Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. S. ir trečiajam asmeniui V. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

II. Atsakovės pozicija.

III. Trečiojo asmens pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina. Mažametei V. S. tėvystė nenustatyta.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavo informaciją, kad atsakovė A. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jai nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Tuo metu su atsakove automobilyje buvo ir mažametė V. S.. Atsakovė buvo sulaikyta, o mergaitė perduota senelei, A. S. motinai, V. S.. Atsakovė dėl šio įvykio 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad vairavo transporto priemonę neblaivi, nes susipyko su draugu, dėl įvykio gailisi. Tąkart ieškovė nenustatė jokio grėsmės vaikui lygio.

Pakartotinio atvejo nagrinėjimo metu, 2019 m. rugpjūčio 7 d posėdyje, kuriame atsakovė nedalyvavo, konstatuota, kad 2019 m. balandžio 25 d. pagalbos šeimai plane nustatytos pagalbos priemonės nebuvo įgyvendintos. A. S. visiškai nesistengia gydytis priklausomybės alkoholiui, nevažiuoja konsultacijoms, nevartoja medikamentų, kuriuos paskyrė gydytojas, nelanko psichologo konsultacijų. Atsakovei neįmanoma teikti socialinės pagalbos, kadangi ji ignoruoja siūlomą pagalbą, negyvena nurodytu adresu, į telefono skambučius neatsako, mažamete dukterimi rūpinasi seneliai. Atsakovei buvo numatyti įpareigojimai lankyti psichologo konsultacijas, įpareigojimo tęsti medikamentinį gydymą ir ilgalaikė reabilitacija gydant priklausomybes. Tačiau atsakovė apsilankė tik du kartus pas psichologą, raštu atsisakė tokių konsultacijų, pakartotinių konsultacijų dėl medikamentinio gydymo nuo priklausomybės nevažiavo, į ilgalaikę reabilitaciją nevyko. Nuspręsta atsakovės dukteriai V. S. nustatyti antrą grėsmės lygį ir kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš atstovo pagal įstatymą. Nustatyti aukštos rizikos veiksniai: nepadėjo pagalbos plane planuota ir teikta pagalba, dėl ko kyla pavojus mergaitės saugumui; atsakovė nevykdo atstovo pareigų; vaikas paliekamas be priežiūros. Mažametė V. S. laikinai apgyvendinta pas senelę V. S..

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-21869-1084/2019 ieškovės pareiškimas tenkintas, t. y. leista paimti nepilnametę V. S. iš jos atstovės pagal įstatymą – motinos A. S.. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu nepilnametei V. S. nustatė laikinąją globą ir jos laikinąją globėja paskyrė V. S. ir su ja nustatė laikinąją globos vietą.

Pakartotinio atvejo nagrinėjimo metu, 2020 m. vasario 28 d posėdyje, kuriame atsakovė nedalyvavo, 2019 m. spalio 29 d. pagalbos šeimai plane nustatytos pagalbos priemonės nebuvo įgyvendintos. Atsakovė išbraukta iš Užimtumo tarnybos ieškančių darbo asmenų sąrašo, nedirba, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, gydytis atsisako, nors buvo sudarytos galimybės matytis su dukterimi atsakovė nuo 2019 m. spalio 29 d. neaplankė dukters, ja nesidomėjo.

Kadangi atsakovė A. S. vengia atlikti motinos pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių ir nėra pagrindo tikėtis, kad esama situacija gali keistis, ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo teismo atsakovei A. S. neterminuotai apriboti motinos valdžią jos dukters V. S. atžvilgiu.

V. Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-492/2005 ir kitos). Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi ir ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-522/2014; 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-92/2014).

Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo atsakovei A. S. neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnametės dukters V. S. atžvilgiu. Atsakovė A. S. su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka kad motinos valdžia dukteriai būtų apribota laikinai, teigia, kad pati nori auginti dukterį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovė A. S. nesimatė su mažamete dukterimi V. S. metus laiko (šią aplinkybę nurodė pati atsakovė), ir nededa jokių pastangų bendrauti su dukterimi, nors teigia norinti auginti vaiką, tačiau ne dabar, o vėliau, kai turės tam galimybes. Atsakovei buvo suteiktos galimybės matytis su nepilnamete dukterimi V. S. namuose, tačiau atsakovė nevyko susitikti, motyvuodama tuo, kad neturi galimybių atvykti ir dėl konfliktiškų santykių su V. S.. Atsakovė teigė, kad V. S. neleidžia susitikti su dukterimi, tačiau duomenų apie trukdymą susitikti su dukterimi nenustatyta, priešingai V. S. teismo posėdžio metu, nurodė, norinti, kad V. S. augtų su motina. Tarpininkaujant specialistams su atsakove buvo susitarta, kad ji su dukterimi galės matytis pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį Globos namų patalpose Kaišiadoryse, tačiau į susitikimus nevyko nė karto, teigė, kad nežino būsimo teismo sprendimo dėl jos padaryto teisės pažeidimo, taip pat, kad netinkamai buvo informuota apie susitikimus, nes nenurodytas laikas. Tačiau pati atsakovė nedėjo pastangų susitarti dėl susitikimo laiko, neskambino Globos namų specialistams tartis dėl pasimatymų su dukterimi, nors socialinės darbuotojos buvo skatinama tai padaryti. Nors atsakovė deklaratyviai teigia norinti bendrauti su dukterimi ją auginti pati, tačiau jokios iniciatyvos nerodo, net metus laiko nėra mačiusi dukters. Atsakovė A. S. nepilnametės dukters neišlaiko ir neprisideda prie jos išlaikymo, nedirba. Atsakovė neprižiūri, neauklėja ir neišlaiko savo nepilnametės dukters, t. y. nevykdo motinos pareigų. Duomenų, kad atsakovė A. S. būtų suinteresuota keisti esamą padėtį ne deklaratyviais pareiškimais o realiais veiksmais siektų pati rūpintis savo nepilnamete dukterimi V. S., nėra.

Teismas, įvertinęs ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo R. G., atsakovės A. S., jos atstovės advokatės J. B. ir trečiojo asmens V. S. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė A. S. neatlieka motinos pareigų savo nepilnametei dukteriai V. S., visiškai ja nesirūpina, neauklėja, ja nesidomi ir jos neišlaiko, yra abejinga nepilnametės dukters poreikiams, daro žalingą įtaką vaikui savo neveikimu, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir jo psichologinei būklei savo žalingu įpročiu – girtavimu. Atsakovė A. S. yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų ir nesikeičia, nesiekia auginti savo vaiko ir juo rūpintis. Pažymėtina, kad vaiko ugdymas yra nuolatinis procesas ir jam priežiūra, rūpinimasis juo, domėjimasis poreikiais reikalingas nuolatos, o ne pagal tėvų norus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. S. visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukterimi, jos neaugina, neauklėja, neprižiūri, neišlaiko, t. y. neatlieka motinos pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nekeičia gyvenimo būdo, dėl ko mažametė V. S. auga skyrium nuo motinos ir nėra duomenų, jog esama padėtis gali greitu laiku pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovei A. S. neterminuotą motinos valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimas tenkintinas – atsakovei A. S. neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnametės dukters V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apribojus atsakovei A. S. motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, ir be jos atskiro sutikimo nepilnametis vaikas gali būti įvaikintas, tačiau atsakovei išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jeigu įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinio globėjo, turto administratoriaus skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Ieškovė ieškiniu prašo nepilnametei V. S. nustatyti nuolatinę globą, V. S. globėja ir turto administratore paskirti laikinąją globėją – V. S.. Ieškovo duomenimis, daugiau asmenų, norinčių rūpintis mažamete V. S., nėra. Vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo bei nuolatinio globėjo paskyrimo klausimus.

CK 3.248 straipsnyje išdėstyti vaiko globos tikslai ir uždaviniai, o būtent, sudaryti vaikui sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. CK 3.271 straipsnis numato, kad vaiko globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis institucijomis. Globėjas, priimdamas pareigą globoti vaiką, tampa vaiko atstovu pagal įstatymą (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.272 straipsnio 1 dalis), todėl privalo sudaryti tokias sąlygas, kokių reikia vaiko fizinei, dvasinei, protinei, dorovinei ir socialinei raidai (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymų nepilnametei V. S. nustatė laikinąją globą ir jos laikinąją globėja paskyrė V. S. ir su ja nustatė laikinąją globos vietą. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiu vaiku pageidautų rūpintis kiti vaiko artimieji giminaičiai ar kiti fiziniai asmenys (CK 3.261 straipsnis). V. S. sutinka ir toliau globoti atsakovės vaiką, savo vaikaitę – V. S.. V. S. nuo pat gimimo padėjo A. S. rūpintis mažamete dukterimi, ji beveik nuolatos augo V. S. šeimoje, jai ir sutuoktiniui A. S. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). V. S. ryšys su vaikaite yra stiprus. Ji sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų globoti vaiko, neturi. V. S. neteista, nebausta administracine tvarka. V. S. yra išklausius globėjų ir įtėvių mokymus ir pripažinta tinkamu asmeniu globoti nepilnametį vaiką – savo vaikaitę V. S.. VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų globos centro išvadoje nurodoma, kad V. S. geba vaikui suteikti tokią globą, kokios reikia mergaitės fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai užtikrinti. Iš 2020 m. kovo 3 d. Globojamo (rūpinamojo) vaiko aplankymo akto, ir tos pačios dienos Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto matyti, kad V. S. tinkamai atlieka globėjos pareigas ir užtikrina mažametės V. S. interesus. Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akte nurodoma, kad mergaitė apie globėja atsiliepia gerai, jai patinka gyventi globėjos namuose.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepilnametei V. S., gim. (duomenys neskelbtini), likus be tėvų globos nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 straipsnis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas). Nepilnametės V. S. nuolatine globėja bei jo turto administratore skirtina V. S. ir šio nepilnamečio vaiko – V. S. – gyvenamoji vieta nustatytina kartu su globėja V. S. (CK 3.265 straipsnio 1 dalies 3 punktas). V. S. skirtina V. S. turto administratore, kadangi ateityje gali atsirasti ir turto priklausančio šiam nepilnamečiam vaikui ir tą turtą bus būtiną tvarkyti.

Globėjui išaiškintina CPK 504 straipsnio 4 dalis, kad globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnis). Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai). Globėjui išaiškintina įstatymų numatyta atsakomybė pagal CK 3.273 straipsnį.

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus motinos valdžią atsakovei A. S. išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovo privalo būti priteistas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo teismo priteisti iš atsakovės A. S. materialinį išlaikymą jos nepilnametei dukteriai V. S., mokamą kas mėnesį periodinę 200,00 Eur dydžio išmoką, nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. sutiko teikti 150,00 Eur išlaikymą kas mėnesį.

Nors byloje dalyvaujantys asmenys neteikė įrodymų, kokie yra nepilnametės V. S. poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesį yra reikalingas jos poreikiams patenkinti, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovės A. S. nepilnametė duktė V. S. greitai sulauks 6 metų amžiaus, gyvena senelės V. S. namuose ir lanko darželį, papildomą ugdymo mokyklą, todėl akivaizdu, kad mergaitei reikia maisto, rūbų, avalinės, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų. Be to, būtina piniginių lėšų skirti mergaitės sveikatai, laisvalaikiui, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Akivaizdu, kad augant vaikui, jo poreikiai keičiasi, auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Duomenų, kad nepilnametė V. S. turėtų specialių poreikių, byloje nėra. Pažymėtina, kad nepilnametės atsakovės dukters amžiui būdingas spartus augimas, kas sąlygoja dažnesnes išlaidas rūbams ir avalynei, net maistui. Atsižvelgus į tai, manytina, kad nepilnametės V. S. poreikius tenkina 450,00 Eur dydžio suma per mėnesį. Laikinoji globėja – trečiasis asmuo – V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad mergaitė kas mėnesį gauna 312,00 Eur socialinę išmoką, 60,00 Eur vaiko pinigus, 200,00 Eur išmoka iš savivaldybės administracijos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė A. S. nuolatinio darbo neturi, Užimtumo tarnyboje neregistruota, dirba pavienius darbus. Transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Duomenų, kad turėtų, kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių jai būtų apribota galimybė įsidarbinti ir dirbti, nėra. Pažymėtina, kad atsakovė A. S., būdama darbinga, turi stengtis susirasti darbą ir gauti pajamas iš darbinės veiklos ir teikti tokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukteriai, kuris patenkintų jos poreikius. Pažymėtina, kad atsakovė A. S. turi vieną nepilnametį vaiką – V. S..

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus atsakovės A. S. nepilnametės dukters V. S. poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, atsakovo turtinę padėtį, nepilnametės gaunamas pajamas (vaiko pinigai ir išmokos), bei vadovaudamasis išimtinai atsakovės nepilnametės dukters interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad, neterminuotai apribojus atsakovės A. S. motinos valdžią nepilnametės dukters V. S. atžvilgiu, nepilnametei V. S. iš motinos V. S. priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Globėja – trečiasis asmuo – V. S. skirtina nepilnametės V. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.275 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turėtų būti priteistos iš atsakovės A. S. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovė A. S. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-1256-4394 yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mažametės dukters V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametei V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Skirti nepilnametės V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti globėją V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir turto administratore.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.