Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. Š. (H. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo H. Š. patikslintą ieškinį atsakovams S. Š., G. Č., Č. Š. (Č. Š.) dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys J. Š., D. Š., M. Š. (M. Š.), B. P., M. J., V. S. (V. S.) bei atsakovo S. Š. patikslinto priešieškinio dalį dėl servitutų nustatymo ir atsakovės G. Č. patikslintą priešieškinį dėl servitutų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

27. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyti servitutai pagal atsakovo pateiktą projektą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

29. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio fragmento nuorašą, 2021 m. spalio 25 d. prašymą UAB „Ramilė“, 2021 m. spalio 28 d. UAB „Ramilė“ atsakymą „Dėl brėžinio fragmento“, kuriuos prašo prijungti prie civilinės bylos. Teikdamas šiuo dokumentus nurodė, kad tokių įrodymų būtinumas iškilo po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame buvo nurodoma, jog ieškovo Brėžinio fragmentas neatitinka servitutų planui keliamų reikalavimų, be to, keliamas ieškovo Brėžinio ir Sprendinių brėžinio atitikimo klausimas. Apeliantas taip pat nurodo, kad įrodymų priėmimas neužvilkins proceso ir nepažeis atsakovų teisių, kadangi jie turės laiko su įrodymais susipažinti ir dėl jų pareikšti savo nuomonę.

30. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo ginčo objektu – servitutų nustatymu ir juos faktiškai atvaizduojančių schemų parengimu. Nauji įrodymai taip pat patvirtina kitus byloje jau esančius duomenis, su jais atsakovai turėjo galimybę susipažinti ir teikdami atsiliepimus pareikšti nuomonę. Taigi ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, kaip matyti iš pateiktų įrodymų turinio, jų pateikimas nulemtas skundžiamame sprendime nurodytų argumentų. Todėl teisėjų kolegija spendžia su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus priimti ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių aplinkybių

32. Iš byloje pateikto Vilniaus regiono apylinkės teismo 2001 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2⁵-95-2001 nustatyta, jog tarp šalių nustatyta gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarka: ieškovui H. Š. skiriant naudotis kambarį gyvenamajame name 1-3 ir pusę ūkinio pastato 7/1p (32 kv. m.), o S. Š., D. Š., G. Š., M. Š. paskiriant naudotis visomis kitomis patalpomis gyvenamajame pastate ir ūkio pastatais 3/1b, 4/1m, 5/1m, 6/1m, ½ pastato 7/1p, 8/1m, 9/1m.

33. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 4,4383 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bylos šalims: ieškovui H. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4425/44383 dalys bei kartu su J. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1500/44383 dalys; atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1354/44383 dalys; atsakovei G. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1549/44383 dalys; atsakovui Č. Š. – 178/44383 dalys; trečiajam asmeniui M. Š. – 1549/44383 dalys; trečiajam asmeniui B. P. – 2477/44383 dalys; trečiajam asmeniui M. J. – 3157/44383 dalys; trečiajam asmeniui V. S. – 28194/44383. Sklype taip pat registruotas 0,0223 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, 0,3174 ha elektros linijų apsaugos zona bei 0,38 ha kelių apsaugos zona.

34. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu bylos šalims atidalintas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis minėtas turtas, bei nustatyti servitutai. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesta S. Š. priešieškinio dalis dėl reikalavimo nustatyti servitutus S7, S8, S9, S11, S25 ieškovams H. Š. ir J. Š., bei atsakovui S. Š. atidalintose žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyse, ir šioje dalyje byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35. Byloje pateikti skirtingi sprendinių brėžiniai ir prašomi nustatyti servitutai – ieškovo ir atsakovo S. Š. variantai. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovai S. Š. ir D. Š. iki jiems priklausančių pastatų gali patekti per atsakovams priklausančius žemės sklypus, nustatant kelio servitutus S20 ir S22, o gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) aptarnavimui servitutas S25 pakankamas 70 cm. Tuo tarpu atsakovai S. Š. ir D. Š. prašo nustatyti iki jiems priklausančių pastatų nustatyti kelio servitutą S11 per ieškovui priklausantį žemės sklypą, o pastatui aptarnauti servitutas S25 nėra pakankamas 70 cm., jis turi būti nustatytas 1 metro pločio.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė pastato servitutą S25 1 metro pločio, o atsakovams S. Š. ir D. Š., tretiesiems asmenims M. Š. ir D. Š. nustatė kelio servitutus S8, S9, S11 važiuoti su transporto priemone ir eiti pėsčiųjų taku prie gyvenamojo namo 1A1mp, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato 8/1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastato 9/1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato 7/1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pagal S. Š. pateiktą UAB „Ramilė" projektą, brėžinio Nr. ZSFP-35671, t. y. per ieškovo H. Š. žemės sklypą.

37. Apeliantas H. Š. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, įrodinėja, jog nepagrįstai buvo nevertintas jo pateiktas Brėžinio fragmentas, neturintis esminių trūkumų, jog atsakovo S. Š. Sprendinių brėžinys turi analogiškus trūkumus kaip ir Brėžinio fragmentas, tačiau atsakovo Sprendinių brėžiniui trūkumai nenustatyti, o skundžiamame sprendime nenurodyti konkretūs neatitikimai tarp Brėžinio fragmento ir Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio. Nenustatęs ir nesant įrodytos esminės aplinkybės, jog atsakovai ir tretieji asmenys D. Š. ir M. Š. neturi jokios objektyvios galimybės prie jiems priklausančių pastatų prieiti ir privažiuoti ne per ieškovui tenkantį ir suprojektuotą žemės sklypą Nr. 6, teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovų prašomas nustatyti servitutas S11, einantis per ieškovo žemės sklypą, yra būtinas atsakovams bei tretiesiems asmenims M. Š. ir D. Š. nevaržomai privažiuoti bei prieiti prie savo pastatų: gyvenamojo namo, plane, parengtame UAB „Ramilė“, kurio iniciatorius S. Š., pažymėto 1A1mp, bei ūkio pastatų, plane pažymėtų 9/1m ir 8/1m bei 7/1p. Atsakovai savo ruožtu su apeliaciniu skundu nesutinka, laikydamiesi pozicijos, jog per ieškovo sklypą Nr. 6 nustatytino servitutinio kelio S11 būtinybę nulėmė atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype Nr. 5 išsidėsčiusių pastatų konfigūraciją ir tai vienintelis patogus būdas naudotis pastatais.

Dėl ieškovo pateikto Brėžinio fragmento ir atsakovo pateikto Sprendinių brėžinio (ne) atitikimo ir jų galimų trūkumų

38. Iš šalių pozicijos procesiniuose dokumentuose matyti, jog visų pirma kyla ginčas dėl ieškovo pateikto Brėžinio fragmento. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovo pateiktas Brėžinio fragmento atitikimas 2019 m. vasario 26 d. UAB „Ramilė“ pateiktam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo brėžinio fragmentui kelia abejonių, kadangi nesutampa objektų žymėjimai, Brėžinio fragmente nurodyti servitutai neturi tikslių koordinačių, nenurodyti taškai, nėra atlikti ir patvirtinti tikslūs matavimai. Ieškovas su tokiais teismo argumentais nesutinka, nurodydamas, jog Brėžinio fragmentas neturi esminių trūkumų, jis parengtas UAB „Ramilė“ remiantis jos pašios rengtu ir suderintu su Nacionaline žemės tarnyba Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžiniu, o teismas nenurodė jų konkrečių neatitikimų. Atsakovė G. Č. savo ruožtu nurodo, kad ieškovo Brėžinio fragmentas nėra pakankamas servitutas žemės sklypuose nustatyti, o atsakovo S. Š. parengti projektai UAB „Ramilė“ projektuotojų, juose skiriasi tik servitutų apimtis.

39. Teisėjų kolegija, palyginusi UAB „Ramilė“ parengtą ir su Nacionaline žemės tarnyba 2019 m. vasario 26 d. suderintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su ieškovo pateiktu Brėžinio projektu bei atsakovo S. Š. Sprendinių brėžiniu, įvertinusi kartu su apeliacinius skundu pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovo pateiktas Brėžinio fragmentas turi tokių trūkumų, dėl kurių jis bei įbrėžti servitutai apskritai negali būti vertinami. Visų pirma matyti, jog Brėžinio fragmentas, kuris buvo pateiktas nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Brėžinio fragmentas yra identiški faktinės situacijos atvaizdavimo plane schema, skiriasi tik lentelėje nurodyta informacija (nurodytas rengėjas, iniciatorius, atestato Nr. ir kt). Abu ieškovo pateikti Brėžinio fragmentai rengti UAB „Ramilė“ , pateiktame UAB „Ramilė“ 2021 m. spalio 28 d. rašte Nr. R-211045 nurodyta, kad abu Brėžinio fragmentai rengti pagal UAB „Ramilė“ parengtą ir 2019 m. vasario 26 d. suderintą žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, į juos įbrėžiant prašomus nustatyti servitutus. UAB „Ramilė“ taip pat paaiškino, jog dėl to, kad Brėžinio fragmentas buvo rengtas ant jau parengto pačios UAB „Ramilė“ žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto, Brėžinio fragmente nebuvo nurodytas rengėjas, atestacijos numeris ir data. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia ir nesutampančių žymėjimų, priešingai, matyti, jog tiek pastatų, tiek servitutų žymėjimai sutampa (išskyrus tai, jog Brėžinio fragmente nurodomi ieškovo prašomi nustatyti servitutai, kurie yra tolimesnė žymėjimo tąsa). Pažymėtina, kad apie tai, jog žymėjimai atitinka, nurodė ir UAB „Ramilė“ 2021 m. spalio 28 d. rašte Nr. R-211045.

40. Teisėjų kolegija nepritaria atsakovės G. Č. argumentams, kad ieškovo pateiktas Brėžinio fragmentas dėl jame trūkstamų duomenų negali būti vertinamas sprendžiant dėl ieškovo prašomų nustatyti servitutų. Kasacinio teismo doktrinoje, aptariant žemės sklypo plane (schemoje) nurodomus apribojimo duomenis, nurodoma, kad prašant teismo nustatyti servitutą, byloje turi pateiktas planas (schema) su duomenimis apie apribojimų išsidėstymą sklype, o sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai–nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovo pateiktas Brėžinio fragmentas sudaro galimybę nustatyti servitutus, servitutai sunumeruoti, pastabose servitutai aprašyti, nurodant jų plotą ir suvaržymų apimtis. Dar daugiau, kartu su apeliaciniu skundu pateiktame Brėžinio fragmente nurodomi ir rengėjo duomenys. Taigi vertintina, jog net ir pirminis Brėžinio fragmentas buvo aiškus, su aiškiai nurodytais prašomais nustatyti servitutais ir sklypų ribomis.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog Brėžinio fragmente nėra nurodytų servitutų koordinačių, esminės reikšmės sprendžiant servitutų nustatymo klausimą neturi, kadangi rengiant pasiūlymus teismui nėra imperatyviai reglamentuota, jog prašomi nustatyti servitutai turi būti koordinuojami. Kita vertus, UAB „Ramilė“, kuri rengė ir atsakovo Sprendinių brėžinį, 2021 m. spalio 28 d. rašte Nr. R-211045, pažymėjo, jog ir S. Š. Sprendinių brėžinyje servitutai nekoordinuoti, o tikslios servitutų koordinatės nurodomos rengiant kadastrinių matavimų bylas. Pažymėtina, kad tokius argumentus patvirtina ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, kuriuose įtvirtinti reikalavimai kadastrinių matavimų bylų rengimui, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiamas visiškai kitokio pobūdžio klausimas - servitutų nustatymo klausimas.

42. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas UAB „Ramilė“ pateiktame 2021 m. spalio 28 d. rašte Nr. R-211045 nurodė, kad tiek ieškovo Brėžinio fragmentas, tiek atsakovo S. Š. Sprendinių brėžinys parengti ant UAB „Ramilė“ 2019 m. parengto formavimo pertvarkymo projekto brėžinio, įbraižant atitinkamus servitutus. Taigi ieškovo ir atsakovų prašomi nustatyti servitutai tiek Brėžinio fragmente, tiek Sprendinių brėžinyje įbraižyti kiekvienos iš šalių pageidavimu, nurodant faktinę situaciją. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tiek ieškovo pateiktas Brėžinio fragmentas, tiek atsakovo S. Š. pateiktas Sprendinių brėžinys turinio prasme ir prašomų nustatyti servitutų apibrėžtimi yra lygiaverčiai pasiūlymai teismui, todėl priešingai nei apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas vertins abu pasiūlymus teismui.

Dėl prašomų nustatyti servitutų

43. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tam, kad pagal pastatų konfigūraciją atsakovai galėtų patekti iki ūkinių pastatų 7/1p, 8/1m ir 9/1m bei gyvenamojo namo 1A1mp ir jais naudotis reikalingi nustatyti servitutai, kadangi patekimas per jiems priklausančius sklypus yra apsunkintas. Dėl servitutų reikalingumo ginčo nekilo. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog pastatai, kuriais naudojasi atsakovai, stovi atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype Nr. 5, pažymi, jog servitutų nustatymas iš tiesų yra būtinas, o savininkai tarpusavyje nesutaria dėl servitutų.

46. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019). Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021).

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

48. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

49. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu servitutu S11, nustatytu per ieškovo sklypą Nr. 6, įrodinėdamas, jog teismas neįvertino objektyvios galimybės atsakovams iki jų naudojamų ūkinių pastatų patekti per atsakovams priklausančius žemės sklypus, todėl siūlo nustatyti servitutus S20 ir S21, kuriais patektų iki ūkinių pastatų 7/1p, 8/1m ir 9/1m bei gyvenamojo namo 1A1mp. Atsakovai įrodinėja, jog servituto S11 nustatymas per ieškovui priklausantį žemės sklypą Nr. 6 yra trumpiausias ir patogiausias ir vienintelis būdas privažiuoti iki pastatų, kadangi privažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) g. iki ūkinių pastatų nėra galimybės dėl namo kampo.

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus UAB „Ramilė“ parengtą ir 2019 m. vasario 26 d. suderintą žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, ieškovo pateiktą Brėžinio fragmentą ir atsakovo S. Š. Sprendinių brėžinį, 2020 m. gruodžio 15 d. antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, byloje pateiktas ortofoto nuotraukas, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog servitutas S11 per ieškovui H. Š. priklausantį žemės sklypą Nr. 6 nustatytas neįvertinus aplinkybės, jog atsakovų galimybės patekti iki jų valdomų pastatų gali būti įgyvendinamos ir be ieškovo teisių ir teisėtų interesų suvaržymo. Teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju nepaneigta galimybė atsakovams ūkinius pastatus 7/1p, 8/1m ir 9/1m pasiekti nenustatant ieškovo žemė sklype servituto S11.

51. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, jog iki ūkinių pastatų 7/1p, 8/1m ir 9/1m patekti nuo (duomenys neskelbtini) g. per atsakovui S. Š. priklausantį žemės sklypą Nr. 5 su transporto priemone gali ribotai, t. y. tik iki namo kampo. Tačiau nepritartina atsakovų argumentams, jog patekti iki ūkinių pastatų nėra galimybės nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, nustatant servitutus per atsakovei G. Č. priklausantį žemės sklypą Nr. 1 ir atsakovui S. Š. priklausantį žemės sklypą Nr. 5 (pagal ieškovo Brėžinio fragmentą tai būtų kelio servitutai S20 ir S22). Iš 2020 m. gruodžio 15 d. antstolio R. Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) g. yra pravažiavimas iki ūkinių pastatų, apeliantas nurodo, kad juo iki šiol ir naudojamasi. Atsakovai neįrodė realių kliūčių, dėl kurių negalėtų iki ūkinių pastatų patekti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ir kartu sudarančių pagrindą kelio servitutą S11 nustatyti per ieškovui priklausantį žemės sklypą Nr. 6. Atsakovai, prašydami nustatyti servitutą S11, remiasi argumentu, kad toks patekimas iki ūkinių pastatų būtų patogesnis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtų neteisinga dėl atsakovų patogumų interesų taikyti apribojimus ieškovui, juolab kad yra galimybė iki ūkinių pastatų patekti nenustatant servituto S11. Iš pateiktos apelianto situacijos schemos, kurioje nurodomi atstumai tarp esamų pastatų, tarp projektuojamų servitutų ribos ir esamų pastatų servitutų pločių, matyti, jog nustatant servitutus S20 per žemės sklypą Nr. 1 ir S22 per žemės sklypą Nr.5. faktinis mažiausias atstumas yra tarp lauko tualeto (laikino statinio) sienos iki servituto ribos (schemoje mėlyna linija), yra 2,38 m. Vertintina, kad toks atstumas yra pakankamas automobiliu privažiuoti iki pastatų. Atsakovai nepagrindė, kad atstumas nebūtų pakankamas (CPK 178 straipsnis). Atsakovų argumentas, jog negalėtų atsivežti malkų iki ūkinių pastatų, neturi teisinės reikšmės, kadangi galimybė patekti automobiliu, kaip ir norėjo atsakovai, nustatyta, o malkas iki ūkinių pastatų galima atsivežti ne tik plačių gabaritų transporto priemone, bet kitais būdais. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pastatų išdėstymas (tarp jų ir laikinų pastatų) bei kelių asmenų naudojimasis pastatais lemia atitinkamus nepatogumus naudojantis ūkiniais pastatais, tačiau jie nebūtinai turi būti absoliučiai eliminuoti suvaržant ieškovo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad ieškovo sklype servituto S11 nustatymas neatitiktų ir kasacinio teismo praktikoje nurodyto nuosavybės teisės ribojimo pateisinimo, numatant, kad toks ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, o ne vien todėl, kad siekiantis nustatyti servitutą savininkas nori naudotis svetimu daiktu todėl, kad taip yra naudingiau ar patogiau.

52. Aplinkybė, jog ieškovo žemės sklypas Nr. 6 praktiškai laisvas, o atsakovo S. Š. žemės sklype Nr. 5 pastatyti visi statiniai, nesudaro pagrindo vertinti, jog servitutas turi būti nustatytas ieškovo sklype. Pažymėtina, kad servitutas kaip apribojimas neturi būtinai varžyti žemės sklypo, kuriame nėra pastatų. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau pacituotoje kasacinio teismo praktikoje, servitutas nustatomas tik tuo atveju, kai išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės nuosavybės teisei įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Šiuo atveju gi byloje nustatyta, jog patekti iki ūkinių pastatų yra galimybė ne tik per ieškovui priklausantį žemės sklypą, bet nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, kaip kad atsakovai iki jų naudojamų ūkinių pastatų patenka iki šiol. Argumentai dėl sklypų pasidalinimo neturi teisinės reikšmės, kadangi jau susitariant dėl sklypų pasidalinimo šalims buvo žinomos patekimo iki jų naudojamų pastatų apribojimo dėl pastatų išdėstymo aplinkybės (CPK 185 straipsnis).

53. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovai iki ūkinių pastatų 7/1p, 8/1m ir 9/1m gali patekti nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės per atsakovei S. Č. priklausantį žemės sklypą Nr1., nustatant servitutą S20 ir atsakovui S. Š. priklausantį žemės sklypą Nr. 5., nustatant servitutą S22, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė servitutą S11 per ieškovui H. Š. priklausantį žemės sklypą Nr.6 pagal atsakovo S. Š. pateiktą UAB „Ramilė“ projektą, brėžinio Nr. ZSFP-35671. Todėl nustatytini servitutai S20 ir S22 pagal ieškovo H. Š. pateiktą UAB „Ramilė“ projektą, brėžinio Nr. ZSFP-35671, pateiktą kartu su apeliaciniu skundu.

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė servitutą S7 D. Š., M. Š., G. Č. naudotis ūkio pastatais 9/lm ir 8/lm pagal S. Š. pateiktą UAB „Ramilė“ projektą, brėžinio Nr. ZSFP-35671. Apeliantas įrodinėja, jog toks servitutas prieštarauja Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu patvirtinto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžiniui, kuriame tuo pačiu numeriu S7 jau buvo nustatytas statinio servitutas ieškovo žemės sklype Nr. 6 po ūkio pastatu 7/1p. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.

55. Iš apelianto patikslinto ieškinio matyti, jog apeliantas taip pat reiškė reikalavimą nustatyti pastato servitutą S21 naudotis ūkio pastatais 9/1m ir 8/1m. Iš atsakovų procesinių dokumentų nustatyta, jog buvo prašoma nustatyti servitutą S7 naudotis ūkio pastatais 9/1m ir 8/1 m. Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovai prašė nustatyti analogišką servitutą, tačiau jo žymėjimą nurodydami skirtingais servitutų indeksais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog servitutui nustatyti panaudotas tas pats servituto indeksas, kuris jau buvo nustatytas po ūkiniu pastatu 7/1p, neturi teisinės reikšmės. Šalys pateikė skirtingus projektus, pagal kuriuos identifikuojama servituto vieta, todėl servitutų indeksai gali sutapti ir tai savaime nelemia sprendimo neteisėtumo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad aiškumo prasme būtų suprantamiau, jog servitutų indeksai nesutaptų, apeliacinės instancijos teismas servituto indeksą naudotis ūkiniais pastatais 9/lm ir 8/lm sprendžia pasirinkti pagal H. Š. pateiktą UAB „Ramilė“ projektą, brėžinio Nr. ZSFP-35671, ir nustatyti, jog servituto indeksas yra S21.

56. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytu 1 m pločio servitutu S25 pagal S. Š. pateiktą UAB „Ramilė" projektą, brėžinio Nr. ZSFP-35671, skirtu atsakovui S. Š. prieiti prie jo naudojamos namo dalies sienos ir lango. Dėl servituto reikalingumo ginčo tarp šalių nekilo, ieškovas ir atsakovas S. Š. nesutarė tik dėl servituto dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog 70 cm. pločio servitutas yra per mažas, o 1 metro pločio servitutas yra proporcingas ir protingo dydžio rūpintis ir prižiūrėti pastatą. Todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu, o apelianto argumentai, susiję su galimu jo privatumo pažeidimu ar negalimumu atsitverti jam priklausančios namo dalies, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ieškovo pateiktą Brėžinio fragmentą, servituto indeksas nurodomas S23, tuo tarpu pagal atsakovo S. Š. Sprendinių brėžinį tas pats servitutas nurodomas indeksu S25. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad servitutų indeksai būtų nuoseklūs, teismas, nekeisdamas servituto apribojimų esmės, pakeičia servituto indeksą iš S25, į S23, vadovaudamasis apelianto H. Š. pateiktu UAB „Ramilė“ projektu, brėžinio Nr. ZSFP-35671.

57. Apeliantas nurodo, jog liko neišspręstas jo patikslinto ieškinio reikalavimas – pastato servituto S6 atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype Nr. 5 nustatymas. Iš tiesų, toks ieškovo prašymas nebuvo spręstas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo civilinės bylos dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo reikalavimas jau išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalimi, nustatant, jog atsakovo S. Š. priteistinoje žemės sklypo dalyje Nr. 5 nustatytini statinių servitutas S3, kelio servitutas S4 ir statinių servitutai S4 ir S5. Iš pateikto UAB „Ramilė“ parengto ir 2019 m. vasario 26 d. suderinto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir jame nurodytų siūlomų nustatyti servitutų matyti, jog S4 yra kelio servituto indeksas, tačiau pastato servituto tokiu indeksu nėra. Taigi minėtame sprendime padaryta rašymo apsirikimo klaida neteisingai nurodant statinių servituto indeksus, kuri turėtų būti spręstina taikant rašymo apsirikimo institutą. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra teisinio pagrindo spręsti jau išspręsto reikalavimo.

Dėl kompensacijos už nustatytus servitutus

58. CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Netaikant šių taisyklių, negalima pasiekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto būtinumo, turi nurodyti, koks servitutas – atlygintinas ar ne – turi būti nustatytas. Tai viena esminių šios kategorijos bylų aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl jo nuosavybės apribojimų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainai ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės reikmėms teisingai atlyginant ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB ,,Druskininkų vandenys ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

59. Kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Tais atvejais, kai ieškinyje toks siūlymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieškinio pareiškimą kaip ieškovo prašymą nustatyti neatlygintiną servitutą. Kai ieškovas nurodo kompensacijos dydį, o atsakovas į ieškinį atsikerta nurodydamas, kad nesutinka su servituto nustatymu, bet nepasisako dėl siūlomos kompensacijos dydžio, teismas jam suteikta nuožiūros teise gali nustatyti kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

60. Nagrinėjamu atveju apeliantas teikdamas apeliacinį skundą nesutinka su apylinkės teismo paskaičiuota kompensacija už paskaičiuota servituto S11 kompensacija. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendė nustatyti kelio servitutus S20 ir S22, apelianto argumentai, susiję su kompensacijos dydžiu už servitutą S11, neturi teisinės reikšmės ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų detaliau nepasisako.

61. Atsakovai S. Š. ir G. Č. reiškė reikalavimą dėl servituto S11 per ieškovo H. Š. žemės sklypą Nr. 6 nustatymo, nesutikdami su ieškovo S. Š. reikalavimais nustatyti kelio servitutus S20 ir S22, todėl dėl kompensacijos vienas kitam už jiems priklausančiuose žemės sklypuose nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog servitutai S20 nustatytas per atsakovės G. Č. žemės sklypą Nr. 1, o servitutas S22 nustatytas per atsakovo S. Š. žemės sklypą Nr.5, kad servitutais naudosis abu atsakovai tam, kad galėtų patekti iki pastatų 7/1p, 8/1m ir 91m, o servitutų dydžiai panašūs, kad dar vienas apribojimas nustatytas atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype Nr.5, vertina, jog kompensacija atsakovams neskaičiuotina.

62. Apeliantas teikdamas apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas už nustatytą 1 m pločio servitutą prieiti prie naudojamo namo dalies sienos ir lango nepaskaičiavo kompensacijos ieškovui. Iš apelianto ieškinio reikalavimų matyti, kad apeliantas prašė teismo jam priteisti iš atsakovų 77,10 Eur vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi 12 dalimi statinio 71m servitutu S7 ir 4,82 Eur vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi kelio servitutu S23, o atsakovui S. Š. priteisti iš ieškovo 55,00 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu S6. Atsakovas S. Š. atsiliepime nurodė, kad šulinio, kelio prie šulnio, pastato 7/1 m servitutai nėra įvertinti, jų vertė maža, o ieškovo prašomo šulinio ir kelio prie šulinio servitutas ir atsakovui reikalingo pastato 7/1m bei priėjimo prie naudojamo namo dalies sienos ir lango servitutų plotai vienodi, netikslinga servitutus vertinti ir prašyti kompensacijos.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, ieškovo ir atsakovų poreikiams nustatytus servitutus, sutinka su atsakovo argumentu, jog iš esmės servitutai nustatyti tiek ieškovui, tiek atsakovams ir jų plotai labai nežymiai skiriasi. Todėl vertintina, kad taip pat nėra pagrindo priteisti vieni kitiems kompensacijos už naudojimąsi servitutais.

Dėl procesinės bylos baigties

64. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs atsakovų galimybes patekti iki jų naudojamų pastatų, nepagrįstai nustatė kelio servitutą per ieškovo žemės sklypą, tokiu būdu apribodamas ieškovo teises ir teisėtus interesus. Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aiškumo kriterijų, sprendžia pakeisti teisingai nustatytų pirmosios instancijos teismo servitutų indeksavimą pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pagal H. Š. pateiktą Brėžinio fragmentą, pažymėdama, jog servitutų apribojimo esmė nesikeičia Dėl nurodyto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

65. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas per visą civilinio ginčo procesą, procesinę bylos baigtį, šalių atstovų byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat atsižvelgęs į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), sprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei atlygintinos vienai iš kitos 50 proc.

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, sprendžia, jog nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytų bylinėjimosi išlaidų procentinės išraiškos, todėl sprendžia neperskaičiuoti jau paskirstytų pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų.

68. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą apeliacinės instancijos teisme pažymėtina, kad apelianto reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. patenkinti reikalavimai dėl kelio servitutų S20 ir S22 nustatymo. Kiti kelti reikalavimai išspręsti atsakovų naudai. Taigi vertintina, jog apeliacinis skundas taip pat patenkintas 50 proc., todėl šalims ir apeliacinės instancijos teisme viena kitai atlygintinos 50 proc. bylinėjimosi išlaidos.

69. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė tokias išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio (2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimo dokumentas) ir 514,25 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurių apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo dokumentai pateikti byloje (2021 m. lapkričio 4 d. mokėjimo dokumentas - 469,25 Eur suma, 2021 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvitas – 45 Eur suma). Taigi viso patyrė 589,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė G. Č. pateikė 968 Eur teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus (mokėjimas atliktas 2021 m. lapkričio 22 d. mokėjimo dokumentu). Atsakovas S. Š. pateikė įrodymus apie patirtas 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ginčo pobūdį bei Rekomendacijose nurodytus dydžius, laikytinos protingomis ir pagrįstomis.

70. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 50 proc., ieškovui H. Š. priteistina iš atsakovų S. Š. ir G. Č. lygiomis dalimis 294,63 Eur, t. y. iš kiekvieno po 147,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš apelianto H. Š. atsakovei G. Č. priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui S. Š. – 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą bylinėjimosi išlaidos priteistinos taip: iš apelianto H. Š. atsakovei G. Č. priteistina 336,69 Eur (484 Eur – 147,31 Eur), o atsakovui S. Š. – 2,69 Eur (150 Eur - 147,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovo H. Š. patikslintą ieškinį ir atsakovų S. Š. ir G. Č. patikslintus priešieškinius tenkinti iš dalies.

Nustatyti daikto, gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), aptarnavimui servitutą S23 - 1 metro ploto pagal H. Š. pateiktą UAB „Ramilė“ projektą, brėžinio Nr. ZSFP-35671.

Nustatyti pastato servitutą S21 D. Š., M. Š. (M. Š.), G. Č. naudotis ūkio pastatais 9/lm ir 8/lm pagal H. Š. pateiktą UAB „Ramilė“ projektą, brėžinio Nr. ZSFP-35671.

Nustatyti kelio servitutus S. Š., D. Š., M. Š. (M. Š.), G. Č. S20 ir S22 važiuoti su transporto priemone ir eiti pėsčiųjų taku prie gyvenamojo namo 1A1mp, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato 8/1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastato 9/1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato 7/1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)pagal H. Š. pateiktą UAB „Ramilė" projektą, brėžinio Nr. ZSFP-35671.

Ieškovo H. Š. patikslinto ieškinio ir atsakovų S. Š. ir G. Č. patikslintų priešieškinių likusioje dalyje netenkinti.

Atmesti ieškovo H. Š. prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo kreiptis į prokurorą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo G. Č. dėl melagingų parodymų davimo 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje.

Priteisti atsakovui S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo H. Š. (H. Š.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 774,42 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui H. Š. (H. Š.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Č. Š. (Č. Š.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 425,83 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui H. Š. (H. Š.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 231,83 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo H. Š. (H. Š.) (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) Č. Š. (Č. Š.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 224,72 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, atsakovams mokant lygiomis dalimis, t. y. po 56,18 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 18 ct). Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.“

Priteisti iš ieškovo H. Š. (H. Š.) (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 336,69 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis Eur 69 ct), o atsakovui S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 2,69 Eur (du Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.