Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovams J. J., R. A., V. W., L. J., T. G. ir A. A., ieškovų atstovui advokatui M. G., atsakovui I. M. ir atsakovo atstovui advokatui A. V., kitiems proceso dalyviams nesant, viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. L., L. J., J. J., Z. J., T. G., R. A., A. A., I. M., V. W. ieškinį atsakovui I. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai 2021 m. rugsėjo 7 d. pareiškė ieškinį atsakovui I. M., prašydami priteisti iš atsakovo: 1) M. L. naudai 2 850,00 Eur skolą, 508,38 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 76,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas; 2) L. J. naudai 4 750,00 Eur skolą, 847,31 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 126,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas; 3) J. J. naudai 9 500,00 Eur skolą, 1.694,61 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 252,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas; 4) Z. J. naudai 4 750,00 Eur skolą, 847,31 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 126,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas; 5) T. G. naudai 12 350,00 Eur skolą, 2 202,99 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 327,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas; 6) R. A. ir A. A. naudai 6 650,00 Eur skolą, 1 186,23 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 176,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas; 7) I. M. naudai 9 500,00 Eur skolą, 1 694,61 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 252,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas; 8) V. M. – W. naudai 9 500,00 Eur skolą, 1 694,61 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 252,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovo A. A. naudai 158,21 Eur išlaidas, susijusias su Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymu. Nurodo, kad 2015 m. M. L., L. J., J. J., Z. J., T. G., R. A., A. A., I. M., V. M. – W. (toliau – ieškovai), I. M. (toliau – atsakovas), M. M., A. S., B. M. S. ir A. M. susitarė iš UAB „Litectus“ pirkti negyvenamąsias patalpas – parkingus, esančius (duomenys neskelbtini), o po įsigijimo, vykdyti jų nuomos veiklą. Tuo metu atsakovas turėjo finansinių sunkumų ir pinigų minėtiems parkingams įsigyti neturėjo. Kadangi atsakovas buvo tas asmuo, kuris sužinojo apie parduodamus parkingus ir kuris pasiūlė ieškovams bei kitiems aukščiau minėtiems asmenims investuoti į šių parkingų įsigijimą tam, kad vėliau juos būtų galima nuomoti ir iš to gauti pelną, tarp ieškovų ir atsakovo buvo susitarta, jog ieškovai paskolins atsakovui reikiamą sumą parkingams įsigyti, o atsakovas paskolintas sumas kiekvienam ieškovui grąžins, atlikdamas mokėjimus dalimis – visiems ieškovams paskirstydamas 30 proc. nuo gautų jo pajamų už parkingų nuomą. 2015 m. spalio 1 d. buvo sudaryta minėtų negyvenamųjų patalpų – parkingų Pirkimo – pardavimo sutartis. Kiek yra žinoma ieškovams, atsakovo tuo metu turėti įsiskolinimai (-as) buvo perduoti (-as) antstoliams (-iui) vykdyti, todėl atsakovas dėl jam tuo metų taikytų priverstinių išieškojimų priemonių negalėjo parkingų įsigyti savo vardu; dėl šios priežasties atsakovas savo dalį parkingų įgijo jų nuosavybės teisę įregistruodamas V. M. ir A. J. vardais. 2015 m. rugsėjo mėn. M. L. paskolino atsakovui 2 850,00 Eur grynaisiais pinigais, L. J. – 4 750,00 Eur grynaisiais pinigais, J. J. – 9 500,00 Eur grynaisiais pinigais, Z. J. – 4.750,00 Eur grynaisiais pinigais, T. G. – 12 350,00 Eur grynaisiais pinigais, R. A. ir A. A. – 6 650,00 Eur grynaisiais pinigais, I. M. – 9 500,00 Eur grynaisiais pinigais ir V. M. – W. – 9 500,00 Eur grynaisiais pinigais. Kaip buvo minėta aukščiau, visos šios paskolos atsakovui buvo suteiktos su tikslu, kad jis galėtų sumokėti už V. M. ir A. J. vardu įsigyjamą turtą: 12/155 dalių negyvenamosios patalpos – Parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 39/620 dalis negyvenamosios patalpos – Parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 27/515 dalis negyvenamosios patalpos – Parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 163/2230 dalis negyvenamosios patalpos – Parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir 47/840 dalis negyvenamosios patalpos – Parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Visas aukščiau aprašytas paskolas kiekvienam iš ieškovų atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti dalimis, pradėdamas mokėti nuo 2017 m. spalio 30 d., nes būtent tą dieną pirmą kartą buvo gautos pajamos iš įsigytų parkingų nuomos. Tačiau savo įsipareigojimų atsakovas nevykdė ir nė vienam iš ieškovų iki šiol nėra grąžinęs nė dalies pasiskolintų sumų. Ieškovai prideda Atsiskaitymų žiniaraštį (savininkų išmokos), iš kurio matyti, jog pirmosios išmokos už parkingų nuomą ieškovams (ir kitiems savininkams) buvo išmokėtos būtent 2017 m. spalio 30 d. Išmokas atliko juridinis asmuo UAB „Ppark“ (įmonės kodas 304106865) pavedimo sutarčių pagrindu vykdanti ieškovų (ir kitų) savininkų parkingų nuomą bei administravimą. Kadangi atsakovas pažeidė kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu prievolę grąžinti pasiskolintas sumas, ieškovai, siekdami išspręsti susidariusią situaciją taikiu būdu (iki teismo), 2021 m. kovo 25 d. atsakovui pateikė Pretenziją, kurioje buvo pareikalauta iki 2021 m. balandžio 01 d. grąžinti kiekvienam iš ieškovų priklausančias sumas. Atsakovas Pretenzijoje išdėstytų reikalavimų neįvykdė, tačiau pateikė atsakymą dėl 2021 m. kovo 25 d. pretenzijos, kuriame nurodė, jog reikalavimai įrodymais nepagrįstai, todėl jie vykdomi nebus. Šias aplinkybes patvirtina pridedami Pretenzija ir atsakymas dėl 2021 m. kovo 25 d. pretenzijos. Ieškovai su atsakovu susidariusią situaciją ne vieną kartą bandė spręsti žodžiu dar iki Pretenzijos pateikimo dienos. Vienas iš tokių bandymų vyko 2019 m. lapkričio 4 d., adresu (duomenys neskelbtini). Šio susitikimo metu dalyvavo Atsakovas, A. A., L. J., V. M. – W. ir T. W.. Susitikimo metu buvo daromas garso įrašas, nes atsakovas visuomet pripažinęs savo skolas, vėliau pradėjo jas neigti ir, kadangi visi mokėjimai atsakovui buvo atlikti grynaisiais pinigais, siekdami įrodyti, jog atsakovui perduotos sumos yra ne dovana, o paskola, ieškovai įrašė paskutinio susitikimo su atsakovu garsą. Susitikimo metu padarytame garso įraše galima girdėti pokalbį apie atsakovo turimas skolas ieškovams, aiškinimąsi apie tikrąjį susitarimo turinį, galimybes grąžinti skolas (2021 m. gegužės 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), atsakovo teiginius apie tai, kad jis ketina parduoti visus parkingus, paskaičiuoti išlaidas už darbus, išminusuoti jas iš paskolos sumas ir pardavęs parkingus su visais atsiskaityti. Iš esmės šio pokalbio metu atsakovas pripažino savo skolą ir netgi buvo sutarta dėl atsiskaitymo sąlygų - atsakovas pasiskaičiuos savo išlaidas, ieškovai geranoriškai sutinka tų išlaidų dalimi sumažinti atitinkamai suteiktų paskolų sumas, o atsakovas su ieškovais atsiskaitys, kai parduos jam priklausančią parkingų dalį. Ieškovų žiniomis, atsakovas savo priklausančią parkingų dalį pardavė, lėšas gavo, tačiau su ieškovais neatsiskaitė, o iš 2021 m. kovo 31 d. atsakymo matyti, jog atsakovas savo poziciją pakeitė ir skolos nepripažįsta. Faktiškai Nekilnojamojo turto registre atsakovo nuosavybės teisės į parkingus įregistruotos niekada nebuvo, tačiau garso įraše girdėti, kaip atsakovas sako parduosiantis parkingus, svarstoma, kokia gali būti pardavimo kaina, kas gali būti pirkėjai, tai reiškia, kad jis pripažįsta, jog jo parkingų dalis įgyta kitų asmenų vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad garso įraše konkrečiai įvardinta V. M., kuri, kaip teigiama, tokių pinigų neturi, bet jos draugas Džonas turi, todėl atsakovas mini, jog gal jie sutiks išsipirkti savo dalį. Jeigu parkingai iš tiesų faktiškai būtų priklausę V. M. ir pirkimo – pardavimo kainą parkingų įsigijimo metu iš tikrųjų būtų mokėjusi V. M., atsakovas pokalbio metu nebūtų kalbėjęs apie tai, kad ji (su draugu) galėtų išsipirkti savo (registruotą Nekilnojamojo turto registre) dalį. Taigi 2019 m. lapkričio 4 d. susitikimo metu atsakovas pripažino ir tai, kad yra skolingas ieškovams ir tai, kad už paskolintus pinigus atsakovo įsigytų parkingų nuosavybės teisė yra registruota kitų asmenų vardu. Vadovaudamiesi CK 6.870 str., paskolos sutarties pagrindu ieškovai turi reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas. Vadovaujantis CK 6.872 str. 1 d., ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų už naudojimąsi paskolos suma. Palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.872 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, jog jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tuomet paskolos sutartis yra atlygintinė. Ieškovai turi įstatymo nustatytą teisę reikalauti iš atsakovo mokėti palūkanas, kurių dydis nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad Lietuvos bankas skelbia mėnesio duomenis apie Lietuvos pinigų finansų įstaigų euro zonos ne finansų bendrovių (įmonių) ir namų ūkių (gyventojų) naujiems paskolų susitarimams eurais taikomas vidutines metines palūkanų normas, 2015 m. rugsėjo mėn. galiojusi vidutinė metinė palūkanų norma siekė 3,62 proc. Ieškovai iš atsakovo reikalauja nesumokėtų palūkanų už paskutinius 5 metus (CK 1.125 str. 9 d.), kurių paskaičiavimas pateikiamas lentelėje.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovų ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovai, reikšdami reikalavimą atsakovui, nurodo dvi įrodinėjamas faktines aplinkybes: 1) Ieškovai 2015 m. rugsėjo mėn. paskolino atsakovui nurodytas pinigu sumas, ir 2) tarp ieškovu ir atsakovo buvo susitarta, jog ieškovai paskolins atsakovui sutartą pinigu sumą nekilnojamam turtui (garažams - parkingui) įsigyti, o atsakovas paskolintas sumas ieškovams grąžins, atlikdamas mokėjimus dalimis - visiems ieškovams paskirstydamas 30 proc. nuo gautų pajamų už garažų - parkingo nuomą. Ieškovų teiginiai apie tariamą paskolą bei susitarimą dėl paskolos grąžinimo neatitinka tikrovės, tarp ginčo šaliu nebuvo sudaryta jokia paskolos sutartis, neaptartos palūkanos, tariamos paskolos grąžinimo terminas ir t.t., tarp ieškovų ar atsakovo nėra susidariusių paskolinių santykiu. Pokalbių pradžia dėl garažų - parkingo įsigijimo 2015 m. vyko tarp atsakovo, atsakovo brolio R. M., ieškovės V. M., G. J. (kuris yra ieškovės M. L. giminaitis, ieškovo L. J. brolis, ieškovų Z. J. sūnus bei J. J. buvęs sutuoktinis). Vėliau prie pokalbiu apie garažų - parkingo įsigijimą prisijungė ieškovai L. J. ir A. A.. Būtent tik šie asmenys, t. y. atsakovas I. M., R. M., ieškovė V. M., G. J., ieškovas L. J. bei ieškovas A. A., gali žinoti ir žino, koks buvo tikrasis susitarimas įsigyjant garažus - parkingą. Jei ne atsakovo iniciatyva, turto ir rinkos analizės parengimas, derybos bei įgijimo sandorio suorganizavimas, tokio sandorio (garažų - parkingo įgijimo) visai nebūtu įvykęs. Tuo metu visiems penkiems asmenims: R. M., ieškovei V. M., G. J., ieškovui L. J. bei ieškovui A. A., tai buvo suprantama, priimtina ir tinkama - t.y. buvo susitarta dėl atlygio atsakovui už sandorio parengimą bei įvykdymą, o ne dėl paskolos, priešingu atveju, nepaisant to fakto, kad atsakovas ir minėti penki asmenys buvo geri pažįstami, dėl pinigu skolinimo ar perdavimo šalys neabejotinai butu pasirašiusios koki nors dokumentą (kuriuo šalys bent jau butu aptarusios būtinuosius paskolos elementus). Vertinant toki ieškovų elgesį per protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standarto kriterijus, akivaizdu, jog tokia situacija, kuri yra aprašyta ieškinyje yra sunkiai įsivaizduojama ir nepanaši į tikrovę. Iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo tarp atsakovo ir ieškovo A. A., R. M., ieškovės V. M., G. J. ir ieškovo L. J. vyko ne vienas pokalbis ir susitikimas, kuriuose buvo aptariamos parkingų - garažų įgijimo detales, tačiau su kitais ieškovais: M. L., J. J., Z. J., R. J., T. G., atsakovas apskritai nėra kalbėjęs apie parkingų - garažų įgijimo sandori ir juo labiau apie atsakovo ir anksčiau paminėtų penkių asmenų susitarimus. Akcentuotina tai, jog ieškovai M. L., J. J., Z. J., R. J. bei T. G., jokiu piniginiu sumų, nurodytu ieškinyje, atsakovui nėra perdavę (ir atsakovas iš šių asmenų pinigų nėra gavęs). Teigdami, kad buvo susitarta dėl paskolos, ieškovai net nenurodė konkrečios susitarimo dėl paskolos datos (dienos), taip pat nenurodė pinigu perdavimo datos (dienos) ir jokiu pinigu perdavimo aplinkybių. Paskolos santykiams konstatuoti įstatymai numato privalomos sandorio formos reikalavimus. CK 6.871 str. 1 d. normoje, numatyta, kad fiziniu asmenų paskolos sutartis turi būti rašytine, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus euru, šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius euru ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarines formos. Be to, CK 1.93 str. 2 d. numatyta, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytines formos nesilaikymas atima iš šaliu teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytoju parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandori daro negaliojantį. To paties straipsnio 3 d. numatyta, jog įstatymų reikalaujamos notarines formos nesilaikymas sandori daro negaliojanti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai reiškia reikalavimus, kurių dydis nuo 2 850 Eur iki 12 320 Eur, byloje ieškovai nėra pateikę jokiu rašytinių dokumentų ir kitokiu įrodymų, kurie patvirtintu šalių susitarimą dėl paskolos sudarymo ar bent jau pinigų perdavimo faktą, jau vien ši aplinkybė dėl sandorio formos nesilaikymo leidžia daryti pagristą išvadą, jog tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis ar koks nors kitoks susitarimas dėl paskolos suteikimo. Ieškovai nepateikė nei tiesioginiu, nei netiesioginiu įrodymų ar juridinę reikšmę turinčių faktų, kurie patvirtintų, jog šalis sieja teisiniai paskolos santykiai, t. y.: 1) kad ieškovai perdavė atsakovui pinigus kaip paskolą arba atsakovas skolinosi iš ieškovų ieškinyje nurodytas sumas; ir 2) kad atsakovas yra įsipareigojąs ieškovams grąžinti ieškinyje nurodytas sumas, todėl nėra jokio teisinio (ir faktinio tuo pačiu) pagrindo teigti, jog bylos šalis siejo ir sieja paskolos teisiniai santykiai. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Atsakovas prašo pripažinti ieškovų pateiktą garso įrašą ir jo pagrindu surašytą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kaip neteisėtą ir neleistiną įrodinėjimo priemonę šioje byloje, pokalbis buvo įrašytas slapta (vyko ieškovo A. A. namuose), neinformavus bei neatsiklausus atsakovo, panaudojus specialiąsias garso įrašymo priemones, todėl pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinto žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principą. Be to, iš slapta įrašyto pokalbio turinio galima spręsti, kad ieškovai A. A., L. J., V. M. – W. ir byloje nedalyvaujantis asmuo T. W. skatino atsakovą vystyti pokalbį tokia linkme, tarsi atsakovas turi kažkam atiduoti tariamas skolas. Minėti asmenys nuolatos pertraukinėjo atsakovą, kuris kartojo, jog ne toks buvo susitarimas, neklausydami, ką sako atsakovas, lenkė pokalbi norima linkme bei akivaizdžiai provokavo atsakovą prisipažinti dėl tariamos skolos, t.y. atsakovas buvo sąmoningai (t. y. suplanuotai ir iš anksto apgalvotai) verčiamas pasakyti tai, kas naudinga ieškovams. Galiausiai, atsakovas siekdamas išvengti aiškaus spaudimo ir nenorėdamas eskaluoti konflikto ėmė siūlyti sprendimus, galinčius nuslopinti ginčą. Priešingai negu teigia ieškovai, atsakovas nei pokalbio metu, nei bet kada vėliau, net ir ieškodamas taikaus ginčo išsprendimo, tarp šalių tariamai susidariusiu paskolinių santykių nepripažino, nes laikė, jog susitarimas tarp jo ir kitų penkių asmenų (R. M., ieškovės V. M., G. J., ieškovo L. J., ieškovo A. A.) su kuriais buvo derinamos garažų - parkingų pirkimo sąlygos, buvo ne paskola, o atlygis. Kitaip tariant, atsakovo gera valia ir noras rasti taikų sutarimą, negali būti priešpastatoma pačiam atsakovui ir juo labiau būti įrodymu byloje apie šalių paskolinius santykius. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje, akivaizdu, kad antstolis konstatavo tik tai, ko prašė ir norėjo ieškovai ir tik paskirus momentus. Be to, įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų.

3. Ieškovai pateiktame dublike nurodo, jog jie patvirtina atsakovo atsiliepime dėstomas aplinkybes, jog pirminiai pokalbiai dėl parkingų įsigijimo pirmiausiai vyko tarp R. M., V. M. bei G. J. ir tik vėliau prie pokalbių prisijungė L. J. bei A. A.. Sutinka, jog, jog būtent R. M., V. M., G. J., L. J. bei A. A. gali patvirtinti, kokios buvo tikrosios susitarimo su atsakovu sąlygos. Aplinkybes apie susitarimo sąlygas ieškovai įrodinės jų paaiškinimais, taip pat prašydami liudytoju apklausti G. J. ir R. M.. Atsakovas teigia, jog tarp nebuvo sudarytos jokios paskolos sutartys, dėl ko tarp šalių nėra jokiu paskolinių teisinių santykių, nurodo, jog buvo tariamasi dėl atlygio atsakovui, tačiau jokiu konkrečių aplinkybių - koks atlygis, kaip apskaičiuojamas ir pan. nenurodo, nepateikia konkrečių teiginių apie tai, jog jokių pinigų iš ieškovų jis nėra gavęs. Atsiliepime atsakovas įvardino, jog M. L., J. J., Z. J., R. A. ir T. G. jam nėra perdavę jokiu pinigu, tačiau nepaneigė, jog pinigus iš L. J., V. M. ir A. A. yra gavęs. Tai patvirtina, jog atsakovas faktiškai pinigus yra gavęs, tačiau jis vengia nurodyti, kokia tai yra suma ir susidaro įspūdį kad pinigai jam buvo perduoti kaip atlygis už atsakovo paslaugas suadministruojant visą parkingų įsigijimo projektą. Ieškovai nesutinka su atsakovo pozicija, kad pinigų skolinimas be sutarties neįtikinamas. V. M. laikė, kad atsakovą ir ją siejo labai artimas ryšys, laikė jį geriausiu draugu ir tikėjo, kad šis ryšys abipusis, jie pažinojo vieni kito šeimą, draugus, kartu keliaudavo, šventė, pramogaudavo, bendraudavo kasdien. V. M. neturėjo jokio pagrindo abejoti atsakovu ir, vos tik jis pasiūlė dalyvauti parkingų įsigijime, sutiko kartu įkalbindama tą padaryti ir jos tėti I. M.. Kai atsakovas nurodė, kad dalyvavimo projekte sąlyga yra tokia, jog visi, kurie dalyvauja parkingų įsigijime, už tai, kad atsakovas administruoja visą šį projektą, turės paskolinti atsakovui 20 proc. nuo sumos, kuri mokama už kiekvieno pirkėjo parkingų dalį tam, kad atsakovas galėtų V. M. ir A. J. vardu įsigyti savo dali parkingų, o atsakovas pasiskolintas sumas grąžins dalimis po to, kai bus pradėtos gauti pajamos iš parkingų nuomos veiklos, V. M. sutiko (susitarimas dėl paskolų suteikimo buvo sudarytas žodžiu vieno iš susitikimu metu, vykusio 2015 m.). Taip pat su tokia sąlyga sutiko ir I. M., nes atsakovą jis pažinojo ir vertino kaip artimą bei patikimą asmenį. Atsakovas šiuo klausimu tiesiogiai su I. M. nekalbėjo, visą informaciją ir sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos, siekiant dalyvauti parkingų įgijimo procese, I. M. buvo perdavė V. M.. I. M., perduodamas Atsakovui skirtą paskolos sumą V. M., žinojo, kad šiuos pinigus jis skolina būtent atsakovui tikslu, kad jis galėtų V. M. ir A. J. vardu įsigyti savo dalį parkingų, o atsakovas pasiskolintas sumas grąžins dalimis po to, kai bus pradėtos gauti pajamos iš parkingų nuomos veiklos. Asmeniškai atsakovui paskolos sumos I. M. neperdavė, paskolos sumą I. M. perdavė grynaisiais pinigais V. M., o ši perdavė tiek savo, tiek I. M. skolinamą sumą atsakovui (viso 9 500,00 Eur) - V. M. atsakovui perdavė 7 500,00 Eur paskolos sumą grynaisiais pinigais ir 2 000,00 Eur, atsakovo nurodymu pervesdama į A. J. banko sąskaitą. Kadangi 2 000,00 Eur sumą atsakovui ji skolino per A. J., prašo jį apklausti liudytoju. Dar iki minėtų parkingų įsigijimo V. M. su atsakovu buvo turėjusi panašaus pobūdžio santykių - 2014 metais atsakovas pasiūlė V. M. kartu su juo investuoti į kiemo aikštelių nuomos verslą: pirkti ir nuomoti kiemo aikšteles iš bankrutavusios įmonės UAB „Luidas” bankroto administratoriaus UAB „Admivita” ir, kadangi ir tuo metu atsakovas lėšų investicijai neturėjo, jis siūlė V. M. tapti investuotoja ir tapti 100% kiemo aikštelių savininke, o atsakovas jas nuomos, o kai investicijos atsipirks - atiduos pinigus už pusę aikštelių t. y. likusią pusę iš V. M. nupirks. Pasitikėdama ji sutiko, 2014 m. birželio-rugsėjo mėnesiais nusipirko kiemo aikštelių vietas ir kai investicijos atsipirko, atsakovo dali, kaip ir buvo sutarta, 2017 m. V. M. perrašė atsakovo (oficialiai pardavė N. A. B., kuri manoma yra atsakovo sutuoktinė) vardu, kadangi atsakovas buvo skolingas bankui, buvo areštuotas jo butas, todėl jis negalėjo savo vardu įgyti turto. Buvęs sėkmingas panašaus modelio bendradarbiavimas praeityje, leido visiškai pasitikėti atsakovu, I. M. atsakovas irgi nebuvo pašalinis žmogus, jis pasitikėjo tiek V. M. teikiama informacija, tiek atsakovu ir jie skolino pinigus be jokių rašytinių sutarčių. A. A. ir atsakovą taip pat siejo ilgamete draugystė, A. A. atsakovą laikė draugu (A. A., atsakovas, G. J., L. J., R. M. buvo visi tarpusavyje susiję artimos draugystes ryšiais, atsakovas su R. M. yra broliai). Kadangi A. A. puikiai pažinojo ne tik atsakovą, bet ir kitus minėtus asmenis, jis sutiko dalyvauti minėtame parkingų įgijimo procese su sąlyga, jog jis kartu su savo sutuoktine R. A. turės paskolinti atsakovui 20 proc. nuo sumos, kuri mokama už jų perkamą parkingų dalį tam, kad atsakovas galėtų V. M. ir A. J. vardu įsigyti savo dalį parkingų, o atsakovas pasiskolintas sumas grąžins dalimis po to, kai bus pradėtos gauti pajamos iš parkingų nuomos veiklos - susitarimas dėl paskolų suteikimo buvo sudarytas žodžiu vieno iš 2015 m. vykusių susitikimų metu, investicija atrodė patraukli, A. A. pasiule procese dalyvauti ir T. G. – A. A. sesers J. A. sugyventiniui. Atsakovas šiuo klausimu tiesiogiai su T. G. nekalbėjo, visa informacija ir sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos, siekiant dalyvauti parkingų įgijimo procese T. G. buvo perduota per A. A.. T. G., perduodamas atsakovui skirtos paskolos sumą A. A., žinojo, kad šiuos pinigus jis skolina būtent atsakovui su tikslu, kad atsakovas galėtu V. M. ir A. J. vardu įsigyti savo dalį parkingų, o atsakovas pasiskolintas sumas grąžins dalimis po to, kai bus pradėtos gauti pajamos iš parkingų nuomos veiklos. Asmeniškai atsakovui paskolos sumos T. G. neperdavė, T. G. paskolos sumą atsakovui už T. G. į R. A. banko sąskaitą pervedė J. A. (14 000,00 Eur, iš kurių 12 350,00 Eur buvo skirti perduoti atsakovui kaip paskolos suma, o likusi suma – notaro pirkimo-pardavimo sutarties išlaidoms padengti), o A. A. šiuos pinigus kartu su jo ir R. A. paskolos suma perdavė atsakovui grynaisiais pinigais: A. A. ir R. A. ir T. G. paskolos sumos atsakovui buvo perduotos tokia tvarka: 2015 m. maždaug rugsėjo 28-29 d. Statoil degalinėje adresu (duomenys neskelbtini), A. A. susitiko su atsakovu ir perdavė jam A. A. ir R. A. skolinamą 2 000,00 Eur sumą grynaisiais pinigais; 2015 m. spalio 27 d. J. A. pervedė už T. G. R. A. 14 000,00 Eur sumą, iš kurios 12 350,00 Eur dalis buvo A. A. perduota atsakovui; 2015 m. spalio mėn. pabaigoje - lapkričio mėn. pradžioje atsakovo tuometines gyvenamosios vietos kieme (duomenys neskelbtini) A. A. susitiko su atsakovu ir perdavė jam T. G. skolinamą 12 350,00 Eur sumą grynaisiais pinigais ir A. A. bei R. A. skolinamą 4 650,00 Eur sumą grynaisiais pinigais. Kadangi A. A. ir atsakovas bei kiti dalyvaujantys asmenys buvo draugai, nei A. A., nei R. A. neturėjo pagrindo nepasitikėti atsakovu, todėl skolino pinigus be jokių rašytinių sutarčių. L. J. su atsakovu bei G. J. su atsakovo taip pat siejo ilgametė draugystė nuo mokyklos laikų, L. J. ir G. J. atsakovą laikė draugu, L. J. ir G. J. yra broliai, o G. J. su atsakovo broliu R. M. buvo ypatingai artimi draugai, artima draugyste užsimezgė ir tarp G. J. ir atsakovo bei tarp L. J. ir atsakovo. Būdami draugais, jie dalinosi viskuo, padėjo vieni kitiems, artimai bendravo jų sutuoktinėmis, todėl sutiko dalyvauti parkingų įgijimo procese su paskolų suteikimo atsakovui sąlyga, susitarimas dėl paskolų suteikimo buvo sudarytas žodžiu vieno iš susitikimų 2015 m. metu. Pirminiuose pokalbiuose L. J. nedalyvavo, juose dalyvavo G. J.; investicija atrodė patraukli, bet G. J. neturėjo lėšų pats, todėl jis pasiūlė į parkingų įsigijimą investuoti savo (ir L. J.) tėčiui Z. J., buvusiai sutuoktinei J. J. ir L. J., o L. J. pasiūlė dalyvauti savo sutuoktinei M. L.. Atsakovas šiuo klausimu tiesiogiai su Z. J., J. J. bei M. L. nekalbėjo, visa informacija ir sąlygos jiems buvo perduotos per L. J. ir G. J.. Perduodami atsakovui skirtą paskolos sumą G. J., L. J., M. L., Z. J. ir J. J. žinojo, kad šiuos pinigus jie skolina atsakovui su tikslu, kad atsakovas galėtu V. M. ir A. J. vardu įsigyti savo dalį parkingų, atsakovas pasiskolintas sumas grąžins dalimis po to, kai bus pradėtos gauti pajamos iš parkingų nuomos. M. L., Z. J. ir J. J. puikiai pažinojo atsakovą, juo visiškai pasitikėjo. Atsakovui L. J., M. L., Z. J. ir J. J. paskolų sumos perduotos taip: likus kelioms dienoms iki 2015 m. spalio 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, G. J. atsakovui (duomenys neskelbtini) perdavė J. J. skolinamą 1 000,00 Eur sumą grynaisiais pinigais, o L. J. atsakovui (duomenys neskelbtini) perdavė savo skolinamą 500,00 Eur sumą grynaisiais pinigais, M. L. skolinamą 300,00 Eur sumą grynaisiais pinigais ir Z. J. skolinamą 500,00 Eur sumą grynaisiais pinigais; 2015 m. lapkričio 1 d. G. J. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pas tėvus ir, kadangi G. J. tuo metu gyveno Vilniuje, o Z. J. ir L. J. bei M. L. Vilniuje būdavo retai, Z. J. G. J. perdavė atsakovui skolinamą 4 250,00 Eur sumą grynaisiais pinigais, L. J. – atsakovui skolinamą 4 250,00 Eur sumą grynaisiais pinigais ir M. L. – atsakovui skolinamą 2 550,00 Eur sumą grynaisiais pinigais, kad G. J. šias sumas perduotų atsakovui, kuris tuo metu gyveno Vilniuje; po keliu dienų G. J. J. J. Vilniuje perdavė atsakovui skolinamą 8 500,00 Eur sumą grynaisiais pinigais, 2015 m. lapkričio mėn. kažkurios dienos ryte pas G. J. į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo R. A., G. J. kartu su R. A. Statoil degalinėje (duomenys neskelbtini) G. J. buvo susitaręs susitikti su atsakovu dėl minėtų sumų perdavimo, G. J. šias sumas R. A. akivaizdoje perdavė atsakovui (tai gali patvirtinti liudytojas R. A.). L. J., Z. J., M. L., J. J. neturėjo pagrindo nepasitikėti atsakovu, artimi draugai skolino pinigus be jokiu rašytinių sutarčių. CK 1.93 str. 2 d. įtvirtinta, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais, šiuo atveju įsakmiai nenurodyta, kad rašytinės formos nesilaikymas paskolos sutartį daro negaliojančia; to paties straipsnio 3 d. numatyta, jog įstatymu reikalaujamos notarines formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, tačiau savaime tai nepanaikina paskolos sumų atsakovui perdavimo fakto, todėl pagal CK 1.93 str. 5 d. atsiranda CK 1.80 str. 2 d. numatytos pasekmės – restitucija. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 5 d.), niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, todėl, jei teismas spręstu, kad yra pagrindas pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis, butų taikoma restitucija ir atsakovas privalėtų grąžinti ką yra gavęs iš ieškovų, nes tos sumos atsakovui buvo perduotos kaip paskolos sumos remiantis žodinėmis paskolų sutartimis, o ne kaip atlygis už kokias nors atsakovo paslaugas. Ieškovai pinigų perdavimo faktą įrodinėja į bylą pateiktais įrodymais, savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, taip pat garso įrašu, kuris patvirtina, kad atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti pasiskolintas sumas. Darant garso įrašą joks spaudimas atsakovui nebuvo daromas, į teisėsaugos institucijas atsakovas dėl to nesikreipė, jis su ieškovais toliau bendravo Viber programėle - 2020 m. kovo 30 d. laisva valia ieškovams pats atsiuntė laišką, kuriame pripažino 57 000,00 Eur sumos skolą (tiesa, ši suma apima ne tik atsakovo skolą ieškovams, bet ir jo broliui R. M. ir/ar jo artimiesiems), laiške dėstė galimybes, kaip ta skola galėtu būti sugrąžinta, o pateiktoje lentelėje atsispindi asmenys, kurie asmeniškai perdavė paskolos sumas atsakovui bei grąžinimas, tai patvirtina 2018 m. rugsėjo 13 d. 12:37 val. ir 13:23 val. L. J. bei R. M. el. laiškai. 2019 m. lapkričio 4 d. vykusio susitikimo metu padarytas garso įrašas nepažeidžia atsakovo privataus gyvenimo neliečiamumo, ar to, kad jis buvo skatinamas vykdyti pokalbi jam nenaudinga linkme. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas, atsižvelgiant į tai ar įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą; garso įrašas pripažintinas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai ir kai pokalbyje dalyvauja abi sandorio šalys.

4. Atsakovas taip pat pateikė tripliką. Nurodo, jog jis (atsakovas I. M.), R. M. bei V. M., G. J., L. J. bei A. A., t. y. tie asmenys, kurie nuo pat pradžių tarėsi dėl garažų - parkingo įgijimo, susitarė ne dėl paskolos, kaip mėgina įrodinėti ieškovai, tačiau dėl atlyginimo atsakovui. Šių išvardintų asmenų bendru sutarimu buvo susitarta dėl 20 proc., skaičiuojamų nuo garažų - parkingo įsigijimo kainos, atlyginimo: parkingo - garažų įsigijimo kaina buvo 380 000 Eur, todėl atsakovo atlyginimas buvo 76 000 Eur. Skirtingai nei nurodo ieškovai, atsakovas neneigia, jog yra gavęs pinigų iš G. J. (dėl šios aplinkybės buvo suklydęs), ieškovų L. J., V. M. bei A. A.. Atsakovas taip pat neneigia, jog yra gavęs pinigų iš R. M.. Deja, praėjus tiek laiko (nuo 2015 m. spalio mėn.), atsakovas nebegali tiksliai prisiminti, kuriuo laiku ir kokias konkrečiai pinigų sumas yra gavęs iš G. J. ir ieškovų L. J., V. M. bei A. A. (atsakovas neneigia, jog bendra iš šių asmenų gauta suma galėjo būti 59 850 Eur). Svarbu tai, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys, t. y. ieškovai M. L., J. J., Z. J., R. A., I. M. bei T. G., jokių piniginių sumų, nurodytų ieškinyje, atsakovui nėra perdavę (ir atsakovas iš šių asmenų pinigų nėra gavęs). Kaip jau minėta atsiliepime į ieškinį, šalis norėdama įrodyti paskolos sutarties sudarymą, pirmiausiai turi įrodyti pinigų perdavimo faktą, ir antra - paskolos gavėjo įsipareigojimą tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šių abiejų juridinių faktų egzistavimas yra privaloma sąlyga pripažinti paskolos sutarties egzistavimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 366/2010). Nagrinėjamos bylos atveju, net jei ir egzistuoja pinigų pardavimo faktas (atsakovas neneigia pačio fakto, kad yra gavęs pinigų iš atskirų ieškovų), tačiau tas perdavimo faktas yra visiškai nekonkretus. Kitaip tariant, nei vienas ieškovas neturi jokių rašytinių įrodymų, nei apie perduodamą konkrečią pinigų sumą, nei apie pinigų perdavimo laiką. Dar svarbiau, nei vienas iš ieškovų, neturi jokio rašytinio atsakovo įsipareigojimo (net ir abstraktaus) gautą konkrečią pinigų sumą sugrąžinti ją perdavusiam asmeniui. Vadovaujantis CPK aprašytomis įrodinėjimo taisyklėmis ne atsakovas turi paneigti, kad šalis siejo paskolos santykiai, o būtent ieškovai privalo įrodyti, kad perduoti pinigai atsakovui buvo paskola (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia - CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėdami pinigų perdavimo aplinkybes ir tuo pačiu tariamus paskolos santykius, ieškovai dublike aprašinėja atsakovo ir kiekvieno iš atsakovų tarpusavio ryšius, tačiau aprašomi šalių tarpusavio santykiai nėra įrodymas šioje byloje, jog šalys susitarė dėl paskolos. Konkrečiai imant atsakovo ir ieškovės V. M. „labai artimas ryšis“ visiškai neįrodo, jog V. M. perduoti pinigai atsakovui buvo paskola. Priešingai, vertinant ieškovės V. M. dėstomas aplinkybes atkreiptinas dėmesys į du faktus. Pirma - minimas 2 000 Eur pavedimas buvo atliktas ne į atsakovo, bet į A. J. banko sąskaitą, atsakovo žiniomis, ieškovę V. M. ir A. J. siejo dar labiau artimesnis ryšys nei ieškovę su atsakovu. Be to, iš pavedimo paskirties (mokėjimo paskirtyje nurodyta - pavedimas) niekaip negalima spręsti, jog pinigai buvo skirti atsakovui ir juo labiau, kad tai yra paskola, todėl savaime toks pinigų pervedimas neįrodo nei pinigų perdavimo fakto atsakovui, nei atsakovo įsipareigojimo pinigus grąžinti. Ieškovai prie dubliko priėjo priedą Nr. 7 - el. laišką, rašytą 2018 m. rugsėjo 13 d. 12:37. Laiške L. J. rašo: „Kitas klausimas. Kai diskutavome apie tai, V. ir R. lyg tai sakė, neims savo dalies. Pasikeitė planai ir mintys? Nes jei ne, tada dalys pasiskirsto kitaip, jei suma grąžinimui nesikeičia.“. Šiame tekste išskirtina dalis: „V. ir R. lyg tai sakė, neims savo dalies“, kuri priešingai nei teigia visi ieškovai, pagrindžia atsakovo teiginį, jog šalys nesitarė dėl paskolos (t. y. nė dėl pinigų, kuriuos reikėtų grąžinti; V. - čia neabejotinai turima mintyse V. M., nes V. M. jokiuose pokalbiuose su L. J. nedalyvavo, o R. yra R. M., kuris nėra pareiškęs jokių reikalavimų atsakovui). Lygiai taip pat ieškovės V. M. aprašomi ankstesni sandoriai su atsakovu (dubliko priedai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4) yra visiškai nesusiję su šios bylos aplinkybėmis ir iš ankstesnių sandorių negalima daryti jokių apibendrinimų ar taisyklių apie piniginius santykius, kilusius dėl parkingų - garažo įsigijimo. Nors tokie sandoriai (kuriuos aprašo V. M.) vyko ir vyko taip, kaip aprašyti, paminėti sandoriai niekaip neįrodo paskolos santykių tarp ieškovės V. M. bei atsakovo I. M. buvimo sandoryje dėl garažų - parkingų įsigijimo (t. y. ieškiniu reiškiamo reikalavimo atveju). Sandoris dėl garažų - parkingų įsigijimo yra visiškai kitoks jau vien dėl to, kad vyko platesniame žmonių (pirkėjų) rate, todėl lyginti pastarojo sandorio ir sandorių, kuriuos nurodo ieškovė V. M. (dubliko priedai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4), ir kurie vyko tik tarp ieškovės ir atsakovo, todėl negalima palyginti ir nėra jokio pagrindo lyginti. Ieškovai nurodo, jog A. A. ir atsakovą taip pat siejo ilgametė draugystė. Panašiai ir L. J. su atsakovu bei G. J. su atsakovu taip pat siejo ilgametė (nuo mokyklos laikų) draugystė. Tačiau vien šis faktas nesuteikia pagrindo ieškovams, konkrečiai imant A. A. bei L. J., teigti, jog būtent dėl to šalys ir nepasirašė jokių paskolinių įsipareigojimų patvirtinančių dokumentų. Neatrodo tikėtina, kad perduodant pinigų sumas ir žinant jog to sumos turi būti grąžintos, šalys nebūtų pasirašiusios jokių bent elementarių - kad ir ranka rašytų dokumentų, kur būtų nurodyta pinigų suma ir grąžinimo terminas. Dar labiau, neįtikėtina, kad ieškovams aprašinėjant faktus, kuriuose nurodoma kaip pinigai judėjo (tarp ieškovų ir/ar kitų asmenų), nebuvo tarpusavyje pasirašyta jokio dokumento, kuriame būtų nors kokios užuominos apie paskolas ir pan. Neabejotina, jog visgi buvo visiškai priešingai: nei ieškovai, nei atsakovas nesitarė dėl paskolos (todėl ir nesurašė jokio dokumento), o tarėsi dėl atlyginimo atsakovui. Tokią išvadą leidžia daryti aplinkybė, kurią pamini ieškovai ne vienoje dubliko vietoje, jog investicija atrodė patraukli, kas rodo, kad ne kieno nors kito, tačiau būtent atsakovo I. M. dėka ieškovams atsirado galimybė sėkmingai investuoti, t. y. įsigyti parkings – garažus. Atitinkamai, tuo metu (t. y. 2015 m.) ieškovams suprantant, kad investicija yra patraukli ieškovai V. M., L. J. bei A. A. už tai pažadėjo atsakovui I. M. atlyginimą, tokį pažadą tuo metu suvokė kaip teisingą ir savo pažadą įvykdė perduodami pinigus. Likę ieškovai M. L., J. J., Z. J., R. A., I. M. bei T. G., galėjo tikro susitarimo ir nežinoti, ir dar daugiau, netgi galėjo būti suklaidinti, t. y. ieškovai V. M., L. J. bei A. A. jiems (likusiems ieškovams) galėjo ir neatskleisti tikrojo susitarimo su atsakovu. Dėl prieštaravimų procesiniuose dokumentuose: Ieškovai nėra nuoseklūs įrodinėdami pinigų perdavimo faktus atsakovui. Ieškiniu ieškovai teigė, jog 2015 m. rugsėjo mėn. M. L. paskolino Atsakovui 2 850,00 Eur grynaisiais pinigais, L. J. – 4 750,00 Eur grynaisiais pinigais, J. J. – 9 500,00 Eur grynaisiais pinigais, Z. J. – 4 750,00 Eur grynaisiais pinigais, T. G. – 12 350,00 Eur grynaisiais pinigais, R. A. ir A. A. – 6 650,00 Eur grynaisiais pinigais, I. M. – 9 500,00 Eur grynaisiais pinigais ir V. M. – W. – 9 500,00 Eur grynaisiais pinigais. Dublike yra nurodomos visai kitos aplinkybės, t. y. pripažįstama, jog ne visi ieškovai perdavė pinigus atsakovui.

5. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas palaikė ieškinį visoje apimtyje procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovai paaiškino faktines aplinkybes.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovas paaiškino faktines aplinkybes.

7. Byloje kilo ginčas dėl paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimo ar nebuvimo.

8. Ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovo 59 850,00 Eur dydžio negrąžintos paskolos sumą, taip pat palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (10 676,04 Eur).

9. Inicijuodami civilinę bylą ieškiniu ieškovai nurodė, kad paskolos sumas visi ieškovai atsakovui perdavė 2015 m. rugsėjo mėnesį grynaisiais pinigais. Dublike ieškovai nurodo, jog skolinamas pinigų sumas grynaisiais pinigais atsakovui patys perdavė ne visi ieškovai, dalis ieškovų pinigus perdavė ar pervedė vieni kitiems (ir byloje nedalyvaujantiems asmenims), kad pinigai būtų perduoti atsakovui. Ieškovai paaiškina, jog šalys buvo susitarusios pirkti nekilnojamąjį turtą (negyvenamąsias patalpas – parkingus) nuomai. Ieškovai tvirtina, jog 2015 m. atsakovas pasiūlė šiuos parkingus pirkti su sąlyga, kad kiekvienas turtą perkantis asmuo už tai, kad atsakovas projektą administruoja, turės paskolinti atsakovui pinigų - 20 procentų nuo sumos, kurią kiekvienas iš pirkėjų moka už savo įgyjamo turto dalį. Susitarimas dėl paskolos sutarties žodžiu buvo sudarytas vieno iš 2015 m. vykusių jų susitikimų metu, o jo sąlygas kitiems ieškovams perdavė susitikimuose dalyvavę ieškovai L. J., A. A. ir V. W. (buvusi pavardė – M.) ir jie sutiko. Ieškovai nurodo, jog atsakovas paskolintus pinigus turėjo pradėti grąžinti tada, kai bus pradėtos gauti turto nuomos pajamos (pajamos pradėtos gauti 2017 m. spalio 30 d.), tačiau atsakovas, priėmęs ieškovų pinigus, jų iki šiol negrąžino.

10. Atsakovas pinigų gavimo fakto iš esmės neneigia, pripažįsta, jog iš dalies ieškovų - L. J., V. M. bei A. A., taip pat iš byloje nedalyvaujančio asmens G. J. (taip pat nurodo, jog ir iš savo brolio R. M.) iš viso buvo gavęs apie 59 850,00 Eur sumą, tačiau atsakovas neigia paskolinių teisinių santykių buvimo faktą, nurodo, kad tai buvo ne paskola, o atlygis už jo išvystytą nekilnojamojo turto (parkingų) įgijimo ieškovų vardu bei šio turto nuomos projektą, ko pasėkoje buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Atsakovas nurodo, jog jis neįsipareigojo gautų lėšų grąžinti, o jo derybinė pozicija tarp šalių iškilus ginčui negali būti laikoma šios aplinkybės pripažinimu.

Dėl šalis siejančių paskolos teisinių santykių nustatymo, įrodinėjimo paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

11. Spręsdamas šalių ginčą, teismas pažymi, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

12. CK 6.871 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka paskolinių santykių egzistavimą nurodančiam asmeniui (nagrinėjamu atveju ieškovams) (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovams tenka pareiga įrodyti esminių paskolos sutarties sąlygų buvimą: paskolos dalyko perdavimą bei paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pinigus.

14. Nagrinėjamu atveju rašytinė paskolos sutartis, kurioje būtų esminės sutarties sąlygos, tarp šalių sudaryta nebuvo, paskolos teisinių santykių buvimą ieškovai iš esmės įrodinėja savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, o taip pat pateikia vieną 2015 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ieškovė V. W. (M.) 2015 m. spalio 2 d. pervedė byloje nedalyvaujančiam asmeniui A. J. 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta – pavedimas. Ieškovai į bylą taip pat pateikė ieškovų slapta padarytą ieškovo A. A. namuose 2019 m. lapkričio 4 d. vykusio susitikimo, kuriame pasak ieškovų dalyvavo atsakovas I. M., ieškovai A. A., L. J., V. W. ir jos sutuoktinis T. W., garso įrašą (garso įrašo laikmena pridėta prie bylos voke).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

16. Paskolos suteikimo faktą ieškovai įrodinėjo iš esmės vieninteliu mokėjimo pavedimu (šio sprendimo 14 punktas), minimas įrodymas patvirtina, kad ieškovė V. W. 2015 m. spalio 2 d. mokėjimo pavedimu į vieno iš turto pirkėjų - A. J. sąskaitą pervedė 2 000,00 Eur sumą kitą dieną po turto įsigijimo sandorio sudarymo. Ieškovai nurodo, kad grynuosius pinigus atsakovui skolino tam, kad jis, būdamas sunkioje turtinėje padėtyje, galėtų įsigyti turto (parkingų) dalį artimų asmenų – sesers V. M. ir vaikystės draugo A. J. vardu.

17. Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 1 d. tarp pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litektus“ ir pirkėjų ieškovės M. L. (kurią sandorio sudarymo metu atstovavo ieškovas L. J.), ieškovo L. J., ieškovo I. M. ir M. M. (kuriuos atstovavo V. W., buvusi M.), ieškovės V. W., A. S. ir B. M. S. bei A. M. (kuriuos atstovavo atsakovas I. M.), ieškovės J. J., ieškovo Z. J., V. M. (pirkėjas 9), ieškovo T. G., A. J. (pirkėjas 11) ir ieškovės R. A. buvo sudaryta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis, kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise nupirko 72/93 dalis negyvenamosios patalpos – Parkingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Daiktas1), 39/62 dalis negyvenamosios patalpos – Parkingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Daiktas2), 108/206 dalis negyvenamosios patalpos – Parkingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Daiktas3), 163/223 dalis negyvenamosios patalpos – Parkingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Daiktas4), 47/84 dalis negyvenamosios patalpos – Parkingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Daiktas 5) (sutartyje nurodytos konkrečios parkingų automobilių parkavimo vietos) už 380 000,00 Eur kainą, kurią pirkėjai mokėjo sutartyje nurodytomis dalimis. Sutarties 4.1 punkte pardavėjas ir pirkėjai susitarė, kad kaina bus sumokėta tik mokėjimo pavedimais ir tik iš pirkėjų asmeninių jų vardu atidarytų sąskaitų, dalį kainos 40 000,00 Eur sumokant per 3 darbo dienas, likusią dalį kainos – 340 000,00 Eur sumokant per 3 mėnesius.

18. 2015 m. gruodžio 11 d. turtą (parkingus) įsigiję pirkėjai sudarė rašytinę Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-1512, kuria susitarė kooperuoti jiems priklausantį turtą ir bendradarbiauti jį bendrai valdant, naudojant, prižiūrint ir kt. bei vykdant bendrą veiklą - nuomojant jiems priklausantį turtą, kuris sudaro jų įnašus jungtinėje veikloje, bei proporcingai įnešto turto daliai gauti pajamas, kylančius klausimus spręsti susirinkimuose, kuriuos šaukia partnerių išrinktas įgaliotinis; įgaliotiniais partneriai skyrė (įgaliojo) atsakovą I. M. ir jo brolį R. M.. Šalys taip pat nurodė, kad buvo įsteigta bendrovė P.Park, UAB, kurios pagalba turtas buvo tvarkomos, dalininkams išmokamos išmokos, jos direktoriumi buvo atsakovas I. M., vėliau – A. A..

19. Tiek ieškovai, tiek atsakovas nurodo, jog jie visi buvo pažįstami, bendravo šeimomis, o kai kuriuos iš jų siejo itin artima draugystė. Šalys taip pat vieningai nurodo, jog pokalbių pradžia dėl turto (parkingų) pirkimo vyko 2015 m. keliuose susitikimuose (pokalbiuose) tarp atsakovo I. M. ir jo brolio R. M. bei ieškovės V. W. ir G. J., kuris yra ieškovo L. J. brolis. Vėliau prie pokalbių prisijungė pats L. J. (ieškovas) ir ieškovas A. A..

20. Šalys taip pat vieningai nurodo, kad būtent šie asmenys (nurodyti sprendimo 18 punkte) geriausiai žino susitarimų esmę.

21. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog su likusiais ieškovais jokių susitarimų jis neturėjo, jokių sandorio sąlygų neaptarinėjo ir pinigų iš jų negavo. Gavę atsakovo atsiliepimą į ieškinį ieškovai dubliku šias atsakovo nurodytas aplinkybes pripažino, nurodė, jog susitarimo sąlygas šiems ieškovams perdavė būtent V. W. (tėvui I. M.), G. J. (broliui L. J., jų tėvui Z. J. ir buvusiai sutuoktinei J. J.), A. A. (sutuoktinei R. A. ir sesers J. A. sugyventiniui T. G.).

22. Minėta, jog ieškovai liudytojais prašė apklausti ieškovo L. J. brolį G. J. ir atsakovo I. M. brolį R. M..

23. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas G. J. paliudijo, jog jis yra ieškovo L. J. brolis, ieškovė J. yra buvusi žmona, ieškovė V. W. ir atsakovas I. M. geri draugai, su juo santykiai dabar atšalę, jo brolis R. M. - ilgametis kolega ir draugas. Nurodė, kad su R. M. išėjo kalba apie investavimą į parkingus, susiskambinę jie ir atsakovas bei V. W. susitiko kavinėje pasikalbėti, kadangi visų pinigų jie neturėjo, susitarė pirkti kartu su kitais asmenimis po dalį, pasiūlė atsakovui pirkti dalį, skolinti jam dvidešimt procentų, pasiūlė R. A., bet jam sąlygos netiko, tada pasiūlė A. A.; taip atsirado penkios dalys ir kiekvienas pasiūlė savo artimiesiems dalyvauti sandoryje. Dėl grąžinimo paskolos iš pradžių kalbos nebuvo, buvo kalbėta, kad kai pradės pajamas gauti, tada pradės grąžinti. Sutartis nebuvo įforminta, nes visi buvo draugai. Pats parkingų nepirko, nes neturėjo pinigų.

24. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas R. M. paliudijo, jog jis yra atsakovo I. M. brolis, santykiai su juo geri; pažįsta visus bylos dalyvius, visi yra geri jo draugai, tik T. G. nepažįsta. Turi aukštąjį inžinerijos ir verslo vadybos išsilavinimą, darbo patirtis – nekilnojamojo turto projektų vystymas ir kt. Nurodė, jog brolis (I. M.) tada buvo nekilnojamojo turto agentas, brokeris; jis bendravo su Litektus, sužinojo, kad yra užstrigę keli šimtai pargingų ir jie su drauge V. M. (W.) bandė spręsti, ji turėjo pinigų, bet jie kaip tai užstrigo, paprašė jo (liudytojo) pagalbos. Liudytojas nurodė, kad padėjo, kartu vyko pas pardavėjo direktorių derėtis dėl kainos, kainą pavyko numušti, tada įvyko susitarimas, kad I. (M.) su V. (W.) perka – V. duoda jam 50 procentų vertės kaip atlygį. Tas sandoris ir atlygis buvo neįtikėtinai geras, kadangi prisijungė daugiau žmonių, dar A. A., tą atlygį susitartya dalintis po dvidešimt procentų. Liudytojas nurodė, kad ne visi galėjo savo vardu pirkti, jo vardu pirko žmona ir uošvienė (A. M. ir B. M. S. ir kt. Po to buvo iškilę daug klausimų, kuriuos reikėjo tvarkyti, tuo užsiėmė ir jis ir I. (M.) – konsultacijos, truko keletą mėnesių iki pirkimo, po to parkavimo programos darymas ir kita. Į klausimą – kas jam žinoma apie ieškovų atsakovui perduotas sumas liudytojas nurodė, jog visi proporcingai perkamam savo turtui sunešė pinigų sumas kaip atlygį I. (M.) dar iki pirkimo, G. J. pusę atstovavo jis, o pirko jo šeimos nariai, visi po dvidešimt procentų galėjo įsigyti, bet dėl finansinių pajėgumų jo (liudytojo) dalis buvo septyniolika procentų (septyni procentai žmonos, dešimt procentų jos mamos vardu), brolis (I. M.) pasiūlė savo pirkėjus. Į klausimą – už ką atlygis atsakovui, liudytojas nurodė, jog jis darė kaip brokerio darbą - rengė sandorį, darė inventorizavimą, kitus darbus, sandorio esmė buvo tokia. Po to buvo įkurta P.Park UAB, turto savininkai buvo akcininkai proporcingai turimo turto daliai. Kai prasidėjo nuomos pajamos kilo nepasitenkinimas, kad investavę jie, pajamų dar iš esmės negavo, o I. (M.) jau turi, tai gal galėtų jis grąžint. Dėl tos draugystės I. sutiko dalį grąžint, kad jie nesijaustų nuskriausti, bet tas susitarimas pasiektas nebuvo, jų santykiai ėmė blogėti. Liudytojas nurodė, jog jis tam (atsakovo lėšų grąžinimui ieškovams) nepritarė, pats tuose pokalbiuose nedalyvavo, nes buvo išvykęs. Jei tai būtų buvusi paskola – tai kaip to nesurašyti, tuo labiau, kad teigia, jog ir nepažįstamo žmonės skolino. Atsakydamas nurodė, kad niekada nebuvo skolinimo, tik vėliau – po pusantrų metų pradėjo kilti kažkokios pavydo bangos, liudytojo pozicija buvo ta, kad jokių grąžinimų ar kompensacijų neturi būti, nes buvo susitarta, sandoris buvo baigtas, pareigos įvykdytos. Toks atlygis savotiškai buvo „per gerai“, bet visi draugai buvo, taip susitarė. O po to derėtas dėl dalies sugrąžinimo, bet nesusitarta „dėl skaičių“, o žodis „paskola“ buvo suformuluotas tik šios bylos priešistorėje. Atsakydamas į klausimą liudytojas nurodė, kad paprastai už brokerio paslaugas būna iki dešimt, dvylikos procentų, bet visi mes susitarėm I. (M.) dėl tokio dydžio atlygio, o po to persigalvota ir pradėta pinigų reikalauti atgal, nes pasidarė gaila, tai kilo iš G. J., A. (A.) nuomonė buvo neutrali, V. (W.) iš pradžių nereikalavo (pinigų) grąžinti, liudytojas nurodė skambinęs jai, klausęs – kaip ji suprato susitarimą – ji aiškiai pasakė, kad tai atlygis. Po to pradėjo reikalauti ir ji.

25. Teismas išklausęs ieškovų slapta įrašytą 2019 m. lapkričio 4 d. susitikimo (kuriame dalyvavo sprendimo 14 punkte nurodyti asmenys) garso įrašą, priešingai, nei teigia ieškovai, nenustatė, jog atsakovas susitikimo metu būtų pripažinęs tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius. Garso įraše rusų kalba ir anglų kalba girdima gana agresyviai kalbant ieškovės V. W. sutuoktinį T. W., kuris nurodo, kad tai jo pinigai, V. ir jos tėčio ir kad jis nenusileis kol pinigai nebus grąžinti (aiškina, jog kas jam skolingi tiems kojos miške sulaužytos būna, grasina); ieškovė V. W. (kaip ir ieškinyje) nurodo į ankstesnių parkingų pirkimo sąlygas, keletą kartų klausia ir teigia – aš taip supratau mes jam nemokamai paskolinom pinigų, kartais kalba keli asmenys vienas per kitą, bet aiškiai girdimas atsakovo (I. M.) atsakymas – mes ne taip tarėmės, su pirmais parkingais visai kita istorija buvo, atsakovas sako – ieškovei (V. W.) aš pirmą kartą dabar tai iš tavęs girdžiu; aš tau skambinau – klausiau – kaip tu supratai susitarimą, aš sakiau tau, kad aš supratau taip, kad aš gaunu tą dvidešimt procentų už savo darbą ir man nieko grąžint nereikia; tada atėjo Kazys ir aš paprašiau R. pagalbos – sakėt – gausi dvidešimt procentų dovanų ir tau užteks, tu iš karto sutikai, sakei – gerai, ir aš sakiau – gerai. V. (W.) atsakovui sako – tai tu gavai atlyginimą, atsakovas atsako – tai ne už direktoriavimą, už parkingus už tai ir už visą šitą projektą, R. ir aš taip supratom. Kitas vyriškas balsas nurodo - už paleidimą tikrai 76 000 Eur nėra, aš sutinku, kad tu uždirbai, sėdėjai, galvojai, skaitei <...> R. ne taip sakė; galim susitart – galima nubraukt kokia 10 000 Eur - 15 000 Eur. Girdimi balsai – susitarkim, dėl to čia ir susirinkom, vėl ieškovė V. W. garsiai (pakeltu tonu) klausia – tai tu nieko nesiruoši grąžint, I.? Atsakovas atsako – kadangi situacija tokia aštri, aš manau, kad aš parduosiu visus savo parkingus, aš paskaičiuosiu išlaidas už darbą, už savo visą projekto valdymą ir už viską – nuo – iki. Girdimas kitas vyriškas balsas – tai gavai atlyginimą už valdymą. Atsakovas atsako – už projektą visą, už turto pirkimą, už sandorį. Vėl kitas vyriškas balsas – tai ką išsiminusuoji, kitus atiduodi? Atsakovas – nu tai gerai. V. (W.) nurodo – man tinka. Kitas vyras – girdėjot visi? Atsakovas atsako – tai priklauso nuo kaip parsiduos, kas pasiduos, galiu parduot ir dvidešimt procentų. Vyriškas balsas nurodo – mes turim nusipirkt. Girdima, kaip toliau vyko skaičiavimai, derybos, kokios pajamos iš turto dalies galimos, siūloma važiuoti pas buhalterę skaičiuoti, su kažkuo pozicija derinama terlefonu, po to atsakovas nurodo – tas skaičius neapibrėžtas dabar, visi jūs galit pirkt, jei jūs neperkat – aš nežinau kiek užtruks (pardavimas). Kitas vyriškas balsas – tu paskaičiuoji, mes išsiminusuojam, už skirtumą nuperkam. Garso įrašas baigiamas tuo, jog visiems reikia laiko pagalvoti.

26. Į bylą taip pat pateikti vėliau vykę šalių susirašinėjimai - 2020 m. sausio 9 d. žinutės, pateiktas 2020 m. kovo 20 d. prisegtas laiškas Viber programėle, pavadintas „I. laiškas visiems“, 2020 kovo 29 d. – 31 d. žinutės, iš kurių matyti, kad ginčo šalys nesusitarė, atsakovas nurodė, jog siūlomas planas jam netinka, rašė – skaitykit laišką. Minimame laiške atsakovas nurodė, kad derybose buvo sutarta dėl ginčo šalių veiksmų (A. (J. ?) ir V. (M. ?) parduoda parkingus) ir sumų (atsakovui lieka 19 000 Eur), tačiau ieškovai keitė sumas, siūlo visiems ieškoti pirkėjų, nurodo - jei Nikė (atsakovo sugyventinė) taps bendrasavininke – iš jos pajamų bus mažinama (skolos) suma. Tačiau šalys kompromiso derybose nepasiekė, derybas nutraukė, ieškovai 2021 m. kovo 25 d. pateikė atsakovui rašytinę pretenziją, kurią reikalavo grąžinti, kaip nurodoma, paskolintas lėšas bei palūkanas. 2021 m. kovo 31 d. atsakymu į pretenziją atsakovas nurodė, jog jam reiškiami absoliučiai nepagrįsti reikalavimai sumokėti tariamas skolas. Po to ieškovai pareiškė atsakovui šį ieškinį dėl paskolos teisme.

27. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iš šalių pateiktos turto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog ieškovų nurodytų atsakovui artimų asmenų, kurių vardu, kaip nurodoma, atsakovas parkingus įsigijo - V. M. ir A. J. (pirkėjo 9 ir pirkėjo 11) pagal sutartį mokėtina suma už turtą sudarė viso 144 000,00 Eur. Taigi, minimų asmenų mokėtina suma neatitinka ieškovų nurodomos paskolos sumos. Notarinė turto pirkimo – pardavimo sutartis byloje nebuvo ginčijama. Teisme liudytoju ieškovų prašymu apklaustas A. J. nurodė, jog turtą pirko savo pinigais, norėdamas investuoti; taip pat nurodė, kad atsakovas buvo jam skolingas 15 000,00 Eur, tačiau dėl tarpusavio finansinių santykių ir susitarimų detaliau atskleisti sąlygas atsisakė. Ieškovai nereiškė prašymo liudytoja apklausti V. M..

28. Spręsdamas šalių ginčą, teismas pažymi, jog remiantis CPK 176 straipsniu, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (1 dalis). Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis). Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.

29. Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro teismui pagrindo pripažinti garso įrašą tinkamu įrodymu, atsižvelgiant į tai, kad įrašas buvo darytas slapta, neinformavus apie jų darymą atsakovo. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į asmens duomenų apsaugą ir privatų gyvenimą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; kt.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, vertinimo atsakovo teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimo aspektu, kai garso įrašas padarytas atsakovui, kaip duomenų subjektui, nedavus sutikimo daryti pokalbio garso įrašą, yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, spręstina, ar tokie atsakovo teisių apribojimai nustatyti įstatymo, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini bei tikrai atitinka <...> bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 28 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, kadangi jame nėra užfiksuota jokių asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių; įraše užfiksuoti pasisakymai yra iš esmės aiškiai suprantami, išklausius jų, aišku, kokioje situacijoje įrašai padaryti, apie ką juose kalbama. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti argumentai, atsižvelgiant į garso įrašo padarymo aplinkybes ir jame užfiksuotą informaciją, nagrinėjamu atveju nepaneigia garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumo, todėl teismas vertina garso įrašą visų įrodymų viseto kontekste.

31. Įvertinęs byloje esančius šalių paaiškinimus (procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu) bei rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir ieškovų darytą garso įrašą, įvertinęs anksčiau jau nurodytas teismo nustatytas faktines aplinkybes bei byloje surinktų įrodymų visumą, teismas savo vidiniu įsitikinimu daro išvadą, jog byloje nepakanka objektyvių duomenų konstatuoti, jog piniginės lėšas, kurias atsakovui vieni per kitus perdavė ieškovai, atsakovas jų gavimo metu įsipareigojo ieškovams grąžinti (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, jog ieškovų paaiškinimai dėl paskolos santykių buvimo gan prieštaringi, o pateiktas garso įrašas jų argumentų iš esmės nepatvirtino, priešingai - iš esmės atitinka atsakovo paaiškinimus kurie sutampa su liudytojo R. M. paaiškinimais apie tai, jog dėl paskolos pinigų perdavimo metu ginčo šalys nesitarė. Netikėti liudytojo R. M. liudijimu teismas neturi pagrindo, kadangi teismas nenustatė jo suinteresuotumo ginčo baigtimi, o jo santykiai su visais ginčo dalyviais yra draugiški. Tuo tarpu liudytojo G. J. parodymus dėl jų neatitikimo bylos medžiagai teismas vertina rezervuotai. Kiti liudytojai teismo vertinimu reikšmingų bylos aplinkybių nepatvirtino. Ieškovams neįrodžius atsakovo įsipareigojimo perduotas lėšas grąžinti, t. y. nesant antro juridinę reikšmę turinčio fakto – paskolos gavėjo įsipareigojimo tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui, nepatvirtina buvus tarp ieškovų ir atsakovo paskolos teisiniams santykiams. Teismas sutinka su atsakovo atstovo pozicija, jog kilus šalių konfliktui atsakovo derybinė pozicija dėl dalies sumos galimo grąžinimo nagrinėjamu atveju negali būti laikoma įrodymu paskolos teisiniams santykiams pagrįsti. Teismas sprendžia, jog vertinant įrodymus, labiau tikėtina, kad ieškovų prašomos priteisti piniginės lėšos atsakovui buvo perduotos ne kaip paskola, o šalių žodžiu sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl tenkinti ieškinio jame nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

32. Dėl kitų šalių argumentų pažymėtina, jog CK 6.875 straipsnio, reglamentuojančio paskolos sutarties ginčijimą, 2 dalyje nustatyta - jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (šio kodekso 6.871 straipsnis), pagal šio straipsnio 1 dalį ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. CK 1.93 straipsnio 1 – 3 dalys nustato, jog įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Atsakovai teisingai nurodo, jog tuo atveju, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovu nurodomas sandoris dėl paskolos sudarymo neįrodytas, jis nėra niekinis (CK 1.78 straipsnis), todėl ieškovų atstovo prašymas teismo posėdžio metu teismui taikyti restituciją taip grąžinant ieškovų prašomas lėšas negali būti tenkinamas. Kitos šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai teismo vertinimu neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti, o šalių santykiai iš jungtinės veiklos ar atstovavimo santykių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

33. Atmetus ieškovų ieškinį bylinėjimosi išlaidos ieškovams nėra priteisiamos. Atsakovas už atstovavimą byloje teismo posėdžių metu ir už procesinių dokumentų parengimą patyrė 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos Teisinių paslaugų sutartimi, sąskaitomis 2021 m. spalio 27 d. serija VV Nr. 0051-21 ir 2022 m. sausio 12 d. serija VV Nr. 0001-22 ir mokėjimo dokumentais. Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovų ieškinio netenkinus, atsakovui iš ieškovų proporcingai priteistinos 1 500,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Valstybei išieškotinų pašto išlaidų byloje nesusidarė. Ieškovo A. A. prašymu jam, grąžintina žyminio mokesčio 304,00 Eur permoka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penki eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240,00 Eur (du šimtai keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo Z. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 82,50 Eur (aštuoniasdešimt du eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 82,50 Eur (aštuoniasdešimt du eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240,00 Eur (du šimtai keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės V. W. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240,00 Eur (du šimtai keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Grąžinti ieškovui A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 304,00 (trys šimtai keturi eurai) žyminio mokesčio permoką (kodas ZJ90721). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo procesiniu sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.