- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-28
- Bylos Nr.
- 3K-3-548/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Gražina Davidonienė (pran.), Algis Norkūnas
- Pareiškėjas
- Z. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., Kauno miesto 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. pareiškimą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo; suinteresuoti asmenys: V. R., Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarė Z. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje šalių ginčas kilo dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių teisę į privalomąją palikimo dalį, aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjas nurodė, kad jis, mirus sutuoktinei J. K., 2007 m. liepos 17 d. kreipėsi į Kauno miesto 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notarė informavo pareiškėją apie jo žmonos sudarytą testamentą, pagal kurį sutuoktinė jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį paliko giminaitei V. R. Pareiškėjo nuomone, jis turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį. Nurodytas butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjui ir jo sutuoktinei, jie abu butą išlaikė, mokėjo mokesčius; pareiškėjas yra pensininkas, nuo 1992 metų jam suteiktas tremtinio statusas, mėnesio pajamos yra gaunama senatvės pensija ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kitų pajamų ar turto neturi. Dėl to pareiškėjas prašė teismo pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį – 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Teismas, atsižvelgęs į CK normą, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nustatoma atsižvelgiant į išlaikymo reikalingumą palikėjo mirties dieną, išklausęs pareiškėją, įvertinęs suinteresuoto asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, išnagrinėjęs rašytinius dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinės mirties dieną pareiškėjas buvo pensininkas, t. y. nedarbingas dėl amžiaus; be to, II grupės invalidas, gavo 754,61 Lt senatvės ir 172 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijas. Teismas pažymėjo, kad nors abi pensijos sudaro daugiau kaip 900 Lt, tačiau, vertindamas, ar tai buvo pakankamos pajamos, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, CK 5.20 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo reikmes ir nurodė, kad pareiškėjas turi įvairių sveikatos problemų, jam nuolat reikalingi vaistai, sanatorinis gydymas, už kurį susimokėti turi pats pareiškėjas, todėl teismas šias išlaidas pripažino būtinomis papildomomis išlaidomis. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas gyvena bute, kuriame gyveno kartu su savo žmona nuo 1985 metų iki mirties ir kurį jis turi išlaikyti; kito nekilnojamojo turto, išskyrus jam priklausančią ginčo 1/2 dalį buto pareiškėjas neturi. Dėl to teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad pareiškėjas įrodė savo reikalavimus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. R. apeliacinį skundą, 2008 m. liepos 8 d. sprendimu jį tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė pareiškėjo prašymą. Kolegija nurodė, kad išlaikymo reikalingumas ar jo faktinis teikimas įstatymų siejamas su tuo, jog asmuo dėl objektyvių priežasčių neturi pajamų arba jų turi per mažai (nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) arba sveikatos būklės (neįgalus, invalidas), arba kitų svarbių priežasčių (prižiūrėjo, augino mirusiojo nepilnamečius vaikus; mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties) ir gaunamos pajamos turi būti nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Kolegija pažymėjo, kad pagal teismų praktiką teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas ir spręsdami išlaikymo reikalingumo klausimą, privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), turimus banko indėlius, vertybinius popierius, kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. D. N.; bylos Nr. 3K-3-35/2005; 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. E. J.; bylos Nr. 3K-3-323/2005; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. L. A., E. A., E. B.; bylos Nr. 3K-3-259/2006). Kolegija, remdamasi bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjui palikimo atsiradimo dieną nebuvo reikalingas išlaikymas, nes iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus pažymos apie išmokas pareiškėjui nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. matyti, jog pareiškėjas gauna 754,61 Lt senatvės ir 172 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijas; jam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nepateikė kitų dokumentų, įrodžiusių, jog jis turėjo kitų, su sveikatos gydymu ir vaistų pirkimu susijusių išlaidų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą. Jis kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.20 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į privalomosios palikimo dalies paskirtį ir tikslus, pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Be to, teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje išvardytiems subjektams išlaikymo reikalingumas preziumuojamas, jeigu jie yra nepilnamečiai, nedarbingi dėl savo amžiaus ar invalidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. E. J.; bylos Nr. 3K-3-323/2005); taip pat teismų praktikoje akcentuota, jog asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. D. N.; bylos Nr. 3K-3-35/2005). Teismas neįvertino, kad pareiškėjui palikimo atsiradimo dieną buvo reikalingas išlaikymas, nes buvo pensinio amžiaus, nedarbingas, II grupės invalidas, turi rimtų sveikatos problemų, todėl, nors jis ir gauna pensijas, tačiau jam reikalingas išlaikymas dėl būtinų papildomų išlaidų; be to, gyvena bute, kurį turi išlaikyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo V. R. prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas apie pareiškėjo gaunamas pensijas, nenukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintų kriterijų, nustatant, ar asmeniui reikalingas išlaikymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis), todėl teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pasisako tik dėl teisės klausimų, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisę į privalomąją palikimo dalį, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo sutuoktiniui reikalingumo prezumpcijos teisinės reikšmės
CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Aiškinant šią teisės normą, pažymėtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjo sutuoktiniai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, teisinį statusą. Dėl išlaikymo reikalingumo sprendžia notaras. Tuo atveju, kai notarui trūksta duomenų, išlaikymo reikalingumo faktą nustato teismas. Nustatant išlaikymo reikalingumo faktą, atsižvelgtina į asmens, kuris teigia, jog jam reikalingas išlaikymas, gaunamas pajamas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, banko indėlius. Taigi išlaikymo reikalingumo faktas nustatytinas teismui įvertinus visas atitinkamo asmens pajamas bei turtą.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu kasatoriaus teiginį, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jam buvo būtinas išlaikymas, nes pareiškėjas yra pensinio amžiaus, invalidas, gauna nedidelę pensiją, jo sveikata bloga, turtinė padėtis sunki, t. y. esant šioms aplinkybėms, išlaikymo reikalingumas preziumuojamas (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Tai, ar pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, yra fakto klausimas, tačiau kasacinis teismas iš naujo bylos aplinkybių nenustatinėja, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje teisės aspektu vertina, ar apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, jog pareiškėjo sutuoktinės mirties dieną pareiškėjas buvo pensininkas (nedarbingas dėl amžiaus), tačiau gavo 754,61 Lt senatvės ir 172 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijas, jam nuosavybes teise priklauso 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), tinkamai taikė materialinės teisės normas dėl privalomosios palikimo dalies paskyrimo. Nagrinėjamoje byloje teismams nustačius šias aplinkybes, teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo, CK 5.20 straipsnis sistemiškai aiškintinas su kitais CK straipsniais (CK 3.72 straipsnio 2 dalis), taip pat įvertintinas palikimo teisinių santykių bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo teisinis reglamentavimas ir pabrėžtina, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesiejama tik su asmenų nedarbingumu, t. y. vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius neteisingai aiškina prezumpcijos prasmę. Prezumpcijos nustatymas tai ne teisės nustatymas, o įrodinėjimo naštos paskirstymas sprendžiant dėl teisės. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį asmenys vertinami kaip reikalingi išlaikymo, jeigu neturi pajamų arba jų turi nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus. Dar daugiau, pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. E. J.; bylos Nr. 3K-3-323/2005; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. J. v. L. S.; bylos Nr.3K-3-377/2007). Tokia taisyklė reiškia tai, kad pensinio amžiaus sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (CK 3.72 straipsnio 2 dalis), tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Apeliacinės instancijos teismo sprendime motyvuota, kad kasatorius apsirūpinęs. Teismo sprendimas, kuriuo po visų įrodymų pagal įstatymą ištyrimo padaryta priešinga nuginčijamai prezumpcijai išvada, negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.20 straipsnį, yra nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.