- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-2764-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07624-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- BUAB „Energijos taupymo technologijos“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Irdaiva“, UAB „Interviris“, UAB „Korbas“, UAB „Sangresta“, UAB „SVEO grupė“, UAB „Arxis Power“, UAB „AVSA“, UAB „Litmontažas“, R. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Energijos taupymo technologijos“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Irdaiva“, UAB „Interviris“, UAB „Korbas“, UAB „Sangresta“, UAB „SVEO grupė“, UAB „Arxis Power“, UAB „AVSA“, UAB „Litmontažas“, R. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-14 nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti 26 500,00 Eur sumai areštavo atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. B. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti teismo nutartį tuo aspektu, kad ją įgyvendinanti antstolė taikė areštą, nesilaikydama teismo 2018-03-14 nutartyje nurodyto turto arešto eiliškumo ir areštavo atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, o taip pat ir atsakovo sąskaitose esančių lėšų daugiau, nei minėtoje nutartyje nurodytas arešto mastas – 26 500,00 Eur.
Atsiliepimas
3. Ieškovas UAB „Energijos taupymo technologijos“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iš prašymo turinio galima daryti prielaidą, kad atsakovo interesus pažeidžia ne pati teismo 2018-03-14 nutartis, nes joje nustatyto arešto eiliškumo ir masto atsakovas neskundžia (todėl nėra jokio pagrindo ir ją keisti), bet atsakovo interesus tariamai pažeidžia antstolės veiksmai, kuriuos antstolė atliko įgyvendindama 2018-03-14 teismo nutartį. Atsakovas prašyme teismui nurodo, kad antstolės J. Ž. veiksmus, kuriuos atliko antstolė, įgyvendindama būtent atsakovo prašomą pakeisti teismo 2018-03-14 nutartį ir areštavusi atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ar dalį jame, o taip pat ir sąskaitose esančias lėšas tiek, kiek nepakanka areštuoto nekilnojamojo turto, atsakovas jau apskundė ir šis klausimas nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme atskirai. Tad ieškovo prašymas pakeisti teismo 2018-03-14 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu, kaip prašo atsakovas, apskritai turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-07 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolės J. Ž. areštuoto atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra nurodyta VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašuose. CPK nenumato, kad areštuodamas nekilnojamąjį turtą antstolis privalo skirti jo vertės nustatymo ekspertizę. Tokia ekspertizė skirtina tik jei antstoliui kyla abejonių dėl areštuojamo turto vertės, arba to pageidauja skolininkas ar išieškotojas. Antstolei abejonių dėl areštuoto atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertės nekilo, t. y. neatsirado jokių pagrindų manyti, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše įvardinta kiekvieno iš areštuoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė esmingai skirtųsi nuo CPK 681 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje nurodytos rinkos kainos teisingumo ir išsamumo.
5. Be to, iš areštuoto nekilnojamojo turto pats vertingiausias yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1995-6032-2018, kurio vidutinė rinkos vertė – 48 500,00 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklauso tik 1/8 šio daikto, tai ir galima išieškoti iš jo vertė galėtų būti 6 062,00 Eur. Tačiau akivaizdu, kad tokio turto realizavimas būtų apsunkintas vien tik dėl to, kad atsakovas turi tik menką šio nekilnojamojo daikto dalį, o atsižvelgiant į jo paskirtį, abejotina, ar tokiam turtui pirkėjas apskritai atsirastų. Visi kiti atsakovui priklausantys nekilnojamieji daiktai, o tiksliau, dalys į juos, yra ženkliai mažesnės vertės. Kaip minėta, atsakovas jokių įrodymų, kad jų vertė yra didesnė nei nurodyta VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše, nepateikė, nors tokią teisę turi.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti.
7. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių masto, rėmėsi išimtinai tik antstolės veiksmų atlikimu ir neva teisėtumu, nors nutartis, kuria antstolės veiksmai pripažinti teisėtais, nėra įsiteisėjusi.
8. Piniginių lėšų areštas – labiausiai varžanti laikinoji apsaugos priemonė, todėl turi būti atsižvelgta į tai, kad areštas negali trukdyti atsakovo būtinų poreikių tenkinimui. Atsakovas dirba individualios veiklos pažymėjimo pagrindu ir jo lėšos tarnauja ir darbinei veiklai.
9. Skundžiama nutartis neišsamiai motyvuota, vertinant tik antstolės pateiktą turto vertės nustatymą pagal VĮ registro duomenis. Jei kilo ginčas tarp antstolės ir skolininko dėl turto vertės, antstolis privalo skirti ekspertizę, tačiau tai nebuvo padaryta. Pasunkinus atsakovo padėtį ir areštavus jo turtą, jis dar įpareigojamas teikti duomenis apie turto vertę, kas taip pat kainuoja.
Atsiliepimas
10. Ieškovas BUAB „Energijos taupymo technologijos“, tretieji asmenys UAB „Irdaiva“, UAB „Interviris“, UAB „Korbas“, UAB „Sangresta“, UAB „SVEO grupė“, UAB „Arxis Power“, UAB „AVSA“, UAB „Litmontažas“, R. D. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių masto. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Aiškindamas šią civilinio proceso nuostatą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tiek taikant, tiek keičiant vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, ieškovo pareikšta atsakovui materialinio teisinio reikalavimo suma yra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, ar labiau tikėtina, kad yra areštuota daugiau nei sudaro ieškovo reikalavimas, bei teisingai sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas turi būti mažinamas. Skundžiama nutartis motyvuota, motyvai yra aiškūs ir pakankami tam, kad procese dalyvaujantys asmenys galėtų suprasti, kodėl buvo priimtas skundžiamas procesinis sprendimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog atsakovas iš esmės skundžia antstolio, vykdžiusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-14 nutartį, veiksmus, kas nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, todėl su tuo susiję atsakovo argumentai, įskaitant argumentus dėl būtinybės vykdymo procese skirti ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, nėra teisiškai reikšmingi. Atkreiptinas dėmesys, jog minėti atsakovo argumentai yra išnagrinėti Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismų, civilinėse bylose Nr. 2YT-17648-959/2018, 2S-1739-324/2018. Kauno miesto apylinkės teismas 2018-07-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-17648-959/2018, pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, taikant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, atmetė. Kauno apygardos teismas 2018-10-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1739-324/2018, Kauno apylinkės teismo 2018-07-09 nutartį pakeitė: panaikino jos dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl antstolės įpareigojimo sudaryti naują turto aprašą ir klausimą išsprendė iš esmės, šį reikalavimą patenkino iš dalies – įpareigojo antstolę J. Ž. įvertinti 2018-05-23 aprašytą turtą CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka išsprendus klausimą dėl ekspertizės paskyrimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo momentu yra sudarytos visos sąlygos tinkamam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-14 nutarties vykdymui.
15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-07 nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.