- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1739-324/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09577-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- A. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17648-959/2018 pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos taupymo technologijos“ dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė J. Ž. 2018 m. birželio 5 d. gavo skolininko A. B. skundą, kuriuo skolininkas prašė panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. 0161/18/01234 dėl nekilnojamojo turto ir sąskaitų arešto ir įpareigoti antstolę turto aprašą sudaryti iš naujo. Antstolė 2018 m. birželio 12 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą ir skundo persiuntimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Nr. S18-25609) skundo netenkino ir persiuntė jį teismui.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė, priešingai nei nurodyta teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žinodama ir galėdama disponuoti visa informacija apie skolininko turimą turtą, pirmumo teise areštavo jo sąskaitas bankuose, tokiu būdu apribodama skolininko galimybę dirbti, gyventi socialiai garantuotą gyvenimą, teisę aprūpinti šeimos poreikius ir kt. Antstolė nesilaikė teismo nutartyje nurodyto areštuotino turto eiliškumo. Turto apyraše turto vertė nenurodyta, todėl jis areštuotas ne tik pažeidžiant eiliškumą, bet ir didesnės vertės, nei galimas skolos dydis. Areštuojant turtą antstolė turėjo jį įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdama į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolė turto vertei nustatyti turėjo skirti ekspertizę, tačiau skolininko nuomonė nebuvo išklausyta, areštas pritaikytas turtą vertinant formaliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
4. Nustatė, kad antstolė vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, kuria buvo areštuotas skolininko A. B. turtas bendrai 26 5000 Eur sumai (vyk. bylos Nr. 0161/18/01234). 2018 m. gegužės 23 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos. Areštuotas nekilnojamasis turtas įvertintas 23 446,76 Eur. Kadangi areštuotino nekilnojamojo turto nepakako, trūkstamai sumai (3053,24 Eur) antstolė areštavo ir pareiškėjo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, todėl kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad areštas pirmiau buvo pritaikytas pareiškėjo piniginėms lėšoms. Antstolė 2018 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S18-22746 buvo pasiūliusi pateikti informaciją apie turimą turtą. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės nustatytomis nekilnojamojo turto vertėmis, galėjo siūlyti savo vertes, tačiau šia teise nepasinaudojo, neteikė prašymo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Teikdamas skundą pareiškėjas nurodė, kokia, jo manymu, turėjo būti nustatyta nekilnojamojo turto vertė, tačiau savo vertinimo nepagrindė įrodymais. Sprendė, kad antstolė, sudarydama 2018 m. gegužės 23 d. turto aprašą, laikėsi teisės aktų reikalavimų, teismo nutartyje nurodyto turto areštavimo eiliškumo, teisingai nustatė nekilnojamojo turto vertę.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti nutartį ir skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Antstolė nepagrįstai pirmumo teise areštavo visas skolininkui priklausančias sąskaitas bankuose, apribodama galimybę dirbti, gyventi socialiai garantuotą gyvenimą, teisę aprūpinti šeimos poreikius ir kt. Turto vertė nenurodyta. VĮ Registrų centro turto vertės nustatymas nėra realus, turto rinkos vertė daug didesnė, ją galima nustatyti tik turtą įvertinus. Kilus ginčui dėl turto vertės, antstolė privalo imtis visų priemonių realiai turto vertei nustatyti. Pareiškėjas laiku pateikė visus rašytinius įrodymus ir nurodė, kokia ji galėtų būti, tačiau antstolė apsiribojo tik savo vidiniu įsitikinimu.
5.2. Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (skolininko turto arešto), antstolė turi vadovautis teismo nutartyje nustatytais nurodymais ir areštuoti turtą laikantis joje išdėstyto eiliškumo bei neperžengti arešto masto. Areštuodama skolininko turtą, antstolė turi jį įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdama į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja jos atliktam įkainojimui arba jei antstolei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolė turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, tačiau pareiškėjo (skolininko) nuomonė nebuvo išklausyta, turtui areštas pritaikytas jį vertinant formaliai. Nors įstatymas numato antstolės pareigą vykdymo procese įvertinti areštuojamą turtą rinkos kaina, turto aprašu aprašyto skolininko turto ji neįkainavo.
5.3. Antstolė, neišanalizavusi aplinkybių, susijusių su skolininkui priklausančio turto verte ir išieškojimo iš jo galimybėmis, neturėjo pagrindo areštuoti kelis savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, kadangi nėra galimybės įvertinti, ar toks areštas nėra perteklinis, ar nebūtų pakakę areštuoti vieną objektą, kurio objekto vertė artimesnė taikomai suvaržymų sumai.
Atsiliepimas
6. Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo vykdoma pagal nutartyje nurodytą turto eiliškumą – pirmiausia areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, ir tik jo esant nepakankamai areštuotos piniginės lėšos, neviršijant nutartyje nurodyto bendro turto arešto masto – 26 500 Eur. Areštuojamo nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta pagal nurodytą VĮ Registrų centro išrašuose. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Pareiškėjas neprideda jokių dokumentų, patvirtinančių kitokią jam priklausančio nekilnojamojo turto vertę, todėl jo teiginiai apie galimai didesnę vertę yra deklaratyvūs, neparemti objektyviais įrodymais.
6.2. Argumentas, kad teismo sprendimas dar nėra priimtas ir skolininkas neigia skolos egzistavimą, nepaneigia antstolio pareigos vykdyti jam pateiktą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Išieškotojas BUAB „Energijos taupymo technologijos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti skolininko atskirąjį skundą ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. skolininkas skundžiamą nutartį grindžia tais pačiais motyvais ir argumentais, kuriuos pateikė skunde pirmosios instancijos teismui. Kadangi areštuoto nekilnojamojo turto, kuris VĮ Registrų centro duomenimis buvo įvertintas 23 446,76 Eur, nepakako, trūkstamai sumai (3053,24 Eur) antstolė areštavo pareiškėjo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Antstolė, įvertinusi areštuojamo skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto vertę pagal viešai teikiamus VĮ Registrų centro duomenis, leido skolininkui pateikti įrodymus, pagrindžiančius kitokią nei antstolės nustatytą nekilnojamojo turto vertę, tačiau skolininkas tokių įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad antstolė, vykdanti teismo procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikėsi jame nurodyto areštuotino turto eiliškumo, neviršijo arešto masto ir tinkamai išsprendė skolininko prašymą dėl turto įkainavimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
10. CPK 152 straipsnio 6 dalis numato, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo nutartys yra vykdytinos pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos įgyvendinimą užtikrina CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, reikalaujantis turto arešto akte nurodyti kiekvieno areštuojamo daikto vertę ir viso areštuojamo turto vertę; jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.
11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolė, sudarydama 2018 m. gegužės 23 d. turto aprašą, teisingai nustatė nekilnojamojo turto vertę.
12. Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/18/01234 duomenų matyti, kad antstolė, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-13171-235/2018, 2018 m. gegužės 23 d. turto aprašu areštavo ir aprašė skolininko turtą. Šiuo aprašu buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios banko (kredito įstaigų) sąskaitose (1-3 eilės numeriai) bei skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas (4-10 eilės numeriai). Aprašyto ir areštuoto nekilnojamojo turto vertė nenurodyta, antro lapo apačioje pažymėta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada apie ginčijamame apraše teisingai nustatytą nekilnojamojo turto vertę neatitinka šio dokumento turinio.
13. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minima klaida nesudaro pagrindo padaryti išvadą apie turto arešto masto ir su tuo susijusio areštuotino turto eiliškumo pažeidimą.
14. 2018 m. birželio 12 d. antstolės padėjėjos patvarkymu Nr. 0161/18/01234 dėl turto arešto akto pakeitimo turto arešto aktas Nr. 2018015370 (2018 m. gegužės 23 d. turto aprašu areštuoto turto akto identifikavimo kodas) buvo pakeistas, nurodant aprašyto nekilnojamojo turto vertes pagal vykdomojoje byloje esančius VĮ Registrų centro 2018 m. pradžioje atlikto masinio vertinimo duomenis (v.b.l. 98-99). Teismui pateiktoje vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie 2018 m. birželio 12 d. antstolės padėjėjos patvarkymo Nr. 0161/18/01234 įteikimą skolininkui, tačiau apie juo įvardintą areštuoto nekilnojamojo turto vertę, remiantis VĮ Registrų centro įkainavimu, antstolė nurodė pareiškėjui 2018 m. birželio 1 d. patvarkyme Nr. S18-25609 dėl atsisakymo tenkinti skundą ir jo persiuntimo teismui (skolininko žinojimą apie atliktą įkainavimą bei jo pagrindą patvirtina atskirojo skundo motyvai bei VĮ Registrų centro 2018 m. birželio 12 d. pranešimas antstolei apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą Turto arešto aktų registre). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2018 m. birželio 12 d. antstolės padėjėjos patvarkymas Nr. 0161/18/01234 dėl turto arešto akto pakeitimo teisme nebuvo ginčytas, šiuo metu yra pasibaigęs naikinamasis terminas juo atliktam veiksmui apskųsti (CPK 512 straipsnis).
15. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Sudarant 2018 m. gegužės 23 d. turto aprašą ir 2018 m. birželio 12 d. jo pakeitimą, pastarieji asmenys nedalyvavo. Vienas iš teismų praktikoje pripažįstamų kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė. 2018 m. birželio 12 d. antstolės padėjėjos patvarkyme Nr. 0161/18/01234 dėl turto arešto akto pakeitimo nurodyti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto įkainavimo duomenys patvirtina, kad ginčijamu patvarkymu areštuotų kelių nekilnojamojo turto objektų vertė yra 23446,76 Eur. Ji neviršija teismo nutartyje nurodytos 26500,00 Eur areštuotino turto sumos, todėl tinkamam nutarties įvykdymui antstolė pagrįstai areštavo trūkstamą sumą – 3053,24 Eur skolininko piniginių lėšų. Toks areštas vykdomąjį dokumentą atitinka, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai apie nepagrįstą kelių nekilnojamojo turto objektų bei piniginių lėšų areštą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nutarė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. turto aprašą yra nepagrįstas.
16. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis).
17. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį ir 682 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį, skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 682 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
18. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d. antstolė skolininkui išsiuntė 2018 m. gegužės 23 d. turto aprašą, patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą ir patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuos jis patvirtino gavęs 2018 m. gegužės 26 d. Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį, skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę aprašant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto aprašą. Skolininkas 2018 m. gegužės 29 d. antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. turto aprašą dėl nekilnojamojo turto ir sąskaitų arešto ir turto aprašą sudaryti iš naujo. Be kita ko, skunde nurodė, VĮ Registrų centro turto vertės nustatymas nėra realus, turto rinkos verte yra ženkliai didesnė, ją galima nustatyti tik įvertinus turtą.
19. Nutarties 18 punkte nurodytas faktas ir 17-18 punktuose išvardintų procesinės teisės normų nuostatos reiškia, kad antstolė, areštavusi skolininko turtą, nustačiusi jo vertę ir gavusi prieštaravimus dėl jos, turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Priešingai, nei teigia su skolininko skundu nesutikusi antstolė, ši jos pareiga nėra siejama su skolininko ar išieškotojo procesine prievole pateikti įrodymus, patvirtinančius kitokią, nei nurodyta turto arešto akte, areštuoto turto vertę (minimų duomenų pateikimas gali būti siejamas tik su pačios antstolės vertinimo formavimu). Nurodytos pareigos antstolė neatliko. Kadangi areštuoto turto perkainojimas turi būti vykdomas laikantis CPK 681 ir 682 straipsniuose nustatytos tvarkos, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti naują turto aprašą tenkintinas iš dalies, įpareigojant antstolę areštuotą turtą įvertinti, CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka išsprendus klausimą dėl ekspertizės paskyrimo. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu bus nustatyta didesnė areštuoto turto vertė, antstolė turto arešto mastą privalės sumažinti.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. turto aprašą, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesinaudojo teise prašyti nustatyti realią areštuoto turto vertę. Dėl to apeliacine tvarka patikrinta nutartis pakeistina panaikinant jos dalį, kuria atmestas antrasis pareiškėjo reikalavimas. Klausimas išspręstinas iš esmės, pareiškėjo prašymą dėl areštuoto turto įkainojimo patenkinant iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti jos dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl antstolės įpareigojimo sudaryti naują turto aprašą. Klausimą išspręsti iš esmės, šį reikalavimą patenkinant iš dalies. Įpareigoti antstolę J. Ž. įvertinti 2018 m. gegužės 23 d. aprašytą turtą, CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka išsprendus klausimą dėl ekspertizės paskyrimo.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.