Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-339-555/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-10
Bylos Nr.: e2-339-555/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00677-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Egidijus Tamašauskas (pirm.)
Ieškovas: M. J.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, N. S., "Lexuna"
Trečiasis asmuo: Uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė "Colemont draudimo brokeris", AAS " BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje

Kategorijos

2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.3Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
3.4.2.10.11Fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas kitais FABĮ nustatytais atvejais

Civilinė byla Nr. e2-339-555/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00677-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.3; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.2.10.11; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,dalyvaujant ieškovui M. J. ir jo atstovei advokatei M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir N. S. dėl žalos atlyginimo veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. Ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. S. priteisti solidariai žalą nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, lygią likusiai sumokėti kreditoriams 101 633,82 Eur sumą po bankroto bylos nutraukimo, priteisti solidariai 30 000,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodo, kad jam Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla Nr. (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo N. S.. 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kuris, pagal plano tvirtinimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, buvo sudarytas penkeriems metams. 2019 m. lapkričio 11 d. kreditorė UBA „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, nurodydama priežastis, kurios, kaip paaiškėjo, kilo dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamai vykdant mokumo atkūrimo planą, neteikiant informacijos apie fizinio asmens bankroto vykdymo eigą, pateikiant neinformatyvią ataskaitą, taip pat jas teikiant pavėluotai, nereaguojant į kreditorės prašymus, nešaukiant kreditorių susirinkimų, nepervedant lėšų kreditoriams, bet sau išsimokant didesnes nei priklauso sumas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi fizinio asmens bankroto byla buvo nutraukta. Ieškovas taip pat nurodo, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo inicijavimo dokumentus ruošė bankroto administratorius N. S., taip pat parengė ir mokumo atkūrimo planą. Ieškovas visus duomenis, dokumentus ir padarytus pavedimus teikė bankroto administratoriui el. paštu, tuo tarpu būtent bankroto administratorius, pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą, nepadarė reikiamų pavedimų kreditorei, o nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, išsimokėjo sau atlyginimą iki bankroto bylos pabaigos, nors ji buvo nutraukta dar keliems mėnesiams iki pabaigos, likusią sumą grąžino ieškovui. Ieškovas nuolat bendravo su bankroto administratoriumi ir teikė išsamias ataskaitas, jokių pastabų iš bankroto administratoriaus dėl to nėra gavęs. Bankroto proceso metu bankroto administratorius ieškovui nekeldavo ragelio savaitėmis, neatsakydavo į el. laiškus, darbo vietoje taip pat jo nepavykdavo rasti, tačiau vis tiek susisiekdavo ir nuramindavo, kad viskas gerai, kad bankroto procesas vyksta pagal planą ir tinkamai. Ieškovas tik gavęs prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, sužinojo apie atliktus bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus bankroto byloje. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo klausimą išaiškėjo, kad bankroto administratorius yra gavęs fizinio asmens ataskaitas ir pinigus, tačiau jų neteikė kreditorei ir neatlikinėjo pavedimų. Galiausiai fizinio asmens bankroto byla buvo nutraukta, teismui nustačius, kad kreditorių susirinkime svarstyta patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra dėl bankroto administratoriaus neveikimo nebuvo baigta. Bankroto administratorius netinkamai įgyvendino patvirtintą ieškovo mokumo atkūrimo planą, dėl ko kilo pasekmės ir buvo nutraukta bankroto byla. Bankroto administratorius, gavęs teismo procesinį sprendimą dėl vaikų išlaikymo, taip pat nesikreipė į teismą dėl kreditorių sąrašo patikslinimo, įtraukiant vaikus, kurie turi pirmumo teisę gauti lėšas, taip pat nevykdė savo pareigos tikslinti mokumo atkūrimo planą, šaukti kreditorių susirinkimą, kai fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus. Nors ieškovas bankroto administratoriui kas mėnesį teikdavo išsamias ataskaitas, tačiau iš bankroto administratoriaus jokių pastabų dėl ieškovo išlaidų nereiškė, t. y. nevykdė savo pareigos tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitos. Be to, antstolė, kuri vykdė išieškojimą ieškovo atžvilgiu, nepaisydama įstatymo nuostatų, įpareigojančių ją perduoti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus, savavališkai areštavo ieškovo sąskaitas ir nurašinėjo lėšas, kurios turėjo atitekti kreditoriui. Tuo tarpu bankroto administratorius nepaisė ieškovo daugkartinių prašymų ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nurodytiems antstolės veiksmams sustabdyti, taip pat nesikreipė į teismą dėl areštų panaikinimo. Ieškovas įrodinėja, kad jis dėl bankroto administratoriaus pareigų neatlikimo bei netinkamo jų atlikimo patyrė 101 633,82 Eur nuostolius, sudarančius sumą, kuri, pasibaigus fizinio asmens bankroto bylą, teismas būtų nurašęs, taip pat palūkanas ir delspinigius, kurie paskaičiuoti per bankroto bylos laiką, kai buvo sustabdyti skaičiavimai ir po fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo prisidėjo prie bendros skolos. Ieškovas taip pat patyrė didžiulį stresą ir nepatogumą, privalėjo aiškintis kreditoriams ir teismui dėl to, ką yra atlikęs ir pateikęs bankroto eigoje, taip pat turėjo samdytis advokatą, įrodinėdamas savo atlikus veiksmus per penkerius metus, privalėjo vykti į teismą Klaipėdoje, turėjo rengti procesinius dokumentus. Dėl bankroto administratoriaus neveikimo ir vykusio teisminio proceso ieškovas užsiskleidė savyje, nepasitikėjo savimi, o, negalint pasirūpinti šeima, jį paliko žmona. Ieškovas dirba paslaugų sferoje, jam nuolatinai tenka bendrauti su žmonėmis, todėl jis turi dėti dideles pastangas, apsimetinėdamas, kad jam yra viskas gerai. Mintis, kad ieškovas po bankroto bylos nutraukimo negalės dar dešimt metų kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, visiškai privedė jį prie padėties beviltiškumo. Ieškovas visus šiuos nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus vertina 30 000,00 Eur suma.

3. Atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad ieškovo bankroto procedūroms vykdyti buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. N. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir asmeniškai, kaip bankroto administratorius, individualiai bankroto procedūrų nevykdo ir nevykdė jokių procedūrų. N. S. asmeniškai neadministravo ieškovo bankroto proceso, o veikė tik kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dėl to nėra jokio teisinio pagrindo atsakovu byloje laikyti N. S.. Ieškovas, teigdamas ieškinį abejiems atsakovams, turėjo aiškiai įvardinti ir pasisakyti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus, ieškovo vertinimu, atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokius N. S., veikęs ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, bet kaip atskiras bankroto administratorius. Nors ieškovas kaltina atsakovus dėl netinkamai vykdomų bankroto administratoriaus pareigų, ieškovui buvo nutraukta fizinio asmens bankroto byla, tačiau, pasisakydamas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, nurodo visai su fizinio asmens bankroto bylos nutraukimu nesusijusius veiksmus. Ieškovas, nurodydamas argumentus apie žalą, teigia, kad tik atsakovo N. S. pažeidė bankroto administratoriaus pareigas, o apie atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nepasisako. Ieškovas turėjo aiškiai suformuluoti ir įrodyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, šiais veiksmais padarytą žalą ir priežastinį ryšį. Atsakovai teigia, kad esminė ieškovo bankroto bylos nutraukimo priežastis yra paties jo sąmoningas nustatyto mokumo atkūrimo plano nevykdymas, tuo tarpu tai, kad bankroto administratorius būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, ar neatlikęs savo pareigų, teismo nutartyje, kuria nutraukta ieškovo bankroto byla, nėra nurodyta. Ieškovas savo pareigą tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą ir pasekmes dėl jo neįvykdymo, nesąžiningai ir nepagrįstai bando perkelti bankroto administratoriui. Ieškovo pozicija, kad būtent bankroto administratorius turėjo parengti patikslintą mokumo atkūrimo planą ir jį priderinti prie pasikeitusių ieškovo gyvenimo aplinkybių, prieštarauja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymui (toliau – FABĮ) ir yra nepagrįsta. Bankroto administratorius nėra skolininko ar jo kreditorių? atstovas bankroto procese, jis vykdo FABĮ nustatytas funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją kaip valstybes įgaliotas asmuo. Už plano parengimą, vykdymą ir jo patikslinimą, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra atsakingas pats fizinis asmuo, t. y. ieškovas. Administratorius tik prižiūri plano vykdymą, tačiau neturi pareigos ieškovui sudaryti jo mokumo atkūrimo plano, jį keisti ar kitaip derinti prie pasikeitusių ieškovo poreikių išlaidų ir pan. Ieškovui parengus ir kreditoriams patvirtinus mokumo atkūrimo planą, būtent jis turi jo laikytis, o, pasikeitus pajamoms ar išlaidoms, ieškovas turi pareigą nedelsiant tikslinti mokumo atkūrimo planą. Nagrinėjamu atveju ieškovas patvirtinto plano nevykdė, gyveno pagal savo poreikius, o dėl plano patikslinimo nesiėmė pakankamų veiksmų. Ieškovas puikiai suprato FABĮ pareigas, tačiau pats jų nevykdė. Ieškovas argumentai dėl kitų bankroto administratoriaus neva neteisėtų veiksmų atlikimo, susijusių su kreditorių tvirtinimu, lėšų nusirašymu ir pan., yra nepagrįsti ir neturėjo įtakos ieškovo bankroto bylos nutraukimui. Bankroto byla ieškovui nutraukta ne dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bet būtent dėl paties ieškovo nesąžiningų veiksmų. Ieškovas ieškinyje neįrodė nei vieno administratoriaus atlikto neteisėto veiksmo, sąlygojusio bankroto bylos nutraukimo. Šiuo atveju ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo iš atsakovų reikalauti jo nurodytos žalos atlyginimo, kadangi fizinio asmens bankroto tikslas nėra „nurašyti“ ieškovo skolas kreditoriams. Vien pats ieškovo reikalavimas priteisti jam nuostolių, kurie vertinami kaip ieškovo „nenurašyta skola kreditoriams“, laikytinas nepagrįstu ieškovo siekiu praturtėti, veikimu prie FABĮ tikslą bei patvirtina ieškovo nesąžiningumą. Ieškovas neįrodė, kad atsakovai pažeidė bankroto procedūras reglamentuojančias teisės normas, kad atliko kitus neteisėtus veiksmus, kuriasi buvo ieškovui padaryta žala. Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovas neturi teisės ir į neturtinės žalos dėl bankroto bylos nutraukimo priteisimą, kadangi nei FABĮ, nei kituose teisės aktuose nenumatyta galimybė (teisė) asmeniui reikalauti neturtinės žalos priteisimo, patirtos dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (reorganizavimo būtu prijungta „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas), prašo ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad draudimo liudijimo galiojimo metu, nei ieškovas, nei atsakovas jokių pretenzijų draudimo bendrovei neteikė. Sutinkamai pagal išduotus draudimo jų galiojimas yra pasibaigęs 2017 m. gegužės 8 d. Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, grindžiamą bankroto administratoriaus, t. y. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybe, pareiškė ne draudimo liudijimų BCBALF Nr. (duomenys neskelbtini) ir BCBALF Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo metu, taip pat praėjus daugiau nei vienerių metų terminui nuo draudimo liudijimo BCBALF Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo pasibaigimo (2017 m. gegužės 8 d.). Todėl nėra pagrindo bankroto administratorės neteisėtus veiksmus, jeigu tokie ir buvo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 20 d. iki 2016 m. kovo 3 d. pripažinti draudžiamuoju įvykiu, kadangi pateiktas reikalavimas neatitinka Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 20013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.4-140 su vėlesniais pakeitimais (toliau – Taisyklės), 7 punkto ir jo papunkčių. Nei ieškovas, nei atsakovas niekada nėra informavęs trečiojo asmens apie pareikštus reikalavimus ar pretenzijas, o apie visus vykstančius procesus draudikas sužinojo tik gavęs teismo pranešimą apie pareikštą ieškinį 2020 m. gruodžio mėn. Atsakovas netinkamai vykdė draudimo sutartimi ir teisės aktais jam nustatytus įsipareigojimus, todėl laiko, kad atsakovas pažeidė draudimo sutartyje ir Taisyklėse nustatytą reikalavimą dėl savalaikio informavimo apie draudiminį įvykį. Dėl to šiuo atveju nėra draudiminio įvykio.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsikirtimų į ieškinio reikalavimus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas iš dalies

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo fakto, nutraukus fizinio asmens bankroto bylą.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. S. solidariai 101 633,82 Eur turtinę žalą, kurią sudaro ieškovo įsipareigojimai ir kurie, ieškovo teigimu, būtų nurašyti užbaigus ieškovo bankroto procedūras ir palūkanos, delspinigiai, kurie paskaičiuoti per bankroto bylos laiką kai buvo sustabdyti skaičiavimai ir po bankroto bylos nutraukimo prisidėjo prie bendros skolos bei 30 000,00 Eur neturtinę žalą. Ieškovas nurodo, jog jam Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2015 m. lapkričio 27 d. Ieškovas teigė, kad bankroto administratorius netinkamai vykdė FABĮ numatytas pareigas, t. y. nesikreipė į bankroto bylą vedantį teismą dėl kreditorių sąrašo patikslinimo, nešaukė kreditorių susirinkimo, neteikė siūlymo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, todėl, nutraukus bankroto bylą, ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

8. FABĮ 15 straipsnio nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010); juridinis asmuo, kuris verčiasi bankrutuojančių ir likviduojamų įmonių, fizinių asmenų administravimu, veikia savo rizika. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administratorius privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl jam, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Tauragės rajono vartotojų kooperatyvas “Žemaitijos žiedas” v. B. L., V. L., bylos Nr. 3K-3-107/2004). Administratorius, kaip civilinės atsakomybės subjektas, visada yra asmuo, teismo paskirtas konkrečioje byloje teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kai administruoti įmonę paskiriamas fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnis). Fizinio asmens M. J. bankroto administratoriumi buvo paskirtas ne atsakovas N. S., bet juridinis asmuo – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo N. S. civilinės atsakomybės taikymo. Pastarojo asmens atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį asmenį ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis.

9. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

10. Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į administratoriaus teisinę padėtį. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiam fiziniam asmeniui).

11. Iš nagrinėjamoje byloje surinktos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovui M. J. buvo iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. gruodžio 18 d., 2019 m. gegužės 23 d. nutartimis patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas M. J. mokumo atkūrimo planas. Kreditorių susirinkime 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo svarstomas patikslintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano projektas, tačiau kreditorių balsų dauguma patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo pritarta. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo. Tačiau šis procesinis teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas ir klausimas išspręstas iš esmės, apeliacinės instancijos teismas patenkino kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą ir nutraukė M. J. bankroto bylą.

12. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).

13. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

14. Viena iš bankrutuojančio fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus planui reglamentuoja FABĮ 7 straipsnis. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 yra išaiškinęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas).

15. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatęs, jog per mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 31 d. bankrutuojančio asmens (ieškovo) pajamos, viršijančios plane numatytas jo būtinąsias išlaidas, sudarė 16 747,51 Eur (27 846,96 Eur – 11 099,45 Eur = 16 747,51 Eur), taip pat, kad į depozitinę sąskaitą bankrutuojantis asmuo pervedė 5 947,10 Eur, iš kurių 2 865,68 Eur buvo skirta administravimo išlaidoms apmokėti bei 3 081,42 Eur numatyta skirti kreditorių reikalavimams tenkinti, sprendė, kad faktiškai pareiškėjo (ieškovo) lėšos buvo skiriamos bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti.

16. Teismas, nutraukdamas ieškovo bankroto bylą, pažymėjo, jog FABĮ nuostatos numato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina plano bei juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, asmuo turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau neturi teisės savo iniciatyva nevykdyti mokumo atkūrimo plane numatytų pareigų ir vienašališkai padidinti plane numatytų būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų lėšų sumą. Teismas akcentavo, kad pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą vaikams išlaikyti skirta būtinųjų poreikių išlaidų dalis sudarė tik 75,00 Eur, tačiau, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. įsakymo priėmimo atsiradus papildomų bankrutuojančio asmens išlaidų, pareiškėjas (ieškovas) nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė priemonių mokumo atkūrimo planui patikslinti, o išlaikymą vaikams teikė nustatyta tvarka nesuderinęs šio klausimo su kreditoriais, tuo akivaizdžiai viršydamas mokumo atkūrimo plane nustatytą būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų sumą

17. FABĮ 16 straipsnyje įtvirtintos fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu. FABĮ 16 straipsnio 6 punktas numato bankrutuojančio fizinio asmens pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. FABĮ 16 straipsnio 12 punktas nustato, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą. FABĮ 17 straipsnio 1 punktas nustato, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Taigi įstatyme reglamentuojama bankrutuojančio fizinio asmens teisė, bet ne pareiga teikti mokumo atkūrimo plano patikslinimą.

18. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog bankrutuojantis fizinis asmuo teise patikslinti planą pasinaudojo, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. įsakymo išdavimo, kurio pagrindu atsirado papildomos bankrutuojančio asmens išlaidos, 2018 m. rugpjūčio 13 d., kreditorių susirinkimui pateikė patikslinto mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau, kreditoriams nepritarus plano projektui, ieškovas nesiekė jo patikslinti, į teismą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, kuriam nepritarė kreditoriai, patvirtinimo nesikreipė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. procesiniame sprendime konstatavo, kad ieškovo M. J. padaryti mokumo atkūrimo plano ir FABĮ pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, o bankrutuojančio M. J. elgesys plano įgyvendinimo laikotarpiu neatitiko sąžiningumo, bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų ir nebuvo nukreiptas į siekį maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi, sutiktina su atsakovės argumentais, jog bankroto byla M. J. nutraukta ne dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bet būtent dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų. Teismo vertinimu, atsakomybė už netinkamą fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą, tuo pačiu ir bankroto bylos nutraukimą tenka fiziniam asmeniui – ieškovui.

19. FABĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad esminės bankroto administratoriaus funkcijos susijusios su fizinio asmens veiksmų tikrinimu, kontrole, mokumo atkūrimu, jo ir visų kreditorių interesų derinimu ir tinkamu atstovavimu. Šio įstatymo nuostatose nėra numatyta administratoriaus pareiga parengti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą ar jo patikslinimus. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta administratoriaus pareiga teikti plano vykdymo eigos ataskaitas. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad administratorius šią įstatyminę pareigą vykdė, kreditoriai, svarstydami mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitas už laikotarpius nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. gegužės 30 d., nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., kėlė klausimus dėl M. J. pajamų, būtinųjų poreikių išlaidų pagrįstumo, teikė pastabas, jog ieškovo pajamos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra naudojamos ne pagal mokumo atkūrimo plane nustatytą tvarką, įvardijo dokumentų apie pareiškėjo gautas individualios veiklos pajamas trūkumus, argumentuodami tuo, jog teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas nėra tinkamai vykdomas, teikė prašymus šaukti kreditorių susirinkimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ar kėlė klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo.

20. FABĮ įtvirtinta administratoriaus teisė, bet ne pareiga suteikti pagalbą fiziniam asmeniui rengiant plano projektą ar jo pakeitimo projektus. Pripažintina, kad plano tikslinimą turi teisę inicijuoti ir bankroto administratorius – pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, o pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo svarstomas mokumo atkūrimo plano patikslinimas, tačiau siūlomiems pakeitimas pritarta nebuvo.

21. Ieškovo ieškinyje įvardijami argumentai, kad administratoriaus suteikta pagalba ar, kad ieškovo turimos žinios nebuvo pakankamos parengti nemokumo atkūrimo plano pakeitimus, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo bankroto byla buvo nutraukta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovas, kaip jau minėta anksčiau, nevykdė jam įstatymo nustatytos pareigos rengti ir tikslinti nemokumo atkūrimo plano pakeitimų, manydamas, kad bankroto administratorius neatlieka ar netinkamai atlieka tam tikras pareigas laiku nesiėmė priemonių savo interesams ginti, tuo tarpu reikiamų žinių neturėjimas neatleidžia bankrutuojančio asmens nuo įstatymo jam suteiktų įsipareigojimų įvykdymo. Nustačius šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė administratoriaus neteisėtų veiksmų, sąlygojusių ieškovo bankroto bylos nutraukimą.

22. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos fizinio asmens administratoriaus pareigos ir teisės disponuoti fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką, atlikti plane numatytus mokėjimus kreditoriams. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikusi nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį veiklos patikrinimą 2021 m. gegužės 26 d. išvadoje konstatavo, kad nemokumo administratorius (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tinkamai netvarkė visų bankrutuojančio asmens (ieškovo) gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitos, t. y. neužtikrino, kad visos bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos FABĮ nustatytais terminais būtų pervedamos į asmens naudojamą sąskaitą bankroto proceso metu; neužtikrino, kad asmuo būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas lėšas naudotų mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka, o jas viršijančias lėšas skirtų kreditorių reikalavimų apmokėjimui; tinkamai negynė bankrutuojančio asmens ir visų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, operatyviai neteikė kreditorių susirinkimui svarstyti klausimo dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo inicijavimo ar bankroto proceso nutraukimo; disponavo depozitinės sąskaitos lėšomis pažeisdamas patvirtintame mokumo atkūrimo plane nustatytą tvarką, išsimokėjo didesnę nei mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų sumą, mokumo atkūrimo plane nustatytais terminais be teisėto pagrindo neatliko mokėjimų kreditoriams. Šioje išvadoje konstatuota, šiais veiksmais nemokumo administratorius (UAB „(duomenys neskelbtini)“) netinkamai vykdė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 9, 12 ir 14 punkte įtvirtintas nemokumo administratoriaus pareigas.

23. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, byla Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, byla Nr. 3K-3-322/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., V. L. v. Z. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir V. K. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-476/2008).

24. Šioje byloje prašomą priteisti žalą – 101 633,82 Eur turtinę ir 30 000,00 Eur neturtinę – ieškovas kildina iš nemokumo administratoriaus neveikimo, dėl kurio, ieškovo teigimu, jis privalės įvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusius įsipareigojimus bei administratoriaus tinkamu pareigų nevykdymu, disponuojant bankrutuojančio asmens turtu. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad neišgalint įvykdyti prievolių ieškovui buvo iškelta bankroto byla, bankroto proceso metu buvo padengta nedidelė įsipareigojimų dalis, nutraukus bankroto bylą ieškovo kreditorių reikalavimai nurašyti nebuvo (FABĮ 29 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Taigi ieškovas patirtus nuostolius grindžia specifiniu nuostolių apskaičiavimo būdu – bankroto byloje nenurašytų įsipareigojimų dydžiu, nes prašo teismo priteisti jam iš nemokumo administratoriaus likusius ir nepadengtus savo įsipareigojimus kreditoriams.

25. Byloje nenustatyta, kokią reikšmę bankroto bylos nutraukimui galėjo turėti privalomi atlikti, bet neatlikti bankroto administratoriaus veiksmai – netinkamas disponavimas bankrutuojančio asmens turtu, netinkama mokumo atkūrimo plano kontrolė, bankroto bylos nutraukimo neinicijavimas ar lėšų nepagristas sau (nemokumo administratoriui) išsimokėjimas. Byloje nesant pagrindo konstatuoti, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų buvo nutraukta ieškovo bankroto byla, nėra pagrindo konstatuoti ir teisinio priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės bankroto procese atliktų veiksmų ir ieškovo įvardijamų nuostolių dėl nenurašytų įsipareigojimų. Kita vertus, nutraukus bankroto bylą nenurašyti ieškovo įsipareigojimai (padariniai), teismo vertinimu, teisiškai yra pernelyg nutolę nuo byloje nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų. Bankroto tikslas – ne tik sudaryti sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, tačiau siekiama užtikrinti ir kreditorių reikalavimų tenkinimą, kurie dengiami iš bankrutuojančio asmens gaunamų per bankroto procesą pajamų. Ieškovo teiginiai, kad plane numatytas priemones bankrutuojantis asmuo vykdė tinkamai, todėl tikėtinai bankroto procese turėjo būti nurašyti kreditoriniai reikalavimai yra grindžiami prielaida, kad bankrutuojantis asmuo (ieškovas) bankroto proceso tinkamai įvykdys mokumo atkūrimo plane prisiimtus įsipareigojimus. Šios prielaidos, esant byloje priešingais duomenims, t. y., kad mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės nebuvo įgyvendintos dėl bankrutuojančio asmens veiksmų, kad pats bankrutuojantis asmuo nesiekė maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus ir pasikeitus turtinei padėčiai nevykdė FABĮ nustatytų pareigų, nėra pakankamos išvadai, kad plane numatytos priemonės, nesant administratoriaus neteisėtų veiksmų būtų įgyvendintos ir bankroto procese būtų nurašyti ieškovo kreditoriniai reikalavimai.

26. Kita vertus, byloje ieškovui pateikus bankinės sąskaitos išrašus, iš kurių nustatyta, kad ieškovas per 2015-2020 m. laikotarpį į savo sąskaitą pervedė 6 265,10 Eur, taip pat, kad nemokumo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo kreditoriams išmokėjo 1 823,06 Eur, nutraukus bankroto bylą ieškovui grąžino 637,64 Eur ir pagal patvirtintą nemokumo atkūrimo įstatymą turėjo teisę į 2 750,00 Eur atlygį bei papildomas išlaidas (13,92 Eur pavedimo mokestis ir 55,54 Eur mokestis už varžytines) yra pagrindas spręsti, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek byloje surinktomis įrodinėjimo priemonėmis, tiek ieškovo bankroto byloje nepagrindė ieškovo bankroto bylos proceso metu pervestų 984,94 Eur (6 265,10-1 823,06-637,64-2 750,00-13,92-55,54). Akivaizdu, kad atsakovei tinkamai vykdant FABĮ įtvirtintas pareigas, nurodyta suma turėjo būti skirta ieškovo kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Nustačius, kad šios sumos nepervedus kreditoriams atsakovės veiksmais tiesiogiai padarytas neigiamas turtinis poveikis ieškovo interesams, reikalavimas dėl šios sumos priteisimo iš atsakovės tenkinamas.

27. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais: kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinės žalos padarymo faktą ir aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

24. FABĮ, nei kituose teisės aktuose nenumatyta galimybė (teisė) asmeniui reikalauti neturtinės žalos priteisimo, patirtos dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas. Teismo vertinimu, ieškovas, nutraukus bankroto bylą ir neatkūrus jo (ieškovo) mokumo neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šie ieškovo išgyvenimai sukelti būtent dėl šioje byloje konstatuotų nemokumo administratoriaus tinkamų pareigų disponuoti bankrutuojančio asmens turtu, tinkama mokumo atkūrimo plano kontrole, bankroto bylos nutraukimo neinicijavimo neįvykdymu ar lėšų sau nepagrįstu išsimokėjimu.

25. Teismo vertinimu, neigiamus išgyvenimus ieškovui sukėlė ne bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai, bet faktas, kad bankroto procese nepasiekus norimo rezultato, ieškovas privalės vykdyti iki bankroto bylos iškėlimo prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovas, teismo vertinimu, turėjo suvokti, kad pareiga rengti ir tikslinti nemokumo atkūrimo plano pakeitimus tenka bankrutuojančiam asmeniui, todėl ieškovo įrodinėjami neigiami išgyvenimai nėra kilę dėl nustatytų nemokumo administratoriaus neteisėtų veiksmų, kas sudaro pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi byloje nėra įrodytas neturtinės žalos ieškovui kilimo faktas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas 0,75 procentais (984,94 Eur x 100 / 131 633,82 Eur), todėl jam proporcingai tenkintų reikalavimų daliai yra priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, atitinkamai, atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiama 99,25 procentai bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo N. S. naudai – 100 procentų bylinėjimo išlaidų.

29. Ieškovas M. J. yra sumokėjęs 75,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį (reg. Nr. DOK-1088), nuo likusios dalies, t. y. 1887,00 Eur, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi buvo atleistas. Kitų bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikęs, todėl dėl jų atlyginimo teismas nesprendžia ir plačiau nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo naudai priteisiama 0,56 Eur (75,00 Eur x 0,75 proc. / 100) sumokėto žyminio mokesčio, o valstybės naudai – 14,15 Eur (1 887,00 Eur x 0,75 proc. / 100) žyminio mokesčio.

30. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje turėjo 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimas, taip pat atstovavimas byloje, o atsakovas N. S. – 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimas, taip pat atstovavimas byloje. Atsakovai pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-22035; DOK-25793).

31. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija nustatytų Rekomendacijose maksimalių dydžių, todėl iš ieškovo atsakovo N. S. naudai priteisiama 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (100 proc.), o atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 960,74 Eur (968,00 Eur x 99,25 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų.

32. Kadangi ieškovo ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra vienarūšiai priešpriešiniai, įskaičius mažesnę sumą į didesnę, iš ieškovo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiama 960,18 Eur (960,74 Eur – 0,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 984,94 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 94 ct) žalos atlyginimo.

Iš ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 960,18 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 331,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 14,15 Eur (keturiolika eurų 15 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas