- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- e2-1605-439/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00463-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Bartulienė
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- J. Č., G. S., Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. S. ieškinį atsakovei J. P., tretieji asmenys J. Č., G. S., Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B., dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė P. S. ieškiniu prašė pripažinti jai teisę į privalomąją palikimo dalį po sutuoktinio J. S., mirusio 2018-12-01, mirties ir priteisti iš atsakovės J. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių paskaičiavimą pateiks bylos nagrinėjimo metu. 2019-05-27 pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1020 eurų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei tai patvirtinantį 2019-05-27 pinigų priėmimo kvitą.
Šalies argumentai
Ieškovė P. S. ieškinyje nurodė, kad 2018-12-01 mirė jos sutuoktinis J. S.. Po jo laidotuvių kreipėsi į Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarę S. B. dėl palikimo priėmimo. Notarė informavo, kad jos sutuoktinis visą jam priklausantį turtą paliko J. P.. 2019-01-28 notarė išdavė J. S. 2016-08-10 testamento nuorašą, iš kurio matyti, kad jis visą savo turtą paliko visiškai svetimam asmeniui J. P.. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinio mirties dieną jai buvo ir yra reikalingas išlaikymas, kadangi ji yra 79 metų amžiaus pensininkė, patyrė išeminį galvos smegenų insultą, serga hipertenzine širdies liga su staziniu širdies nepakankamumu (III stadija), jai buvo atlikta širdies operacija. Taip pat jai nustatytas lėtinis prieširdžių virpėjimas, 2-o tipo cukrinis diabetas, diabetinė kardiomiopatija, inkstų nepakankamumas, ji sunkiai juda. Dėl jos itin prastos sveikatos būklės jai nuo 2014-07-03 nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Dėl savo sveikatos būklės ji turi periodiškai lankytis medicinos įstaigose, taip pat turi laikytis dienos ir mitybos režimo. Notarei 2019-03-01 pateikė prašymą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, tačiau notarė jai išaiškino, kad dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo ji privalo kreiptis į teismą. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis pastaruosius metus gyveno skirtinguose būstuose, bet tik dėlto, kad to norėjo pats J. S.. Pastaruosius metus J. S. psichinė sveikatos būklė prastėjo, jis nenorėjo pripažinti turimų negalavimų ir atsisakė kreiptis į medikus. Ji su sutuoktiniu palaikė ryšį, jis ja rūpinosi, prižiūrėjo, net kartu gyveno įsigytame bute. Ji ir jos vaikai organizavo J. S. laidotuves, J. P., kurios atžvilgiu surašytas testamentas, nesirūpino jos sutuoktiniu ir jo laidotuvėmis. Po sutuoktinio mirties liko paveldimas turtas: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (registruotas jos vardu, įgytas santuokoje), garažas (duomenys neskelbtini) (registruotas jos vardu, įgytas santuokoje), butas (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė nuosavybė), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (bendroji sutuoktinių nuosavybė), garažas (duomenys neskelbtini) (registruotas J. S. vardu, įgytas santuokoje), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (įgytas J. S. paveldėjimo būdu). Taip pat sutuoktinis turėjo santaupų dėl gaunamų išmokų už turimą žemę ir žemės nuomos mokestį, kurios jai nežinomos, kadangi bankai atsisako suteikti prašomus banko sąskaitos išrašus. Ieškovė nurodė, kad dėl savo amžiaus ir itin prastos sveikatos būklės neturi jokių galimybių gauti papildomų lėšų pragyvenimui, o jos gaunamos pensijos neužtenka minimalių poreikių tenkinimui. Nurodė, kad ieškinio surašymo dieną (2019-03-22) jos turimos pajamos siekia 339,97 Eur. Gaunamos pajamos susideda iš 258,80 Eur senatvės pensijos, iš po sutuoktinio mirties gaunamos 24,17 Eur našlės pensijos ir iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos gauna tikslinę priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensaciją, kuri siekia 57 Eur. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinis būdamas gyvas nuolat ja rūpinosi, pirkdavo jai vaistus, mokėdavo komunalinius mokesčius, susijusius su namo išlaikymu, bei jos vardu registruoto garažo bendrijos mokesčius, pirkdavo net maistą. Nurodė, kad jos išlaidos siekia 305 Eur: 35 Eur/mėn. už kompensuojamus vaistus, 150 Eur/mėn. už maistą, 60 Eur/ mėn. komunalinių paslaugų apmokėjimui, 15 Eur/mėn. higienos priemonėms, 45 Eur/mėn. nekompensuojamiems vaistams. Taip pat jai reikalingi papildomi vaistai: kurie taip pat nėra kompensuojami: (duomenys neskelbtini) 73Eur/mėn., (duomenys neskelbtini) 17 Eur (3 mėn.), (duomenys neskelbtini) 14 Eur (20 dienų), (duomenys neskelbtini) 12,50 Eur (2 mėn.), todėl kiekvieną mėnesį jai papildomai reikalingi 106 Eur. Dėl savo finansinės padėties ji negali įsigyti visų paskirtų vaistų, kurie jai būtini. Pateikia epikrizes, kuriose detaliai nurodyti jai reikalingi medikamentai ir taikytas gydymas. Epikrizės patvirtina, kad iki sutuoktinio mirties jos sveikatos būklė buvo prasta. Be to ieškovė nurodė, kad 2009m. su sutuoktiniu priėmė bendrą sprendimą ir pardavė jiems priklausiusius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Už gautus pinigus įsigijo butą, kuriame dalį laiko, epizodiškai, kartu gyveno. Visada turėjo buto raktus, kuriuos jis pats jai buvo davęs. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad ji toliau norėjo gyventi jų bendrame name (duomenys neskelbtini), tačiau jos sutuoktinis norėjo gyventi bute, aiškindamas, kad yra per seni rūpintis tokiu namu ir jo šildymu, todėl J. S. liko gyventi įsigytame bute. Dėl tokio sutuoktinio sprendimo jos sveikata itin suprastėjo, jai buvo atlikta širdies šuntavimo operacija. Sutuoktinis atvykdavo autobusu į Klaipėdą ir ją prižiūrėdavo, pirkdavo jai reikalingus vaistus, atveždavo maisto. Grįžus iš ligoninės jos ir sutuoktinio santykiai buvo geri. Jie dažnai susitikdavo mieste ir bute, jis duodavo jai pinigų vaistams, nupirkdavo maisto ir ją palydėdavo namo. Sutuoktinis jai nupirko malkų, kurių užteko trims metams. Jos sūnus ir dukra jai padėdavo ir pasirūpindavo, kad namo krosnis būtų periodiškai pakuriama. Sutuoktinis mokėdavo garažo, registruoto jos vardu, mokesčius bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybė, kad sutuoktinis, būdamas gyvas rėmė ją finansiškai, patvirtina, kad palikimo atsiradimo dieną jai buvo ir yra reikalingas išlaikymas.
Ieškovė P. S. į teismo posėdžius neatvyko, jos ieškinį teisme palaikė ir prašė tenkinti advokatas P. O. ir advokato padėjėja M. L..
Ieškovės atstovas advokatas P. O. palaikė ieškinį teisme ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad P. S. 1965 m. susituokė su J. S.. Santuokoje pragyveno 53 m. Ieškovė gyvena viena name, esančiame (duomenys neskelbtini). J. S. gyvenime 2009 metais atsirado J. P., nuo tada jie draugavo. Draugaudamas su J. P. J. S. rūpinosi P. S.. Tretieji asmenys patvirtins tai, kad J. S. rūpinosi P. S., veždavo vaistus, lankė ligoninėje, parsiveždavo pagyventi į butą. 2013-2014 metais J. S. atvežė malkas P. S.. Laikosi tos nuomonės, kad S. vedė bendrą ūkį iki mirties. Teigė, jog skirtumas tarp P. S. pajamų ir išlaidų yra 119 eurų.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja M. L. teisme prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad P. S. iki šių metų kovo mėnesio gyveno name (duomenys neskelbtini). Po J. S. mirties P. S. sveikata suprastėjo ir J. Č. parsivežė ją pas save į (duomenys neskelbtini). Komunalinėms paslaugoms apmokėti P. S. tenkanti dalis yra 60 eurų. Į šią sumą įeina elektra, vanduo, dujos, dalis pinigų skirta šildymui. J. S. metinės pajamos viršijo 10 000 eurų, todėl, atsižvelgiant į P. S. turimas pajamas ir išlaidas, J. S. turėjo galimybę teikti išlaikymą, prisidėti prie P. S. finansinės būklės pagerinimo ir tai darė. Įrodinėja trečiųjų asmenų parodymais, liudytojų parodymais. P. S. tvirtina, kad J. S. duodavo jai pinigų, nupirkdavo maisto. Iš P. S. pasakojimų santuoka buvo ganėtinai laiminga. J. S. buvo išsikėlęs iš (duomenys neskelbtini), bet ne dėl santykių su P. S.. Nesutarimai buvo su trečiuoju asmeniu ir tai buvo pagrindinis apsisprendimas, dėl ko jis nusprendė išsikraustyti iš namo. Išsikėlęs su P. S. palaikė santykius, bendravo.
Atsiliepimas
Atsakovė J. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir prašė priteisti iš ieškovės P. S. jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslų paskaičiavimą pateiks teismo posėdžio metu. 2019-06-05 pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1100 eurų išlaidų, turėtų už advokatės pagalbą byloje, bei tai patvirtinančius du pinigų priėmimo kvitus. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2018-12-01 mirė jos sugyventinis J. S., kuris buvo sudaręs santuoką su ieškove P. S.. Tačiau nuo 2007 metų, prasidėjus esminiams sutuoktinių konfliktams, su P. S. bendro ūkio nebevedė. Nuo to laiko ji pradėjo bendrauti su J. S.. Iš pradžių jis ateidavo pas ją periodiškai, o 2008metais paliko ieškovę gyventi name ir atsikėlė gyventi pas ją. 2009metais J. S. nusipirko vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) ir jį išlaikė bei prižiūrėjo. Šiame bute ji su J. S. gyveno kartu iki jo mirties ir ieškovė šiame bute niekada negyveno. Be to ji grįždavo ir būdavo jai priklausančiame bute. Iš J. S. žino, kad jo ir ieškovės santuokinių ryšių nutrūkimą sąlygojo P. S. keliami konfliktai, priekaištai, terorizavimas, kitų šeimos narių, ypač sūnaus G. S. daromas fizinis ir psichologinis smurtas J. S. atžvilgiu. Ieškovė ir jos sūnus, sužinoję apie jos bendravimą ir ryšius su J. S., kėlė konfliktus, daužė jos buto duris, nuolat persekiojo, naudojo fizinį smurtą J. S. atžvilgiu, o nuolatinis psichologinis smurtas buvo naudojamas ne tik J. S., bet ir jos atžvilgiu. J. S. gyveno kartu su ja ir vedė bendrą ūkį būdamas sveiko proto, niekieno neverčiamas. Jis 2016-08-10 parašė testamentą, kurį patvirtino notarė S. B.. Šiuo testamentu visą savo turtą jis paliko jai. Mirus J. S. ji palikimą priėmė, paduodama pareiškimą Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarei. Ieškovė ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ieškovė ir palikėjas nuo 2007metų nebegyveno santuokinio gyvenimo, nebevedė bendro ūkio ir vienas kitu nebesirūpino. Nes J. S. faktiškai pradėjo gyventi su ja. 2008metais J. S. visiškai išėjo iš namų ir apsigyveno jos bute, nes jo gyvenamajame name buvo sudaromos neįmanomos sąlygos gyventi. Jog kartu negyvena 8 metus laiko nurodė palikėjas J. S. 2017-03-17 rašytame pareiškime Tauragės AVPK dėl neteisėtų sūnaus G. S. veiksmų. Šias aplinkybes patvirtino ieškovė P. S. ir trečiasis asmuo G. S. savo paaiškinimuose, renkant medžiagą pagal J. S. pareiškimą. Šeimyniniai santykiai tarp palikėjo J. S. ir ieškovės P. S. buvo nutrūkę visiškai ir galutinai nuo 2008 metų, todėl palikėjas J. S. neteikė ieškovei P. S. absoliučiai jokio išlaikymo, nepadėjo jos reikalų tvarkyme ir nesirūpino ja. Lygiai taip pat ieškovė P. S. negyveno kartu, nevedė bendro ūkio su J. S. nuo 2008 metų, juo nesirūpino, jam niekuo nepadėjo, nedalyvavo bendrų reikalų tvarkyme. Nuo 2008 metų palikėjo J. S. ir ieškovės P. S. santuoka tapo visiškai formali. Palikėjas J. S. ilgą laiką ragino ieškovę P. S. nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pasirašant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Tačiau jiems nepavyko susitarti dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo ir ieškovė P. S. atsisakė santuoką nutraukti bendru sutikimu. Palikėjas J. S. kreipėsi pagalbos į advokatus dėl santuokos nutraukimo su P. S. ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Buvo surinkti reikiami dokumentai ir parašytas ieškinys, ir tik dėl to, kad reikėjo sumokėti didelį žyminį mokestį ieškinys nebuvo pateiktas teismui. Faktas, kad palikėjas siekė iškelti bylą dėl santuokos nutraukimo ir ieškinyje išdėstytos aplinkybės rodo, kad palikėjas ir ieškovė jau ilgą laiką kartu negyveno, vienas kito nerėmė nei materialiai, nei moraliai, todėl jų santuoka buvo likusi formali ir faktiniai šeimyniniai ryšiai jų nesiejo. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad J. S. mokėjo mokesčius už P. S. vardu registruotą garažą, kas ieškovės teigimu įrodo, jog jis rūpinosi ieškove ir tokiu būdu buvo vedamas bendras ūkis. Tai tikrovės neatitinkanti informacija. Kadangi vienas garažas yra įregistruotas ieškovės P. S. vardu ir toje pačioje garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruotas kitas garažas palikėjo J. S. vardu. Abu garažus palikėjas ir ieškovė buvo įgiję gyvendami santuokoje ir šie garažai yra bendroji abiejų jungtinė nuosavybė. Tačiau faktiškai susiklostė santykiai taip, kad ieškovės vardu registruotu garažu, po kuriuo yra duobė, faktiškai visą laiką naudojosi palikėjas J. S., ir mokėjo už šį garažą mokesčius. Tuo tarpu J. S. vardu registruotu garažu (po kuriuo nėra duobės) naudojosi trečiasis asmuo J. Č. su savo vyru, kurie ir mokėjo mokestį už J. S. vardu registruotą garažą. Ieškovė taip pat neteisingai nurodo, kad palikėjas ją rėmė kaip sutuoktinę, nes paruošė malkų gyvenamojo namo šildymui. Pirma, palikėjas iki šiol yra gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis ir jis privalėjo išlaikyti pusę šio gyvenamojo namo. Tačiau, kadangi sutuoktiniai gyveno atskirai nuo 2008m., todėl gyvenamojo namo išlaikymu rūpinosi ieškovė P. S., o butą, kurį J. S. įgijo savo vardu 2009m., išlaikė jis, nes jame gyveno. Dar prieš išeidamas iš gyvenamojo namo palikėjas J. S. buvo paruošęs malkų gyvenamojo namo šildymui, kurias paliko, išeidamas iš namo. Paliko ne todėl, kad rėmė ieškovę, o dėl to, kad jam malkos nebuvo reikalingos, nes butas yra šildomas iš miesto katilinės. O be to P. S. šildė visą namą, kurio ½ dalis priklausė ir J. S.. Po 2008 metų J. S. jokių malkų neruošė ir jokių mokesčių už P. S. nemokėjo, jai jokių vaistų nepirko, jos materialiai nerėmė. P. S. meluoja teismui, kad ji laidojo palikėją J. S.. J. Č. pateikta jai pretenzija patvirtina, kad palikėjo J. S. laidojimu užsiėmė jo duktė J. Č. ir jos neprileido prie palikėjo laidojimo klausimų sprendimo. P. S. ieškinyje teigia, kad jai reikalingas išlaikymas dėl jos amžiaus ir sveikatos būklės, tačiau ji gauna senatvės pensiją, taip pat išmoką iš savivaldybės. Mano, jog akivaizdu, kad nuo 2008 metų visiškai negyvendama su palikėju J. S. ir negaudama iš jo jokios paramos, ieškovė P. S. save pilnai išlaikė ir jai materialinis išlaikymas iš sutuoktinio nebuvo reikalingas. Priešingu atveju P. S., dešimt metų negyvendama su palikėju ir nevesdama bendro ūkio, būtų teikusi ieškinį teismui ir reikalavusi materialinio išlaikymo iš sutuoktinio, jeigu jai toks išlaikymas būtų buvęs reikalingas. Ieškovė teigia, kad jai reikia daug lėšų vaistų įsigijimui dėl ją kamuojančių ligų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kiek ji moka už vaistus, kiek vaistų sunaudoja per mėnesį, be to pensininkams dauguma vaistų yra kompensuojami. Ieškovė nurodo, kad jai reikalingas išlaikymas, tačiau pati pateikė duomenis apie nemažą turimą turtą, kuris įsigytas santuokoje su palikėju J. S.. Mano, kad ieškovė turi galimybę kai kurį turtą realizuoti ir gautas lėšas panaudoti savo poreikių tenkinimui, jeigu jai šiuo metu nepakanka jos gaunamų lėšų išsilaikymui. Mano, kad ieškovei visuomet pakako gaunamų lėšų pragyvenimui, nes ji dar sugeba rūpintis savo pilnamečio ir sveiko sūnaus G. S. interesų tenkinimu. Būtent jos sūnus gyvena ieškovei ir palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name be jokio nuomos mokesčio. Ieškovė turi galimybę gauti pajamas iš jai pačiai ir palikėjui priklausančio turto nuomos, nes tame turte pati negyvena, o jame gyvena sveikas ir pilnametis asmuo. Palikėjas J. S. nuo 2008metų ieškovės nelankė, ja nesirūpino, lygiai taip pat, kaip ir ieškovė nelankė palikėjo ir juo nesirūpino. Buvo vienintelis atvejis, kai ieškovė gydėsi stacionare ir gulėjo reanimacijoje, tuomet duktė J. Č. paprašė palikėjo, kad aplankytų ieškovę. Palikėjas tą kartą nuvažiavo į VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės reanimacijos skyrių, tačiau realiai aplankyti ieškovės negalėjo, nes į reanimacijos palatas lankytojai neįleidžiami, matė ieškovę tik iš tolo ir pasikalbėti neturėjo galimybės. Ieškovė P. S. pareiškė pretenzijas tik po to, kai jos sutuoktinis mirė ir atsirado palikimas. Suprasdama, kad jai nepavyks gauti palikėjui priklausiusio turto dalį, ieškovė iškėlė nepagrįstą ieškinį, reikalaudama privalomosios palikimo dalies. Faktiniai duomenys rodo, kad nuo 2008 metų ieškovė P. S. ir palikėjas J. S. visiškai negyveno kartu, nevedė bendro ūkio ir nebuvo šeima. Šeimos sąvoka apima sutuoktinių santykius, kurių pagrindu yra abipusiai ryšiai, pagrįsti savitarpio supratimu, padėjimu vienas kitam, lojalumu. Šiuo atveju nieko panašaus nebuvo dešimt metų. Faktiniai duomenys rodo, kad nuo 2008 m. ieškovė P. S. gyveno ir save išlaikė iš jos gaunamų lėšų, iš formalaus sutuoktinio J. S. nereikalavo paramos, išlaikymo ar kitokios pagalbos ir palikėjas jai 10 metų tokios paramos neteikė. Vadinasi ieškovė P. S. turi pakankamas pajamas ir turto pati save išlaikyti ir jai išlaikymas palikėjo mirties dieną nebuvo reikalingas. Todėl mano, kad ieškovės P. S. reikalavimas dėl išlaikymo reikalingumo turėtų būti atmestas.
Teismo posėdyje atsakovė J. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad ieškovei P. S. dalis nepriklauso todėl, kad ji meluoja, jog gyveno bute, meluoja apie sveikatą, per daug prisirašė vaistų ir per brangių. Su P. S. nuo 2008 m. bendro ūkio J. S. nevedė ir jos finansiškai nerėmė, jie visą laiką pykdavosi. P. S. naudojo psichologinį smurtą prieš J. S., ji niekada negyveno J. S. bute. Tai ji gyveno su J. S. 10 metų bendrą gyvenimą ir turėjo su juo bendrą kasą. Jis gražiai prašė P. S. nutraukti santuoką, bet P. S. nesutiko skirtis. J. S. kreipėsi į advokatus, dokumentus dėl skyrybų pasiėmė 2018 metais, bet, kai norėjo juos paduoti teismui, susirgo. Kai J. S. buvo ligoninėje namiškiai jo nelankė, tik J. Č. buvo atvykusi du kartus. J. S. pajamos buvo 320 eurų pensija, gaudavo dar už žemę išmokas, nuomojo žemę.
Trečiasis asmuo J. Č. atsiliepime su ieškiniu sutiko ir teigė, jog ieškinys turėtų būti tenkintinas. Nurodė, kad 2018-12-01 mirė jos tėvas, ieškovės sutuoktinis J. S.. Jai žinoma, kad po tėvo mirties P. S. kreipėsi į Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarę S. B. ir pateikė prašymą dėl palikimo priėmimo. Būtent tada jai tapo žinoma, kad J. S. pakeitė prieš tai parašytą testamentą ir savo turto dalį paliko visiškai svetimam asmeniui – J. P.. Nurodė, kad tėvo J. S. psichinė sveikatos būklė daugiau nei 5 pastaruosius metus buvo prastėjanti, jis turimų negalavimų nenorėjo pripažinti ir atsisakė siūlomos pagalbos kreipiantis į medikus. Yra įsitikinusi, kad jos tėvo išreikšta paskutinė valiai galėjo būti įtakojama atsakovės ir (arba) tėvo sunkios ligos. Teigė, kad P. S. palaikydavo artimus santykius su J. S., jie periodiškai, pagal savo sveikatos galimybes, susitikdavo, bendraudavo ir rūpindavosi vienas kitu. Jos tėvas finansiškai padėdavo mamai, kadangi jos gaunamos pensijos nepakakdavo ir šiuo metu nepakanka būtiniems medikamentams įsigyti ir santuokoje užgyvento gyvenamojo namo išlaikymui. P. S. sveikatos būklė labai prasta, nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis, kurių pagrindu išduotas neįgalumo pažymėjimas. Jai diagnozuotas išeminis galvos smegenų insultas, širdies nepakankamumas, lėtinis prieširdžių virpėjimas, 2-o tipo cukrinis diabetas, diabetinė kardiomiopatija, inkstų nepakankamumas, buvo atlikta širdies operacija, ji sunkiai juda, būtina nuolatinė pagalba buityje. Ji rūpinasi savo mama, kartu vyksta į gydymosi įstaigas, bendrauja su medikais, gydančiais mamą, lanko ją, kai būna paskirtas stacionarus gydymas. Būdama itin prastos sveikatos būklės ir negalėdama savimi tinkamai pasirūpinti tiek fiziškai, tiek finansiškai, ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo. P. S. finansinė padėtis yra nepakankama. J. S. būnant gyvam pastarasis finansiškai prisidėdavo prie mamos gerbūvio, pasirūpindavo malkomis, skirtomis namo šildymui, mokėdavo mokesčius už mamos vardu registruotą garažą, taip pat duodavo pinigų medikamentų įsigijimui ir maistui, o mamai susirgus ją lankydavo ligoninėje ir atveždavo maisto. Ieškinyje mama nurodė tik tokias išlaidas, kurios užtikrina jos pačių minimaliausių poreikių tenkinimą, neatsižvelgiant į tai, kad ji šiuo metu iš savo gaunamos pensijos, tikslinės priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacijos ir našlės pensijos negali įsigyti visų jai būtinų medikamentų. Jos žiniomis mamos gaunamos pajamos yra šiek tiek didesnės nei 300 Eur. Kol tėvas buvo gyvas mamai gaunamos pensijos ir tikslinės kompensacijos pakakdavo, kadangi tėvas ženkliai prisidėdavo prie mamai skirtos finansinės paramos. Po tėvo mirties mama nebegauna finansinės paramos, todėl jos turimų pajamų nepakanka minimalių poreikių užtikrinimui. Su atsakove J. P. taikiai nepavyko susitarti, ji visiškai neprisidėjo prie tėvo laidotuvių, nesirūpino laidotuvėmis. Visais laidotuvių organizavimo ir teikiamų paslaugų apmokėjimo klausimais rūpinosi ji, P. S. ir brolis G. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje J. Č. prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad nuo 2008 metų mama su tėčiu bendravo, vedė bendrą ūkį. Mama gyvena pas ją nuo 2014 metų, epizodiškai važiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę gyventi. Žiemą ten negyvena. Mama gyveno pirmame aukšte, brolis gyvena antrame. Yra bendras pečius, brolis dirbo pamaininį darbą, todėl šildyti namą negalėjo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir mano, kad teismas turėtų jį tenkinti. Nurodė, kad mamos P. S. sveikatos būklė prasta. Dėl finansinės situacijos ji negali nusipirkti visų reikalingų vaistų, kompensuoti patiriamas kelionės išlaidas važiuojant pas gydytojus, į medicinines procedūras, pirkti medicinines priemones. Būdamas gyvas tėvas J. S. padėdavo finansiškai mamai, kad bent minimaliai būtų patenkinti jos fiziologiniai poreikiai. Jis pats šiuo metu mamai negali padėti finansiškai, nes yra bedarbis, intensyviai ieško darbo ir gali padėti tik fiziškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis asmuo G. S. prašė tenkinti ieškinį, paaiškino, kad mama dabar gyvena pas seserį, o jis gyvena (duomenys neskelbtini). Mama nebegyvena name, nes jai per sunku kūrenti pečių.
Trečiasis asmuo - Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai tinkamai pranešta, prašymų negauta, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 1965-12-31 buvo įregistruota J. S. ir P. Š. (po santuokos sudarymo S.) santuoka. 2018-12-01 mirė ieškovės P. S. sutuoktinis J. S., kuris visą savo turtą 2016-08-10 testamentu paliko sugyventinei atsakovei J. P., taip nušalindamas nuo paveldėjimo savo sutuoktinę, ieškovę P. S.. 2019-01-15 atsakovė J. P. palikimą priėmė, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarei S. B.. Ieškovė P. S. ieškiniu prašo pripažinti jai teisę į privalomąją palikimo dalį po sutuoktinio J. S. mirties.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.13 straipsniu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių sutuoktinis paveldi visą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra du palikėjo J. S. vaikai (tretieji asmenys J. Č. ir G. S.), kurie yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, tai su pirmos eilės įpėdiniais palikėją pergyvenusi sutuoktinė, ieškovė P. S. galėtų paveldėti pagal įstatymą vieną ketvirtadalį jo palikimo. Taigi, vadovaujantis CK 5.20 straipsnio 1dalies nuostata, ieškovė galėtų paveldėti pusę tos dalies, kuri jai tektų paveldint pagal įstatymą, tai yra 1/8 dalį, nepaisant testamento turinio.
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu (CK 5.19 straipsnis) ar iš viso nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau nei pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu (LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-106/2013).
Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos (galimybės jų gauti), turėtas turtas ir turtinės teisės, asmens konkretūs poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą, asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, atitinkamos teisės ( teisė gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą). Taip pat reikalinga įvertinti, ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Be to išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-596/2008; LAT 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-173/2009, LAT 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
Taigi nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti palikimo atsiradimo dieną – 2018-12-01 ieškovės P. S. buvusią turtinę padėtį, įvertinti ar ji savo pajamomis ir jai priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė P. S., pretenduojanti į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise šį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 168,51 m² esančio (duomenys neskelbtini) mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė viešajame registre nenurodyta (J. S. 2018-02-12 ieškinyje statiniai įkainoti 60 000 Eur) registruotų P. S. vardu nuo 1978-03-16; ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė viešajame registre nenurodyta (J. S. ieškinyje vidutinė rinkos vertė – 3000 Eur), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, K13-447, registruoto P. S. vardu nuo 1997-11-14; ½ dalį vieno kambario buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 12917 Eur, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, registruoto J. S. ir P. S. vardu nuo 2009-06-25; ½ dalį 0,0664 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio indeksuota vertė – 1747 Eur (J. S. ieškinyje nurodyta, jog vidutinė rinkos vertė 10 000 Eur), registruoto P. S. ir J. S. vardu nuo 2001-09-25; ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruoto J. S. vardu nuo 1997-11-10, vidutinė rinkos vertė viešajame registre nenurodyta (J. S. ieškinyje vidutinė rinkos vertė – 3000 Eur). Taigi iš viso ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto už 44 458,50 eurų. Ieškovė nepateikė kitokių duomenų apie turimo nekilnojamojo turto vertę. Vadinasi palikėjo J. S. mirties dieną ieškovė objektyviai turėjo ir turi nekilnojamojo turto, galėjusio ir galinčio būti jos pajamų šaltiniu.
Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo dieną – 2018-12-01 ieškovė P. S. buvo senatvės pensininkė ir gavo 240,44 Eur dydžio senatvės pensiją, kuri buvo didesnė už valstybės remiamą pajamų dydį (122 Eur). Be to iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos ji gavo 56 Eur dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. Taigi ieškovės pajamos 2018-12-01 buvo 296,44 eurų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė P. S. palikimo atsiradimo dieną buvo 78 metų amžiaus, turėjo ir turi sveikatos problemų, patyrė išeminį galvos smegenų insultą, serga hipertenzine širdies liga su staziniu širdies nepakankamumu (III stadija), jai buvo atlikta širdies operacija. Taip pat jai nustatytas lėtinis prieširdžių virpėjimas, 2-o tipo cukrinis diabetas, diabetinė kardiomiopatija, inkstų nepakankamumas, nuo 2014-07-03 jai nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis, dėl ko jai mokama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.
Iš ieškovės ieškinio, iš jos atstovų paaiškinimų matosi, kad ieškovės poreikiai – lėšos maistui, vaistams, higienos priemonėms, komunaliniams mokesčiams. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos išlaidos siekia 305 Eur: 35 Eur per mėnesį už kompensuojamus vaistus, 150 Eur per mėnesį už maistą, 60 Eurų per mėnesį komunalinių paslaugų apmokėjimui, 15 Eurų per mėnesį higienos priemonėms, 45 Eurų per mėnesį nekompensuojamiems vaistams. Be to nurodė, kad jai reikalingi ir papildomi vaistai, kurie taip pat nėra kompensuojami: (duomenys neskelbtini) 73Eur per mėnesį, (duomenys neskelbtini) 17 Eur 3 mėnesiams, (duomenys neskelbtini) 14 Eur 20 dienų, (duomenys neskelbtini) 12,50 Eur 2 mėnesiams, todėl kiekvieną mėnesį jai papildomai reikia 106 eurų, šių būtinų paskirtų vaistų dėl finansinės padėties ji negali įsigyti. Iš viso nurodė, kad jai reikalinga 411 eurų dydžio suma, būtina kas mėnesį jos būtiniems poreikiams patenkinti. Tačiau ieškovė lėšų dydžio, reikalingo vieno mėnesio minimalių poreikių patenkinimui, neįrodinėjo. Ieškovė pateikė vaistinės kvitus, tačiau iš jų neaišku kam pirkti vaistai, nėra gydytojo receptų. Liudytoja K. P. teisme parodė, kad gydo ieškovę P. S., rašo jai aštuonių pozicijų medikamentus, teigė, kad ieškovė dar gydosi pas nefrologą, kuris rašo jai dar kelias vaistų pozicijas, taip pat, jog ieškovė lankosi pas psichiatrą. Tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų – receptų, kokie vaistai ieškovei išrašyti, kiek už juos reikalinga primokėti, kiek už vaistus sumokėta. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kiek ji moka už vaistus, kiek vaistų sunaudoja per mėnesį. Šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
Pažymėtina, kad dėl amžiaus ar sveikatos būklės palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją dalį, jeigu jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka, t.y. teismui nedraudžiama nustatyti priešingai (LAT 2008-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-548/2008).
Byloje nustatyta, kad ieškovė turi du suaugusius darbingus vaikus (trečiuosius asmenis), kurie pagal įstatymą privalo išlaikyti savo nedarbingą ir paramos reikalingą motiną (CK 3.205 str. 1d.). Nustatyta, kad ieškovė gauna paramą iš dukters, trečiojo asmens J. Č.. Tačiau ieškovė palikimo atsiradimo metu turėjo ir turi galimybę gauti tam tikrą paramą ir iš savo pilnamečio sūnaus, trečiojo asmens G. S.. Nustatyta, kad ieškovė neišnaudojo visų turimų galimybių užtikrinti savo būtinųjų poreikių patenkinimą, nes nesinaudojo įstatyme suteikta jai teise prisiteisti iš pilnamečio sūnaus išlaikymą, ar nuomą už naudojimąsi gyvenamuoju namu su visais jo priklausiniais ir žemės sklypu. Be to ieškovė turi turto (pavyzdžiui garažą), už kurį gali gauti nuomos mokestį. Iš CD laikmenoje esančio TV3 laidos įrašo (originalas yra www.tvplay.lt), kuris buvo transliuojamas 2015m. rudenį, nustatyta, kad J. S. ir P. S. gyvenamajame name ir jo priklausiniuose (duomenys neskelbtini) gyvena tik jų sūnus G. S.. J. S. name negali gyventi dėl sūnaus netinkamo elgesio, P. S. taip pat negyvena name. Iš 2017-03-21 ieškovės P. S. paaiškinimo Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustatyta, kad ji nurodė, jog gyvena pas dukrą, o name (duomenys neskelbtini), gyvena sūnus G. S., ji jam leidžia ten gyventi, sūnui jokių pretenzijų neturi, sūnaus G. iš namo nesiruošia išvaryti, nes sūnus neturi kur gyventi. Kadangi ieškovė nereikalavo paramos iš sūnaus, bei leido jam nemokamai naudotis turtu be nuomos mokesčio, teismas sprendžia, kad jos turtinė padėtis nebuvo itin sunki.
Teismas laiko nustatytu faktą, jog palikimo atsiradimo metu, t.y. 2018-12-01, ieškovė gyveno pas dukrą J. Č., adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Pažymėtina, kad ieškovė, negyvendama savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) mieste, moka už šiukšlių išvežimą, nors visu turtu naudojasi pilnametis darbingas jos sūnus. Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo Nr.10334791 nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas P. S., gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), o rinkliava už Tauragės r. sav., Tauragės miesto sen. Tauragės m., (duomenys neskelbtini), už 2016 metus – 67,92 Eur. Iš Perlo paslaugos mokėjimo kvito matyti, kad sumokėta minėta suma 2016-12-15. Be to ieškovės atstovė pateikė mokėjimo kvitą ir teigė, kad ieškovė moka ir už elektrą. Iš kvito matyti, kad 2019-01-15 už elektrą sumokėta 30,55 Eur. Taigi, darytina išvada, kad jei ieškovė negyvena savo gyvenamajame name ir moka už šiukšlių išvežimą, už elektrą, kai visu gyvenamuoju namu naudojasi ir jame gyvena sūnus, vadinasi ieškovės finansinė padėtis nėra labai sunki.
Bylos medžiaga įrodyta, jog ieškovė P. S. nuo 2008 metų negyveno su testatoriumi J. S.. Nustatyta, kad palikėjas J. S. 2008 metais nuomojosi kambarį, apsigyveno pas atsakovę J. P., vėliau gyveno 2009-06-25 nusipirktame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Priešingų duomenų byloje nepateikta.
Atmestinas ieškovės ieškinyje nurodytas argumentas, jog J. S. mokėjo mokesčius už ieškovės garažą. Iš pinigų priėmimo kvitų bei garažų eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2019-04-25 rašto nustatyta, kad 2008-2018 metais už garažą Nr. 447, registruotą P. S. vardu, mokesčius mokėjo J. S., o už garažą Nr. 552, registruotą J. S. vardu, mokėjo J. Č., R. Č.. Liudytojas R. Č. patvirtino, kad jis naudojosi J. S. garažu, o J. S. naudojosi P. S. garažu, bei patvirtino, kad už garažą mokėjo jis, R. Č..
Atmestini ieškovės ieškinyje, ieškovės atstovų, trečiųjų asmenų nurodyti argumentai: jog palikėjas J. S. finansiškai rėmė ieškovę P. S., jog J. S. ir P. S. epizodiškai kartu gyvendavo, jog J. S. nuolat rūpinosi ieškove, ruošė jai malkas, lankė ją, rūpinosi ja, pirko jai vaistus, maistą, mokėjo komunalinius mokesčius, susijusius su namo išlaikymu, bei jos vardu registruoto garažo bendrijos mokesčius, jog ieškovė P. S. ir palikėjas J. S. iki mirties vedė bendrą ūkį, kadangi teismas sprendžia, kad šios nurodytos faktinės aplinkybės byloje neįrodytos. Atsakovė neigė tokius ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimus. Kitokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, byloje nėra. Teismas kritiškai vertina minėtus ieškovės P. S. ieškinyje nurodytus paaiškinimus ir trečiųjų asmenų J. Č., G. S. paaiškinimus, kadangi pripažįsta juos nepatikimais. Akivaizdu, jog ieškovė ir tretieji asmenys yra vienodai suinteresuoti bylos baigtimi, jų paaiškinimų nepatvirtina kiti įrodymai, todėl teismui pagrįstai kyla abejonių dėl šių paaiškinimų objektyvumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vertinant šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (LAT 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-13/2013).
Byloje įrodyta, kad sutuoktiniai P. S. ir J. S. nuo 2008 metų negyveno sutuoktiniams būdingo gyvenimo, nebevedė bendro ūkio, gyveno skirtingose vietose. Šią išvadą patvirtina rašytiniai bylos dokumentai. 2017-03-22 paaiškinime G. S. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), vienas, namas priklauso jo tėvams, kurie jau maždaug aštuonis metus kartu nebegyvena, nurodė, kad tėvai gyvena kitais adresais. Iš 2017-03-21 J. S. paaiškinimo Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustatyta, kad jis taip pat nurodė, jog su P. S. kartu nebegyvena jau maždaug aštuoni metai. Iš 2017-03-21 P. S. paaiškinimo Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustatyta, kad ji irgi nurodė, jog su savo vyru J. S. nebegyvena kartu aštuoni metai, nors nėra oficialiai išsiskyrę. Be to ji nurodė, kad šiuo metu gyvena pas dukrą, bei nurodė, kad name (duomenys neskelbtini), gyvena jų sūnus G. S., ji jam leidžia ten gyventi. Šios aplinkybės nurodytos ir 2017-04-05 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Iš 2016-08-30 J. S. pareiškimo, patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnijos seniūno V. Ž., nustatyta, kad J. S. jame nurodė, jog nenori, kad jo laidotuvėse dalyvautų buvę namiškiai, kad jau aštuoni metai gyvena atskirai kitame bute ir su jais nebendrauja. Darytina išvada, kad J. S. santykiai su sutuoktine ir vaikais buvo konfliktiški ir jis su jais nebendravo. Be to liudytojas R. Č. teisme patvirtino, jog, kai mieste susitikdavo J. S., jis vis klausdavo jo kaip gyvena P. S. ir sūnus. Taigi, darytina išvada, kad jei J. S. būtų teikęs finansinę paramą sutuoktinei P. S. ir rūpinęsis ja, kaip teigia ieškovė ir tretieji asmenys, tuomet nebūtų klausinėjęs žento kaip gyvena ieškovė ir sūnus.
Byloje įrodyta, kad palikėjas J. S. ne tik negyveno su sutuoktine P. S. ir nevedė su ja bendro ūkio, bet ir siekė nutraukti santuoką, esant sutuoktinės P. S. kaltei. Iš 2017-10-31 atstovavimo sutarties Nr.132-C/2017 nustatyta, kad advokato padėjėjai R. Š. pavedama atstovauti pareiškėją/ieškovą J. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Tauragės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo su P. S.. Iš 2017-11-20 atstovavimo sutarties Nr.C-17-025 nustatyta, kad klientas J. S. paveda atstovui advokato padėjėjui R. C. atstovauti J. S. civilinėje byloje dėl skyrybų ir turto padalijimo, rinkti įrodymus byloje, ruošti procesinius dokumentus. Iš 2018-02-12 ieškovo J. S. ieškinio atsakovei P. S. (Š.) dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nustatyta, jog buvo paruoštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo su ieškove P. S.. Iš jo turinio nustatyta, kad J. S. prašė nutraukti santuoką esant sutuoktinės P. S. kaltei. Jis nurodė, kad santuokoje su P. S. gyveno nuo 1965 metų ir kartu išgyveno apie 43 metus. 2008 metais, neapsikentęs nuolatinių ir isteriškų sutuoktinės priekaištų, nuolatinių barnių ir ginčų šeimoje, buvo priverstas išeiti iš namų. 2008m. išsinuomojo butą ir pradėjo gyventi atskirai nuo atsakovės. Nurodė, kad jau dešimt metų jie gyvena atskirai, skirtingose vietose, seniai niekas jų neberiša ir nebesieja, jų faktiniai santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę. Be to nurodė, kad P. S. vengia su juo bendrauti, nustatė prieš jį jų vaikus, visaip jį apkalba ir žemina.
Atsakovės pateiktoje CD laikmenoje esantis TV3 laidos įrašas (originalas yra www.tvplay.lt), kuris buvo transliuojamas 2015m. rudenį, patvirtina minėto J. S. ieškinio atsiradimo aplinkybes, nes laidoje J. S. patariama „paduoti žmoną skyrybom, tuomet padalins turtą ir jis galės atsimūrinti namą ir gyventi jame“. Nustatyta, kad ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo nebuvo paduotas, nes tais pačiais metais J. S. susirgo ir 2018-12-01 mirė.
Spręsdamas ieškovės išlaikymo reikalingumo klausimą teismas atsižvelgia į CK 3.72 straipsnio 5 dalies taikymo aspektu svarbias aplinkybes: sutuoktiniai P. S. ir J. S. paskutinius dešimt metų negyveno santuokinio gyvenimo, gyveno atskirai, skirtingais adresais, nevedė bendro ūkio, ieškovė nesirūpino savo sutuoktiniu, jo neslaugė jam susirgus, pastarasis taip pat nesirūpino ieškove, neslaugė šios. Tai yra ieškovė ir palikėjas sutuoktiniais buvo tik formaliai. Be to palikėjas J. S. taip pat buvo senatvės pensininkas, ligotas, reikalingas priežiūros, 82 metų amžiaus asmuo. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog ieškovės ir palikėjo santuoka buvo tik formali, sutuoktiniai dešimt metų nebegyveno santuokinio gyvenimo, nebevedė bendro ūkio ir visiškai nesirūpino vienas kitu, o palikėjas J. S. net siekė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės P. S. kaltės, tačiau nespėjo to padaryti iki savo mirties. Pažymėtina, kad jei santuoka būtų buvusi nutraukta pagal palikėjo J. S. ieškinį dėl ieškovės kaltės, tuomet ieškovė būtų praradusi teisę į išlaikymą (CK 3.60 str. 1d.).
Pažymėtina, kad ieškovė P. S. nėra socialiai remtinas asmuo, nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, byloje naudojosi dviejų atstovų - profesionalaus advokato ir advokato padėjėjos paslaugomis ir sumokėjo už paslaugas, kas leidžia manyti, kad asmens turtinė padėtis nėra itin sunki. Teismų praktikoje akcentuojama, kad ši aplinkybė yra svarbi vertinant asmens turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011m. lapkričio 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).
Byloje nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą, teismas sprendžia, jog ieškovei P. S. palikėjo J. S. mirties dieną - 2018-12-01 nebuvo reikalingas išlaikymas ir palikėjas neteikė išlaikymo ieškovei, be to ieškovė ir palikėjas nebuvo faktiniais sutuoktiniais ir jų santuoka buvo tik formali. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovės turtinė padėtis atitiko būtinus poreikius, ji turėjo ir turi teisę gauti paramą iš pilnamečio darbingo sūnaus, turi nekilnojamojo turto, kurį realizavusi, ar išnuomojusi, gali gauti pajamų ir taip pagerinti savo finansinę padėtį. Teismas sprendžia, jog ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis).
Kadangi ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovės priteistinos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1100 Eur išlaidų, turėtų advokatės pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1d., 2d.) ir valstybės naudai priteistina 28,74 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimas- CPK 88 str.1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 268 str., 270 str., 88 str.1d. 3p., 6 p., 93 str.1d., 96 str. 2d., 98 str. 1d., 2d.,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš P. S. J. P. naudai 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų už advokatės pagalbą byloje.
Priteisti iš P. S. valstybės naudai 28,74 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.a.k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas -5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.