jį gyveno ir tik prieš rugsėjo 1-ąją atsakovė pasiėmė dukrą ir paprieštaravo, kad ieškovas dukrą išlydėtų iš savo namų į mokyklą. Atsakovei yra teikiama atvejo vadyba, tuo tarpu ieškovas tenkina dukros ne tik būtinuosius poreikius, tačiau stengiasi su dukra turiningai praleisti laiką tiek namuose, tiek įvairiose išvykose. Pažymėjo, kad padėtis šiek tiek gerėja, tačiau ne tokiu greičiu, kaip norėtųsi, nes dukra auga, jos pažintiniai ir edukaciniai poreikiai didėja, o atsakovė negeba jų tinkamai atliepti. Atkreipė dėmesį į VTAS pateiktą išvadą. kurioje nurodyta, kad 2023 m. kovo 7 d. lankantis vaiko gyvenamojoje vietoje, vaikas buvo su pižama, be kojinių; skundėsi, jog jai šalta. Specialistai pastebėjo, kad vaiko rūbeliai nešvarūs. Vaikas specialistui paaiškino, kad mamos namuose dažniausiai žaidžia kompiuteriu, nes ateina mamos draugės ir tada jos rūko. Todėl, ieškovui sužinojus, jog pas atsakovę renkasi draugės, yra rūkoma, vartojamas alkoholis, jis pradėjo labiau rūpintis dukra, dažniau ją pasiimti pas save ir kuo ilgiau pabūti Lietuvoje. VTAS duomenimis, atsakovė tik iš dalies vykdė su VTAS specialistais susitartus įsipareigojimus: vengė bendrauti su socialine darbuotoja, namuose trūksta švaros ir tvarkos, namuose nėra nustatyta taisyklių, struktūruotos aplinkos, todėl ieškovas darė išvadą, kad atsakovė negeba įsisavinti mokymų medžiagos, nebendradarbiauja ir neturi pakankamai įgūdžių prižiūrėti ir rūpintis dukra. 2023 m. spalio 16 d. atsakovė negebėjo užtikrinti ieškovo bendravimo su dukra, nors mergaitė labai norėjo bendrauti su tėčiu. Ieškovui sureagavus, atsakovė uždraudė dukrai bendrauti su ieškovu. Dėl nusikalstamos veikos, atsakovės bute buvo atliekama krata ir ji gyveno močiutės namuose. Nusikalstamą veiką įvykdė atsakovės draugas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ieškovui iki ieškinio pateikimo dienos nerūpėjo dukros gerovė, jog jis nesidomėjo ir nesikonsultavo su teisininkais, kaip išspręsti iškilusiais problemas. Nurodė, kad nuo 2024 m. vasario 22 d. dukra gyveno pas ieškovą. Ieškovas teigė, jog supranta, kad dukrai reikalingas bendravimas su motina, tad jis neprieštarauja, jeigu atsakovė pasiima dukrą ir ji ten pabus kurį laiką. Kai dukra pageidauja, ji vėl atvyksta gyventi pas ieškovą. Taip pat nurodė, kad atsakovė gauna valstybės mokamą paramą vaiko pinigais, kurios pagal susitarimą ji turi sumokėti už vaiko lankomą darželį. Daug mėnesių atsakovė nesilaikė šio susitarimo, tačiau pastaruoju metu jai sumokėti padeda socialinė darbuotoja. Pažymėjo, kad ieškovas yra pasiruošęs pakeisti darbo vietą ir grįžti dirbti į Lietuvą, kad galėtų kasdien auginti, prižiūrėti ir auklėti savo dukrą. Tačiau kol atsakovė epizodiškai pasiima dukrą pas save, jis pagal atskirą susitarimą su darbdaviu vis išvyksta padirbėti į užsienį, kad uždirbti šeimai pajamas. Ieškovas tinkamai prižiūri, auklėja ir lavina abu nepilnamečius vaikus, deda visas pastangas, kad jie augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų dorais žmonėmis. Ieškovas yra sukūręs abiem savo nepilnamečiams vaikams puikias gyvenimo sąlygas, tad gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu geriausiai užtikrintų nepilnametės dukros interesus. Nurodė, kad jam nėra aktuali priteistina suma iš atsakovės, nes jis yra pasiruošęs skirti didesnę dalį pajamų dukros išlaikymui nei atsakovė. Be to, paaiškėjus aplinkybei, jog atsakovė laukiasi, savaime suprantama, kad jos finansinės galimybės sumažės, nes ji turės prisidėti prie dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidų. Nurodė, jog neprieštarautų ir sutiktų, kad iš atsakovės būtų priteista simbolinė vaiko išlaikymui suma, nes jis supranta, jog atsakovės padėtis materialiai nėra stabili.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS, Skyrius) pateikė byloje išvadą. Nurodė, kad atsakovės šeima Skyriui žinoma nuo 2023 m. kovo 6 d., kai buvo gautas pranešimas, kad atsakovė netinkamai rūpinasi mažamete dukra, namuose vartojami alkoholiniai gėrimai, neužtikrinamas sistemingas dukters ugdymas. Nuo 2023 m. kovo 13 d. atsakovės šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė tik iš dalies įvykdė susitartus įsipareigojimus; neįgyvendintos priemonės: vengia bendrauti su socialine darbuotoja; namuose trūksta tvarkos ir švaros; namuose nėra nustatyta taisyklių, struktūruotos aplinkos; priimtas sprendimas tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinių paslaugų teikimą. 2023 m. spalio 13 d. Skyriuje gautas pranešimas, kuriame nurodoma, jog atsakovė nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. neleidžia ieškovui bendrauti su dukra, neužtikrina tinkamos dukters sveikatos priežiūros, namuose yra vartojami alkoholiniai gėrimai. 2023 m. spalio 16 d. atlikto situacijos vertinimo metu nustatyta, kad atsakovė neužtikrina dukters ir tėvo bendravimo, šiuo metu gyvena močiutės namuose, nes dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jį negali patekti į butą, bute buvo atliekama krata. Nusikalstamą veiką įvykdė jos draugas, tuo metu ji buvo girta, alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 1,91 promilės girtumas. 2024 m. vasario 22 d. Skyriuje gautas pranešimas, jog atsakovė neužtikrina tinkamos dukters priežiūros, t. y. vaikas aprengtas ne pagal sezoną, bando suvaržyti ieškovo bendravimą su dukra. 2024 m . vasario 23 d. Skyriuje buvo gautas atsakovės skundas, kuriame ji teigė, kad dukrai būnant pas ieškovą, jis 2024 m. vasario 20 d. neužtikrino jos ir dukters bendravimo, galimai buvo neblaivus ar vartoja narkotines medžiagas. 2024 m. vasario 22 d. Skyriaus specialistai bendravo su nepilnamete A. K. Mergaitė pokalbio metu nurodė, kad dabar gyvena pas tėtį, jai labai patinka su tėčiu, su mama sutaria gerai, būdama pas mamą, gali bendrauti su tėčiu. 2024 m. vasario 28 d. Skyriuje gautas pranešimas, kad atsakovė naudoja fizinį smurtą dukters atžvilgiu. 2024 m. vasario 29 d. Skyriaus specialistai bendravo su vaiku, kuris pokalbio metu nurodė, kad kilusio konflikto metu dėdė (atsakovės draugas) jai trenkė į pilvo sritį. Atlikto vertinimo metu nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaiko atstovui pagal įstatymą sutikus su vaiko laikinosios apsaugos priežiūros priemonės taikymu priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinąją priežiūrą prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje. 2024 m. balandžio 2 d. Skyriuje gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes atlikto tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, kad mažametės atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas. 2024 m. balandžio 3 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu įvertinus, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje nenustatyta grėsmių nepilnamečio vaiko saugumui bei išnykus priežastims, dėl ko buvo taikyta vaiko laikinoji priežiūra, priimtas sprendimas nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą, vaiką grąžinti auginti mamai. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo VTAS nurodė, kad ieškovas nepateikė pagrįstų duomenų, kad vaiko nustatyta gyvenamoji vieta su mama yra nesaugi, kelianti realią grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei.
Šalies argumentai
7. Ieškovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jį ir dukrą sieja stiprus ryšys. Yra pasiryžęs grįžti ir dirbti Lietuvoje. Jei būtų tenkintas jo ieškinys, keistų darbovietę, kad visada būtų Lietuvoje. Taip pat sutiktų, kad dukra su juo ir atsakove bendrautų po lygiai. Dukros gyvenamąją vietą nori pakeisti, dėl kliūčių bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis. Kai jis su atsakove pasirašė taikos sutartį 2023 m. gegužės 16 d., pagal kurią dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, socialinės paslaugos atsakovės šeimai jau buvo teikiamos. Šiuo metu jis dvi savaites būna Lietuvoje ir dvi savaites užsienyje. Dukra visada būna su juo, kai jis būna Lietuvoje, ir su mama (atsakove), kai jis būna išvykęs. Taip bendrauja jau kurį laiką. Vasarą jis Lietuvoje buvo ilgiau, tai du mėnesius per vasaros atostogas dukra buvo su juo. Atsakovei paprašius, visada dukrą išleisdavo pas ją. Lietuvoje buvo grįžęs nuo spalio 9 d. iki spalio 28 d (past. 2024 m.) ir spalio 28 d. dukrą atidavė mamai ir apie 15 dienų dukra buvo su juo. Su dukra bendraudavo ir nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau atsakovė nebesutiko, todėl prašė pagalbos socialinių darbuotojų. Paskutinį kartą į socialinius darbuotojus kreipėsi dėl dukros gyvenamosios vietos įvertinimo atsakovės namuose, nes dukra sakė, kad neturi kur maudytis, o atsakovė nebendraudavo, tada vaiko teisių pažeidimas nebuvo nustatytas. Jis su dukra važiuoja prie jūros, ežerų, lankosi žaidimų kambariuose. Norėjo vykti į Latviją, bet dukra neturi paso, o atsakovė nesutiko dukrai sutvarkyti asmens dokumentų. Jo šeimoje be A. auga dar trys vaikai. Šiuo metu gyvena sutuoktinei priklausančiame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Jam priklausiusį butą pardavė ir ketina įsirengti namą. Mano, kad dukrai gyventi su atsakove nesaugu, sutuoktinės sugyventinis teisiamas už žmogžudystę, dukra pasakojo, kad jai buvo trenkęs į pilvą. Mano, kad dukrai netinkamos gyvenimo sąlygos pas atsakovę, yra rūkoma, geriama. Vienu metu dukra buvo paimta iš atsakovės ir dukra laikinai apie pusantro mėnesio gyveno pas jo mamą, nes jis buvo išvykęs, tačiau tyrimas tada buvo nutrauktas. Jam ne visada pavyksta susitarti su atsakove dėl bendravimo su dukra. Atsakovei bendrauti su dukra niekada nekliudo. Dukra lanko darželį (duomenys neskelbtini), jis (ieškovas) lankosi darželio šventėse, bendrauja su auklėtojomis, dalyvauja susirinkimuose. Darželio auklėtoja jam buvo sakiusi, kad dukra ne visada buvo į darželį atvedama tinkamais rūbais, per trumpos kelnės, aprengta rūbais ne pagal sezoną. Ne kartą jai sakė, kad dukra apsirengusi per šaltai, netinkamai. Dabar situacija, padedant socialinėms darbuotojams, pasikeitusi. Jis pinigų iš atsakovės neprašo, jam užtektų ir 50 Eur, nori, kad dukra gyventų su juo. Nurodė, kad ir sutuoktinė nori, kad jo dukra gyventų jų šeimoje. Dukra gerai sutaria ir su kitais jų šeimoje augančiais vaikais. Dukra jo sutuoktinę vadina mama, tačiau atsakovė dukrai to neleidžia. Jis dirba užsienyje, jo lėšų pakanka šeimai išlaikyti, mano, kad gebėtų rūpintis šeima ir jeigu dirbtų Lietuvoje. Šiuo metu per mėnesį uždirba pagal dirbtą laikotarpį. Išlaikymą dukrai pagal jų sudarytą taikos sutartį teikia kiekvieną mėnesį. Dukra buvo kelis kartus perrašyta į (duomenys neskelbtini) darželį, vėliau į (duomenys neskelbtini) darželį, vėliau vėl keitė į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini). Praeitus metus vis kaupėsi skolos už darželį, tai mokėdavo ir jis, ir jo mama. Kažkada dukrai susirgus, nepavykus susisiekti su atsakove, nežinojo, kur dukra registruota, todėl dukrą užrašė į kitą gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Medicinine pažyma darželiui rūpinasi atsakovė. Šiuo metu (2025 m. kovo 27 d.) vis dar dirba toje pačioje įmonėje, o dėl darbo į užsienį paskutinį kartą buvo išvykęs sekmadienį prieš tris savaites ir grįžo šį sekmadienį.
8. Ieškovo atstovė advokatė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti, o atsakovės pateiktą priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad siekė su atsakove tartis dėl dukros gyvenamosios vietos, norėjo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta po lygiai su ieškovu ir atsakove, po dvi savaites, tačiau šalims susitarimo pasiekti nepavyko. Pažymėjo, kad šalių dukrai neturint paso ir vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, ieškovas su dukra negali vykti atostogauti į užsienį ir pats negali pasirūpinti dukros asmens dokumentu.
9. Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikė priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad gimus dukrai, ieškovas dukra nesirūpino ir prisidėdavo tik pinigais; jam rūpėdavo tik draugai, alkoholis; išvažiuodavo pusei metų į užsienį ir grįždavo po dvi savaites. Dukra rūpinosi tik viena. Ne visada pavyksta jiems susitarti dėl dukros paėmimo ir atidavimo. Dabar vasarą dukra daugiau laiko leido pas ieškovą, norint pačiai dukrai. Kai dukra leidžia laiką su ieškovu, su dukra bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis. Nesutinka, kad su ieškovu ir ja dukra bendrautų po lygiai, nes tarp jų dėl to nuolat kyla konfliktai. Kai išsiskyrė, ji išėjo gyventi pas mamą. Ieškovas su dukra bendraudavo per jos mamą, nes dėl konfliktų nenorėdavo bendrauti. Jai pačiai išvykus į (duomenys neskelbtini) dukra rūpinosi jos mama. Išsiskyrus ieškovas dukrą pasiimdavo savaitgaliais, jai išvykus į (duomenys neskelbtini), bendraudavo dažniau. Dabar ieškovas ir ji su dukra bendrauja po lygiai, po dvi savaites. Šiuo metu dukra gyvena su ja (duomenys neskelbtini), sugyventiniui priklausančiame dviejų kambarių bute. Šiuo metu butą remontuoja. Dukra turi atskirą kambarį, yra visi būtini baldai, spinta, rašomasis stalas. Ji yra dirbanti, gauna minimalų darbo užmokestį. Kol ieškovas išvykęs, dukra būna su ja, o kai grįžta, su ieškovu. Socialinės paslaugos jai pradėtos teikti 2023 m. kovo mėn., kai kažkada bandė skambinti dukrai, bet nepavyko. Nuėjo iki ieškovo gyvenamosios vietos, beldė į duris, bet jų niekas neatidarė; ir kitą dieną buvo pranešta policijai, kad ji neva spardė duris, bet ji durų nespardė, tik norėjo dukrai perduoti telefoną. Kitą kartą, kai buvo atvykusi socialinė darbuotoja, ji su dukra ilgai miegojo ir dukra buvo su pižama ir basomis kojomis. Taip pat kartą buvo nustatyta, kad dukra atėjo su per šiltais batais. Dėl smurto prieš dukrą pranešimo, tyrimas buvo nutrauktas, nes įvykio nebuvo. Dukra su jos sugyventiniu gerai sutaria, tarp jų gražus ryšys. Dukra šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) darželį. Dukros darželį keitė, kai kilo konfliktas su ieškovu, kai jis pranešė, jog auklėtojos, kitos vaikų mamos sakė, kad dukra aprengta netinkamai. Dukra turi (duomenys neskelbtini), kuris kartais paūmėja. Asmens dokumento imti dukrai nenori, nes nepasitiki ieškovu, jis, kai jie gyveno kartu, vartodavo alkoholį, narkotines medžiagas; mano, kad gali atostogauti ir Lietuvoje, nenori, kad dukra vyktų su juo į užsienį. Tada perrašė į (duomenys neskelbtini) darželį ir apie tai ieškovui pranešė žinute. Kai dukra laikinai buvo apgyvendinta ieškovo motinos gyvenamojoje vietoje, su dukra bendravo nuotolinio ryšio priemonėmis. Dukra jai buvo grąžinta po mėnesio. Dukra mėgsta žaisti lauke, žaidimų aikštelėje. Ji moka už dukros darželį, dalyvauja dukros darželio veikloje, domisi jos pasiekimais, dalyvavo kartu su dukra pyragų dienoje. Šiuo metu socialinės paslaugos teikiamos dėl tarp jų kylančių nesutarimų dėl bendravimo su dukra.
10. Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti, papildomai nurodydamas, kad ieškovė gebės tinkami rūpintis dukra, nes nuo dukros perdavimo tėvui, pažeidimų atsakovės šeimoje nenustatyta.
11. Išvadą teikiančios institucijos VTAS atstovas teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą ir nurodė, kad socialinės paslaugos atsakovės šeimoje pradėtos teikti gavus pranešimą apie vaiko teisių pažeidimus atsakovės šeimoje. Specialistams išklausius nepilnamečio vaiko nuomonę, vaikas visada nurodydavo, kad myli tiek tėtį, tiek mamą. Taikant atvejo vadybą, nustatyta, kad atsakovė sudaro kliūtis ieškovui bendrauti su dukra, dėl ko nustatytas administracinis teisės pažeidimas ir atsakovei skirta bauda. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, nustatytas poreikis socialines paslaugas teikti abiem iš tėvų, siekiant užtikrinti ieškovo ir dukros bendravimą, šalių bendradarbiavimą dėl bendravimo su vaiku. 2024 m. vasario 29 d. gavus ieškovo pranešimą apie galimą atsakovės sugyventinio smurto atvejį vaiko atžvilgiu, buvo atliekamas tyrimas, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Pradėjus tyrimą, vaikas buvo paimtas iš atsakovės šeimos ir perduotas ieškovo motinai, o nenustačius vaiko teisių pažeidimo, vaikas grąžintas atsakovei. Šiuo metu vienintelė problema, dėl kurios šalims teikiamos socialinės paslaugos, tai tarp tėvų kylantys konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovės šeimoje kilo problemų dėl vaiko priežiūros, pradžioje ji vengė bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, tačiau nuo 2023 m. spalio mėn. atsakovės elgesys pasikeitė, šiuo metu ji tinkamai rūpinasi dukra, jos gyvenamojoje vietoje užtikrintos saugios ir tinkamos sąlygos dukrai vystytis ir augti. Specialistų vertinimu, tinkamos sąlygos dukrai augti sudarytos tiek ieškovo, tiek ir atsakovės šeimoje, tačiau ieškovo ir atsakovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos neatitinka vaiko interesų, nepagrįstai ribojamas tėvų bendravimas su vaiku, be to, šiuo metu tarp šalių jau egzistuoja susiformavusi bendravimo su vaiku tvarka, dėl to mano, kad vaiko interesus labiausiai atitiktų šiuo metu nusistovėjusi bendravimo tvarka, kai vaikas su kiekvienu iš tėvų bendrauja po lygiai. Nemato pagrindo, dėl kurio reikėtų keisti šiuo metu nusistovėjusią šalių bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėjo, kad šiuo metu vaiko gyvenimo sąlygos atsakovės šeimoje dar geresnės, nei kad buvo 2023 m., kai šalys tarpusavyje susitarė dėl dukros gyvenamosios vietos 2023 m. gegužės mėn. Pasisakant dėl išlaikymo dydžio, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė, mano, kad būtų pagrindas priteisti iš ieškovo didesnį išlaikymą vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Telšių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė pakeisti 2023 m. gegužės 16 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3171-344/2023 patvirtintos taikos sutarties 6 punktą bei nustatyti tokią ieškovo G. K. bendravimo su dukra A. K. tvarką, pagal kurią: 1) tėvas bendrauja su dukra dvi savaites iš eilės, paimdamas dukrą pirmadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir atvesdamas dukrą po dviejų savaičių pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą, iš kurios pirmadienį, po ugdymo veiklos, dukrą pasiima vaiko motina, kuri su dukra bendrauja kitas dvi savaites; 2) nelyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. šv. Kūčių dieną ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną 18.00 val. Lyginiais metais šv. Kalėdų visas šventines dienas dukra praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis; 3) lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra Naujųjų Metų išvakarėse (t. y. gruodžio 31 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiu 16.30 – 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos buvimo/gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val. Nelyginiais metais Naujuosius metus dukra praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis; 4) lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per šv. Velykas, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmąją šv. Velykų dieną ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną 18.00 val. Nelyginiais metais šv. Velykų visas šventines dienas dukra praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis; 5) motina bendrauja su dukra pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį (Motinos dieną), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo. Jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, motina su dukra bendrauja pasiimdama dukrą iš jos buvimo/gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžindama ją į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; 6) Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) tėvas bendrauja su dukra, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo. Jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, tėvas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos buvimo/gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžindama ją į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; 7) tėvas du kartus per metus po 14 dienų atostogauja su dukra jos atostogų metu, apie bendravimo datą pranešdamas dukros motinai ne vėliau kaip prieš 2 savaites; 8) lyginiais metais per dukros gimimo dieną, su dukra bendrauja tėvas, o nelyginiais metais per dukros gimimo dieną, su dukra bendrauja motina; 9) motina bendrauja su dukra savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, o tėvas bendrauja su dukra savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo; 10) vieno iš tėvų bendravimo savaitę šis iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis visiems prieinamomis ryšio priemonėmis tiek kartų, kiek vaikas pageidauja, atsižvelgiant į vaiko interesus, mokymosi ir poilsio režimą, tačiau ne vėliau kaip iki 20 val.; 11) siekiant išvengti tėvų konfliktų ateityje, nustatyti, jog tėvai ne vėliau kaip prieš vieną parą privalo informuoti (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu) vienas kitą apie savo ketinimą bendrauti su dukra; 12) tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu bendrauja vaikas, privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą ugdymo įstaigoje, įprastinėje popamokinėje veikloje, šventėse, gydymo įstaigose ir pan.; 13) jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors objektyvių priežasčių tėvo bendravimas su dukra nebus galimas, šalys privalo informuoti viena kitą elektroniniu laišku arba trumpąja žinute; 14) pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos (ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas) informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą; 15) esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos. Be to, teismas nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovui G. K. 408,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės į valstybės biudžetą – 277,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo į valstybės biudžetą – 427,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
12.1. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertino byloje esančius duomenis, tarp jų šalių pozicijas, VTAS pateiktus duomenis, ir kt., bei nurodė, kad atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Teismas vertino, jog bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu abu tėvai deda pastangas maksimaliai bendrauti su dukra. Tuo tarpu, liudytojų parodymais nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme, visapusiškai tinkamos, rūpestingos dukros priežiūros neužtikrino nė vienas iš tėvų, teismo posėdžio metu liudytojai, iš kurių ir A. M. (ieškovo motina) ir A. B. (atsakovės motina) nurodė, kad mažametė ne kartą buvo atsakovės paliekama auginti močiutėms net ir ilgesniam laikui. Teismas nustatė, kad šiai dienai vaiko ryšys su abiem tėvais yra glaudus, abipusis, vaikas nori bendrauti su abiem tėvais. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu kiekviena iš šalių su dukra bendrauja po lygiai – vaiko tėvui dvi savaites būnant Lietuvoje dukra nuolat bendrauja su juo jo gyvenamojoje vietoj, o ieškovui (tėvui) išvykus dėl darbo į užsienio valstybę, dukra dvi savaites nuolat bendrauja su motina (atsakove). Byloje taip pat nustatyta, kad abiejų šalių gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos dukrai vystytis ir augti, abu tėvai rūpinasi vaiku, tačiau dėl nuolatinių ir užsitęsusių abiejų šalių tarpusavio nesutarimų, ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kyla grėsmė ir vaiko, kuris aiškiai nurodė, kad jam abu tėvai yra svarbūs, interesams, dėl ko socialinės paslaugos ir buvo teikiamos šalims. Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek atsakovė užtikrina nuolatinį dukros rūpestį ir priežiūrą, tiek ir ieškovas. Vertinant jos pastangas ir galimybes užtikrinti dukros interesus, byloje nepateikta duomenų, kad ji vestų netinkamą gyvenimo būdą, turėtų žalingų įpročių ar veiktų priešingai vaiko interesams, jų neužtikrintų. Atliekant socialinį darbą su atsakovės šeima, nėra nustatytų duomenų, kad ji netinkamai vykdytų savo, kaip motinos pareigas; ar veikimu/neveikimu pažeistų vaiko teises ir teisėtus jo interesus. Teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, itin svarbiu laikytinas vaiko kasdienės priežiūros ir stabilumo kriterijus. Teismas be kita ko vertino, kad atsakovo darbo grafikas – dvi savaites dirbant užsienio valstybėje ir dvi savaites būnat Lietuvoje, kelia klausimų dėl vaiko kasdienės priežiūros ir stabilumo, o ieškovo ketinimas keisti darbo vietą, šiai dienai objektyviais duomenimis nepagrįstas. Teismas pripažino, kad ieškovas, pateiktais duomenimis, yra atsakingas tėvas, neabejotina ir nuolat sugebėtų tinkamai pasirūpinti dukra, jos buitiniais ir fiziologiniais poreikiais, atlieptų emocinius poreikius, užtikrintų turiningą, aktyvų laisvalaikį, ką šiuo metu ir vykdo ieškovas, tuo laikotarpiu kai šalių dukra leidžia laiką kartu su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje, tačiau teismo vertinimu, jo esamas darbo grafikas, nesant faktinių duomenų apie ieškovo darbo vietos pokyčius, kelia riziką, dėl vaiko nuolatinės priežiūros užtikrinimo, stabilumo, saugumo jausmo formavimo. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), vaikui išreiškus nuomonę, kad jai patinka gyventi tiek su tėčiu, tiek ir su mama, nustačius, kad atsakovas dirba kintančiu, paties suplanuotu grafiku ir dėl darbo dvi savaites būna Lietuvoje, o dvi savaites užsienio valstybėje, situacijai dėl ieškovo darbo vietos bylos nagrinėjimo metu esant nepakitusiai, nesant duomenų, kad vaiko motina iš esmės neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti vaiko poreikiais, nesant surinktų išsamių vienareikšmių įrodymų, kad atsakovės namuose mažametei šalių dukrai yra nesaugu ir įvertinus tai, kad prie dukros tinkamos priežiūros, turiningo laisvalaikio aktyviai prisideda ir vaiko tėvas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tikslinga šalių dukros gyvenamąją vietą palikti nepakeistą – atsakovės gyvenamojoje vietoje. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetus, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės.
12.2. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teismas atkreipė dėmesį, kad dar iki bylos nagrinėjimo teisme, nepaisant tarp šalių kylančių nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, tarp šalių susiformavo bendravimo su vaiku tvarka, kai abi iš šalių su dukra bendrauja po lygiai, t. y. ieškovui dėl darbo būnant išvykus į užsienio valstybę šalių dukra būna kartu su mama, o ieškovui leidžiant laiką Lietuvoje – dukra laiką leidžia su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje. Anot teismo, tai liudija tam tikrą šalių gebėjimą tartis, nepaisant tarpusavio konfliktų ir sunkumų, dėl vaiko atidavimo/pasiėmimo vienas kitam. Teismas nurodė, kad byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir dukros susiformavęs glaudus ir artimas tarpusavio ryšys, ką patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai. Nustatyta, kad ieškovas aktyviai dalyvauja dukros gyvenime, domisi jos pasiekimais ugdymo įstaigoje, rūpinasi tinkama apranga, kilus nesklandumams, siekia užtikrinti ir atsakovės rūpinimąsi dukra, užtikrina tinkamą dukros sveikatos priežiūrą. Ieškovo pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad jis užtikrina dukrai turiningą ir įvairų laisvalaikį, kartu leidžia vasaros atostogas, rūpinasi vaiko poreikiais, atsižvelgia į dukros pomėgius. Teismas nurodė, kad esant minėtoms aplinkybėms, atsižvelgus į VTAS pateiktą nuomonę, nesant byloje duomenų, kad ieškovo bendravimas su dukra kenktų dukros interesams, tokių duomenų neteikiant bei nenurodant ir atsakovei, atsižvelgus į tai, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė gyvena tame pačiame mieste, netoli vienas kito, dukra lanko ugdymo įstaigą, kuri patogiai pasiekiama abiem iš šalių, taip pat įvertinus tai, kad šalių dukra taip pat išreiškė nuomonę, kad jai patinka gyventi ir su tėčiu, ir su mama, atsižvelgus į šiuo metu tarp šalių susiklosčiusią bendravimo su vaiku tvarką, teismas sprendžia, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po dvi savaites su kiekvienu jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų tarpusavio nesutarimams, užtikrins tinkamą vaiko emocinę savijautą ar eliminuos pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Todėl teismas nustatė bendravimo tvarką, kai vaiko tėvas ir motina su dukra pakaitomis bendrauja po dvi savaites, konkrečią bendravimo tvarką detalizuodamas sprendimo rezoliucinėje dalyje.
12.3. Dėl vaiko išlaikymo teismas nurodė, kad šiuo atveju abu tėvai turės išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu. Byloje esantys duomenys, lydytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu, patvirtina, kad dukrai dvi savaites praleidžiant tėvo gyvenamojoje vietoje, jis rūpinasi dukros poreikiais, rūbais, laisvalaikiu. Teismas nurodė, kad vaiko poreikiams, kurie neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis, o reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, nuolatinė vaiko sveikatos priežiūra ir pan.), iš ieškovo priteistinas išlaikymas. Teismas vertino, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šalių vaikui būtina (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovei reikės užtikrinti periodinius ir vienkartinius dukros poreikius, susijusius su ugdymu darželyje, taip pat nuolatine sveikatos priežiūra, pasirūpinti, kad vaikui būtų užtikrinta bazinė apranga ir avalynė. Teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gauna pakankamas pajamas, turi nekilnojamojo turto, tuo tarpu atsakovės gaunamos pajamos nesiekia net minimalaus darbo užmokesčio Lietuvoje, nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Teismas sprendė, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 2 punkte numatytas 200 Eur dydžio išlaikymo dydis, įvertinus nustatytą šalių bendravimo su dukra tvarką ir atsižvelgiant į kur kas prastesnę atsakovės turtinę padėtį, atitiks šalių nepilnametės dukros interesus, todėl netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimas šioje dalyje, iš ieškovo dukrai priteisto išlaikymo dydį paliekant nepakeistą.
12.4. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas vertino, kad byloje buvo reiškiamas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, šalių pateiktos išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamų dydžių. Teismo vertinimu, ieškinys ir priešieškinis tenkinti 40:60 procentų santykiu atsakovės naudai (netenkinus ieškovo prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei netenkinus atsakovės reikalavimo dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo), o dėl kitų reikalavimų – bendravimo su vaiku tvarkos – iš dalies, labiau tenkinant ieškovo teismo posėdyje išsakytą poziciją), todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2 520,00 Eur x 40 procentų = 1 008,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 1 000 x 60 procentų = 600 Eur.; atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš atsakovės ieškovui priteistina 1 008,00 – 600,00 = 408,00 Eur. Be to, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas priteisė iš ieškovo valstybės naudai 76,80 Eur dydžio žyminį mokestį ir 350,30 Eur už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, iš atsakovės valstybės naudai – 44,40 Eur dydžio žyminį mokestį ir 233,54 Eur už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė K. P. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti atsakovės priešieškiniu siūlomą bendravimo su vaiku tvarką ir pakeisti ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį, nustatant 300 Eur išlaikymo sumą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
13.1. Mano, kad teismo sprendimas yra priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgus į išskirtinį vaiko ir motinos, auginusios vaiką nuo pat jo gimimo ryšį bei mažamečio vaiko santykį su jo nuolatine gyvenamąja vieta, neatsižvelgus į mažamečio vaiko brandos ypatumus ir minėtų aplinkybių svarbą jo vystymuisi ir ugdymui. Atkreipia dėmesį, kad teismas de jure paliko dukros gyvenamąja vietą su motina, tačiau nustatė naują bendravimo su vaiku tvarką – vaikas bendrauja po 50 procentų su kiekvienu iš tėvų, kas reiškia, kad de fakto vaiko gyvenamoji vieta nustatyta 50 procentų pas ieškovą, o 50 procentų – pas atsakovę. Atsakovės vertinimu, tokiu sprendimu pažeidžiami ne tik vaiko interesai dėl stabilumo ir gyvenamos vietos pastovumo, bet ir šalių interesų pusiausvyra, kadangi teismas nustato maksimalų terminą tėvui pasiimti vaiką, kai jis grįžta iš užsienio šalies (kurioje dirba) į Lietuvą, o atsakovė gali vaiką auginti tik tada, kai ieškovas išvyksta į užsienį. Šiuo atveju ne tik peržengiamos ieškinio ribos (nustatant bendravimo tvarką, kurios neprašė nei ieškovas, nei atsakovė), tačiau ir pažeidžiami vaiko stabilumo interesai, kadangi tokiu teismo sprendimu vaikas nebeturi pastovios gyvenamos vietos, o migruoja tarp tėvų, priklausomai nuo ieškovo darbo grafiko.
13.2. Kritiškai vertindama teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, atkreipdama dėmesį į teismų praktiką, pažymi, kad nustatydamas tokią bendravimo tvarką teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, o kai kurias įvertino formaliai. Teismas, pasisakydamas apie artimą ieškovo ryšį su dukra, neatsižvelgė ir nevertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovas (tiek laikotarpiu iki 2023 m. gegužės 16 d. patvirtintos Telšių apylinkės teismo taikos sutarties, tiek po 2025 m. gegužės 16 d.) būdavo užsienyje po kelis mėnesius ir su dukra išvis nebendravo, arba bendravo minimaliai. Artimiau bendrauti ieškovas su dukra pradėjo tik tada, kai ėmė rengti ir pateikė ieškinį teismui, t. y. kai buvo suinteresuotas jam palankiu procesiniu sprendimu. Be to, anot atsakovės, teismas neatsižvelgė kad nepilnametę dukrą su atsakove (kuri dukrą visą laiką augino ir rūpinosi ja viena, vesdavo į ugdymo įstaigą) sieja dar glaudesnis ir artimesnis ryšys, o taip pat ir ryšys su jos nuolatine ir pastovia gyvenamąja aplinka – gyvenamąja vieta, socialiniai ryšiai su kiemo draugais ir aplinkiniais, kuriuos ji pažįsta ir bendrauja nuo pat gimimo. Šios aplinkybės itin svarbios normaliam mažamečio vaiko vystymuisi ir bendravimui. Pažymi, jog šiuo atveju teismas neatsižvelgė, kad nepilnametis vaikas yra dar labai jaunas, jo socialiniai ryšiai susiję su jo kiemo draugais – tiesiogiai susiję su jo gyvenamąja aplinka ir gyvenamosios vietos adresu, kur gyveno su atsakove. Be to, anot atsakovės, teismas neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, kurioje numatyta, kad prioritetas nustatant bendravimo tvarką („50:50 procentų laiko“), ypač kalbant apie ypač jauno amžiaus vaiką, teikiamas pirmiausia orientuojantis į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. Teismas neįvertino tokių aplinkybių, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo nuolat gyveno pastoviu adresu su atsakove, turi socialinius ryšius su savo kiemo bendraamžiais, yra pripratęs tiek iš atsakovės gyvenamos vietos vykti į ugdymo įstaigą, tiek susitikti ir bendrauti su savo bendraamžiais, kas užtikrina stabilumo ir pastovumo jausmą. Mano, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų bei aktualios teismų praktikos.
13.3. Nesutinka ir su teismo sprendimu dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atkreipia dėmesį, kad paskirstydamas bylos išlaidas, nors ir atmetęs visus 3 ieškovo ieškiniu keliamus reikalavimus – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, nustatyti ribojančią bendravimo tvarką su atsakove bei priteisti vaiko išlaikymą, teismas vis tik nusprendė, kad 40 procentų ieškovo ieškinio tenkinta. Mano, kad teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prieštarauja ne tik teisiniam reglamentavimui, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, kai atmetęs visus ieškovo ieškinio reikalavimus, o dalį atsakovės priešieškinio tenkinęs, teismas nepagrįstai bylos išlaidas perskirstė taip, kad neigiamos procesinio sprendimo pasekmės perkeliamos ne pralaimėjusiai pusei – ieškovui, kurio ieškinys buvo visiškai atmestas, o socialiai silpnesnei atsakovei, kurios dalis priešieškinio reikalavimų buvo patenkinti, taip pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus.
Atsiliepimas
14. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.
14.1. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė yra įsitikinusi, jog ji viena sprendžia, kada ir kiek gali ieškovas bendrauti su dukra. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad netgi į artimiausią užsienį ji neleis ieškovui su dukra išvykti atostogauti, todėl kategoriškai atsisako užsakyti dukrai pasą. Ši aplinkybė parodo, kad atsakovės ambicijos yra jai svarbiau nei geriausi nepilnamečio vaiko interesai. Tokiu elgesiu ji riboja dukros pažinimo procesą, mokymąsi bendrauti ir megzti pažintis ilgesnėse kelionėse, įgyti keliavimo ir išvykų įgūdžius. Pažymi, kad nuo paskutinio teismo posėdžio, t. y. nuo 2025 m. kovo 27 d., atsakovė trukdo ieškovui matytis su dukra; neužtikrina ieškovo teisės kalbėtis su dukra telefonu, praneša, kad vaikas nenori pas jį vykti, nes neva dar nori pabūti su broliu. Ieškovo vertinimu, situacija vėl pamažu grįžta į pirminę būklę, kai ieškovui niekaip nepavykdavo su atsakove susitarti dėl bendravimo laiko su dukra, kuri akivaizdžiai yra nuteikta prieš ieškovą, nes bijo pasakyti telefonu, kad nori ateiti pas tėtį, tyli arba sako „nežinau“, o ieškovui teigia, kad „mamytė pyksta ant jos“, tačiau gyvena ieškovo šeimoje noriai ir po kelių buvimo dienų atsipalaiduoja ir jaučiasi ramiai.
14.2. Pažymi, jog tai, kad dukra gyvens pas ieškovą šeimoje dvi savaites, kur ja yra tinkamai rūpinamasi bei ten, kur ji jaučiasi puikiai ir yra įpratusi jau praleisti po 2 savaites ieškovo šeimoje, niekaip neįtakojo nepilnametės psichologinės būklės. Žymiai didesnę žalą atsakovė daro dukrai, nuteikinėdama ją prieš ieškovą, trukdydama jam su dukra bendrauti bei įkalbinėdama dukrą neiti pas ieškovą. Mano, kad atsakovė neužtikrina dukrai laisvalaikio praleidimo, nes dukra savaitgalius praleidžia namuose. Akivaizdu, kad atsakovė net nežino, jog dukra taip pat turi draugų ir ieškovo gyvenamojoje vietoje. Be to, ieškovo šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, su kuriais šalių dukrą sieja labai glaudus ir artimas ryšys. Mano, kad teismas teisingai vertino pasikeitusią situaciją ir nustatė bendravimo tvarką, kuri šiuo atveju geriausiai užtikrina nepilnamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
14.3. Nesutikdamas su apeliantės pozicija dėl teismo sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, atkreipia dėmesį, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl atsakovės netinkamo elgesio. Mano, kad teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją ir į patenkintus šalių reikalavimus. Taip pat nurodo, jog nesutinka su atsakovės prašymu priteisti iš jo po 300 Eur išlaikymą, nes didžiąja dalimi prisideda prie dukros išlaikymo – perka visus rūbus, avalynę, mokyklos reikmenis, žaislus ir kitas ugdymo priemones. Savaime suprantama, kad yra perkamas didesnis kiekis maisto ir skanėstų, naudojamos buitinės ir kosmetinės priemonės tuo laikotarpiu, kai dukra gyvena pas ieškovą. Nurodo, jog atsakovė, išleisdama dukrą pas ieškovą, iki šiol nesugeba (arba nenori) sudėti jos daiktų, t. y. rūbų, batų, mokyklai reikalingų priemonių, tad ieškovas pasiima dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos be jokių daiktų. Nurodo, jog dažnai dukra yra išleidžiama pas atsakovę naujais rūbais ar naujais batais, išsineša knygutes ir žaislus. Ieškovo namuose dukra turi savo erdvę, yra perkama jai skirta patalynė, rankšluosčiai, ji turi savo mėgstamus indus. Pažymi, kad visi brangesni daiktai dukrai yra nuperkami ieškovo, tad mokėti atsakovei didesnį išlaikymą nėra pagrindo. Taip pat nurodo, jog vis ilgesnį laiką praleidžia Lietuvoje, tad darbo užmokestis taip pat yra ženkliai sumažėjęs. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo šeimoje kartu su dukra A. gyvena 4 nepilnamečiai vaikai, kurių poreikiai yra pilnai patenkinti ir jie yra aprūpinti visomis reikiamomis prekėmis. Nurodo, kad sumažėjus ieškovo gaunamoms pajamoms ir padidėjus dukros buvimo laikui ieškovo šeimoje, nėra pagrindo didinti atsakovės prašomą išlaikymo sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinis dėl išlaikymo vaikui padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, buvo patenkinti iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
18. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujų įrodymų (susirašinėjimą su atsakove, ieškovo kelionės bilietus ir duomenis apie darbo užmokestį bei jų vertimą). Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aptariamu atveju, nors ieškovas net ir neprašė, tačiau apeliacinės instancijos teismas ir nemato pagrindo prijungti minėtus įrodymus, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau ar kad jie apskritai turėtų kažkokią teisinę reikšmę sprendžiant skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl prie atsiliepimo pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-3171-344/2023, buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina; ieškovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės; šalys taip pat susitarė, kad vaiko auklėjime dalyvaus abu tėvai, bendravimo su vaiku tvarkos nenustatant.
20. Ieškovui vertinant, kad atsakovė netinkamai rūpinasi šalių dukra, neužtikrina ieškovo teisės bendrauti su dukra, ir pan., ir kreipusis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, o atsakovei, nesutinkant su ieškovo reikalavimais, pareiškus byloje priešieškinį dėl atsakovės nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio padidinimo, teismas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, nustatęs ieškovo bendravimo su dukra tvarką, be kita ko pritaikius vadinamąjį „50:50 procentų laiko“ modelį, nenustatęs pagrindo keisti minėta teismo nutartimi nustatytos vaiko gyvenamosios vietos, netenkindamas abiejų šalių reikalavimų dėl vaiko išlaikymo priteisimo/padidinimo. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės dalyje dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, įžvelgdama vaiko interesų pažeidimą, palaikydama savo reikalavimą dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo, be to kritikuodama teismo sprendimą ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Įvertinus bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais sutikti.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas šiuo pagrindu ne kartą yra pasisakęs, kad ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (liet. be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
22. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus, tarp jų šalių, liudytojų parodymus, VTAS pateiktus duomenis, ir kt., atskleidžiančius tėvų ir vaiko ryšį, šalių santykį su vaiku pareigų vaikui vykdymo kontekste bei nustatytų aplinkybių reikšmę („svorį“) nagrinėjamame ginče. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, VTAS pateiktos medžiagos, dar iki šios bylos iškėlimo teisme VTAS buvo fiksuoti pranešimai dėl atsakovės netinkamo rūpinimosi vaiku, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nuo 2023 m. kovo 13 d. atsakovės šeimai taikant atvejo vadybos procesą, darbo su atsakovės šeima eigoje, iš pradžių fiksavus tik dalinį įsipareigojimų iš atsakovės pusės vykdymą. Be to, iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad iki šios bylos visapusiškai tinkamos, rūpestingos dukros priežiūros neužtikrino nei vienas iš tėvų, padėjo vaiko senelės. Visgi, nepaisant paminėto, byloje taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu abu tėvai dėjo maksimalias pastangas bendrauti su vaiku. VTAS pateiktais duomenimis, nors atsakovės šeimoje ir buvo kilę problemų dėl vaiko priežiūros, pradžioje jai vengiant bendradarbiauti ir su socialiniais darbuotojais, tačiau nuo 2023 m. spalio mėn. atsakovės elgesys pasikeitė, šiuo metu ji tinkamai rūpinasi dukra, jos gyvenamojoje vietoje užtikrintos saugios ir tinkamos sąlygos dukrai vystytis ir augti. Be to, specialistų vertinimu, tinkamos sąlygos dukrai augti sudarytos ir šeimoje pas ieškovą, kuris taip pat rūpinasi dukra, aktyviai dalyvauja jos gyvenime. Nors bylos nagrinėjimo metu vaikas buvo gana jauno amžiaus, tačiau kaip matyti iš vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktų duomenų (vaiko situacijos vertinimo anketų, teisme pateiktos išvados), VTAS specialistams pabendravus su šalių dukra, ji tvirtino mylinti abu tėvus, teigė, kad jai patinka tiek pas tėvą, tiek pas motiną. Taigi, pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ir pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo su tuo nesutikti, kad šalių ginčo nagrinėjimo teisme metu abiejų šalių ryšys su jų bendru vaiku yra glaudus, abipusis, abu tėvai domisi vaiku, juo pagal galimybes rūpinasi, o vaikas taip pat nori bendrauti su abiem tėvais. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu klausimu reikšminga byloje nustatyta aplinkybė buvo ir ta, kad tarp šalių, nepaisant tarp jų esančių nesutarimų būtent dėl bendravimo su vaiku, pastaruoju metu jau buvo ir susiklosčiusi tam tikra bendravimo su vaiku tvarka, kiekvienam iš tėvų bendraujant su dukra iš esmės po lygiai, kai ieškovui išvykus dirbti į užsienį, vaiku rūpinasi vaiko motina, o jam grįžus, vaikas būna pas jį (ieškovą) šeimoje.
23. Tokiu būdu, paminėtos, byloje nustatytos aplinkybės iš esmės ir sąlygojo pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo atveju nustatant ieškovo bendravimo su vaiku, kurio gyvenamoji vieta palikta nepakeista (šios sprendimo dalies rezultatas apeliacine tvarka nebuvo kvestionuojamas, taigi ir apeliacinės instancijos teismas tuo klausimu išsamiau nepasisako) tvarką, pritaikyti vadinamąjį „50:50 procentų laiko“ modelį. Apeliantė savo apeliaciniame skunde kaip tik ir kritikuoja būtent tokią bendravimo tvarką, įžvelgdama tiek ieškinio ribų peržengimą, neatsižvelgus į šalių pateiktus reikalavimus, tiek šalių interesų pusiausvyros, vaiko interesų pažeidimą, be kita ko, stabilumo, vaiko gyvenamosios vietos pastovumo aspektais. Visgi, su tokiu apeliantės vertinimu nesutiktina, pažymint, kad toks bendravimo modelis gali būti taikomas, tačiau bet kokiu atveju turi būti vertinama ir atsižvelgiama į konkretų atvejį ir jo aplinkybių visumą, kas taip pat akcentuojama ir teismų praktikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ir vienoje iš apeliantės minimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, yra pasisakyta dėl vieno iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Taigi, šiuo atveju, bylos duomenų visumos kontekste, atsižvelgiant būtent į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamu sprendimu nustatytas ieškovo bendravimo su dukra modelis prieštarautų paminėtai ar kitai apeliantės nurodytai kasacinio teismo praktikai, kaip ir nėra pagrindo spręsti, kad tokia tvarka pagal byloje surinktus duomenis pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Neginčytina, kad vaikui yra svarbi stabili namų aplinka. Tačiau nustatant skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, svarbu rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Pažymėtina, kad tėvas / motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam, o privalo siekti geriausių savo nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo. Ir šiuo atveju, atsižvelgiant į paminėtas byloje nustatytas aplinkybes apie tarp šalių jau faktiškai ir taikytą panašaus modelio bendravimo su vaiku tvarką, abiejų tėvų rūpinimąsi vaiku, jų glaudų ryšį su vaiku, be kita ko, byloje nesat jokių objektyvių duomenų, kad ieškovo bendravimas su dukra kažkaip kenktų ar prieštarautų vaiko interesams, spręstina, kad esamoje situacijoje toks vaiko bendravimo su tėvu modelis atitinka geriausius vaiko interesus, o ir abiem tėvams suteikia galimybę maksimaliai įsitraukti į vaiko auklėjimą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad tokiam modeliui pritarė ir vaiko teisių apsaugos institucija, akcentuodama, kad tinkamos sąlygos vaikui augti sudarytos tiek ieškovo, tiek atsakovės šeimoje, tačiau šalių siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos neatitinka vaiko interesų, nepagrįstai ribojamas tėvų bendravimas su vaiku, ir jo interesus labiausiai atitiktų šiuo metu nusistovėjusi bendravimo tvarka, kai vaikas su kiekvienu iš tėvų bendrauja po lygiai. Kitokiam vertinimui šiuo metu pagrindo nesudaro ir apeliantės akcentuotos labiau deklaratyvaus pobūdžio ir objektyviais argumentais nepagrįstos aplinkybės apie vaiko ryšį su gyvenamąja aplinka pas motiną, socialinius ryšius su kiemo draugais, neva atsakovės glaudesnį ryšį su dukra, ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką tokią, kokia ji galima ir geriausia pagal bylos nagrinėjimo metu buvusią situaciją. Detalesnė, ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyta, bendravimo su vaiku tvarka apeliaciniame skunde nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to taip pat nepasisako.
24. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, esant poreikiui (pavyzdžiui, nustačius, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka dėl kokių nors priežasčių neatitinka vaiko interesų), tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
25. Iš apeliacinio skundo reikalavimų galima suprasti, kad apeliantė nesutinka ir su ginčijamu sprendimu dalyje dėl vaiko išlaikymo, prašydama pakeisti ieškovo teikiamo išlaikymo dydį iki 300 Eur sumos. Nors apeliantė jokių objektyvių tokio nesutikimo su ginčijamu sprendimu toje dalyje argumentų nenurodė, tačiau pažymėtina, kad įvertinusi bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija ieškovo vaikui ankstesniu procesiniu sprendimu nustatytą išlaikymo dydį palikti nepakeistą, atsižvelgus į jau aptartą nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku modelį, šalių turtinę padėtį (nustačius, kad atsakovės turtinė padėtis yra kur kas prastesnė nei ieškovo), įvertinus tai, kad be kasdienių vaiko poreikiams reikalingų išlaidų, atsakovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, reikės užtikrinti periodinius ir vienkartinius dukros poreikius, susijusius su ugdymu ugdymo įstaigoje, nuolatine sveikatos priežiūra, ir kt., dėl ko teismas ir sprendė, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintoje šalių sudarytoje taikos sutartyje numatytas 200 Eur ieškovo mokamo išlaikymo dydis atitiks šalių nepilnametės dukros interesus ir atsakovės priešieškinio reikalavimo šioje dalyje pagrįstai netenkino.
26. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantės pateiktus argumentus.
27. Be to atmestini ir apeliantės argumentai dėl neva neteisingai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, spręsdamas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių patenkintų reikalavimų dalį, atsižvelgdamas į tai, kad buvo netenkintas ieškovo prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo), bet iš dalies tenkintas šalių reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, sprendimą priėmusio teismo vertinimu, labiau tenkinant ieškovo teismo posėdyje išsakytą poziciją, ir nusprendus, kad ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti 40 ir 60 procentų santykiu, atsakovės naudai, tokiu būdu, dar įvertinus tai, kad patirtos išlaidos neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų dydžių, teismas, atitinkamai, paskaičiavo ir iš kiekvienos iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, atmetant apeliantės poziciją, kad byloje buvo netenkinti visi ieškovo reikalavimai, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu sutinka ir nemato pagrindo jo keisti apeliantės nurodytais motyvais.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
30. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
31. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, apeliacinėje instancijoje jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios jam neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės K. P. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.