Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal pareiškėjo M.J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-1085-991/2020 pagal pareiškėjo M. J., atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini) bankas, AB „(duomenys neskelbtini)“, I. J., antstolė A. R. Ž., antstolė B. T., antstolis A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, LUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi M.J. buvo iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. gruodžio 18 d., 2019 m. gegužės 23 d. nutartimis patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas M. J. mokumo atkūrimo planas. Kreditorių susirinkime 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo svarstomas patikslintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano projektas, tačiau kreditorių balsų dauguma patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo pritarta. Kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas nutraukti M.J. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą netenkintas (civilinė byla Nr. e2FB-1085-991/2020). 2020 m. birželio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės - patenkintas suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas ir nutraukta M. J. bankroto byla. LITEKO duomenimis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjo M. J. kasacinį skundą atsisakyta priimti.

Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2FB-1085-991/2020 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjų prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Tai pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinojo 2021 m. rugsėjo pabaigoje, kuomet Kauno apygardos teismas, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-339-555/2022 pagal pareiškėjo pareikštą ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N.S. dėl žalos atlyginimo, 2021 m. rugsėjo 27 d. priėmė į bylą pareiškėją atstovaujančios advokatės pateiktą AVNT Išvadą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-339-555/2022 buvo nagrinėjamas ieškovo M. J. ieškinys atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. S. dėl žalos atlyginimo. 2021 m. rugsėjo 24 d. M. J. atstovė advokatė M. M. Kauno apygardos teismui pateikė AVNT Išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio veiklos patikrinimo, kuri 2021 m. rugsėjo 27 d. priimta. Iš 2021 m. gegužės 26 d. AVNT Išvados matyti, kad patikrinimas buvo atliekamas 2020 m. lapkričio 25 d. gavus M. J., atstovaujamo advokatės M. M., skundą dėl administratoriaus ir už bankroto administravimą atsakingo asmens N. S. veiksmų (neveikimo) asmens bankroto procese. M J. atstovei advokatei M. M. 2021 m. gegužės 26 d. AVNT Išvados nuorašas išsiųstas 2021 m. rugpjūčio mėn. lydraščiu el. paštu. Pareiškėjas 2022 m. kovo 25 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atstovė rugpjūtį nuo 2 d. iki 20 d. atostogavo, pateikė internetinėje svetainėje pildomo kalendoriaus fotonuotraukos kopiją, teigia, jog apie AVNT Išvadą sužinojo 2021 m. rugpjūčio 27 d. prieš posėdį civilinėje byloje Nr. e2-339-555/2022. Kaip matyti, pareiškėją ta pati atstovė advokatė M. M. atstovavo tiek teikiant kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo, tiek civilinėje byloje Nr.e2-339-555/2022 dėl žalos atlyginimo, tiek teikiant skundą AVNT, tiek šioje byloje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas apie AVNT Išvadą bei proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes galėjo (turėjo) žinoti 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai.

Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2022 m. kovo 9 d., t.y. po 6 mėnesių, skaičiuojant nuo datos, kada būdamas atidus ir rūpestingas, pareiškėjas objektyviai turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios, kaip pats teigia, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą. Tai gi, kaip matyti, prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjas savo pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo pripažįsta, jog yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, tačiau teigia, kad CPK 368 straipsnyje nurodytas terminas praleistas nežymiai, prašo pripažinti terminą praleistą dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl pareiškėjas dėl svarbios priežasties praleidęs terminą, gali prašyti jį atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, kt.). Sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą, svarbu vertinti ne tik nurodytų svarbių priežasčių terminui atnaujinti visetą, bet ir pačios prašymą atnaujinti procesą teikiančios šalies procesinio elgesio sąžiningumą, t. y. tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį kriterijus.

Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. lapkričio 15 d. kreipėsi teisinės konsultacijos į advokatę dėl galimybės atnaujinti bylą, remiantis AVNT Išvadoje nustatytais administratoriaus pažeidimais, o valią pateikti teismui prašymą išreiškė 2022 m. sausio 18 d., kuomet buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis; prašymas buvo surašytas 2022 m. vasario pabaigoje, nes atstovė nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. vasario 14 d. sirgo, pats pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 31 d. taip pat sirgo, todėl teismui prašymas pateiktas 2022 m. kovo 9 d., pastarajam pasveikus ir suderinus tekstą. Iš byloje esančių Sodros pažymų matyti, kad pareiškėjo nedarbingumo laikotarpis buvo nuo 2022-01-28 iki 2022-02-07, jo atstovės advokatės M. M. nedarbingumas buvo nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. vasario 11 d. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl jo sunkios finansinės padėties neturėjo lėšų susimokėti advokatei už proceso atnaujinimą, kas apsunkino galimybę kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, sužinojęs apie aplinkybes, kurios, pasak pareiškėjo, sudaro pagrindą procesui bankroto byloje atnaujinti, nebuvo aktyvus, nedelsdamas nesikreipė į teismą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl prastos finansinės padėties ir apsunkintos galimybės, esant lėšų trūkumui, kreiptis į kvalifikuotą advokatą, siekiant įgyvendinti teisę dėl bankroto proceso atnaujinimo, negali būti pagrindu praleistam terminui atnaujinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas asmuo kreipdamasis į teismą ar dalyvaujantis procese turi teisę pasirinkti atstovą (advokatą), tačiau neturintys pakankamai lėšų gali kreiptis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, tam, kad gauti konsultaciją ir teismui būtų paruošti procesiniai dokumentai.

Be to, teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas dar 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė AVNT skundą dėl administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N.S. veiksmų bankroto procese, 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. S., 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į EŽTT, yra svarbi tuo aspektu, kad pareiškėjas jau tuo metu tikėtina svarstė dėl galimybės atnaujinti bylą ir įvertino visus galimus atnaujinimo pagrindus. Pats pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties pripažinimas prieštaraujančia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, sudarytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pagrindą atnaujinti pareiškėjo bankroto procesą, o 2022 m. kovo 25 d. teismui pateiktame procesiniame dokumente teigia, jog civilinės bylos Nr. e2-339-555/2022 rezultatas turėjo būti pagrindas procesui atnaujinti, o AVNT išvada kaip papildomas patvirtinantis faktorius. Be to, teismas atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad, kaip jau buvo minėta, ta pati atstovė pareiškėją atstovavo civilinėje byloje Nr. e2-339-555/2022, taip pat rengiant kasacinį skundą ir skundą AVNT, todėl su pareiškėjo bankroto byla buvo susipažinusi, esmę puikiai žinojo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pareiškėjo argumentus, pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto išskirtinumą, pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjas, praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nėra pagrindo pripažinti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujinamas.

Pažymėtina, kad CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujino pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodė gautą AVNT Išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio veiklos patikrinimo. Pareiškėjas nurodo, kad jo bankroto byla nutraukta 2020 m. birželio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, o naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl bankroto administratoriaus bankroto metu padarytų pažeidimų paaiškėjo 2021 m. metais iš AVNT atlikto patirinimo, kurio rezultatai užfiksuoti Išvadoje. Pareiškėjas teigia, kad bankroto bylos nutraukimą nulėmė AVNT Išvadoje nustatyti daugybiniai ir ilgai trukę administartoriaus pažeidimai.

Minėtoje AVNT Išvadoje konstatuota, kad administratorius pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 9, 12, 14 punktų reikalavimus, nes administratorius tinkamai netvarkė visų asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitos; kad asmuo būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas lėšas naudotų mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka, o jas viršijančias lėšas skirtų kreditorių reikalavimų apmokėjimui; neteikė aktualių duomenų bankroto vykdymo ataskaitose, o nuo 2018 m. birželio 1 d. neteikė asmens bankroto vykdymo ataskaitų; administratorius disponavo depozitinės sąskaitos lėšomis pažeisdamas patvirtintame mokumo atkūrimo plane nustatytą tvarką, išsimokėjo didesnę nei mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų sumą; mokumo atkūrimo plane nustatytais terminais be teisėto pagrindo neatliko mokėjimų kreditoriams; administratorius asmeniui pažeidžiant patvirtinto mokumo atkūrimo plano reikalavimus, tinkamai negynė asmens ir visų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, operatyviai neteikė kreditorių susirinkimui svarstyti klausimo dėl asmens mokumo atkūrimo plano tikslinimo inicijavimo ar bankroto proceso nutraukimo; administratorius, žinodamas apie asmens sąskaitų, kurios buvo naudojamos asmens bankroto procese, areštus, ir tai, kad asmuo ilgą laiką disponuoja ir vykdo atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kad kreditorių, atsiradusių bankroto proceso metu, reikalavimai tenkinami prioriteto tvarka prieš mokumo atkūrimo plane nurodytų kreditorių reikalavimus, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad bankroto procesas vyktų FABĮ nustatyta tvarka, pažeidė pareigą ginti asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją. Kitaip tariant, įstatymas numato kiekvieno iš šių subjektų atsakomybes ir pareigas fizinio asmens bankroto procese. Bankrutuojančio fizinio asmens teisės ir pareigos numatytos FABĮ 16, 17 straipsniuose, tuo tarpu administratoriaus - FABĮ 12 straipsnyje.

Civilinėje byloje Nr. e2FB-1085-991/2020 nustatyta, kad pareiškėjas iš individualios veiklos bankroto proceso metu gavo daugiau pajamų nei buvo numatyta pagal mokumo atkūrimo planą, kurios faktiškai buvo skiriamos asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti (vaikų išlaikymui, buto nuomai); pasikeitus asmens pajamoms ir būtiniesiems poreikiams, atsiradus naujiems kreditoriniams reikalavimams, patvirtintas mokumo atkūrimo planas nebuvo patikslintas. Nors iš AVNT Išvados matyti, kad administratoriui turėjo būti žinomos aplinkybės apie pareiškėjo gaunamas ir naudojamas lėšas ne mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka, o administratorius nesiėmė veiksmų, kad bankroto procesas vyktų nustatyta tvarka ir būtų įgyvendinami FABĮ reikalavimai, tačiau tai nešalina pačio bankrutuojančio asmens atsakomybės dėl mokumo atkūrimo plano netinkamo įgyvendinimo. Pažymėtina, kad būtent bankrutuojantis asmuo atsakingas už mokumo atkūrimo plano tinkamą vykdymą.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, rašytinę išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis FABĮ 25 straipsnio 11 dalimi, kreditorių susirinkimų sprendimai, tarp jų ir sprendimai dėl pritarimo ar nepritarimo plano projektui, gali būti skundžiami tiek fizinio asmens, tiek bankroto administratoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

FABĮ 16 straipsnio 12 punktas nustato, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą. FABĮ 17 straipsnio 1 punkte numatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Taigi, šiuo atveju būtent pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir tinkamai naudodamasis jam suteiktomis teisėmis bei vykdydamas FABĮ nustatytas pareigas, pasikeitus aplinkybėms, turėjo patikslinti mokumo atkūrimo planą ir jį pateikti administratoriui, taip pat ir šalinti patikslinto mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, trūkumus, būti aktyvus siekdamas sėkmingo bankroto proceso vykdymo. Aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su 2020 m. birželio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, padarytomis išvadomis, savaip vertina situaciją, nėra pagrindas inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad AVNT Išvadoje, be kita ko, nustatytas netinkamas administratoriui priskirtos pareigos atlikti mokėjimus kreditoriams vykdymas. Kaip matyti iš AVNT Išvados, administratorius disponavo depozitinės sąskaitos lėšomis pažeisdamas patvirtintame mokumo atkūrimo plane nustatytą tvarką, išsimokėjo didesnę nei mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų sumą, mokumo atkūrimo plane nustatytais terminais be teisėto pagrindo neatliko mokėjimų kreditoriams. Tačiau, kaip jau buvo minėta, bankroto byla buvo nutraukta, būtent dėl pačio pareiškėjo nesąžiningų veiksmų. Todėl šios aplinkybės dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų/neveikimo neturi įtakos priimtos nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Papildomai pastebėtina, kad Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-339-555/2022 2022 m. kovo 10 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad ieškovas neįrodė administratoriaus neteisėtų veiksmų, sąlygojusių ieškovo bankroto bylos nutraukimą (21 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pateikusio pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl AVNT patikrinimo metu nustatytų administratoriaus FABĮ pažeidimų negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių visumos. Teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti esminę šių aplinkybių reikšmę išnagrinėtai bylai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2FB-1085-991/2020 nėra pagrindo, nes pareiškėjas praleido terminą tokiam prašymui pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir nenustatytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šių priežasčių atmestinas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. J. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-1085-991/2020.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.