- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-1539-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00463-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- J. Č., G. S., Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės P. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. S. ieškinį atsakovei J. P., tretieji asmenys J. Č., G. S., Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. B., dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jai teisę į privalomąją palikimo dalį po sutuoktinio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. S.. Po jo laidotuvių kreipėsi į Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarę dėl palikimo priėmimo. Notarė informavo, kad jos sutuoktinis visą jam priklausantį turtą paliko atsakovei. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinio mirties dieną jai buvo ir yra reikalingas išlaikymas, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus pensininkė, patyrė (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini), jai buvo atlikta širdies operacija. Taip pat jai nustatytas (duomenys neskelbtini), ji sunkiai juda. Dėl jos itin prastos sveikatos būklės jai nuo 2014 m. liepos 3 d. nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Dėl savo sveikatos būklės ji turi lankytis medicinos įstaigose, taip pat turi laikytis dienos ir mitybos režimo. Nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis pastaruosius metus gyveno skirtinguose būstuose, bet tik dėl to, kad to norėjo pats J. S.. Pastaruosius metus J. S. psichinė sveikatos būklė prastėjo, jis nenorėjo pripažinti negalavimų ir atsisakė kreiptis į medikus. Ji su sutuoktiniu palaikė ryšį, jis ja rūpinosi, prižiūrėjo, net kartu gyveno įsigytame bute. Ji ir jos vaikai organizavo J. S. laidotuves, atsakovė, kuriai surašytas testamentas, nesirūpino jos sutuoktiniu, jo laidotuvėmis. Po sutuoktinio mirties liko paveldimas turtas: gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (registruotas jos vardu, įgytas santuokoje), garažas adresu (duomenys neskelbtini) (registruotas jos vardu, įgytas santuokoje), butas adresu (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė nuosavybė), žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (bendroji sutuoktinių nuosavybė), garažas adresu (duomenys neskelbtini) (registruotas J. S. vardu, įgytas santuokoje), žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (įgytas J. S. paveldėjimo būdu). Taip pat sutuoktinis turėjo santaupų dėl gaunamų išmokų už turimą žemę ir žemės nuomos mokestį, kurios jai nežinomos, kadangi bankai atsisako suteikti sąskaitos išrašus. Ieškovė nurodė, kad dėl savo amžiaus ir prastos sveikatos būklės neturi jokių galimybių gauti papildomų lėšų pragyvenimui, o gaunamos pensijos neužtenka minimalių poreikių tenkinimui. Nurodė, kad ieškinio surašymo dieną jos turimos pajamos siekia 339,97 EUR, kurios susideda iš 258,80 EUR senatvės pensijos, iš po sutuoktinio mirties gaunamos 24,17 EUR našlės pensijos ir iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos gauna tikslinę priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensaciją, kuri siekia 57 EUR. Ieškovfė nurodė, kad sutuoktinis būdamas gyvas nuolat ja rūpinosi, pirkdavo jai vaistus, mokėdavo komunalinius mokesčius, susijusius su namo išlaikymu, bei jos vardu registruoto garažo bendrijos mokesčius, pirkdavo net maistą. Nurodė, kad jos išlaidos per mėnesį siekia 305 EUR, tai yra per mėnesį skiria 35 EUR kompensuojamiems vaistams, 150 EUR maistui, 60 EUR komunalinių paslaugų apmokėjimui, 15 EUR higienos priemonėms, 45 EUR nekompensuojamiems vaistams. Taip pat jai reikalingi papildomi vaistai, kurie taip pat nėra kompensuojami, todėl kiekvieną mėnesį jai papildomai reikalingi 106 EUR. Dėl savo finansinės padėties ji negali įsigyti visų paskirtų vaistų, kurie jai būtini. Pateikia epikrizes, kuriose detaliai nurodyti jai reikalingi medikamentai ir taikytas gydymas. Be to, ieškovė nurodė, kad 2009 m. su sutuoktiniu priėmė bendrą sprendimą ir pardavė jiems priklausiusius žemės sklypus. Už gautus pinigus įsigijo butą, kuriame dalį laiko epizodiškai kartu gyveno. Visada turėjo buto raktus, kuriuos jis pats jai buvo davęs. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad ji toliau norėjo gyventi jų bendrame name (duomenys neskelbtini), tačiau jos sutuoktinis norėjo gyventi bute, aiškindamas, kad yra per seni rūpintis tokiu namu ir jo šildymu, todėl J. S. liko gyventi įsigytame bute. Dėl tokio sutuoktinio sprendimo jos sveikata itin suprastėjo, jai buvo atlikta širdies šuntavimo operacija. Sutuoktinis atvykdavo autobusu į (duomenys neskelbtini) ir ją prižiūrėdavo, pirkdavo jai reikalingus vaistus, atveždavo maisto. Grįžus iš ligoninės jos ir sutuoktinio santykiai buvo geri. Jie dažnai susitikdavo mieste ir bute, jis duodavo jai pinigų vaistams, nupirkdavo maisto ir ją palydėdavo namo. Sutuoktinis jai nupirko malkų, kurių užteko trejiems metams. Jos sūnus ir dukra jai padėdavo ir pasirūpindavo, kad namo krosnis būtų periodiškai pakuriama. Sutuoktinis mokėdavo garažo, registruoto jos vardu, mokesčius bendrijai (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad sutuoktinis, būdamas gyvas, rėmė ją finansiškai, patvirtina, kad palikimo atsiradimo dieną jai buvo ir yra reikalingas išlaikymas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sugyventinis J. S., kuris buvo sudaręs santuoką su ieškove. Tačiau nuo 2007 m., prasidėjus esminiams sutuoktinių konfliktams, su ieškove bendro ūkio nebevedė. Nuo to laiko ji pradėjo bendrauti su J. S.. Iš pradžių jis ateidavo pas ją periodiškai, o 2008 m. paliko ieškovę gyventi name ir atsikėlė gyventi pas ją. 2009 m. J. S. nusipirko vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) ir jį išlaikė bei prižiūrėjo. Šiame bute ji su J. S. gyveno kartu iki jo mirties ir ieškovė šiame bute niekada negyveno. Iš J. S. žino, kad jo ir ieškovės santuokinių ryšių nutrūkimą sąlygojo ieškovės keliami konfliktai, priekaištai, ypač sūnaus G. S. daromas fizinis ir psichologinis smurtas prieš J. S.. Ieškovė ir jos sūnus, sužinoję apie jos bendravimą ir ryšius su J. S., kėlė konfliktus, daužė jos buto duris, nuolat persekiojo, vartojo fizinį smurtą prieš J. S., o nuolatinis psichologinis smurtas buvo vartojamas ne tik prieš J. S., bet ir prieš ją. J. S. gyveno kartu su ja ir vedė bendrą ūkį būdamas sveiko proto ir niekieno neverčiamas. Jis 2016 m. rugpjūčio 10 d. parašė testamentą, kurį patvirtino notarė. Šiuo testamentu visą savo turtą jis paliko jai. Mirus J. S. ji palikimą priėmė, paduodama pareiškimą Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarei. Ieškovė ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ieškovė ir palikėjas nuo 2007 m. nebegyveno santuokinio gyvenimo, nebevedė bendro ūkio ir vienas kitu nebesirūpino. Šeiminiai santykiai tarp palikėjo J. S. ir ieškovės buvo nutrūkę visiškai ir galutinai nuo 2008 m., todėl palikėjas J. S. neteikė ieškovei absoliučiai jokio išlaikymo, nepadėjo jos reikalų tvarkyme ir nesirūpino ja. Lygiai taip pat ieškovė negyveno kartu, nevedė bendro ūkio su J. S. nuo 2008 m., juo nesirūpino, jam niekuo nepadėjo, nedalyvavo bendrų reikalų tvarkyme. Nuo 2008 m. palikėjo J. S. ir ieškovės santuoka tapo visiškai formali. Palikėjas J. S. ilgą laiką ragino ieškovę nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pasirašant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Tačiau jiems nepavyko susitarti dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo ir ieškovė atsisakė santuoką nutraukti bendru sutikimu. Ieškovė meluoja teismui, kad ji laidojo palikėją J. S.. J. Č. pateikta jai pretenzija patvirtina, kad palikėjo J. S. laidojimu užsiėmė jo duktė J. Č. ir jos neprileido prie palikėjo laidojimo klausimų sprendimo. Ieškovė teigia, kad jai reikalingas išlaikymas dėl jos amžiaus ir sveikatos būklės, tačiau ji gauna senatvės pensiją, taip pat išmoką iš savivaldybės. Mano, jog akivaizdu, kad nuo 2008 metų visiškai negyvendama su palikėju J. S. ir negaudama iš jo jokios paramos, ieškovė save visiškai išlaikė ir jai materialinis išlaikymas iš sutuoktinio nebuvo reikalingas. Priešingu atveju ieškovė 10 m. negyvendama su palikėju ir nevesdama bendro ūkio, būtų teikusi ieškinį teismui ir reikalavusi materialinio išlaikymo iš sutuoktinio, jeigu jai toks išlaikymas būtų buvęs reikalingas. Faktiniai duomenys rodo, kad nuo 2008 m. ieškovė gyveno ir save išlaikė iš jos gaunamų lėšų, iš formalaus sutuoktinio J. S. nereikalavo paramos, išlaikymo ar kitokios pagalbos ir palikėjas jai 10 metų tokios paramos neteikė. Vadinasi, ieškovė turi pakankamas pajamas ir turto pati save išlaikyti ir jai išlaikymas palikėjo mirties dieną nebuvo reikalingas. Todėl mano, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo reikalingumo turėtų būti atmestas.
3. Trečiasis asmuo J. Č. atsiliepime su ieškiniu sutiko ir teigė, jog ieškinys turėtų būti tenkintinas. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d. mirė jos tėvas ieškovės sutuoktinis J. S.. Jai žinoma, kad po tėvo mirties ieškovė kreipėsi į Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarę ir pateikė prašymą dėl palikimo priėmimo. Būtent tada jai tapo žinoma, kad J. S. pakeitė prieš tai parašytą testamentą ir savo turto dalį paliko visiškai svetimam asmeniui – atsakovei. Nurodė, kad tėvo J. S. psichinė sveikatos būklė daugiau nei 5 pastaruosius metus buvo prastėjanti, jis turimų negalavimų nenorėjo pripažinti ir atsisakė siūlomos pagalbos kreipiantis į medikus. Yra įsitikinusi, kad jos tėvo išreikšta paskutinė valia galėjo būti veikiama atsakovės ir arba tėvo sunkios ligos. Teigė, kad ieškovė palaikydavo artimus santykius su J. S., jie periodiškai, pagal savo sveikatos galimybes, susitikdavo, bendraudavo ir rūpindavosi vienas kitu. Ieškovės sveikatos būklė labai prasta, nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis, kurių pagrindu išduotas neįgalumo pažymėjimas. Jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), buvo atlikta širdies operacija, ji sunkiai juda, būtina nuolatinė pagalba buityje. Ji rūpinasi savo mama, kartu vyksta į gydymosi įstaigas, bendrauja su medikais, gydančiais mamą, lanko ją, kai būna paskirtas stacionarus gydymas. Būdama itin prastos sveikatos būklės ir negalėdama savimi tinkamai pasirūpinti tiek fiziškai, tiek finansiškai, ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.
4. Trečiasis asmuo G. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir mano, kad teismas turėtų jį tenkinti. Nurodė, kad jo mamos, ieškovės, sveikatos būklė prasta. Dėl finansinės situacijos ji negali nusipirkti visų reikalingų vaistų, kompensuoti patiriamas kelionės išlaidas važiuojant pas gydytojus. Būdamas gyvas tėvas J. S. padėdavo finansiškai mamai, kad bent minimaliai būtų patenkinti jos fiziologiniai poreikiai. Jis pats šiuo metu mamai negali padėti finansiškai, nes yra bedarbis, intensyviai ieško darbo ir gali padėti tik fiziškai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1100 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei, priteisė iš ieškovės 28,74 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ieškovės ir J. S. santuoka. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) ir visą savo turtą testamentu paliko atsakovei, nušalindamas nuo paveldėjimo savo sutuoktinę. Atsakovė palikimą priėmė. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto už 44 458,50 EUR. Pažymėjo, jog ieškovė nuo 2008 metų negyveno su testatoriumi J. S.. Nustatyta, kad palikėjas J. S. 2008 metais nuomojosi kambarį, apsigyveno pas atsakovę, vėliau gyveno 2009 m. birželio 25 d. nusipirktame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie palikėjo paramą ieškovei, epizodinį gyvenimą kartu yra neįrodyti.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl materialinės teisės taikymo normų nurodė, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Atsižvelgiant į tai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti palikimo atsiradimo dieną ieškovės buvusią turtinę padėtį, įvertinti, ar ji savo pajamomis ir jai priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus konstatavo, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, kuris gali būti jos pajamų šaltiniu, nustatė, kad ieškovė turi turto už 44 458,50 EUR. Pažymėjo, kad nors ieškovė grindžia ieškinį esant poreikiui įsigyti tam tikrų vaistų, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų – receptų, kokie vaistai ieškovei išrašyti, kiek už juos reikalinga primokėti, kiek už vaistus sumokėta. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi du darbingus vaikus (trečiuosius asmenis), kurie privalo pagal įstatymą išlaikyti savo paramos reikalingą motiną. Nustatė, kad ieškovė gauna paramą iš dukters, trečiojo asmens J. Č., tačiau ieškovė turi galimybę gauti paramą ir iš sūnaus, trečiojo asmens G. S.. Kadangi ieškovė nereikalavo paramos iš sūnaus bei leido jam nemokamai naudotis turtu be nuomos mokesčio, teismas mano, kad jos turtinė padėtis nebuvo itin sunki.
5.3. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į CK 3.72 straipsnio 5 dalies punktą nustatė, kad sutuoktiniai pastaruosius dešimt metų negyveno santuokinio gyvenimo, gyveno atskirai, skirtingais adresais, nevedė bendro ūkio, ieškovė nesirūpino savo sutuoktiniu, jo neslaugė jam susirgus, pastarasis taip pat nesirūpino ieškove, neslaugė šios. Tai yra ieškovė ir palikėjas sutuoktiniais buvo tik formaliai. Be to, palikėjas J. S. taip pat buvo senatvės pensininkas, ligotas, reikalingas priežiūros, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus asmuo. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog ieškovės ir palikėjo santuoka buvo tik formali, sutuoktiniai dešimt metų nebegyveno santuokinio gyvenimo, nebevedė bendro ūkio ir visiškai nesirūpino vienas kitu, o palikėjas J. S. net siekė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės P. S. kaltės, tačiau nespėjo to padaryti iki savo mirties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) P. S. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Apeliantė dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės turtinė padėtis yra gera. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė gali nuomoti nekilnojamąjį turtą, yra neapgrįsta, kadangi tokiai veiklai reikia pažymos, mokėti mokesčius. Pažymi, kad sūnui yra perdavusi neatlygintinai naudotis antruoju namo aukštu. Teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė piniginių lėšų būtinumo vaistams įsigyti, kadangi apeliantės argumentus patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
6.2. Apeliantė dėl santuokos iširimo fakto nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka buvo faktiškai iki J. S. mirties iširusi. Teigia, kad sutrikus apeliantės sveikatai J. S. vykdavo į Klaipėdą aplankyti žmonos, nupirkdavo trūkstamų vaistų ir maisto produktų. Nurodo, kad atleidusi palikėjui neištikimybės faktą, apeliantė ir J. S. epizodiškai gyvendavo įsigytame bute.
6.3. Apeliantė dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino šališkai. Ši aplinkybė tapo aiškiai matoma, kai atsakovei buvo leista teismo posėdžio metu išsakyti visus savo pageidaujamus pamąstymus apie mirusiojo J. S. ir jo sūnaus, trečiojo asmens G. S., tarpusavio santykius, kurie šioje byloje net nebuvo sprendžiami, kadangi ieškinį pareiškė ne G. S., o ieškovė. Taip pat buvo neribojami atsakovės paaiškinimai, susiję su liudytojos V. Č. asmeniniu gyvenimu ir jo vertinimu, kas nesusiję su nagrinėjama byla. Pažymi, kad J. Č. buvo užkirstas kelias aiškiai išsakyti savo poziciją ir teikti išsamius paaiškinimus, kadangi teismas ribojo pasisakymo laiką, o dėl G. S. jo pasisakymai apskritai buvo nutraukti.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo G. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Trečiasis asmuo dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad gyveno kartu su J. S. ir ieškove, todėl nuolat matydavo tėvų tarpusavio bendravimą ir 2007 metais pastebėjo, kad J. S. elgesys pasikeitė. Nurodo, kad paaiškėjo, jog J. S. buvo neištikimas ieškovei su atsakove, todėl G. S. ir J. S. tarpusavio santykiai suprastėjo. Negalėdamas leisti, kad J. S. ir toliau apgaudinėtų ieškovę, įspėjo tėvą J. S., kad jei nenutrauks santykių su atsakove, bus priverstas viską papasakoti mamai P. S. ir kad toks elgesys nesulauks palaikymo šeimoje. J. S. supyko, iš pradžių neigė bet kokius santykius su J. P., tačiau 2008 m. išsikraustė pas ją gyventi. Pažymi, kad neneigia fakto, kad G. S. ir J. S. tarpusavio santykiai buvo sudėtingi.
7.2. Trečiasis asmuo dėl apeliantės turtinės padėties vertinimo nurodo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra senos statybos, namo pirmasis aukštas yra tik su minimaliais patogumais, kurie nėra pakankami tais atvejais, kai ieškovės sveikatos būklė suprastėja. Trečiojo asmens ir sesers bendru sutarimu, buvo nutarta, kad tais laikotarpiais, kai ieškovės sveikatos būklė tampa prasta, jie ieškovę trumpam laikui perkelia į J. Č. gyvenamąjį būstą, o vos tik ieškovė sustiprėja, ji grįžta atgal gyventi į jai priklausančią namo dalį. Epizodai, kuriais ieškovė laikinai persikelia pas J. Č., negali būti laikomi gyvenamosios vietos pakeitimu ar, kaip buvo išdėstyta teismo sprendime, aplinkybe, kad ieškovė minėtame name negyvena. Pažymi, kad prie mamos finansinės gerovės prisidėti negali, kadangi neturi darbo ir pajamų.
8. Trečiasis asmuo J. Č. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Trečiasis asmuo dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad nors J. S. ir buvo neištikimas su J. P., tačiau jo ir ieškovės tarpusavio santykiai nebuvo nutrūkę. J. S. nuolat rūpindavosi savo žmonos sveikatos būkle, padėdavo jai finansiškai, kadangi pirkdavo reikalingus medikamentus, maisto produktus, pasirūpino netgi namo šildymu. Paminėtina ir tai, kad J. S. ir ieškovė epizodiškai kartu gyvendavo įsigytame bendrame bute. Tuo tarpu apie savo ir atsakovės santykius J. S. nutylėdavo ir apie juos nepasakodavo aplinkiniams, be to, J. S. ir atsakovės kartu niekas nėra matę, tai kelia pagrįstų abejonių dėl jos nurodytų aplinkybių apie tariamai bendro ūkio su J. S. vedimą.
8.2. Trečiasis asmuo dėl turtinės padėties vertinimo nurodo, kad ieškovės sveikatos būklė yra prasta, ji negali savimi tinkamai pasirūpinti, daug laiko praleidžia ligoninėse. Ieškovės gaunamos pajamos siekia 339,97 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei reikalingi medikamentai, akivaizdu, kad šios pinigų sumos ieškovės poreikių tenkinimui nepakanka, nes medikamentai pareikalauja didžiosios dalies turimų pajamų.
9. Atsakovė J. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Atsakovė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad nuo 2008 m. J. S. su ieškovė nebebendravo. Nurodo, kad apeliantė J. S. įsigytame bute nė vienos dienos negyveno, kadangi po to, kai J. S. 2008 m. išėjo iš namų, jokių šeiminių santykių su apeliante nepalaikė. Pažymėjo, kad J. S., ieškovės, G. S. bendravimas buvo konfliktiškas, tai patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas.
9.2. Atsakovė dėl apeliantės turtinės padėties vertinimo nurodo, kad apeliantė nurodo neteisingas aplinkybes, jog gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teigia, kad minėtame name gyvena apeliantės sūnus, kuris būdamas sveikas ir darbingas, tačiau nedirbantis, turi galimybę pasirūpinti namu. Teigia, kad nepriklausomai nuo metų laikotarpio apeliantė gyvena pas dukrą J. Č.. Pažymi, kad minėtame name gyvena ieškovės sūnus, kuris ne tik nemoka nuomos mokesčių, bet taip pat ir komunalinių mokesčių, kadangi mokesčius moka pati apeliantė, tai leidžia vertinti jos turtinę padėtį nesant blogą. Nurodo, kad nors apeliantei yra reikalingi vaistai, tačiau didesnė jų dalis yra kompensuojami. Pažymi, kad apeliantė teismui nepateikė kompensuojamų vaistų knygutes, tokiu būdu nuslėpdama, kurie vaistai kompensuojami ir kiek ji išleidžia vaistų įsigijimui. Pažymi, kad apeliantė pirkdavo ne tik vaistus, bet ir vitaminus, kai kuriuos vaistus paminėjo du kartus, o pateikti kvitai nepatvirtina, kad apeliantė pirko minėtus vaistus ar įgijo savo poreikiams tenkinti.
9.3. Atsakovė dėl santuokos iširimo fakto nurodo, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad daugiau nei dešimt metų formalūs sutuoktiniai ieškovė ir J. S. nebuvo vienas kitam lojalūs ir vienas kito negerbė, kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, nerėmė vienas kitą nei moraliai, nei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Vadinasi, apeliantės ir palikėjo šeima buvo iširusi visiškai ir negrįžtamai, o santuoka buvo likusi formali, kadangi nebuvo nutraukta iki palikėjo mirties. Tačiau tai nereiškia, kad apeliantei priklauso palikimo privalomoji dalis pagal įstatymą ir kad apeliantei buvo reikalingas materialinis išlaikymas palikėjo mirties momentu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tuo netinkamai nustatydamas faktines bylos aplinkybes, buvo šališkas neleisdamas G. S. ir J. Č. išsakyti savo pozicijos, netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla.
13. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu nustatė faktinės aplinkybes ir ar taikydamas materialinės teisės normas tinkamai išsprendė ieškinio reikalavimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.
14. Apeliantė prašė pripažinti jai teisę į privalomąją palikimo dalį po sutuoktinio J. S. mirties. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Apeliantės ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad jai sutuoktinio mirties momentu buvo reikalingas išlaikymas.
15. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
16. Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką būtina atsižvelgti ir į tai, kad testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota J. S. ir apeliantės santuoka (I e. tomas, 28 e. b. l.). (duomenys neskelbtini) mirė J. S. (I e. tomas, 7–8 e. b. l.), kuris visą savo turtą testamentu paliko atsakovei, taip nušalindamas nuo paveldėjimo savo sutuoktinę – apeliantę (I e. tomas, 9–10 e. b. l.). Atsakovė palikimą priėmė (I e. tomas, 114 e. b. l.). Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstomos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie išlaikymo reikalingumą, netinkamai nusprendė, kad J. S. mirties momentu apeliantės turtinė padėtis nebuvo itin sunki.
18. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančių įrodymų visetą, apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus su apeliantės argumentais nesutinka.
19. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).
20. Pirmiausia apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės poreikius dėl medikamentų būtinumo, jų įsigijimo, būtinumo vykti pas gydytojus, neatsižvelgė, kad apeliantės gaunama pensija nėra pakankama vaistams įsigyti. Kaip matyti, apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad jai yra skirtas medikamentinis gydymas. Šiuos apeliantės argumentus pagrindžia 2019 m. vasario 26 d. gydytojo įrašas (I e. tomas, 29 e. b. l.), 2018 m. balandžio 3 d. medicinos dokumentų išrašas (I e. tomas, 30–31 e. b. l.), 2019 m. kovo 8 d. epikrizė (I e. tomas, 32–33 e. b. l.). Apeliantė iš esmės ieškinyje nurodė, kad jai per mėnesį reikia 35 EUR kompensuojamiems vaistams, 45 EUR nekompensuojamiems vaistams bei papildomiems vaistams už 106 EUR sumą. Iš viso – 186 EUR. Apeliantė grįsdama šiuos argumentus pateikė kvitus (II e. tomas 174 e. b. l., III e. tomas, 27–33 e. b. l.), kuriuos įvertinęs apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 19 punkte, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateikti kvitai neįrodo apeliantės faktinių išlaidų vaistų įsigijimui. Kitų rašytinių įrodymų dėl vaistų įsigijimo byloje nėra. Papildomai pažymėtina, kad nurodytuose kvituose yra nurodytos ne tik vaistų, bet ir rankšluosčių, mineralinio vandens, servetėlių išlaidos. Be to, byloje nėra duomenų, kokia dalimi buvo kompensuojami vaistai, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė kompensuojamųjų vaistų paso, iš kurio būtų galima nustatyti apeliantės patiriamas faktines išlaidas kompensuojamiesiems vaistams įsigyti. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Atsižvelgiant į tai pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kiek ji moka už vaistus, kiek vaistų yra sunaudojama per mėnesį, nes kai kurių vaistų išlaidos nurodytos per 2–3 mėnesius.
21. Antra, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus dėl apeliantės turtinės padėties. Teigia, kad išnuomoti turto, gauti papildomų pajamų neturi galimybės, o gaunamos pensijos nepakanka poreikiams patenkinti. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Pirmiausia apeliaciniu skundu neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad palikimo atsiradimo dieną – 2018 m. gruodžio 1 d. – apeliantė turėjo 44 458,50 EUR vertės nekilnojamojo turto . Kaip matyti, palikimo atsiradimo momentu apeliantė valdė ½ dalį namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 60 000 EUR (I e. tomas, 15–16 e. b. l.), ½ dalį garažo, kurio vidutinė rinkos vertė pagal J. S. ieškinyje nurodytas aplinkybes, yra 3000 EUR (I e. tomas, 17 e. b. l.), ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 12 917 EUR (I e. tomas, 19 e. b. l.), ½ dalį 0,0664 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio indeksuota vertė – 1747 EUR (I e. tomas, 20 e. b. l.), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (J. S. ieškinyje vidutinė rinkos vertė – 3000 EUR) (I e. tomas, 20 e. b. l.). Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniu skundu neprieštaravo dėl nustatytos vertės, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turėjo pakankamai nekilnojamojo turto, kuris galėjo būti pajamų šaltiniu.
22. Trečia, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad galėjo gauti pajamų iš nekilnojamojo turto, yra nepagrįsta. Su apeliantės argumentais nesutinkama. Nagrinėjamu atveju matyti, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad apeliantė ir J. S. bendro ūkio nebevedė nuo 2008 metų. Teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantei palikėjo J. S. mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas, kadangi apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad siekdama pagerinti savo turtinę padėtį siekė turimą turtą (namą, butą ar garažus) parduoti, išnuomuoti ar kitaip realizuoti ar pasidalyti turimą turtą su sutuoktiniu J. S.. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad nėra ginčo dėl fakto, kad puse namo (jo antru aukštu), esančiu (duomenys neskelbtini) naudojasi trečiasis asmuo G. S., tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad mokesčius moka pati apeliantė (II e. tomas, 172 e. b. l.), kitų įrodymų byloje nėra, todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad apeliantės turtinė padėtis palikimo atsiradimo momentu ir po jo buvo gera, kadangi nesiekė gauti papildomų pajamų, nesiekė pasidalyti turimo turto, prisiteisti iš vaikų išlaikymo, iš gaunamos pensijos ir pašalpos mokėjo mokesčius neprisidedant turto naudotojui trečiajam asmeniui G. S..
23. Pažymėtina, kad kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad ne tik turtinė padėtis, tačiau ir asmens socialinis statusas susijęs su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas turi būti įvertintas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantei nuo 2014 m. liepos 3 d. nustatytas didelis neterminuotas nedarbingumo lygis (I e. tomas, 13 e. b. l.). Akivaizdu, kad apeliantė dėl garbaus amžiaus, nedarbingumo lygio dirbti palikimo atsiradimo momentu negalėjo. Palikimo atsiradimo dieną apeliantė buvo pensininkė ir gavo 240,44 EUR dydžio senatvės pensiją (I e. tomas, 35–36 e. b. l.). Apeliantė taip pat gavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos 56 EUR dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. Nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyta neterminuota 57 EUR kompensacija ( I e. tomas, 37 e. b. l.). Taigi apeliantės pajamos 2018 m. gruodžio 1 d. buvo 296,44 EUR. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Lietuvos Respublikoje vidutinė senatvės pensija 2018 m. trečiąjį ketvirtį buvo 311,99 EUR. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į apeliantės gaunamos pensijos ir tikslinės kompensacijos dydį mano, kad apeliantės gaunama pensija ir kompensacija iš esmės atitiko Lietuvos Respublikoje vidutinės senatvės pensijos dydį ir tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantės pensija, gauta kompensacija palikimo atsiradimo momentu buvo nepakankama būtiniesiems poreikiams patenkinti, palikimo atsiradimo dieną nebuvo iš esmės mažesnis už vidutinės senatvės pensijos vidurkį Lietuvos Respublikoje.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat svarbia faktine aplinkybe laiko ir tai, kad apeliantė turi du suaugusius darbingus vaikus (trečiuosius asmenis), kurie pagal įstatymą jau palikimo atsiradimo momentu turėjo išlaikyti savo nedarbingą ir paramos reikalingą motiną (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad trečiasis asmuo J. Č. prisideda prie apeliantės gerovės finansiškai, apeliantė apeliaciniame skunde patvirtina, kad pablogėjus sveikatai apsistoja pas trečiąjį asmenį. Apeliantė teismui nenurodo, kokio dydžio finansinę paramą gaudavo iš trečiojo asmens J. Č. (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad prie apeliantės išlaikymo taip pat privalo prisidėti ir trečiasis asmuo G. S., kuris yra pilnametis, darbingo amžiaus bei naudojasi apeliantės turtu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini).
26. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad apeliantės ir palikėjo J. S. santuoka iki jo mirties 10 metų iš esmės buvo formali. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad palikėjas su apeliante kartu negyveno nuo 2008 metų, kadangi apsigyveno kartu su atsakove. Nors apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad bendraudavo su palikėju, tai yra jų santykiai buvo geri, tačiau byloje esančių įrodymų visetas paneigia šiuos apeliantės argumentus. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti, šalių faktiniai santuokiniai ryšiai nutrūko 2008 metais, dėl šio fakto ginčo nėra ir jis laikomas nustatytu (CPK 185 straipsnis). J. S. buvo sudaręs sutartį su advokatu dėl teisinės pagalbos dėl santuokos nutraukimo (I e. tomas, 106 e. b. l.), J. S. kaip testatorius išreiškė valią visą savo turtą palikti atsakovei. Testamentas patvirtintas notaro (I e. tomas, 9-10 e. b. l.), J. S. ir atsakovė patirdavo trečiojo asmens G. S. smurtą (I e. tomas, 81–88 e. b. l.). Testatorius J. S. 2016 m. rugpjūčio 30 d. rašte išreiškė norą, kad nenori, jog jo laidotuvėse dalyvautų buvę namiškiai, kadangi 8 metus gyvena atskirai ir nebendrauja. J. S. parašo autentiškumą patvirtino Tauragės savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnijos seniūnas (I e. tomas, 89 e. b. l.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateikto vaizdo įrašo medžiagą, kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad visą laikotarpį šalių santykiai buvo konfliktiški, o santuoka buvo formali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė 2008 metais nutrūkus šalių santykiams galėjo inicijuoti ištuokos procesą, pasidalinti turtą, todėl, teismo vertinimu, apeliantė esamą savo materialinę padėtį po palikėjo mirties susikūrė pati.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojamos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės ginčui išspręsti: apeliantė palikimo atsiradimo dieną turėjo nekilnojamojo turto už 44 458,50 EUR sumą (nutarties 21 punktas), apeliantė galėjo realizuoti turimą turtą jį parduodama, nuomodama (nutarties 22 punktas), apeliantė neatlygintinai pusę gyvenamojo namo perdavė naudotis pilnamečiam sūnui (nutarties 22 punktas), apeliantė apmoka mokesčius ir už trečiojo asmens – sūnaus G. S. – naudojamą turto dalį (nutarties 25 punktas), trečiasis asmuo G. S., apeliantės pilnametis sūnus, nevykdo įstatymų numatytos pareigos prisidėti prie apeliantės išlaikymo ir apeliantė jo nereikalauja (nutarties 25 punktas), apeliantė neįrodinėjo, jog siekia prisiteisti išlaikymą iš pilnamečio sūnaus (CPK 178 straipsnis), apeliantė gauna paramą iš trečiojo asmens, dukters J. Č., teismui paramos dydį patvirtinančių duomenų apeliantė neteikė (nutarties 25 punktas), apeliantė faktiškai nepagrindžia būtinųjų išlaidų (nutarties 20 punktas, CPK 178 straipsnis), palikimo atsiradimo momentu apeliantės gaunama senatvės pensija ir parama iš esmės atitiko vidutinį senatvės pensijos vidurkį Lietuvos Respublikoje (nutarties 24 punktas), apeliantės ir palikėjo J. S. santuoka iki jo mirties 10 metų buvo formali (nutarties 27 punktas), palikėjas J. S. išreiškė testamentu patvirtinta notarine tvarka valią visą turtą palikti atsakovei (nutarties 17 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama (CPK 185 straipsnis), kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, apeliantės turtinė padėtis palikimo atsiradimo momentu nebuvo itin sunki. Pažymėtina, kad apeliantės gautos pajamos atitiko vidutinės senatvės pensijos vidurkį Lietuvos Respublikoje, turėjo nekilnojamojo turto, turi du pilnamečius vaikus, kurie turi įstatymų numatytą pareigą teikti tėvams išlaikymą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės ieškinio ir riboti J. S. testamentu išreikštos valios pripažįstant privalomąją palikimo dalį apeliantei (nutarties 16 punktas).
29. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo G. S. pateikė įrodymus, jog patyrė 50 EUR advokato pagalbos išlaidų. Trečiasis asmuo J. Č. pateikė įrodymus, jog patyrė 100 EUR advokato pagalbos išlaidų. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys dalyvavo apeliantės pusėje, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 600 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei iš apeliantės priteisiamas 600 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės P. S. 600 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. P..