Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-242-934/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-13
Bylos Nr.: e2A-242-934/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00998-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: M. L., L. J., J. J., Z. J., T. G., A. A., R. A., I. M., V. W.
Atsakovas: I. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-242-934/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00998-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.3.1.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. L., L. J., J. J., Z. J., T. G., A. A., R. A., I. M. ir V. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. L., L. J., J. J., Z. J., T. G., R. A., A. A., I. M., V. W. ieškinį atsakovui I. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. L., L. J., J. J., Z. J., T. G., R. A., A. A., I. M., V. W. (toliau visi kartu – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami priteisti:

1.1. iš atsakovo I. M. (toliau – ir atsakovas) ieškovės M. L. naudai 2 850,00 Eur skolą, 508,38 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 76,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas;

1.2. iš atsakovo ieškovo L. J. naudai 4 750,00 Eur skolą, 847,31 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 126 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas;

1.3. iš atsakovo ieškovės J. J. naudai 9 500 Eur skolą, 1 694,61 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 252 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas;

1.4. iš atsakovo ieškovo Z. J. naudai 4 750 Eur skolą, 847,31 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 126 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas;

1.5. iš atsakovo ieškovo T. G. naudai 12 350 Eur skolą, 2 202,99 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 327 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas;

1.6. iš atsakovo ieškovų R. A. ir A. A. naudai 6 650 Eur skolą, 1 186,23 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 176 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas;

1.7. iš atsakovo ieškovo I. M. naudai 9 500 Eur skolą, 1 694,61 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 252 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas;

1.8. iš atsakovo ieškovės V. W. naudai 9 500 Eur skolą, 1 694,61 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 252 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas;

1.9. iš atsakovo ieškovo A. A. naudai 158,21 Eur išlaidas, susijusias su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymu.

2. Nurodė, kad 2015 m. ieškovai, atsakovas, M. M., A. S., B. M. S. ir A. M. susitarė iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Litectus“ pirkti negyvenamąsias patalpas – parkingus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir parkingai), o po įsigijimo, vykdyti jų nuomos veiklą. Tuo metu atsakovas turėjo finansinių sunkumų ir pinigų minėtiems parkingams įsigyti neturėjo. Kadangi atsakovas buvo tas asmuo, kuris sužinojo apie parduodamus parkingus ir kuris pasiūlė ieškovams bei kitiems minėtiems asmenims investuoti į šių parkingų įsigijimą tam, kad vėliau juos būtų galima nuomoti ir iš to gauti pelną, tarp ieškovų ir atsakovo buvo susitarta, jog ieškovai paskolins atsakovui reikiamą sumą parkingams įsigyti, o atsakovas paskolintas sumas kiekvienam ieškovui grąžins, atlikdamas mokėjimus dalimis – visiems ieškovams paskirstydamas 30 proc. nuo gautų jo pajamų už parkingų nuomą. 2015 m. spalio 1 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų – parkingų Pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovų žiniomis, atsakovo tuo metu turėti įsiskolinimai buvo perduoti antstoliams vykdyti, todėl atsakovas dėl jam tuo metų taikytų priverstinių išieškojimų priemonių negalėjo parkingų įsigyti savo vardu. Dėl šios priežasties atsakovas dalį įsigytų parkingų įregistravo V. M. ir A. J. vardais.

3. 2015 m. rugsėjo mėn. M. L. paskolino atsakovui 2 850,00 Eur grynaisiais pinigais, L. J. – 4 750 Eur grynaisiais pinigais, J. J. – 9 500 Eur grynaisiais pinigais, Z. J. – 4 750 Eur grynaisiais pinigais, T. G. – 12 350 Eur grynaisiais pinigais, R. A. ir A. A. – 6 650 Eur grynaisiais pinigais, I. M. – 9 500 Eur grynaisiais pinigais ir V. W. (buvusi M.) – 9 500 Eur grynaisiais pinigais. Paskolos atsakovui buvo suteiktos tikslu, kad jis galėtų sumokėti už V. M. ir A. J. vardu įsigyjamus parkingus.

4. Nurodė, kad paskolas kiekvienam iš ieškovų atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti dalimis, pradėdamas mokėti nuo 2017 m. spalio 30 d., nes būtent tą dieną pirmą kartą buvo gautos pajamos iš įsigytų parkingų nuomos, tačiau savo įsipareigojimų atsakovas nevykdė ir nė vienam iš ieškovų iki šiol nėra grąžinęs nė dalies pasiskolintų sumų. Kadangi atsakovas pažeidė kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu prievolę grąžinti pasiskolintas sumas, ieškovai, siekdami išspręsti susidariusią situaciją taikiu būdu (iki teismo), 2021 m. kovo 25 d. atsakovui pateikė pretenziją, kurioje buvo pareikalauta iki 2021 m. balandžio 1 d. grąžinti kiekvienam iš ieškovų priklausančias sumas. Atsakovas pretenzijoje išdėstytų reikalavimų neįvykdė, tačiau pateikė atsakymą dėl pretenzijos, kuriame nurodė, jog reikalavimai įrodymais nepagrįsti, todėl jie vykdomi nebus. Ieškovai pažymėjo, kad šalys susidariusią situaciją ne vieną kartą bandė spręsti žodžiu dar iki pretenzijos pateikimo dienos. Vienas iš tokių bandymų vyko 2019 m. lapkričio 4 d., kurio metu buvo daromas garso įrašas. 2021 m. gegužės 18 d. ieškovas A. A. kreipėsi į antstolę, kuri Faktinių aplinkybių konstatavimo 2021 m. gegužės 27 d. protokole užfiksavo atsakovo teiginius apie tai, kad jis ketina parduoti visus parkingus, apskaičiuoti išlaidas už darbus, atimti jas iš paskolos sumas ir pardavęs parkingus su visais atsiskaityti. Ieškovų vertinimu, iš esmės šio pokalbio metu atsakovas pripažino savo skolą ir sutarė dėl atsiskaitymo sąlygų, t. y. atsakovas turėjo paskaičiuoti savo išlaidas, o ieškovai geranoriškai sutiko tų išlaidų dalimi sumažinti atitinkamai suteiktų paskolų sumas; atsakovas su ieškovais turėjo atsiskaityti, pardavęs jam priklausančią parkingų dalį. Atsakovas jam priklausančią parkingų dalį pardavė, lėšas gavo, tačiau su ieškovais neatsiskaitė, skolos nepripažįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

6. Teismas pripažino, kad ieškovų pateiktas garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, kadangi jame nėra užfiksuota jokių asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių; įraše užfiksuoti pasisakymai yra iš esmės aiškiai suprantami, išklausius jų, aišku, kokioje situacijoje įrašai padaryti, apie ką juose kalbama. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti argumentai, atsižvelgiant į garso įrašo padarymo aplinkybes ir jame užfiksuotą informaciją, nepaneigia garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumo, todėl vertino garso įrašą visų įrodymų kontekste.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir ieškovų darytą garso įrašą, taip pat įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad byloje nepakanka objektyvių duomenų konstatuoti, jog atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovams grąžinti lėšas, kurias atsakovui vieni per kitus perdavė ieškovai. Teismas pažymėjo, kad ieškovų paaiškinimai dėl paskolos santykių buvimo gan prieštaringi, o pateiktas garso įrašas jų argumentų iš esmės nepatvirtino, priešingai – iš esmės atitiko atsakovo paaiškinimus, kurie sutapo su liudytojo R. M. paaiškinimais apie tai, kad dėl paskolos pinigų perdavimo metu ginčo šalys nesitarė. Teismas nurodė, kad netikėti liudytojo R. M. liudijimu neturi pagrindo, kadangi nenustatė jo suinteresuotumo ginčo baigtimi, o jo santykiai su visais ginčo dalyviais draugiški. Tuo tarpu liudytojo G. J. parodymus dėl jų neatitikimo bylos medžiagai teismas vertino rezervuotai. Teismo nuomone, kitų liudytojų parodymai reikšmingų bylos aplinkybių nepatvirtino. Kadangi ieškovai neįrodė, kad atsakovas įsipareigojo perduotas lėšas grąžinti, t. y. neįrodė esant antram juridinę reikšmę turinčiam faktui – paskolos gavėjo įsipareigojimui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui, teismas nusprendė, kad bylos duomenys nepatvirtina buvus tarp ieškovų ir atsakovo paskolos teisiniams santykiams. Teismas sutiko su atsakovo atstovo pozicija, jog kilus šalių konfliktui atsakovo derybinė pozicija dėl dalies sumos galimo grąžinimo nagrinėjamu atveju negali būti laikoma įrodymu paskolos teisiniams santykiams pagrįsti. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovų prašomos priteisti piniginės lėšos atsakovui buvo perduotos ne kaip paskola, o šalių žodžiu sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

8. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad tuo atveju, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, ieškovų nurodomas sandoris dėl paskolos sudarymo neįrodytas, jis nėra niekinis (CK 1.78 straipsnis), todėl ieškovų atstovo prašymas teismo posėdžio metu teismui taikyti restituciją, taip grąžinant ieškovų prašomas lėšas, negali būti tenkinamas. Teismas nurodė, kad kitų šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti, o šalių santykiai iš jungtinės veiklos ar atstovavimo santykių nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovai (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Ieškovai nurodė, kad ginčo dėl paskolos dalyko perdavimo tarp šalių nėra, esminis klausimas, ar minėta pinigų suma yra paskola, ar atlygis atsakovui už parkingų sandorį. Ieškovų manymu, į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina būtent paskolinių teisinių santykių tarp šalių susiklostymą. Visų pirma, ieškovas buvo įsipareigojęs pradėti grąžinti pinigus dalimis, kai parkingų savininkai pradės gauti pajamas iš parkingų nuomos. Antra, atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovai pradėjo jį raginti, ką patvirtina ir byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 12–13 d. susirašinėjimas. Trečia, atsakovui nevykdant susitarimo, 2019 m. lapkričio 4 d. buvo suorganizuotas susitikimas, kurio metu ieškovai nusprendė įrašyti minėtą susitikimą į garso įrašą. Minėto susitikimo metu atsakovas pripažino savo skolą. Garso įrašas taip pat patvirtina, kad V. M. ir A. J. vardu įregistruoti parkingai iš tiesų priklauso atsakovui, kadangi jis kalba apie parkingų pardavimą. Ketvirta, per „Viber“ programėlę vykęs susirašinėjimas parodo, kad šalys jau nuo pat 2020 m. pradžios kalbėjo apie atsakovo skolos ieškovams grąžinimą. Šie įrodymai patvirtina būtent ieškovų dėstomą poziciją apie tikrąjį jų ir atsakovo susitarimą dėl šiam skolinamų pinigų, o tuo pačiu paneigia atsakovo teiginius dėl 76 000 Eur dydžio jam priklausančio atlygio, jo pareigos grąžinti skolą nebuvimo. Penkta, atsakovui ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovai, norėdami išspręsti ginčą taikiai, 2021 m. vasario 28 d. apie 18 val. PC „Panorama“ požeminėje automobilių aikštelėje suorganizavo susitikimą, kuriame dalyvavo A. A., G. J. ir A. J.. Šis susitikimas taip pat buvo įrašytas. Ieškovai nurodė, kad minėtas garso įrašas patvirtina, kad ieškovai bando taikiai išspręsti šalių ginčą su atsakovu, dėl ko kreipėsi pagalbos į A. J.. Šešta, atsakovas ir ieškovė V. W. iki parkingų sandorio turėjo panašaus pobūdžio susitarimą. Septinta, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino liudytojo G. J. parodymus, kadangi nėra aišku, kodėl jie neatitinka bylos medžiagos. Aštunta, reikšmingus byloje parodymus davė liudytojas R. A., kuris nėra susijęs su nė vienu byloje dalyvaujančiu asmeniu. Jis patvirtino, kad jam buvo siūloma dalyvauti parkingų sandoryje tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dalyvavo ieškovai: jam reikėjo paskolinti atsakovui pinigų, kurių grąžinimas vyktų iš 30 proc. už parkingų nuomą gaunamų pajamų. Minėtas liudytojas patvirtino, kad apie jokį atlygį su atsakovu nebuvo kalbėta, kad jam yra žinoma, jog ieškovai skolino pinigus atsakovui, kad atsakovas parkingus įsigijo sesers ir A. J. vardu. Devinta, liudytojo A. J. parodymai yra prieštaringi. Jo nurodyta schema, apie kurią atsakovas neužsiminė nei procesiniuose dokumentuose, nei duodamas paaiškinimus yra visiškai nelogiška ir galimai sugalvota kaip gynybinė versija.

9.2. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas nepagrįstai sureikšmina žodžio „paskola“ nebuvimą (nevartojimą) ieškovų pateiktuose įrodymuose. Esminis paskolos sutarties elementas – įsipareigojimas grąžinti pinigus. Tai, kad šalys kuriame nors įrodyme nevartojo žodžio „paskola“, nereiškia, kad tarp šalių nėra susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, jei iš kitų įrodymų ir jų visumos galima daryti išvadą apie pinigų gavėjo – atsakovo – įsipareigojimą tuos pinigus grąžinti. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovas žodį „atlygis“ pradėjo naudoti tik kilus konfliktui dėl ieškovams iš parkingų nuomos negrąžinamų paskolinių pinigų.

9.3. Ieškovai nurodė, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių tarp šalių susiklostymą. Pirma, nors atsakovas į bylą pateikė 2015 m. gruodžio 11 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, anot atsakovo, nieko neužsimenama apie paskolą ir (ar) dalies pajamų, gautų už nuomą atidavimą ieškovams, tačiau, ieškovų vertinimų, atsakovas nėra minėtos sutarties šalis, todėl ja atsakovui negali būti sukuriami kokie nors įsipareigojimai. Be to, tos sutarties šalys yra ne tik ieškovai, bet ir kiti asmenys, o į minėtos sutarties reguliavimo sritį nepatenka paskoliniai šalių teisiniai santykiai. Antra, atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad iš ieškovų gautų sumų kaip atlygio nėra gavęs. Trečia, pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi atsakovo brolio R. M. parodymais, suteikdamas jiems pernelyg didelę reikšmę.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Pirmosios instancijos teismas vertino ne įrodymų visumą, o tik pavienius įrodymus, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d. susitikimo garso įrašą ir liudytojo R. M. parodymus. Nevertino ir (ar) netinkami vertino elektroninį susirašinėjimą, susirašinėjimą per „Viber“ programėlę, 2021 m. vasario 28 d. susitikimo garso įrašą, liudytojų G. J., R. A. ir A. J. parodymus. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovams. Teismas, atmesdamas ieškinį, sprendimą grindė tik prielaidomis ir spėjimais.

9.5. Pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Bylos šalys apibrėžė konkrečias bylos (ginčo) ribas – ieškovai įrodinėjo, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, o atsakovas įrodinėjo, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai. Tuo tarpu teismas, peržengdamas bylos (ginčo) ribas, konstatavo, jog tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis. Tai yra, bylos šalims net neįrodinėjant jungtinės veiklos sutarties teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovų atsakovui perduotos pinigų sumos – tai žodinės jungtinės veiklos sutarties pagrindu perduotos piniginės lėšos. Ieškovai nurodė, kad tarp ginčo šalių jokie jungtinės veiklos teisiniai santykiai nebuvo susiklostę: šalys su parkingų pardavėju sudarė notarinę sutartį, o po to įsteigė UAB „Ppark“ ir sudarė Jungtinės veiklos sutartį tikslu susitarti dėl visiems priklausančio bendro turto valdymo ir naudojimo. Vadovaujantis CK 6.969 straipsnio 4 dalimi, jungtinės veiklos sutartis privalo būti rašytinės arba notarinės formos. Bet kurios iš šių formų nesilaikymas daro sutartį negaliojančią. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kas taip pat prisidėjo prie nepagrįsto ir neteisingo sprendimo byloje priėmimo.

Atsiliepimas

10. Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovų apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

10.1. Byloje nėra jokių paskolos sutarties buvimo įrodymų – apeliantai paskolos sutarties buvimą mėgino įrodinėti vien tik pačių apeliantų bei liudytojų parodymais, tačiau jokių rašytinių įrodymų ar net kokių nors rašytinių užuominų apie šalių paskolinius santykius neegzistuoja apskritai.

10.2. Atsakovas nurodė, kad tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis. Tik konstatavus, jog abi paminėtos esminės sąlygos (juridiniai faktai) egzistuoja, galima daryti išvadą apie paskolinius santykius. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju galima pripažinti įrodžius tik vieną iš būtinųjų sąlygų, kurios atsakovas ir neneigė, jog pinigus yra gavęs iš ieškovų L. J., V. W., A. A. ir liudytojo G. J., tačiau atsakovas nepripažįsta, kad pinigus gavo iš ieškovų M. L., J. J., Z. J., R. A., I. M. bei T. G..

10.3. Atsakovo vertinimu, antroji būtinoji sąlyga nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju būtent ieškovai turėjo įrodyti šios sąlygos (įsipareigojimo) buvimą ir šalių valią (kaip prielaidą sandoriui įvykti) egzistavus sandorio sudarymo metu, tai yra tuo metu, kuomet buvo perduodami pinigai, o ne kada nors vėliau. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovai (dalis jų) perdavė pinigus su sąlyga, kad pinigai turės būti grąžinti, kita vertus, nėra jokių įrodymų, jog atsakovas paėmė pinigus žinodamas (įsipareigodamas), kad pinigus reikės grąžinti. Atsakovas nurodė, kad šalių susitarimu pinigai atsakovui nebuvo perduodami kaip paskola, t. y. šalių valia tai nebuvo paskola ir nebuvo atsakovo įsipareigojimo pinigus grąžinti.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė įrodinėjimo dalyką (paskolinių santykių buvimas ar nebuvimas) ir visiškai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, tai yra tai, kad ieškovai privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis egzistavo, o atsakovas atsikirsdamas turėjo paneigti paskolos sutarties buvimą ir įrodyti, jog paskolos sutarties nebuvo. Atsakovo vertinimu, ieškovo noras ir siekis priversti atsakovą įrodinėti daugiau nei privalo, yra teisiškai nereikšmingas, nes vadovaujantis ieškovų suformuluotu ieškinio pagrindu ir dalyku, atsakovui išmokėtų pinigų paskirtis ir jų panaudojimas nėra šios bylos dalykas.

10.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nei vienas byloje esantis įrodymas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, objektyviai ir neabejotinai nepatvirtina ieškovų versijos apie paskolos sutarties egzistavimą. Atsakovo vertinimu, jokio įrodymo, kad pinigų perdavimo metu (2015 m.) buvo susitarta dėl paskolos sutarties, byloje nėra. Atsakovo įsitikinimu, ieškovų teikti įrodymai yra vėlesnio laikotarpio, o be to, jie, kaip atskiros bendravimo, susirašinėjimo nuotrupos (paimtos iš konteksto) negali būti vertinamos kaip pakankami ir (ar) tinkami įrodymai, pagrindžiantys faktų egzistavimą. Atsakovas niekada nežinojo, jog jo gauti pinigai galėtų būti paskola, todėl būtų visiškai neteisinga, o ir neteisėta atskirus atsakovo siūlymus konkrečiomis aplinkybėmis aiškinti kaip faktų pripažinimą ir juo labiau vertinti kaip akivaizdų įrodymą. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai tyrė ir vertino įrodymus, todėl abejoti teismo nešališkumu, subjektyvumu, nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

10.6. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, prašė atsižvelgti į ieškovo I. M. 2022 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu duotus parodymus. Atsakovo nuomone, ieškovo I. M. teiktų paaiškinimų turinys reprezentuoja visą dirbtinai kuriamą šalių ginčą. Pirma, ieškovas I. M. prisipažino, jog jis galėjo ir nežinoti tikro susitarimo tarp atsakovo bei liudytojo R. M., ieškovės V. W., liudytojo G. J., ieškovo L. J., ieškovo A. A.. Antra, ieškovas I. M. neskolino (ir neperdavinėjo) pinigų nei atsakovui, nei su atsakovu susijusiems asmenims. Galiausia, ieškovas I. M. pripažino, kad 2019 m. skolinant pinigus atsakovui (pinigus pervedant atsakovo sutuoktinei) buvo surašytas paskolos dokumentas ir atsakovas pastarąją sutartį įvykdė tinkamai. Taigi, mažai tikėtina, kad asmuo būtų skolinęs pinigus (2019 m.), jei žinotų, kad ginčas dėl ankstesnės tariamos skolos (2015 m.) dar nėra išspręstas, juo labiau kad ginčai jau buvo prasidėję 2017 m. pabaigoje. Atsakovo įsitikinimu, yra pakankamai akivaizdu, kad nei ieškovas I. M., nei visi kiti ieškovai 2015 m. nebuvo sutarę nei dėl paskolos atsakovui, nei dėl atsakovo įsipareigojimo perduotus (gautus) pinigus grąžinti, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarp šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo

13. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).

14. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta (žr. šios nutarties 13 punktą), kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

15. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos padaręs išvadas, kai susiformavo teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

16. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties ir (ar) kitokia rašytine forma (apsikeičiant raštais, el. laiškais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais) išreiškusios valią dėl paskolos sutarties sudarymo.

17. Ieškovai paskolos teisinių santykių egzistavimą įrodinėjo šiais duomenimis: parkingų pirkimo–pardavimo sutartimis; atsiskaitymų žiniaraščiu už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.; 2021 m. kovo 25 d. pretenzija; 2021 m. kovo 31 d. atsakymu į pretenziją; faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu; susirašinėjimu per „Viber“ programėlę; el. laiškais; mokėjimo nurodymu; susitikimų garso įrašais; liudytojų parodymais. Ginčo dėl to, kad atsakovui 2015 m. buvo perduota 59 850 Eur suma, tarp šalių nekilo. Apeliantų įsitikinimu, aptarti duomenys patvirtina paskolos sutarties sudarymo, pinigų perdavimo bei įsipareigojimo grąžinti paskolos dalyką faktą, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

18. Pirma, ieškovų pateikti susirašinėjimai neįrodo, kad paskola atsakovui buvo suteikta ir atsakovas įsipareigojo perduotą jam pinigų sumą grąžinti, kadangi juose nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti bent tikėtiną išvadą dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, o vien ieškovų subjektyvus atskirų susirašinėjimo sakinių, jų dalių subjektyvus interpretavimas, neįrodo nei paskolos sutarties sudarymo fakto, nei aplinkybės, kad šalys tokią sutartį siekė sudaryti, juolab kad susirašinėjimas, kuriuo remiasi ieškovai, vyko 2018 m., 2020 m. (1 t., b. l. 96–97, 100–101, 177–185; 2 t., b. l. 109–118), t. y. praėjus keliems metams po ieškovų nurodyto (2015 m.) pinigų perdavimo momento, o ne jų perdavimo metu (CPK 185 straipsnis).

19. Antra, iš 2019 m. lapkričio 4 d. susitikimo, kuriame, pasak ieškovų, dalyvavo atsakovas I. M., ieškovai A. A., L. J., V. W. ir jos sutuoktinis T. W., garso įrašo taip pat negalima daryti išvados, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai (2019 m. lapkričio 4 d. susitikimo garso įrašas: 7 min. 15 sek. – 7 min. 40 sek.; 11 min. 00 sek. – 11 min. 24 sek.). Nors 2019 m. lapkričio 4 d. susitikimo metu buvo kalbama apie skolos grąžinimą, apie parkingų pardavimą, svarstoma jų galima kaina, tačiau iš pokalbių įrašo turinio negalima spręsti, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, kad atsakovas priėmęs iš ieškovų pinigus, įsipareigojo juos grąžinti. Iš 2021 m. vasario 28 d. susitikimo, kuriame, pasak ieškovų, dalyvavo A. A., G. J. ir A. J., garso įrašo taip pat negalima daryti patikimų išvadų dėl paskolos sutarties sudarymo (2 t., b. l. 119), kadangi jame abstrakčiai aptariami šalių konfliktiški santykiai, atsakovo veiksmai, parkingų įsigijimo aplinkybės, tačiau minėtame pokalbyje nurodyti abstraktūs teiginiai neįrodo, kad ieškovai atsakovui suteikė paskolą ir šis įsipareigojo ją grąžinti.

20. Trečia, bylos duomenimis nustatyta, o ir šalys to neginčija, kad pirminiai pokalbiai dėl parkingų įsigijimo vyko tarp R. M., V. W., G. J., L. J. ir A. A.. Pinigų sumas atsakovui perdavė ne visi ieškovai, dalis ieškovų pinigus perdavė ar pervedė vieni kitiems, o atsakovui tiesiogiai pinigus perdavė tik L. J., V. W. ir A. A.. Taigi, su dalimi ieškovų atsakovas jokių tiesioginių susitarimų neturėjo, jokių paskolos sutarties sudarymo sąlygų neaptarinėjo ir pinigų iš jų negavo.

21. Ketvirta, liudytojais byloje apklausti G. J., R. M., R. A. ir A. J. nepatvirtino aplinkybių, kad perduota atsakovui suma buvo paskola ir jis, kaip paskolą įsipareigojo grąžinti ieškovams. 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. J. nurodė, kad dėl grąžinimo paskolos iš pradžių kalbos nebuvo, buvo kalbėta, kad kai pradės pajamas gauti, tada pradės grąžinti (2022 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas (4 dalis): 21 min. 25 sek. – 21 min. 50 sek.). 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. nurodė, kad buvo susitarta dėl atsakovo atlygio; atlygis buvo už brokerio darbą; po kiek laiko prasidėjo nepasitenkinimas, kad investavę ieškovai, pajamų dar iš esmės negavo, o I. (M.) jau turi; jokių susitarimų dėl paskolos nebuvo; dėl paskolos sudarymo turėtų būti surašytas susitarimas, juolab kad sandoryje dalyvavo nepažįstami asmenys; buvo kuriama dirbtinė situacija, dirbtinis atlyginimo mechanizmas (2022 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas (3 dalis): 17 min. 20 sek. – 19 min. 40 sek.; 21 min. 30 sek. – 23 min. 45 sek.; 25 min. 30 sek. – 26 min. 17 sek.). 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. A. nurodė, kad jam siūlė dalyvauti versle, tai yra kartu pirkti parkingus, tačiau jis atsisakė dalyvauti, o konkrečiai kaip buvo susitarta jis negali pasakyti (2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 41 min. 00 sek. – 41 min. 15 sek.). Be to, liudytojas R. A. nurodė, kad jam žinoma, kad G. J. perdavė atsakovui pinigus, kad tai paskola, tačiau jis negirdėjo kaip jie kalbėjosi kai buvo perduodami pinigai (2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 00 sek. – 45 min. 30 sek.). 2022 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. nurodė, kad atsakovas pasiūlė įsigyti 10 proc. parkingų; pats dalyvavo sudarant parkingų pirkimo–pardavimo sutartį; surašė atsakovui įgaliojimą, kad šis tvarkytų jo parkingų dalį – už tai su atsakovu atsiskaito, mokėdamas 30 proc. nuo gauto pelno; nežino, kokie buvo susitarimai tarp kitų šalių, nėra dalyvavęs nei viename susitikime (2022 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 00 sek. – 22 min. 30 sek.).

22. Penkta, byloje nustatyta aplinkybė dėl pinigų perdavimo savaime neįrodo paskolos teisinių santykių atsiradimo fakto, kadangi prievolės, susijusios su pinigų davimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt.).

23. Šešta, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų (ieškovų) argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Priešingai, minėta, kad tokio pobūdžio bylose kreditorius turi įrodyti paskolos suteikimą, o skolininkas – jos grąžinimą (žr. šios nutarties 14 punktą). Todėl ne atsakovas turėjo paneigti (įrodinėti), kad pinigai perduoti ne vykdant įsipareigojimą, kylantį iš paskolinių teisinių santykio, o būtent ieškovai turėjo procesinę naštą įrodyti, kad atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas, kartu įrodant esminę paskolos sutarties sąlygą – atsakovo įsipareigojimą grąžinti gautus pinigus, nes būtent šiuo pagrindu ieškovai reiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo.

24. Septinta, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas tyrė ir vertino byloje surinktų įrodymų visumą: ieškovų paaiškinimus dėl paskolos teisinių santykių, jų pateiktą garso įrašą, liudytojų parodymus, nuosekliai tyrė ir vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, vertino šalių paaiškinimus kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apeliantų argumentai, kad teismas vertino tik pavienius įrodymus atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas.

25. Aštunta, ieškovų reikalavimai dėl skolos priteisimo yra siejami su sumomis, kurių dydis yra nuo 2 850 Eur iki 12 320 Eur. CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Be to, pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, todėl plačiau nepasisakytina dėl aptartų įstatymo nuostatų taikymo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas, vertinant tai visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, papildomai paneigia apeliantų (ieškovų) nurodytus argumentus dėl paskolos sutarties sudarymo.

26. Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje ieškovai neįrodė, kad suteikė atsakovui paskolą, t. y. nepateikė objektyvių ir įtikinamų duomenų, kurie patvirtintų, kad pinigai atsakovui buvo perduoti kaip paskola, o atsakovas įsipareigojo ją grąžinti, o vien ieškovų, suinteresuotų bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovų perduoti pinigai atsakovei pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių (ieškovų ir atsakovo) valia, tiek atsakovo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką (pinigus) paskolos davėjo (ieškovų) nuosavybėn.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

27. Apeliantai (ieškovai) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes bylos šalims net neįrodinėjant dėl jungtinės veiklos sutarties teisinių santykių, nusprendė, jog ieškovų atsakovui perduotos pinigų sumos – tai žodinės jungtinės veiklos sutarties pagrindu perduotos piniginės lėšos. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

28. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas yra susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-381/2023, 48 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovams pareiškus reikalavimą dėl paskolintų pinigų priteisimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo, pinigų perdavimo ir (ar) grąžinimo faktą. Ieškovai laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai – tiek pareikšdami ieškinį, tiek jį nagrinėjant pirmosios teisme, ieškinio netikslino, nenurodė naujų aplinkybių. Be to, ieškovai neįrodinėjo, kad prašomos priteisti piniginės lėšos atsakovui buvo perduotos ne kaip paskola, o jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje, išplėtė bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini motyvai, kad pinigai atsakovui galėjo būti perduoti žodinės jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Padarytas procesinės teisės pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą pakeisti ar panaikinti, kadangi jis nelemia bylos išnagrinėjimo rezultato (CPK 328 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sudarymą, nepažeidė civilinio proceso teisės normose nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: „Teismas sprendžia, jog vertinant įrodymus, labiau tikėtina, kad ieškovų prašomos priteisti piniginės lėšos atsakovui buvo perduotos ne kaip paskola, o šalių žodžiu sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu <...>.“.

Teisėjai Marius BajorasDalia KačinskienėŽilvinas Terebeiza