Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-77-618/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-13
Bylos Nr.: 2S-77-618/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00480-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Larisa Šimanskienė
Pareiškėjas: L. Ž., K. B.
Suinteresuotas asmuo: T. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-77-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00480-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. Ž. ir K. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir K. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo T. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos L. Ž. ir K. B. kreipėsi į teismą, prašydamos išduoti vykdomuosius raštus pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš T. B. nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B.

Šalies argumentai

1.1. Nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos L. Ž. (anksčiau – B.) ir suinteresuoto asmens T. B. santuoką, patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Minėta sutartimi T. B. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. po 115,84 Eur (400 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2012 m. kovo 21 d. iki vaikų pilnametystės. Vis dėlto suinteresuotas asmuo T. B. minėto įsipareigojimo nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. susidarė 10 105,80 Eur (nepritaikius indeksavimo) skola. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu šalys kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno Jungtinėje Karalystėje, todėl pareiškėjos L. Ž. galimybė išieškoti išlaikymo įsiskolinimą buvo apsunkinta. Pareiškėjai buvo išduotas Europos vykdomasis raštas, tačiau šis dokumentas Jungtinėje Karalystėje nebuvo pripažintas. Dėl šios priežasties pareiškėja L. Ž. kreipėsi į Vaiko išlaikymo tarnybą (angl. Child maintenance service), kuri pasiūlė suinteresuotam asmeniui T. B. išlaikymą vaikams mokėti gera valia, atsižvelgiant į Vaiko išlaikymo tarnybos pateiktą apskaičiavimą. T. B. su Vaiko išlaikymo tarnybos nurodymais sutiko ir juos vykdė, t. y. teikė išlaikymą vaikams. Suinteresuotas asmuo T. B. grįžo gyventi į Lietuvą, todėl iš jo gali būti išieškomas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo su prašymu nesutiko, prašė taikyti senaties terminą, prašymą atmesti ir priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad 2008 m. sausio 15 d. jis nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą Jungtinėje Karalystėje. Namui įsigyti pareiškėjas panaudojo jam suteiktą 220 000 GPB paskolą. Kreipdamosis į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu šalys buvo susitarusios, kad, nepaisant to, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalys nustatys suinteresuoto asmens vaikams mokėtiną išlaikymo sumą, kaip to reikalauja teisės aktai, tačiau suinteresuotas asmuo išlaikymą vaikams faktiškai teiks suteikdamas jiems gyvenamąjį būstą, t. y. šalių nepilnamečiai vaikai kartu su pareiškėja L. Ž. gyvens suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame name, pareiškėja L. Ž. mokės paskolos įmokas ir taip įsigis suinteresuotam asmeniui priklausantį gyvenamąjį namą. Šalys taip pat susitarė, kad, atsiradus papildomiems vaikų poreikiams, suinteresuotas asmuo prisidės prie šių poreikių tenkinimo. Vis dėlto pareiškėja L. Ž. šalių susitarimo dėl gyvenamojo namo įsigijimo tinkamai nevykdė, taip pat pateikė prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo. Dėl šiol priežasties suinteresuotas asmuo pasiūlė pareiškėjai minėtą gyvenamąjį namą įsigyti už 200 000 GBP, t. y. suinteresuoto asmens paskolos bankui likutį, nors šio turto vertė buvo gerokai didesnė. Tokiu būdu šalys turėjo išspręsti visus tarpusavio nesutarimus, įskaitant ginčą dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo. Romfordo grafystės teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu suinteresuotas asmuo įgijo teisę parduoti gyvenamąjį namą. 2018 m. gruodžio mėn. suinteresuotas asmuo pardavė gyvenamąjį namą pareiškėjai L. Žikei už 198 890 GBP. Nors suinteresuotas asmuo įvykdė šalių susitarimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau pareiškėja L. Ž. tai neigė, todėl suinteresuotas asmuo taip pat sumokėjo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą.

2.2. Nagrinėjamu atveju laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėnesio 21 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. suinteresuotas asmuo T. B. turėjo sumokėti 21 409 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams, t. y. 7 956 Eur išlaikymą K. B. už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 13 453 Eur išlaikymą K. B. už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 21 iki 2021 m. balandžio 30 d. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2021 m. balandžio 30 d. suinteresuotas asmuo sumokėjo 33 264,77 Eur išlaikymo. Taigi jis neturi išlaikymo įsiskolinimo, todėl vykdomasis raštas negali būti išduotas. Pareiškėjos nepagrįstai teigia, kad mokėdamas vaikams išlaikymą suinteresuotas asmuo vykdė Vaiko išlaikymo tarnybos raštą. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad minėtas rašytas laikytinas priverstinai vykdytinu dokumentu, turinčiu res judicata galią. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo metu šalys kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno Jungtinėje Karalystėje, tačiau nutraukti santuoką nusprendė Lietuvoje, taip susitardamos, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, įskaitant klausimus, susijusius su vaikų išlaikymu, taikytinos pagal Lietuvos Respublikos teisę. Be to, pareiškėjos šiuo atveju yra praleidusios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjų L. Ž. ir K. B. prašymus atmetė, priteisė iš pareiškėjos L. Ž. 1 831,54 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui T. B..

3.1. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki dukters K. B. pilnametystės T. B. turėjo sumokėti 7 965,04 Eur (pritaikius indeksavimą) išlaikymo dukrai K. B.. Laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. T. B. turėjo sumokėti 13 477,97 Eur (pritaikius indeksavimą) išlaikymo sūnui K. B.. Taigi laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. suinteresuotas asmuo turėjo sumokėti iš viso 21 443,01 Eur išlaikymo vaikams K. B. ir K. B.. Minėtu laikotarpiu T. B. sumokėjo iš viso 33 379,90 Eur (28 993,23 GBP) išlaikymo vaikams, todėl darytina išvada, kad T. B. neturi išlaikymo įsiskolinimo už minėtą laikotarpį.

3.2. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos teiginiai, kad nuo 2017 m. balandžio mėnesio T. B. išlaikymą vaikams teikė ne pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą yra nepagrįsti. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. pareiškėja L. Ž. kreipėsi į Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybą, kuri, įvertinusi T. B. pajamas, nustatė vaikų išlaikymui mokėtinas sumas, o suinteresuotas asmuo šį išlaikymą teikė. Vis dėlto tuo pačiu galiojo ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu patvirtintas L. Ž. ir T. B. susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo, todėl T. B., mokėdamas L. Ž. išlaikymą vaikams, vykdė ir šį teismo sprendimą. Be to, santuokos nutraukimo metu L. Ž., T. B. kartu su vaikais gyveno Jungtinėje Karalystėje, tačiau santuoką nutraukė Lietuvoje, taip konkliudentiniais veiksmais susitardami, kad ginčui išspręsti taikytina Lietuvos Respublikos jurisdikcija ir teisė, t. y. kad visos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, įskaitant nepilnamečių vaikų išlaikymą, bus taikytinos pagal Lietuvos Respublikos teisę. Taigi tiek T. B., tiek L. Ž. privalo laikytis Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

3.3. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priimtas 2012 m. balandžio 3 d., įsiteisėjo – 2012 m. gegužės 4 d. T. B. teismo sprendime nustatytu laiku išlaikymo vaikams nemokėjo 2012 m. balandžio mėn. – rugsėjo mėn., 2013 m. sausio – vasario mėn., 2013 m. balandžio – gruodžio mėn., 2014 metų sausio – gruodžio mėn., 2015 m. vasario – gruodžio mėn., 2016 m. sausio – vasario mėn., 2016 m. balandžio – gegužės mėn. ir 2016 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėja prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 6 d. Taigi nagrinėjamu atveju yra suėjęs vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas. Pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė, aplinkybių, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, nenurodė ir jas patvirtinančių duomenų nepateikė.

3.4. Teismas pažymėjo, jog 2016 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjai L. Ž. buvo išduotas Europos vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo. Nors pareiškėja teisme nurodė, kad Jungtinėje Karalystėje šio Europos vykdomojo rašto niekas nepripažino, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Europos vykdomojo rašto išdavimo metu Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos valstybė narė, jai buvo taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių, taip pat 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo. Taigi pareiškėja Žitkė, žinodama, kad T. B. gyvena Jungtinėje Karalystėje, turėjo kreiptis į šios šalies kompetentingas institucijas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti. Be to, pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą 4/2009 teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, turi būti pripažįstamas kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjos L. Ž. ir K. B. (apeliantės) prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepagrįstai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka reglamentuojama CPK 646 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, o CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja vykdomojo rašto išdavimą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu taikos sutartis patvirtinta nebuvo, teismas priėmė sprendimą dėl santuokos nutraukimo šalių bendru sutarimu. Taigi, išduodamas vykdomąjį raštą, teismas turėjo vadovautis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, kurioje nenumatyta galimybė šį klausimą spręsti teismo posėdyje apie tai informavus abi šalis. Taikant minėtas nuostatas, šalys taip pat nepatiria bylinėjimosi išlaidų.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad išlaikymą iš suinteresuoto asmens gali išieškoti tik pagal Lietuvos Respublikos teisę, t. y. pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą. Nagrinėjamu atveju Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnyba įpareigojo suinteresuotą asmenį T. B. teikti išlaikymą vaikams, jis Vaiko išlaikymo tarnybos sprendimą vykdė. Pažymėtina, kad minėtas sprendimas laikytinas nauja prievole.

4.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nuostatas dėl senaties termino. Be to, senaties terminą nutraukė pats suinteresuotas asmuo, mokėdamas dalį periodinio išlaikymo išmokų.

4.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju pareiškimą pateikė ne tik pareiškėja L. Ž., tačiau ir K. B., jų suinteresuotumas bylos baigtimi vienodas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš pareiškėjos L. Ž.. Be to, pareiškėja L. Ž. šiuo atveju atstovauja nepilnamečio sūnaus K. B. interesus.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepimu į pareiškėjų L. Ž. ir K. B. atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš pareiškėjos L. Ž. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (606 straipsnio 4 dalis). Taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo nuo 2017 m. balandžio 21 d. teikdamas išlaikymą už kiekvieną einamąjį mėnesį, nutraukė CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą senaties terminą, yra vertintinos kaip nepagrįstos.

5.2. Pareiškėjos nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo išlaikymą teikė pagal Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos sprendimą. Pažymėtina, kad Vaiko išlaikymo tarnybos raštas priimtas 2018 m. balandžio 27 d., jame nurodytas 625,48 GBP išlaikymas apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 30 d., o minėtą išlaikymą suinteresuotas asmuo sumokėjo tik vieną kartą.

5.3. Nei bendrosiose vykdymo procesą reglamentuojančiose nuostatose, nei CPK 646 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas draudimas teismui, kilus abejonių dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagrįstumo, pasiūlyti suinteresuotam asmeniui pateikti atsiliepimą į prašymą, taip pat šį prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėja L. Ž. kartu su pateiktu prašymu nepateikė duomenų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą, taip pat duomenų apie suinteresuoto asmens vaikų išlaikymui sumokėtas lėšas, todėl teismui kilo pareiga išsiaiškinti vykdomajam raštui išduoti būtinas aplinkybes.

5.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjos L. Ž. bylinėjimosi išlaidas, kadangi šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. CPK nuostatos taip pat nenumato išimčių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai į teismą kreipiasi nepilnamečio vaiko atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, žodinio bylos nagrinėjimo ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų L. Ž. ir K. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme

9. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo vadovautis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, kurioje nenumatyta galimybė šį klausimą spręsti teismo posėdyje apie tai informavus abi šalis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka iš dalies.

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-726-760/2012 pareiškėjos L. Ž. (anksčiau – B.) ir suinteresuoto asmens T. B. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Minėtos sutarties 2 punkte numatyta, jog suinteresuotas asmuo T. B. mokės išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 115,85 Eur (400 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2012 m. kovo 21 d. iki vaikų pilnametystės; išlaikymo lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėjos L. Ž. ir K. B. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-726-760/2012 dalį dėl išlaikymo išieškojimo iš suinteresuoto asmens T. B. vaikams K. B. ir K. B.. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatė suinteresuotam asmeniui T. B. terminą iki 2021 m. rugsėjo 1 d. atsiliepimui į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti ir bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. rugsėjo 6 d. 10 val. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje 2021 m. spalio 7 d. 10 val.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutiktina su apeliantėmis, kad CPK 646 straipsnio 3 dalis reguliuoja vykdomojo rašto išdavimo procesą (procedūrą) pagal konkretų (specifinį) teismo procesinį dokumentą – teismo patvirtintą taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. 2-726-760/2012 taikos sutartis nebuvo patvirtinta, kadangi buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo pagal abiejų pareiškėjų pareiškimą (CPK 260 straipsnis, 385 straipsnio 1 dalis, nutarties 11 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reguliuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą, tai leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Taigi nagrinėjamu atveju vykdomojo rašto išdavimui taikytina ne CPK 646 straipsnio 3 dalis (numatanti vykdomojo rašto išdavimo procedūras pagal teismo patvirtintą taikos sutartį), o CPK 646 straipsnio 1 dalis (numatanti vykdomojo rašto išdavimo procedūras pagal teismo sprendimą).

12. Vis dėlto anksčiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, negalėjo sudaryti suinteresuotam asmeniui galimybės pateikti atsiliepimo dėl šio prašymo, taip pat, kilus dvejonių dėl prašymo pagrįstumo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Pažymėtina, kad CPK 646 straipsnio 1 dalyje nenumatytas draudimas sudaryti galimybę priešingai šaliai išdėstyti savo poziciją dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat draudimas šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, taip pat teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021).

14. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars, tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas. Taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtinas reikalavimas siekiant teisingai išspręsti ginčą (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė. EŽTT, nagrinėdamas pareiškėjų peticijas teisės kreiptis į teismą kontekste, yra pabrėžęs, kad labai svarbu, jog nacionaliniai teismai, taikydami nacionalines proceso teisės normas, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodami asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuotais kriterijais (žr., pvz., EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimo byloje N. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 73695/01, par. 45; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje M. prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04, par. 21). EŽTT praktikoje, be kita ko, laikomasi nuomonės, kad, taikydami procesines taisykles, nacionaliniai teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų asmens teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, visiško taisyklių nepaisymo, kuris veiktų negatyviai ir visiškai paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (žr., pvz., EŽTT 2017 m. sausio 31 d. sprendimo byloje H. T. ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr.19074/05, par. 32–33).

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors, apeliančių teigimu, teismas, nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažeidė proceso ekonomiškumo principą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas, gavęs ginčo prašymą, 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, visų pirma, jį skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. rugsėjo 6 d. Tik gavęs suinteresuoto asmens atsiliepimą, kuriame buvo nurodytos papildomos prašymui tinkamai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės, teismas šį prašymą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad skirdamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nustatytus reikalavimus. Priešingai, teismas, nustatęs, jog šalys nurodo iš esmės skirtingas aplinkybes, ėmėsi veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti ir minėtiems prieštaravimams pašalinti.

17. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti tai, kad pareiškėjos prašė teismui išduoti vykdomąjį raštą dėl laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. susidariusio išlaikymo K. B. ir laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. susidariusio išlaikymo K. B. įsiskolinimo išieškojimo iš suinteresuoto asmens T. B..

18. CPK 646 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis).

19. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-726-760/2012 įsiteisėjo 2012 m. gegužės 3 d. 2016 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjai L. Ž. buvo išduotas Europos vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikams K. B. ir K. B. išieškojimo iš suinteresuoto asmens T. B.. Prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėja L. Ž. teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 6 d., patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto pareiškėjos L. Ž. ir K. B. teismui pateikė 2021 m. spalio 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo įsiteisėjimo (2012 m. gegužės 3 d.) iki ginčo prašymo teismui pateikimo (2021 m. rugpjūčio 6 d.) buvo praėję daugiau nei penkeri metai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ėmėsi veiksmų, aplinkybėms, susijusioms su CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti praleidimu, nustatyti ir įvertinti, įskaitant galimybę suinteresuotam asmeniui išdėstyti savo poziciją minėtu klausimu sudarymą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

20. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad suinteresuotas asmuo neturi išlaikymo vaikams skolos, kadangi teismo nurodytus mokėjimus jis atliko siekdamas įvykdyti Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos nustatytą prievolę, o ne Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, kadangi tai dvi skirtingos prievolės. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis aplinkybėmis nesutinka.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. suinteresuotas asmuo T. B. turėjo sumokėti 7 965,04 Eur (pritaikius indeksavimą) išlaikymo dukrai K. B., laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. – 13 477,97 Eur (pritaikius indeksavimą) išlaikymo sūnui K. B., iš viso 21 443,01 Eur. Minėtu laikotarpiu T. B. sumokėjo iš viso 33 379,90 Eur (28 993,23 GBP) išlaikymo vaikams. Šalys šių aplinkybių neginčijo, ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. suinteresuotas asmuo yra sumokėjęs 33 379,90 Eur (28 993,23 GBP) išlaikymo vaikams tarp šalių nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl to, ar minėtos piniginės lėšos sumokėtos vykdant Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, ar pagal Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos sprendimą.

22. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens T. B. prievolė mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra nustatyta įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo neginčija prievolės pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą ir teigia, kad ją yra įvykdęs.

23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).

24. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu, Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo priėmimo metu šalys kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėja L. Ž. pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad suinteresuotam asmeniui T. B. nevykdant pareigos teikti išlaikymą vaikams, ji kreipėsi į teismą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo. Remiantis bylos duomenimis, 2016 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjai L. Ž. buvo išduotas Europos vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikams K. B. ir K. B. išieškojimo iš suinteresuoto asmens T. B. pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-726-760/2012. Pareiškėja nurodė, kad Europos vykdomasis raštas Jungtinėje Karalystėje nebuvo pripažintas, įgaliotos institucijos nesutiko jo vykdyti. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. Europos vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikams K. B. ir K. B. išieškojimo iš suinteresuoto asmens T. B. buvo vykdomas priverstine tvarka, byloje nėra.

25. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad pareiškėja L. Ž., neturėdama galimybės Jungtinėje Karalystėje išieškoti iš suinteresuoto asmens T. B. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu priteisto išlaikymo vaikams K. B. ir K. B., kreipėsi į Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybą. Dėl šios priežasties pareiga suinteresuotam asmeniui T. B. teikti išlaikymą vaikams K. B. ir K. B. buvo įtvirtinta dviem atskirais sprendimais, t. y. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu, priverstinai vykdytinu Lietuvos Respublikoje, ir Vaiko išlaikymo tarnybos sprendimu, kuris vykdytinas Jungtinėje Karalystėje pagal joje galiojančius teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teikdamas anksčiau nurodytą išlaikymą vaikams suinteresuotas asmuo vykdė išimtinai Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos sprendimą.

26. Vis pirma nagrinėjamu atveju pareiškėjos nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos sprendimas yra laikytinas priverstinai vykdytinu dokumentu, t. y. kad minėto dokumento pagrindu iš suinteresuoto asmens T. B. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Antra, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu, tiek Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos sprendimu priteisto išlaikymo vaikams K. B. ir K. B. tikslas yra vienodas – užtikrinti jų būtinųjų poreikių patenkinimą. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnyba, priimdama ginčo sprendimą, buvo informuota apie tai, jog iš suinteresuoto asmens vaikams K. B. ir K. B. jau priteistas išlaikymas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu, t. y. duomenų apie tai, kad Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos sprendime nurodytas išlaikymo vaikams dydis nustatytas įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo jau turi galiojančią išlaikymo prievolę. Trečia, minėtas Jungtinės Karalystės Vaiko išlaikymo tarnybos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu joje negali būti priverstinai vykdomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad spręsdami ginčą dėl santuokos nutraukimo ir vaikų išlaikymo, pareiškėja L. Ž. ir suinteresuotas asmuo T. B. pasirinko Lietuvos Respublikos jurisdikciją ir teisę, todėl abi šalys turėjo prievolę vykdyti būtent Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą.

27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suinteresuotas asmuo T. B. išlaikymo įsiskolinimo pagal Tauragės apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą neturi.

Dėl senaties termino

28. CPK 646 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis).

29. Suinteresuotas asmuo T. B. teigė, kad neturi skolos už K. B. ir K. B. išlaikymą pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, t. y. patvirtino, kad šią teismo sprendimo dalį vykdė. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad suinteresuotas asmuo skolos už nepilnamečių vaikų išlaikymą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. neturi, apeliacinės instancijos teismas dėl senaties termino vykdomajam raštui išduoti ir pateikti vykdyti plačiau nepasisako, kadangi tai neturi teisinės reikšmės.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

31. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš pareiškėjos L. Ž. priteista 1 831,54 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui T. B.. Nurodo, kad pareiškimą pateikė ne tik pareiškėja L. Ž., tačiau ir K. B., jų suinteresuotumas bylos baigtimi vienodas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš pareiškėjos L. Ž.. Be to, pareiškėja L. Ž. šiuo atveju atstovauja nepilnamečio sūnaus K. B. interesus.

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens T. B. pareiškėjų ir pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetus, yra pagrindas priteisti suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34. Nagrinėjamu kiekviena iš pareiškėjų pateiktu prašymu reiškė savarankiškus reikalavimus, t. y. pareiškėja K. B. prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl jai iš suinteresuoto asmens T. B. priteisto išlaikymo, o pareiškėja L. Ž. – dėl nepilnamečiam sūnui K. B. priteisto išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtus prašymus atmetus, suinteresuotam asmeniui T. B. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų pareiškėjų.

35. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo T. B. patyrė 1 831,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 531,54 Eur už dokumentų vertimą. Prašymą atmetus, iš pareiškėjų L. Ž. ir K. B. priteistina po 915,77 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui T. B..

Dėl bylos procesinės baigties

36. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą, todėl šios nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

37. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

38. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

39. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 pakeitimo patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

40. Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą galėtų būti 626,56 Eur (1 566,40 Eur x 0,4). Taigi suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį parengimą viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl yra pagrindas jas mažinti.

41. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, įvertinus pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suinteresuotam asmeniui priteistinas išlaidų dydis mažintinas iki 500 Eur.

42. Atskirąjį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus atskirojo skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisus suinteresuotam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš abiejų pareiškėjų lygiomis dalimis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos L. Ž. priteistina 125 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš pareiškėjos K. B. – 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš pareiškėjos L. Ž. 915,77 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui T. B.

Priteisti iš pareiškėjos K. B. 915,77 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui T. B.

Kitą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos L. Ž. 125 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo suinteresuotam asmeniui T. B.

Priteisti iš pareiškėjos K. B. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo suinteresuotam asmeniui T. B.

Teisėja Larisa Šimanskienė