- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2A-384-613/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Mokumo projektai“
- Atsakovas
- V. P., P. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ ieškinį atsakovams V. P. ir P. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga „Mokumo projektai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. P. ir P. A. (toliau kartu – atsakovai), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 27 170,E. E. žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Voverės namai“, bankroto administratoriumi paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) V. K. administratorių biuras, nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Voverės namai“ kreditorių sąrašas, kuris patikslintas teismo 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. gegužės 13 d., 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. spalio 12 d., 2021 m. birželio 2 d., 2022 m. balandžio 11 d. bei 2022 m. balandžio 27 d. nutartimis, ieškovei (ankstesnis pavadinimas VšĮ ADVOC LT) BUAB „Voverės namai“ bankroto byloje patvirtintas 27 170,E. E. dydžio finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi buvo patvirtinta nemokumo administratoriaus galutinė bankroto ataskaita, BUAB „Voverės namai“ veikla pripažinta pasibaigusia ir teismas nutarė išregistruoti BUAB „Voverės namai“ iš Juridinių asmenų registro. Išregistravus BUAB „Voverės namai“ iš Juridinių asmenų registro, patvirtintas ieškovės 27 170,E. E. dydžio finansinis reikalavimas liko nepatenkintas. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-647-656/2022 BUAB „Voverės namai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-647-656/2022 nurodyta, kad atsakovai nevykdė įstatymo nustatytų pareigų įmonės nemokumo atveju. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje konstatuota, kad faktinis bendrovės nemokumo momentas, labiau tikėtina, jau buvo 2018 m. spalio mėn. Atitinkamai jau tuo metu, kai BUAB „Voverės namai“ vadovavo atsakovas V. P., įmonė buvo faktiškai nemoki, todėl jam, kaip įmonės vadovui, kilo (tuo metu galiojusio) ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo; fotovoltinės elektrinės pardavimo sandoris, esant įmonei nemokiai, atliktas tarp suinteresuotų asmenų, akivaizdžiai buvo ekonomiškai nenaudingas bendrovei, pažeidė kreditorių teises, sumažino jų galimybes gauti savo reikalavimų dalį. Taip pat teismas įvertino mokėjimus už „mokymus“ atsakovui P. A. ir jo sutuoktinei R. A., kaip bloginančius jau nemokios BUAB „Voverės namai“ finansinę padėtį ir pažeidžiančius kreditorių teises ir teisėtus interesus nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-379-464/2021 yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad atsakovo P. A. gauta 12 800 eurų suma buvo skirta paskolai pagal 2013 m. gruodžio 2 d. paskolos sutartį, kuria atsakovas P. A. paskolino BUAB „Voverės namai“ 19 E. E. (66 070 Lt) sumą, o bendrovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d., įmonės vadovo atsakovo P. A. veiksmai kvalifikuoti kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas ir sąmoningas sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, sudarymas, dėl kurių nemokios BUAB „Voverės namai“ padėtis dar labiau pablogėjo. Ieškovės įsitikinimu, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Ieškovė mano, kad atsakovas P. A. atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas. Nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, abu atsakovai turi pareigą solidariai atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui P. A. iš ieškovės viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ 2 073,E. E. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė Lietuvos valstybės naudai iš ieškovės viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ 33,E. E. išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Nurodė, kad ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) L. B., AB; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) UAB „Urbo“ banke, įmokos kodas 5660; teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Byloje nustatyti neteisėti (kalti) atsakovų veiksmai (jie konstatuoti įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu), kreditoriaus žala (nepatenkintas ieškovės reikalavimas bankroto byloje) ir preziumuojamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.
3.2. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir atsakovo V. P. paaiškinimai, duoti teismo posėdyje, sudaro pagrindą spręsti, kad BUAB „Voverė“, nors ir turėdama finansinių sunkumų, toliau vykdė savo verslo veiklą ir prisiėmė naujus įsipareigojimus ir juos kurį laiką vykdė. Bylos duomenimis, BUAB „Voverės namai“ įmonei UAB „Gertika“ sudarytos sutarties pagrindu už atliktus darbus atliko tokius mokėjimus: 2019 m. vasario 15 d. pervedė 2 058,E. E., 2019 m. vasario 28 d. – 7 333,E. E., 2019 m. kovo 27 d. – 6 698,E. E., 2019 m. balandžio 16 d. dviem pavedimais atitinkamai 5 470,60 ir 5 439,E. E..
3.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad tuo atveju, jeigu nebūtų buvę atlikta veiksmų, kurie teismo įvertinti kaip pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, BUAB „Voverės namai“ būtų turėjusi finansinę galimybę su UAB „Girteka“ atsiskaityti, vykdydama savo įsipareigojimus pagal sutartį, ar kad ieškovės reikalavimas (nors ir iš dalies) galėjo būti patenkintas bendrovės bankroto byloje.
3.4. Byloje įrodyta, kad nagrinėjamu atveju kreditorei žala (negalėjimas su ja atsiskaityti) būtų kilusi (atsiradę) ir tada, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie įsiteisėjusioje teismo nutartyje pripažinti privedusiais įmonę prie tyčinio bankroto.
3.5. Atsakovas P. A. BUAB „Voverės namai“ vadovu buvo nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d.; akcininku – nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. Taigi sutarties su UAB „Girteka“ 2019 m. vasario 4 d. sudarymo metu atsakovas P. A. jau nebuvo nei BUAB „Voverės namai“ vadovas, nei jos akcininkas, todėl jo ir atsakovo V. P. veiksmai, kurie pripažinti privedusiais įmonę prie tyčinio bankroto, nėra susiję su ieškovei padaryta žala (nepatenkintu reikalavimu bankroto byloje) ir tuo aspektu, kad atsakovas P. A., atlikdamas tokius veiksmus, negalėjo sukelti (ar numatyti, kad gali sukelti) teisinių (-us) padarinių (-ius) (negalėjimą atsiskaityti) kreditoriui, kurio bendrovė atsakovui P. A. būnant įmonės vadovu ir (ar) akcininku dar apskritai neturėjo.
3.6. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl BUAB „Voverės namai“ vykdytų J. N. progimnazijos stadiono tvarkymo darbų nėra susiję su byloje pareikštu reikalavimu ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl atsakovų, kaip buvusių BUAB „Voverės namai“ vadovų (akcininko), civilinės atsakomybės sąlygų pagal byloje pareikštą tiesioginį ieškinį (ne)buvimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovei VšĮ „Mokumo projektai“ iš atsakovų V. P. ir P. A. solidariai visas ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Voverės namai“ 2018 m. turėjo 153 E. E. pradelstą skolą ir dėl to BUAB „Voverės namai“ neturėjo finansinės galimybės su UAB „Gertika“ atsiskaityti, vykdydama savo įsipareigojimus pagal sutartį, prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Akivaizdu, kad negalėjimui atsiskaityti su UAB „Gertika“ esminę reikšmę turėjo ne UAB „Voverės namai“ 2018 m. turėta 153 E. E. pradelsta skola, o atsakovo V. P. nurodyta aplinkybė, kad po 2019 m. balandžio 16 d. negauti mokėjimai už UAB „Voverės namai“ atliktus darbus neleido UAB „Voverės namai“ visiškai atsiskaityti už UAB „Gertika“ objekte Klaipėdoje atliktus statybos subrangos darbus.
Atsiliepimas
4.2. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo V. P. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes apie tai, kad mokėjimai buvo atliekami, kol buvo gaunama lėšų vykdant kitą statybų projektą, o vėliau mokėjimų nebebuvo gaunama, todėl ir BUAB „Voverės namai“ negalėjo atsiskaityti su UAB „Gertika“.
4.3. Nesvarbu, kada yra atsiradęs UAB „Gertika“ reikalavimas, lemiamą aplinkybę šiuo atveju turi tai, kad likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese, sudaro 27 170,E. E. dydžio finansinį reikalavimą, o UAB „Voverės namai“ buvo privesta prie bankroto tyčia bendrais atsakovų P. A. ir V. P. neteisėtais veiksmais.
4.4. Svarbiausia šioje byloje nustatytina aplinkybė buvo tai, ar atsakovai pateikė pakankamai įrodymų, siekdami paneigti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 išplėstinės teisėjų kolegijos nurodytą priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdami, kad UAB „Voverės namai“ nebūtų buvusi pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net atsakovams neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
4.5. Teismo išvados, nurodytos skundžiamo sprendimo 33 punkte, nebuvo nustatytos iš atsakovų teiktų įrodymų, atsakovai minėtai priežastinio ryšio prezumpcijai paneigti nepateikė jokių leistinų įrodymų ir tai patvirtina, kad ši prezumpcija nebuvo paneigta.
4.6. Atsakovams neįrodžius, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, ir nepateikus įrodymų, kad įmonė nebūtų buvusi pajėgi atsiskaityti su UAB „Gertika“ net jiems neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, ir nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, abu atsakovai turi pareigą solidariai atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas P. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Byloje surinktų duomenų visetas paneigia prezumpciją, jog aplinkybės, sąlygojusios Bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu, buvo susijusios su ieškovės kreditinio reikalavimo nepatenkinimu.
5.2. Sutartis, iš kurios kildinamas kreditinis reikalavimas, buvo sudaryta daug vėliau, nei Bendrovė jau turėjo daugiau nei pusantro šimto tūkstančių eurų skolą savo darbuotojams bei valstybinėms institucijoms dėl mokestinių prievolių neįvykdymo.
5.3. Didžioji dalis dar 2018 metais egzistavusių Bendrovės kreditorių reikalavimų turėjo būti tenkinami aukštesne eile nei ieškovės reikalavimas. Bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu sąlygoję veiksmai lėmė apie 50 E. E. dydžio sumos paėmimą iš Bendrovės.
5.4. Dar 2018 metais Bendrovė turėjo 153 E. E. įsiskolinimą, kurio didžioji dalis turėjo būti tenkinama aukštesne eile nei ieškovės reikalavimas (27 170,E. E.). Visa ši Bendrovės skola egzistavo dar tuomet, kai Bendrovė net nebuvo sudariusi ginčo sutarties, iš kurios ieškovė kildina savo reikalavimą.
5.5. Jeigu nebūtų buvę P. A. ir V. P. veiksmų, kurių atlikimas sąlygojo Bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu, ieškovės kreditinis reikalavimas nebūtų buvęs patenkintas, kadangi apie 50 E. E. suma, kuri buvo paimta iš Bendrovės, būtų padengusi tik trečdalį aukštesnės nei ieškovės eilės Bendrovės kreditorių reikalavimų.
6. Atsakovas V. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
10. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
11. Nustatyta, kad nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. BUAB „Voverės namai“ vadovu buvo atsakovas V. P.; nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. – atsakovas P. A.; nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. liepos 4 d. – V. P.; nuo 2019 m. liepos 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo – O. K.. Atsakovas P. A. nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. buvo pagrindiniu BUAB „Voverės namai“ akcininku. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, 2019 m. vasario 4 d. BUAB „Voverės namai“ ir BUAB „Gertika“ sudarė tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Gertika“ įsipareigojo atlikti paprastojo ir kapitalinio remonto darbus, o įsipareigojo BUAB „Voverės namai“ už juos atsiskaityti, sumokėdama 102 112,E. E. kainą (Sutarties 1, 2 punktai). Byloje pateiktas UAB „Gertika“ subjekto sąskaitos išrašas, kurio laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., patvirtina, kad BUAB „Voverės namai“ liko skolinga UAB „Gertika“ už atliktus darbus 12 501,E. E.. Ieškovė 2019 m. birželio 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įsigijo UAB „Gertika“ reikalavimo teisę į BUAB „Voverės namai“, t. y. į 23 432,E. E. skolą, kuria sudarė skola už darbus – 12 501,E. E., iki 2019 m. birželio 14 d. apskaičiuoti delspinigiai – 719,E. E. ir 10 proc. dydžio bauda – 10 E. E., ir susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises (palūkanas, netesybas ir kt.), kurios perleistos neatlygintinai. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Voverės namai“, bankroto administratoriumi paskirta MB V. K. administratorių biuras, nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 28 d. Ieškovei BUAB „Voverės namai“ bankroto byloje patvirtintas 27 170,E. E. dydžio finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi buvo patvirtinta nemokumo administratorės MB V. K. administratorių biuro galutinė bankroto ataskaita, BUAB „Voverės namai“ veikla pripažinta pasibaigusia ir teismas nutarė išregistruoti BUAB „Voverės namai“ iš Juridinių asmenų registro. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-647-656/2022 BUAB „Voverės namai“ bankrotas pripažintas tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nustatytais pagrindais; Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-376-450/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį paliko nepakeistą, tačiau pripažino, kad nėra pagrindo BUAB „Voverės namai“ bankrotą pripažinti tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje pripažinta, kad bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu lėmė tokie atsakovų P. A. ir V. P. veiksmai: 2019 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, kuria P. A. perleista fotovoltinė saulės elektrinė už 4 243,E. E.; nuo 2018 m. gruodžio 31 d. vykdyti mokėjimai už atsakovo P. A. ir R. A. vykdytus mokymus. BUAB „Voverės namai“ P. A. atliko tokius mokėjimus: 2018 m. gruodžio 31 d. – 1 E. E.; 2018 m. vasario 18 d. – 2 E. E.; 2019 m. vasario 18 d. – 3 E. E.; 2019 m. vasario 18 d. – 1 E. E.; nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. atsakovo P. A. vykdyti lėšų išgryninimai iš Bendrovės banko sąskaitos. Nutartyje dėl tyčinio bankroto teismas konstatavo, kad, būdamas BUAB „Voverės namai“ vadovas, P. A. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. iš BUAB „Voverės namai“ banko sąskaitos išgrynino 12 E. E. sumą, kuri buhalterinėje apskaitoje nebuvo įforminta kaip paskolos grąžinimas. Byloje pateiktas 2023 m. rugpjūčio 17 d. BUAB „Voverės namai“ bankroto administratoriaus aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad, likvidavus įmonę, neįvykdytų įmonės įsipareigojimų suma – 786 971,E. E.. Išregistravus BUAB „Voverės namai“ iš Juridinių asmenų registro, ieškovei patvirtintas 27 170,E. E. dydžio finansinis reikalavimas liko nepatenkintas. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama priteisti iš jų solidariai 27 170,E. E. žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė iš esmės motyvuodamas tuo, kad kreditorei (ieškovei) žala (negalėjimas su ja atsiskaityti) būtų kilusi (atsiradę) ir tada, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie įsiteisėjusioje teismo nutartyje pripažinti privedusiais įmonę prie tyčinio bankroto.
Dėl ginčo
12. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad nesvarbu, kada yra atsiradęs UAB „Gertika“ reikalavimas, lemiamą aplinkybę šiuo atveju turi tai, kad likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese, sudaro 27 170,E. E. dydžio finansinį reikalavimą, o UAB „Voverės namai“ buvo privesta prie bankroto tyčia bendrais atsakovų P. A. ir V. P. neteisėtais veiksmais. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.
13. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl juridinio asmens kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams, išaiškinta, kad tokią teisę juridinio asmens kreditorius turi dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021 48 punktą; 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 23 punktą). Pirmuoju atveju turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį CK 6.263 straipsnio pagrindu, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Tuo tarpu pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 42 punktas).
14. Bendroji įrodinėjimo naštos civilinėse bylose paskirstymo taisyklė įtvirtinta (duomenys neskelbtini) straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), taip pat preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka aplinkybių (CPK 182 straipsnio 4 punktas).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę reikšmę įrodinėjant ir nustatant sąlygas, būtinas tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Be to, pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 22 punktas). Teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas). Taigi, civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, o priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (bankroto proceso metu nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo) ryšys yra preziumuojamas. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šią prezumpciją, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025).
16. Nagrinėjam atveju nustatyta, kad 2018 m. BUAB „Voverės namai“ turėjo 153 E. E. pradelstą skolą, iš kurios didžioji dalis buvo darbo užmokestis darbuotojams ir valstybinėms institucijoms dėl mokestinių prievolių nevykdymo. Šių kreditorių reikalavimai turėjo būti tenkinami anksčiau nei UAB „Gertika“ reikalavimas, kuris tuo metu dar nebuvo atsiradęs. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi dėl tyčinio bankroto nustatyta, kad lėšų, kurios buvo paimtos iš įmonės (išgrynintos, pervestos) ar galimai netektos (perleidus fotovoltinę elektrinę atsakovui P. A. už galbūt per mažą kainą), suma, palyginti su 2018 m. turėta skola (153 E. E.) ar 2019 m. susidariusia skola (788 E. E.), buvo daug mažesnė (apie 50 E. E.), taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu nebūtų buvę P. A. ir V. P. veiksmų, kurių atlikimas sąlygojo Bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu, ieškovės kreditinis reikalavimas nebūtų buvęs patenkintas, kadangi apie 50 E. E. E., kuri buvo paimta iš Bendrovės, būtų padengusi tik trečdalį aukštesnės negu ieškovės eilės Bendrovės kreditorių reikalavimų.
17. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo V. P. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes apie tai, kad mokėjimai buvo atliekami, kol buvo gaunama lėšų vykdant kitą statybų projektą, o vėliau mokėjimų nebebuvo gaunama, todėl ir BUAB „Voverės namai“ negalėjo atsiskaityti su UAB „Gertika“.
18. Tai, kad ieškovės kreditinio reikalavimo nepatenkinimą nulėmė ne veiksmai, sąlygoję Bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu, o visai kitos aplinkybės, pripažįsta pati ieškovė nurodydama, kad akivaizdu, jog negalėjimui atsiskaityti su UAB „Gertika“ esminę reikšmę turėjo ne UAB „Voverės namai“ 2018 m. turėta 153 E. E. pradelsta skola, o atsakovo V. P. nurodyta aplinkybė, kad po 2019 m. balandžio 16 d. negauti mokėjimai už UAB „Voverės namai“ atliktus darbus neleido UAB „Voverės namai“ visiškai atsiskaityti už UAB „Gertika“ objekte Klaipėdoje atliktus statybos subrangos darbus.
19. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Bendrovė, nors ir turėdama finansinių sunkumų, vykdė verslo veiklą ir prisiėmė įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, iš kurios ieškovė kildina kreditinį reikalavimą. Bendrovė mokėjimus pagal ginčo sutartį vykdė tol, kol buvo gaunama lėšų Bendrovei vykdant kitą statybų projektą. Kitame statybų projekte užsakovui nustojus vykdyti mokėjimus Bendrovė nebegalėjo atsiskaityti su ginčo sutarties užsakovu, kurio reikalavimus vėliau perėmė ieškovė, taigi Bendrovė rangovei UAB „Gertika“ ilgą laiką vykdė mokėjimus, o jų vykdymą nutraukė tik nebegavusi finansavimo kitame projekte.
20. Apeliantė teigia, kad ginčo atveju visiškai nesvarbu, kada yra atsiradęs UAB „Gertika“ reikalavimas, lemiamą aplinkybę šiuo atveju turi tai, kad likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese, sudaro 27 170,E. E. dydžio finansinį reikalavimą, o UAB „Voverės namai“ buvo privesta prie bankroto tyčia bendrais atsakovų P. A. ir V. P. neteisėtais veiksmais. Apeliantės argumentai atmestini.
21. Kaip minėta, dėl juridinio asmens kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams išaiškinta, kad tokią teisę juridinio asmens kreditorius turi dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021 48 punktą; 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 23 punktą).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį antruoju pagrindu, tai yra kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad įmonės vadovai kalti dėl tyčinio bankroto, todėl prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų veiksmai, galėjo būti paneigta šiems asmenims įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad ieškovės nepatenkintas reikalavimas būtų atsiradęs net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. ieškovės kreditinis reikalavimas nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą (CPK 178, 185 straipsniai).
23. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokių argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti ar panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimo dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindė tik antruoju pagrindu, tai yra Bendrovės vadovų kalte dėl tyčinio bankroto, todėl teisėjų kolegija negali pasisakyti, ar ieškovės (kreditoriaus) reikalavimas priteisti žalos atlyginimą gali būti pripažintas pagrįstu kitais civilinės atsakomybės taikymo pagrindais.
Dėl kitų argumentų
24. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
27. Atsakovas P. A. pateikė duomenis, kad patyrė 1 028,E. E. advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo P. A. apeliacinės instancijos teisme patirtos 1 028,E. E. išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šių išlaidų sumažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui P. A. iš ieškovės viešosios įstaigos „Mokumo projektai“1 028,E. E. bylinėjimosi išlaidų.