Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1233-934/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-19
Bylos Nr.: e2A-1233-934/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07624-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: A. B.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“, uždaroji akcinė bendrovė „Interviris“, uždaroji akcinė bendrovė „Korbas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sangresta“, uždaroji akcinė bendrovė „SVEO grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Arxis Power“, uždaroji akcinė bendrovė „AVSA“, uždaroji akcinė bendrovė „Litmontažas“, R. D.

Kategorijos

2.1.2.4.1.5Sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos

Civilinė byla Nr. e2A-1233-934/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07624-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.5.; 2.6.7.; 3.2.4.9.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ (teisių ir pareigų perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė „Inkomlita“) ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui A. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“, uždaroji akcinė bendrovė „Interviris“, uždaroji akcinė bendrovė „Korbas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sangresta“, uždaroji akcinė bendrovė „SVEO grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Arxis Power“, uždaroji akcinė bendrovė „AVSA“, uždaroji akcinė bendrovė „Litmontažas“, R. D.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energijos taupymo technologijos“ (toliau – Ieškovė), atstovaujama bankroto administratoriaus, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašė pripažinti tarp jos ir atsakovo A. B. (toliau – Atsakovas) 2016-07-08 sudarytą rangos sutartį Nr. 16/07/08/1 ir papildomus susitarimus prie jos Nr. 1 – Nr. 5 tariamais sandoriais bei taikyti restituciją ir grąžinti Ieškovei 26 500 Eur; priteisti Ieškovės naudai iš Atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad Ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Irdaiva“ 2016-06-27 sudarė Rangos sutartį Nr. ETT 16/06/27 (toliau – Rangos sutartis), kurios 1.1 punktu Ieškovė įsipareigojo atlikti „Mokslo paskirties pastato (8.11), (duomenys neskelbtini) atnaujinimo projektas“ darbus, nurodytus Sutarties 1 priede pridėtoje Objektinėje sąmatoje. Rangos sutarties 2.1 punktu šalys sutarė, kad šios Sutarties objekto kaina 353 638,69 Eur be PVM, kuriuos šios Sutarties 2.2 punktu Atsakovas įsipareigojo Ieškovei mokėjimo pavedimu pervesti per 30 kalendorinių dienų nuo Atliktų darbų akto ir darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo bei PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos. Be to, Sutarties 10.1 punkto pagrindu Ieškovė su UAB „Irdaiva“ sutarė, kad Ieškovė darbams atlikti gali pasitelkti trečiąsias šalis, apie kurių pasitelkimo ar jų pakeitimo ketinimą Ieškovė prieš 7 darbo dienas privalo raštu informuoti UAB „Irdaiva“ bei pateikti dokumentus, patvirtinančius ketinamų pasitelkti trečiųjų asmenų teisę vykdyti veiklą, kuriai jie pasitelkiami.

3. Ieškovas 2016-07-08 sudarė Rangos sutartį Nr. 16/07/08/1 (toliau – Ginčo rangos sutartis, GRS) su A. B., pagal kurią šalys sutarė, kad A. B. Objekte atliks radiatorių demontavimo ir sumontavimo darbus, kuriuos pradės 2016-07-11 ir pabaigs 2016-07-31, Atsakovui už vieno radiatoriaus demontavimo ir sumontavimo darbus bus mokama 30,00 Eur be PVM. Ieškovė ir Atsakovas sudarė papildomus Papildomai prie GRS Ieškovė ir Atsakovas 2016-08-01 sudarė papildomus susitarimus Nr. 1 – 5, kuriais Atsakovas įsipareigojo atlikti 1) presuojamo vamzdyno montavimo; 2) šilumnešio tinklų montavimo; 3) šilumos magistralinių vamzdžių demontavimo; 4) vidaus šildymo sistemos magistralinių vamzdžių montavimo; 5) radiatorių aprišimo darbus. Atsakovas už darbus Objekte išrašė Ieškovei sąskaitų faktūrų už 26 500,00 Eur, visos Atsakovo išrašytos sąskaitos faktūros Ieškovės buvo apmokėtos ne GRS numatytais terminais ir tvarka, o avansiniais mokėjimais. Ieškovė Atsakovo išrašytas sąskaitas faktūras pilnai apmokėjo. Ieškovės bankroto administratoriaus teigimu Atsakovas papildomų darbų neatliko, nes Atsakovo tariamai atlikti darbai iš esmės sutampa su kitų subrangovų Objekte atliktais darbais.

Šalies argumentai

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis nepagrįstas. Ieškovė nepateikė išsamių duomenų apie Atsakovo atliktus darbus lyginat juos su trečiaisiais asmenimis atliktais darbais. UAB „Lidmontažas“ iki 2016 metų buvo atlikęs tik 47 procentus prisiimtų įsipareigojimų (darbų), dėl ko buvo pasitelkti kiti rangovai tarp jų ir Atsakovas. Pagal atliktus darbus Atsakovas surašė darbų priėmimo – perdavimo aktus, išrašė sąskaitas – faktūras. UAB „Interviris“ neatliko analogiškų darbų kaip Atsakovas, nes detalioje darbų išklotinėje matyti kokius darbus turėjo atlikti UAB „Interviris“, tačiau jie negali būti priskiriami prie tų darbų, kuriuos atliko Atsakovas. Mokėjimai avansu nepatvirtina darbų neatlikimo.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo UAB „Lidmontažas“ su Ieškovės reikalavimais sutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-02 sprendimu už akių priteisė iš UAB „Energijos taupymo technologijos“ 32 146,00 Eur skolą už UAB „Lidmontažas“ atliktus darbus pagal 2016-06-30 rangos sutartį Nr. ETT 16/06/30. Visus darbus, kuriuos tariamai Objekte atliko Atsakovė, faktiškai atliko UAB „Lidmontažas“. Visi tą faktą patvirtinantys dokumentai yra Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje. Su UAB „Lidmontažas“ už atliktus darbus nėra atsiskaityta. Pažymėjo, kad Atsakovui buvo sumokėta už jo tariamai atliktus darbus, sudarius su juo fiktyvią rangos sutartį, pasirašant darbų priėmimo aktus už darbus, kurių jis faktiškai neatliko.

6. Trečiasis asmuo R. D. su Ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad esant didelėms darbų apimtims ir trumpiems terminams Ieškovė turėjo pasitelkti kitus subrangovus daliai darbų atlikti. Visi atliekami subrangos darbai buvo glaudžiai susiję su statybos ir apdailos darbais ir mokykline veikla (pastate veikė muzikos mokykla), dalis darbų buvo atliekami tik tam tikru nustatytu laiku. Įpusėjus darbams tapo aišku, kad UAB „Lidmontažas“ savo įsipareigojimų objekte nepajėgs įvykdyti, todėl daliai šildymo sistemos darbų (šilumnešio tiekimas į vėdinimo sistemą) atlikti buvo pasirašytas papildomas susitarimas su Atsakovu. 2016 metų rugpjūčio pabaigoje UAB „Lidmontažas“ visų šildymo sistemos vamzdynų montavimo darbų buvo atlikęs tik apie keturiasdešimt procentų visos šildymo sistemos vamzdynų apimties, todėl buvo priimtas sprendimas ieškoti skubos tvarka kitų subrangovų. UAB „Lidmontažas“ darbuotojams kelias dienas neatvykus į Objektą, su UAB „Sangresta“ ir Atsakovu buvo pasirašyti papildomi susitarimai dėl šildymo sistemos vamzdynų montavimo. Atsakovui mokėjimai buvo atliekami tik dėl to, kad pagrindinis krūvis užbaigti ir priduoti šildymo ir termofikato sistemas palikus UAB „Lidmontažas“ objektą, teko jam.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-11 sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nurodė, kad Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, išvadą apie Atsakovo sudarytą tariamą sandorį ir nepagrįstai sumokėtus pinigus remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-02 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2- 20457-863/2017, kuriuo iš Ieškovės buvo priteista 32 146 Eur skola už UAB „Lidmontažas“ atliktus darbus pagal 2016-06-30 rangos sutartį Nr. ETT 16/06/30. Minėtoje byloje buvo atliekamas formalus įrodymų vertinimas, Atsakovas nebuvo proceso dalyviu, nors teismo sprendimas už akių įsiteisėjo, byloje nebuvo aplinkybės, UAB „Lidmontažas“ atliktų darbų dalis, būtinybė šalinti darbų trūkumus. Tai, jog Atsakovas atliko šildymo sistemos vamzdžių montavimo darbus, patvirtino trečiasis asmuo R. D., o trečiojo asmens UAB „Sangresta“ vadovas E. K. atsiliepime nurodė, kad Atsakovas atliko pagrindinių magistralinių tinklų suvirinimo darbus, radiatorių montavimą ir išmontavimą. Aplinkybę, kad Objekte lankėsi Atsakovas, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju I. L. Be to, Atsakovo ir trečiojo asmens darbų priėmimo aktai už 2017 metų vasario – kovo mėnesius patvirtina, jog Atsakovas darbus tęsė po to, kai juos užbaigė UAB „Lidmontažas“. Teismas nesutiko su Ieškovės argumentu, kad UAB „SVEO grupė“ 2016-07-21 sąskaita-faktūra SG Nr. 16-064 patvirtina, jog minėta bendrovė atliko tiek radiatorių montavimo, tiek šildymo sistemos trasų pravedimo, šildymo sistemos demontavimo darbus. Į bylą pateiktoje nurodytoje PVM sąskaitoje-faktūroje bei 2016-07-18 darbų priėmimo akte nurodyta, kad radiatorių montavimo kaina sudaro 1 242,10 Eur, nurodytas mato vienetas (komplektas), todėl teismas sprendė, kad UAB „SVEO“ atliko mažą dalį nuo visos darbų apimties, be to, nėra aišku kokį pakeistų radiatorių kiekį sudaro taip vadinamas komplektas ir aplamai kokį kiekį radiatorių reikėjo keisti. Jokiais įrodymais nepatvirtintas Ieškovės teiginys, kad tarp jos ir UAB „Interviris“ sudarytos sutarties pagrindu radiatorių demontavimo, tiek jų montavimo darbus už 15 555,23 Eur Objekte įsipareigojusi bendrovė tokius darbus už tokią kainą atliko.

9. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Ieškovės argumentais, kad į bylą pateiktos kitos Ieškovės su subrangovais sudarytos sutartys dėl darbų Objekte atlikimo patvirtina, jog Atsakovo tariamai atlikti darbai buvo padaryti kitų subrangovų juridinių asmenų. Tokią išvadą teismas padarė konstatavęs, kad į bylą nepateikta įrodymų apie Atsakovo ir kitų subrangovų apimtį, kainą, nepateikti atliktų darbų žurnalai, iš kurių būtų galima spręsti apie kiekvieno subrangovo atliktų darbų apimtį, kurie taip pat galėtų patvirtinti, jog Atsakovo vardu buvo nurodomi darbai, kurių jis faktiškai neatliko. Byloje nėra duomenų, kad kiti subrangovai būtų atlikę tos pačios apimties analogiškus darbus, kurie buvo priimti iš Atsakovo. Iš Ieškovės pateiktos UAB „Interviris“ objektinės sąmatos atnaujinimo darbams taip pat nėra galimybės išskirti kokią dalį darbų atliko Atsakovas, o kokią kiti subrangovai, be to, dalis atliktų darbų iš viso nenurodyti lokalinėje sąmatoje. iš kurios nėra galimybės išskirti kokią dalį darbų atliko subrangovai ir atsakovas. Dalis jų atliktų darbų aplamai nenurodyti lokalinėje sąmatoje. Teismas nustatė, kad į bylą nepateikus išsamių duomenų apie Atsakovo atliktus darbus, duomenų, kokia apimtimi ir kiekiais turėjo būti atlikti darbai, kuriuos pagal Sutartį turėjo atlikti rangovas, pasitelkęs subrangovus, negalima daryti išvados, kad Atsakovui buvo mokama už darbus, kurių jis faktiškai neatliko. Teismas sutiko su Ieškovės argumentu, kad lėšos Atsakovui buvo mokamos ne darbų perdavimo – priėmimo aktų ir sąskaitų faktūrų pagrindu, tačiau sprendė, jog vien nurodyta aplinkybė neįrodė, jog Atsakovas iš viso neatliko jokių darbų, už kuriuos jam buvo pervestos nurodytos pinigų sumos. Ieškovės veiksmai, kai su Atsakovu buvo atsiskaitoma iki sąskaitų – faktūrų išrašymo, gali būti laikytini buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimu, tačiau neįrodo Ieškovės teiginių apie Atsakovo neatliktus darbus.

10. Teismas sprendė, kad Ieškovės nurodyta Valstybinė energetikos inspekcijos 2016-11-04 Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 12ĮP2-162779 dėl Objekte esančio šilumos punkto ir šildymo bei karšto vandens sistemos sumontavimo, išbandymo ir atitikimo projekto, norminių teisės aktų reikalavimams bei galimybės būti naudojamos pagal paskirtį nepaneigia to, kad Atsakovas atliko ginčijamus darbus. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog buvęs Ieškovės vadovas nurodė, kad 2016 metų rugpjūčio pabaigoje UAB „Lidmontažas“ buvo atlikęs apie 40 procentų visų šildymo sistemos vamzdynų montavimo darbų. UAB „Lidmontažas“ darbuotojams kelias dienas neatvykus į Objektą pabaigti šildymo sistemos montavimo darbų, buvo pasirašyti papildomi susitarimai dėl darbų atlikimo su UAB „Sangresta“ (dalis darbų) ir Atsakovu (pagrindinė dalis darbų). Be to faktinių aplinkybių neatitinka Ieškovės teiginys, kad trečiasis asmuo UAB „Lidmontažas“ Objekte atliko visus darbus, nes Ieškovės susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu UAB „Lidmontažas“ 2017-01-27 Ieškovė pripažino, kad UAB „Lidmontažas“ atliko darbų už 19 000, 00Eur , tačiau darbai nėra priduoti, neištaisyti trūkumai, dėl to nebuvo pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktai. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Ieškovė neįrodė, jog Atsakovui lėšos buvo išmokėtos už darbus, kurių jis Objekte realiai neatliko ir kad su Atsakovu buvo pasirašytos 2016-07-08 rangos sutartis Nr. 16/07/08/1 ir papildomi susitarimai buvo sudaryti tik dėl akių, neketinant realiai sukurti teisinių padarinių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė UAB „Energijos taupymo technologijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė skundu nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos nustatymo taisykles, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl teismo vaidmens ginant nukentėjusio asmens interesus (pareiga pačiam teismui suformuoti teisinį pagrindą nepaisant to, koks buvo nurodytas ieškinyje), dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

12. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-02 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2- 20457-863/2017 už akių, kuris yra įsiteisėjęs, patenkino UAB „Lidmontažas“ ieškinį ir priteisė iš Ieškovės UAB „Energijos taupymo technologijos“ 32 146,00 Eur už UAB „Lidmontažas“ atliktus darbus, byloje nustatytų UAB „Lidmontažas“ atliktų darbų apimtimi ir realumu abejoti nėra pagrindo;

12.2. Minėtoje byloje buvęs Ieškovės UAB „Energijos taupymo technologijos“ vadovas, trečiais asmuo R. D. patvirtino, kad UAB „Lidmontažas“ 2017-01-27 UAB „Energijos taupymo technologijos“ naudai buvo atlikęs darbų, dėl kurių tarp sutarties šalių nekilo jokio ginčo, už 24 000,00 Eur ir tokiu būdu pripažino kaip tinkamai atliktus ir priduotus didžiąją dalį pagal sąskaitas faktūras 2016-08-31 Nr. 00043 14 534,52 Eur sumai ir 2016-10-31 Nr. 00053 14 520,00 Eur sumai atliktus darbus. Toje pačioje byloje Ieškovė UAB „Energijos taupymo technologijos“ pripažino skolos už atliktus darbus dydį;

12.3. Iš į civilinę bylą Nr. e2-20457-863/2017 pateikto UAB „Energijos taupymo technologijos“ 2017-02-17 rašto matyti, kad UAB „Lidmontažas“ buvo raginama priduoti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą (Rangos sutartis ETT 16/06/30, p. 8) už atliktus darbus – 3008 siūles, viso už 42 112,00 Eur, o UAB „Lidmontažas“ buvo pateikęs sąskaitų už 44 961,18 Eur, kas patvirtina, jog bendrovė teikė paslaugas ir po 2016 metų rugpjūčio, kuomet pasak teismo, UAB „Lidmontažas“ pradėtus darbus vykdyti tęsė Atsakovas ir UAB „Sangresta“;

12.4. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsisakydamas pripažinti įsigaliojusiame 2017-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 nustatytas aplinkybes, tarp jų ir šios bylos išnagrinėjimu reikšmingai susijusias faktines aplinkybes, prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams;

12.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai atsisakė remtis kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis;

12.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi R. D. teiginiais apie UAB „Lidmontažas“ nepilnai atliktus darbus ir dėl to sudarytą rangos sutartį su Atsakovu. Rangos sutartis su UAB „Lidmontažas“ sudaryta 2016-06-30, su Atsakovu GRS sudaryta 2016-07-08, todėl tikrovės neatitinka trečiojo asmens R. D. argumentai, jog sutartis su Atsakovu buvo sudaryta, nes iki 2016 metų rugpjūčio pabaigos UAB „Lidmontažas“ atliko tik 40 procentų visų darbų, kadangi ir po rugpjūčio mėnesio minėta bendrovė vykdė rangos sutartimi sutartus statybos rangos darbus Objekte ir išrašinėjo sąskaitas;

12.7. Teismas nepagrįstai vertino be teisinio pagrindo (sąskaitų, darbų atlikimo aktų, minėti aktai buvo pasirašomi jau po pinigų pervedimo) Atsakovui atliktus mokėjimus kaip buhalterinės apskaitos pažeidimus, neatsižvelgė, jog tuo pačiu metu nebuvo atsiskaitoma su kitais rangovais, kurie buvo pateikę tiek sąskaitas – faktūras, tiek atliktų darbų aktus. Tokie mokėjimai Atsakovui pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio imperatyvias nuostatas dėl atsiskaitymų eiliškumo, o imperatyviai teisės normai prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl pirmosios instancijos teismas GRS turėjo pripažinti niekine ir negaliojančia;

12.8. Pirmosios instancijos teismas galėjo GRS pripažinti niekiniu ir taikyti restituciją kitu teisiniu pagrindu nei nurodė Ieškovė, t.y. pripažinti ginčijamus sandorius niekiniais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms ir tuo pagrindu taikyti restituciją;

12.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl Ieškovės argumentų, kad dauguma Atsakovės neva atliktų darbų aktų surašyti 2017 metų vasario mėnesį, kai tuo tarpu objektas, kuriame turėjo būti atlikti darbai, buvo mokykla, dėl ko akivaizdu, jog didžioji dalis darbų, susijusių su šildymo ir karšto vandens sistemų montavimu, turėjo būti atlikti dar iki šildymo sistemos pradžios, t. y. iki 2016 metų spalio mėnesio pradžios. Atsakovas nurodė, kad minėtus darbus jis atliko per rugsėjo mėnesį padedamas kitų asmenų, tačiau negalėjo nurodyti kas jam padėjo atlikti minėtus su šildymo ir karšto vandens sistemų montavimu susijusius darbus;

12.10. Pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai perkėlė ieškinio dalyką ir pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštą Ieškovei. Atsakovas ir trečiasis asmuo R. D. yra suinteresuoti neatskleisti visų duomenų dėl galimos atsakomybės už buhalterinės apskaitos teisės normų pažeidimus, todėl duomenų apie Atsakovo atliktus darbus, lyginant su visų rangovų atliktų darbų apimtimis, nesant duomenų kokia apimtimi ir kiekiais turėjo būti atlikti darbai kuriuos pagal rangos sutartį turėjo atlikti rangovas, neatskleidimas ir jo pasekmės turėjo būti perkeltos ne Ieškovės kreditorių interesus ginančiai Ieškovei, o tiesiogiai ginčijamus sandorius sudarant dalyvavusiems asmenims - Atsakovui ir buvusiam Ieškovės vadovui R. D.

Atsiliepimas

13. Atsakovas A. B. atsiliepimu prašo Ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

14.1. Ieškovė nepateikė lokalinės sąmatos, iš kurios būtų matyti kokie darbai, kokia apimtimi buvo atlikti Objekte. Ieškovas nepateikė duomenų ar trečiasis asmuo UAB „Irdaiva“ su juo pilnai atsiskaitė, nepateikė atliktų darbų perdavimo aktų pagal rangos sutartį, atliktų darbų žurnalų, nenurodė kiek pinigų buvo Ieškovės sąskaitoje prieš bankroto bylos iškėlimą. Pareigą pateikti tokius dokumentus ir pagrįsti ieškinį turi Ieškovė;

14.2. Ieškovės ieškinys ir apeliacinis skundas grindžiami prielaidomis bei samprotavimais, Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti kokių darbų Atsakovas neatliko. Įstatymas nedraudžia sudaryti rangos sutarčių su fiziniu asmeniu. Atmestini Ieškovės argumentai, kad Atsakovas negalėjo atlikti didelės apimties darbų, nes kaip Atsakovas nurodė, darbus jis atliko pasitelkęs trečiuosius asmenis, kuriuos nurodė teismo posėdžio metu, dalis jų išvykę, todėl negalėjo būti apklausti, liudytojas T. G. negalėjo atvykti liudyti dėl ligos. Dėl šių aplinkybių taip pat atmestini Ieškovės kaltinimai Atsakovui dėl nesąžiningumo;

14.3. Tai, kad Atsakovas atliko GRS ir papildomuose susitarimuose nurodytus darbus, patvirtino Ieškovės buvęs vadovas, trečiasis asmuo R. D. Tai, kad Atsakovas buvo Objekte, padėjo UAB „Lidmontažas“ atlikti siūlių virinimo darbus bei vykdė darbus iki 2017 metų kovo – balandžio mėnesį, patvirtino UAB “Sangresta” atstovas;

14.4. Buvo pažeista liudytojų apklausos tvarka, todėl trečiojo asmens UAB „Lidmontažas” liudytojo I. L. parodymais dėl bendrovės atliktų radiatorių demontavimo ir montavimo darbų negalima vadovautis;

Atsiliepimas

14.5. Ieškovė nenuginčijo Atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, kad jis darbus Objekte atliko kartu su kitais 4-5 asmenimis, o trečiojo asmens UAB „Lidmontažas“ darbuotojų Objekte buvo 2-3 žmonės, kurie dirbo 1 kartą per savaitę. Atsakovo banko sąskaita buvo areštuota, todėl mokėjimai už atliktus darbus jo prašymu buvo atliekami į šeimos narių sąskaitas. Atliktų darbų aktai nebuvo pasirašomi, nes Ieškovė jų negalėjo pasirašyti, kol jos pačios atliktų darbų aktai nebuvo pasirašyti užsakovo UAB „Irdaiva”. Atsakovas dokumentus teikė Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai, kuri jokių nusikalstamos veikos požymių nenustatė;

Šalies argumentai

14.6. Ieškovės nurodomoje Valstybinės energetikos inspekcijos 2016-11-04 Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymoje Nr. 12ĮP2-162779 dėl Objekte esančio šilumos punkto ir šildymo bei karšto vandens sistemos sumontavimo, išbandymo ir atitikimo projekto, norminių teisės aktų reikalavimams bei galimybės būti naudojamam pagal paskirtį nėra apeliaciniam skundui tenkinti būtinų duomenų. Pažyma patvirtina, kad buvo pradėtos šildyti tik klasės, o tretieji asmenys paaiškino, jog darbai šilumos buvo ir toliau tęsiami, nes jų buvo atlikta tik apie 40 procentų;

14.7. Atmestini Ieškovės argumentai, kad sandoriai buvo tariami, nes tai patvirtina mokėjimai už darbus, atlikti Atsakovo šeimos nariams (sutuoktinei ir dukrai). Tokie mokėjimai tretiesiems asmenim nėra įstatymo draudžiami. Ieškovė teigia, kad Atsakovas gavo užmokestį už darbus, kurių neatliko ir prašo taikyti restituciją, tačiau neįrodinėja nepagrįsto Atsakovo praturtėjimo, kuriam esant restitucija taikytina. Atsakovas pinigus už darbus gavo GRS pagrindu, gautas pajamas įtraukė į savo mokestines deklaracijas, sumokėjo mokesčius, todėl atmestini Ieškovės argumentai dėl pinigų gavimo už neatliktus darbus;

14.8. Nepagrįsti Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad sandoris, prieštaraujantis CK 6.930¹ straipsnio imperatyviai nuostatai yra niekinis ir negaliojantis. Minėta imperatyvi teisės norma taikytina tik nustačius, kad Ieškovė (skolininkas) mokėjimus atliko būdama nemoki, tačiau tokių duomenų kada Ieškovė tapo nemoki, byloje Ieškovės nepateikta. Priešingai, UAB „Sangresta“ nurodė, kad su ja už darbus buvo atsiskaitoma tiek 2016 metais, tiek 2017 metų sausio – vasario mėnesiais. Be to, CK 6.930¹ straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog buvo pirmesnės eilės kreditoriai, tačiau Ieškovė apeliaciniame skunde tokios aplinkybės neįrodė;

Žemesnės instancijos teismas

14.9. Nėra pagrindo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-02 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2- 20457-863/2017, nes minėtame teismo sprendime nebuvo nustatytos aplinkybės, susijusios su UAB „Lidmontažas“ Objekte atliktų darbų dalimi, būtinybe šalinti atliktų darbų trūkumus.

Atsiliepimas

15. Trečiasis asmuo R. D. atsiliepimu prašo Ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

16.1. Ieškovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Interviris“, kuri darbų neatliko ir sutartį nutraukė, todėl rekomendavus UAB „Interviris“ buvo sudaryta GRS su Atsakovu, kuris darbus pradėjo vykdyti 2016 metų liepos mėnesį;

Atsiliepimas

16.2. Atsakovas atliko visus GRS ir papildomuose susitarimuose nurodytus darbus. Kadangi UAB „Lidmontažas“ darbus vykdė neatsakingai, dirbo keli žmonės ir ne visomis dienomis, buvo kreiptasi pagalbos į Atsakovą;

16.3. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-02 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2- 20457-863/2017 yra įsiteisėjęs, tačiau jame nėra nustatyta aplinkybių, susijusių su UAB „Lidmontažas“ atliktų darbų apimtimi, būtinybe šalinti atliktų darbų trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

18. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas Ieškovės UAB „Energijos taupymo technologijos“ ieškinys dėl statybos rangos sutarties ir papildomų susitarimų pripažinimo tariamais sandoriais bei restitucijos taikymo.

19. Byloje nustatyta, kad Ieškovė ir UAB „Irdaiva“ 2016-06-27 sudarė Rangos sutartį Nr. ETT 16/06/27, kurios 1.1 punktu Ieškovė įsipareigojo atlikti „Mokslo paskirties pastato (8.11), (duomenys neskelbtini) atnaujinimo projektas“ darbus, nurodytus Sutarties 1 priede pridėtoje Objektinėje sąmatoje (1 t., b. l. 162-165). Pagal sutarties 10.1. punktą Ieškovė sutarties vykdymui galėjo pasitelkti trečiąsias šalis. Vykdydama nurodytą Rangos sutartį Ieškovė sudarė eilė rangos sutarčių su trečiaisiais asmenimis, pagal kurias buvo vykdomi atskiri darbai Objekte (1 t., b. l. 13-14, 21-24, 57, 66-69, 91-94). Ieškovė 2016-07-08 sudarė GRS su Atsakovu, pagal kurią Atsakovas įsipareigojo iki 2016-07-31 atlikti radiatorių demontavimo ir montavimo darbus (1 t., b. l. 167-169). Be to Ieškovė laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-10-17 sudarė su Atsakovu papildomus susitarimus dėl presuojamo vamzdyno montavimo, šilumnešio tinklų montavimo, šilumos magistralinių vamzdžių demontavimo ir montavimo, radiatorių aprišimo darbų (1 t., b. l. 170-175), kuriems buvo surašyti Atliktų darbų aktai, patvirtinti Ieškovės ir Atsakovo (1 t., b. l. 177, 179, 180, 181, 183-186, 188, 190, 192, 194, 196). Atsakovo 2016-07-13 ir 2016-08-03 prašymais mokėjimai už atliktus darbus pagal GRS ir papildomus susitarimus buvo atliekami į Atsakovo sutuoktinės ir dukters sąskaitas (1 t., b. l. 11-12). Ieškovė reikalavimus dėl Atsakovo sudarytų sandorių pripažinimo tariamais ir restitucijos taikymo be pagrindo gautiems 26 500,00 Eur grindžia tuo, kad Atsakovės šildymo sistemos demontavimo darbus atliko UAB „SVEO grupė“, kuri surašė 2016-07-18 Atliktų darbų aktą ir 2016-07-21 išrašė sąskaitą už minėtus darbus (1 t., b. l. 119-120) bei ta aplinkybe, jog radiatorių demontavimo ir montavimo darbus 2016-07-01 susitarimo pagrindu buvo įsipareigojusi atlikti UAB „Interviris“ (1 t., b. l. 57-58).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo, tariamo sandorio

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra išplėtota ir nuosekli, pagal ją įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas).

21. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2019-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

22. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sandorį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas. Todėl, pavyzdžiui, nustačius, kad viena atlygintinių paslaugų sutarties šalis – paslaugos teikėjas jokių paslaugų neteikė, abi šalys sandorį sudarė tik dėl akių, todėl išmokėjimas pinigų už nesuteiktas paslaugas, kurias nei teikti, nei jų teikimo reikalauti ir nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

23. Ieškovė apeliacinį skundą iš dalies grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos nustatymo taisykles, nesivadovavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių ir jame nustatytais prejudiciniais faktais, ko pasėkoje netinkamai išsprendė bylą ir nepagrįstai atsisakė pripažinti su Atsakovu sudarytą GRS tariama. Su tokia Ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti.

24. Atmestinas kaip nepagrįstas Ieškovės argumentas, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsisakydamas pripažinti įsigaliojusiame 2017-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 nustatytas aplinkybes, tarp jų ir šios bylos išnagrinėjimu reikšmingai susijusias faktines aplinkybes, prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Pažymėtina, kad Ieškovė apeliaciniu skundu nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-02 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 kaip patvirtinančius prejudicinius faktus nagrinėjamoje byloje. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog nurodytame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 nebuvo nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės UAB „Lidmontažas“ atliktų darbų apimtimi, nustatytais atliktų darbų trūkumais. Minėtoje civilinėje byloje sprendime už akių nebuvo nustatyta kokius darbus atliko ieškovė, o kokius kiti rangovai, kokiu eiliškumu ir terminais jie buvo atliekami bei kitos svarbios aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie Atsakovo sudarytų sandorių tariamą prigimtį.

25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką prejudicinių faktų taisyklė, reiškianti, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018). Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Ieškovės 2017-02-07 rašte, adresuotame UAB „Lidmontažas“ nurodytos aplinkybės dėl nepriduotų darbų, neištaisytų trūkumų, ir todėl nepasirašytų darbų perdavimo-priėmimo aktų, sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „Lidmontažas“ neatliko visų sutartų darbų (1 t., b. l. 126-127). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada, tuo labiau, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, o Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad UAB „Lidmontažas“ atliko visus darbus, už kuriuos apmokėjimą gavo Atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovė prašo taikyti restituciją ir grąžinti jai iš Atsakovo 26 500,00 Eur, nes Atsakovas jokių darbų Objekte neatliko, tačiau pati Ieškovė 2017-09-20 pažymose apie Atsakovo pateiktas ir Ieškovės apmokėtas sąskaitas bei Atsakovo prašymu V. B. ir L. B. išmokėtas lėšas pagal Atsakovo prašymą nurodo kitą išrašytų sąskaitų bei išmokėtų pinigų sumą (1 t., 157-159). Esant tokioms aplinkybės nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

26. Atmestini kaip nepagrįsti Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Lidmontažas“ rangos sutartį su Ieškove vykdė ir po 2016 metų rugpjūčio mėnesio, todėl Atsakovas ginčijamų darbų neatliko. Viena vertus sutiktina su apeliacinio skundu argumentu, kad sutartis su UAB „Lidmontažas“ sudaryta 2016-06-30 (1 t. b. l. 130-133), o su Atsakovu 2016-07-08, tačiau vien tai aplinkybė negali būti laikoma paneigiančia trečiojo asmens R. D. teiginius, kad Atsakovas atliko UAB „Lidmontažas“ turėtus atlikti darbus. Kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Lidmontažas“ sutartimi susitarė dėl vamzdžio iki D65 skersmens suvirinimo paslaugų teikimo, kai tuo tarpu 2016-07-08 GRS su Atsakovu buvo susitarta dėl radiatorių demontavimo ir montavimo darbų ir tik vėlesniais papildomais susitarimais nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio Atsakovas prisiėmė vykdyti papildomus darbus Objekte. Aplinkybes, kad UAB „Lidmontažas“ darbus atliko nepilnai ir juos atliko Atsakovas taip pat patvirtina pirmosios instancijos teisme pateikti trečiųjų asmenų R. D., UAB „Sangresta“ paaiškinimai, liudytojo I. L. parodymai, kurių Ieškovė nepaneigė. Chronologiškai nuoseklus Ieškovės papildomų susitarimų su Atsakovu sudarymas, jų apimtys, papildomuose susitarimuose nurodyta logiška darbų seka (šilumos magistralinių vamzdžių demontavimo darbai, vidaus šildymo sistemos magistralinių vamzdžių montavimo darbai, radiatorių aprišimo darbai) Atsakovo atliktų darbų aktai, sąskaitos faktūros, duomenys apie individualios veiklos pagrindu iš Objekte atliktų darbų pagrindu gautų pajamų deklaravimą, pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo duomenys suponuoja, kad Ieškovė naudojosi Atsakovo paslaugomis Objekte 2016 metais ir 2017 metų pavasarį ir Atsakovas atliko sutartus darbus (1 t., b. l. 176-181; 2 t, b. l. 72-117). Pažymėtina, kad Ieškovė neginčijo Atsakovo į bylą pateikus rašytinius įrodymus – Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas gyventojo pajamų deklaracijas už 2016-2017 metus, kuriuose nurodytas gautos pajamos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Ieškovė nenurodė kokiu faktiniu pagrindu, kokiais argumentais vadovaujantis, už kokias paslaugas ar darbus atsilyginti Atsakovui buvo sumokėti pinigai už darbus, kurių jis, Ieškovės teigimu, neatliko, o teiginiai, jog Atsakovui, kuris iki GRS nebuvo siejamas jokiais santykiais su Ieškove ar kitais byloje esančiais trečiaisiais asmenimis, be pagrindo buvo išmokėtos piniginės lėšos, prieštarauja logikai, nes Ieškovė nenurodė aplinkybių, jog minėtos lėšos buvo perduotos kitiems asmenims. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog remiantis ieškovo pateiktais duomenis teismas neturi pagrindo daryti labiau tikėtinos išvados, kad Atsakovo ir UAB „Lidmontažas“ faktiškai atlikti darbai sutapo ir Atsakovas jų neatliko, todėl apeliacinės instancijos teismas tokius Ieškovės argumentus atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis).

27. Ieškovė reikalavimą dėl sandorių pripažinimo tariamais ir niekiniais grindė tuo, kad UAB „SVEO grupė” ir UAB „Interviris“ atliko darbus, už kuriuos Atsakovei buvo sumokėta pagal pateiktas sąskaitas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad minėtų aplinkybių Ieškovė neįrodė. Į bylą pateiktoje UAB „SVEO grupė“ 2016-07-21 sąskaitoje-faktūroje SG Nr. 16-064 ir 2016-07-18 atliktų darbų priėmimo akte nurodyta, jog radiatorių montavimo kaina sudaro 1 242,10 Eur bei nurodytas mato vienetas, 1 komplektas, toks pat mato vienetas nurodomas ir prie įrašytų senosios šildymo sistemos demontavimo (390, 20 Eur), šildymo sistemos trasos pravedimo (902, 12 Eur), darbų (1 t., b. l. 119-121). Atsižvelgus į nurodytas atliktų darbų apimtis ir jų pinigines vertes, kurių Ieškovė neginčijo, pagrįstai laikytina, kad UAB „SVEO grupė“ atlikto mažą dalį nuo visos Objekto darbų apimties, kas neįrodo, jog tokių darbų, tik kitokia apimtimi, Atsakovas objekte neatliko.

28. Ieškovė tai pat nurodė, kad iš trečiojo asmens UAB „Interviris“ ir UAB „Energijos taupymo technologijos“ 2016-07-01 susitarimo Nr. 1 dėl 2016-06-27 statybos rangos sutarties Nr. 20160628/01 pakeitimo pridėtos lokalinės sąmatos dėl papildomų darbų matyti, kad tiek radiatorių demontavimo, tiek jų montavimo darbus Objekte už 15 555, 23 Eur sumą atlikti buvo įsipareigojusi UAB „Interviris“ (1 t., b. l. 57-58). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kad visus šiuos darbus už nurodytą sumą UAB „Interviris“ būtų atlikęs. Byloje esantis UAB „Interviris“ pateikti dokumentai patvirtina, kad buvo išmontuoti 45 ketiniai radiatoriai ir atlikta darbų viso už 239,40 Eur, už kuriuos Ieškovė pilnai apmokėjo (1 t., b. l. 62-65). Kitų įrodymų apie UAB “Interviris” papildomai atliktus darbus byloje nėra, tokių duomenų Ieškovė taip pat nepateikė. Priešingai, trečiasis asmuo R. D. atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, kad UAB „Interviris“ darbų neatliko, todėl Ieškovė kreipėsi į Atsakovą dėl darbų Objekte atlikimo (4 t., b. l. 14-16). Tokios pat aplinkybės, kad Atsakovas atliko dauguma darbų Objekte, susijusių su magistralinių trasų suvirinimo darbais bei radiatorių demontavimu ir sumontavimu, nurodytos byloje esančiame trečiojo asmens UAB “Sangresta” atsiliepime į ieškinį (3 t., b. l. 79-80). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti minėtų asmenų paaiškinimais. Esant tokioms aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti Ieškovės argumentai, kad Atsakovo nurodytus darbus Objekte atliko UAB „SVEO grupė“ ir UAB „Interviris“.

29. Apeliaciniu skundu Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl Atsakovo darbų aktų, surašytų 2017 metų vasario mėnesį. Toks apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus vertino ir dėl jų pasisakė analizuodamas Ieškovės teiginius dėl Atsakovo Objekte neatliktų darbų 2017 metų vasario – kovo mėnesiais (skundžiamo teismo sprendimo 21 punktas). Teismas taip pat vertino ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016-11-04 Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 12ĮP2-162779 pažymėdamas, jog kiti byloje esantys įrodymai paneigia aplinkybę, kad UAB “Lidmontažas” visus rangos darbus Objekte buvo atlikęs (skundžiamo teismo sprendimo 35-38 punktai).

30. Ieškovė teigia, kad Atsakovo sandoriai dėl darbų Objekte laikytini niekiniais, nes mokėjimai už juos buvo atlikti pažeidus CK 6.930¹ straipsnio imperatyvias nuostatas dėl atsiskaitymų eiliškumo, o imperatyviai teisės normai prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl pirmosios instancijos teismas GRS turėjo pripažinti niekine ir negaliojančia. Su tokiais Ieškovės argumentais sutikti nėra pagrindo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018). Ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintu, jog vykdant atsiskaitymus su Atsakovu skolininkė (Ieškovė) neturėjo lėšų patenkinti visus pateiktus reikalavimus. Ieškovė taip pat nenurodė kokių pirmesnės eilės kreditorių teisės buvo pažeistos Atsakovui išmokėjus sumas už atliktus darbus. Papildomai pažymėtina, kad Ieškovės pozicija yra nenuosekli, nes viena vertus ji įrodinėja, jog Atsakovo GRS yra tariamas sandoris, t. y. sudarytas fiktyviai, nes šalys nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Kita vertus Ieškovė tokį nurodomą tariamą sandorį prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu kaip sudarytą pažeidus imperatyvius įstatymo reikalavimus, reglamentuojančius atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą ir tvarką, t. y., Ieškovė pripažįsta GRS realumą, tačiau ginčija jos teisėtumą remiantis CK 6.930¹ straipsnio normomis. Nustačius tokias aplinkybes atmestinas kaip nepagrįstas Ieškovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo su Atsakovu sudarytą GRS pripažinti niekine ir negaliojančia.

31. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti Ieškovės argumentai, kad Atsakovo sudarytų sandorių tariamą prigimtį patvirtina mokėjimai už darbus, atlikti į Atsakovo nurodytų trečiųjų asmenų sąskaitas. Duomenų, jog aptartas mokėjimas būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, ieškovas nepateikė. Be to, Atsakovas nurodytus mokėjimus įtraukė į savo individualios veiklos pagrindu gautų pajamų apskaitą ir juos deklaravo, Ieškovė minėtų aplinkybių neginčijo, o kitų duomenų, jog Atsakovo apskaitytos ir deklaruotos pajamos neįskaičiuoja gautų iš Ieškovės mokėjimų pagal GRS, nėra. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus Ieškovės argumentus, kad GRS buvo tariamas sandoris, o Atsakovas jokių darbų Objekte neatliko.

32. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai perkėlė ieškinio dalyką ir pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštą Ieškovei. Toks Ieškovės argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pažymėtina, kad viena vertus byloje, kurioje bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius ginčija ankstesnius įmonės sudarytus sandorius, yra viešojo intereso elementų, nes bankroto bylos iškėlimas ir kreditorių reikalavimų apimties patenkinimas daro įtaką visiems kreditoriams, taip pat visuomenės bei valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių, o teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog bylose, kuriose nagrinėjami ginčai susiję su bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesais, vyrauja viešasis interesas. Tačiau ši aplinkybė negali būti absoliutinama ir nereiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra viešasis interesas, teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia. Bankrutuojanti ar bankrutavusi bendrovė yra savarankiška proceso šalis, ją atstovauja pakankamą atstovavimo teisme patirtį turintys asmenys – bankroto administratoriai, todėl būtent ieškovui tenka pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-12 nutartis, priimta civilinė byloje Nr. e2A-649-943/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų ar asmenys būtų atsisakę tokius įrodymus (duomenis) bankroto administratoriui pateikti. Todėl atmestinas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas Ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

34. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija).

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Iš Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų darytina išvada, kad Atsakovas prašo priteisti prašymo priteisti patirtas 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 1, 13). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos Atsakovo naudai iš Ieškovės UAB „Energijos taupymo technologijos“ teisių ir pareigų perėmėjos UAB „Inkomlita“, juridinio asmens kodas 141628771 (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

38. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės UAB „Energijos taupymo technologijos“ (teisių ir pareigų perėmėja UAB „Inkomlita“) apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-11 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Energijos taupymo technologijos“ teisių ir pareigų perėmėjos UAB „Inkomlita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėVisvaldas KazakiūnasŽilvinas Terebeiza