- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- e2YT-1673-1176/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20748-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., A. P., (duomenys neskelbtini), valstybės įmonė Turto bankas, G. P.
- Advokatai
- Dovilė Užkurėnė, Eglė Mockienė
- Kategorijos
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka,
dalyvaujant pareiškėjui R. P., pareiškėjo atstovei advokatei Dovilei Užkurėnei, suinteresuotiems asmenims V. P., A. P., suinteresuoto asmens V. P. atstovei advokatei Eglei Mockienei,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), valstybės įmonė Turto bankas, G. P., A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po P. P. mirties.
2. Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjui 2022 m. gegužės 24 d. tapo žinoma apie tai, jog jo tėvas P. P. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo močiutė (mirusiojo P. P. motina) V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto 33-ąjį notarų biurą su prašymu dėl informacijos apie močiutės V. P. įpėdinius pateikimo. 2022 m. rugsėjo 20 d. iš (duomenys neskelbtini) miesto 33-ojo notarų biuro gavo atsakymą, kuriame notarų biuras pranešė apie tai, jog P. P. mirties faktas nėra įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centras. 2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjo tėvo P. P. brolis atsiuntė pareiškėjui tėvo (mirusiojo P. P.) mirties liudijimą. Pareiškėjas 2022 m. spalio 5 d. gautą mirties liudijimą kartu su vertimu pateikė (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriui kartu su prašymu įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą mirtį. (Duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyrius pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išdavė mirties įrašą liudijantį išrašą. Pareiškėjas nurodo, jog terminas mirusiojo P. P. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini), tačiau mirusiojo P. P. mirties faktas iki šio termino nebuvo įregistruotas, todėl nebuvo objektyvių galimybių nei pareiškėjui, nei kitiems galimiems įpėdiniams priimti mirusiojo P. P. palikimą. Pareiškėjas nurodo, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, be to, nėra pradėta mirusiojo P. P. paveldėjimo byla, todėl yra pagrindas praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) miesto 33-ojo notarų biuro notarė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog pareiškimui neprieštarauja.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nėra gavusi pranešimo dėl palikėjo P. P. palikimo perėjimo valstybei. Todėl tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą P. P. palikimui priimti, neprieštaraus pareiškėjo pareiškimui.
5. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo pareiškimą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė suinteresuoto asmens V. P. mama V. P.. V. P. turėjo keturis vaikus: V. P., pareiškėjo tėvą P. P., G. P. ir A. P.. 2022 m. gegužės 13 d. V. P. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini), t. y. prieš jo motinos V. P. mirtį, (duomenys neskelbtini) mirė P. P.. Šia žinia suinteresuotas asmuo V. P. pasidalino su visais artimaisiais – seserimi G. P., broliu A. P., sūnėnu R. P. (pareiškėju), pareiškėjo mama (duomenys neskelbtini), su kuria mirusysis P. P. buvo nutraukęs santuoką. (Duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui V. P. notarė išdavė paveldėjimo liudijimą. 2022 m. gegužės 23 d. suinteresuotas asmuo V. P. pranešė pareiškėjo mamai, kad ir jos sūnui priklauso teisė paveldėti ne tik savo tėvo mirusiojo P. P. turtą, bet ir mirusiosios močiutės V. P. turto dalį. Dėl šios priežasties suinteresuotas asmuo V. P. suorganizavo susitikimą su pareiškėju. 2022 m. birželio 10 d. suinteresuotas asmuo V. P. asmeniškai susitiko su pareiškėju pareiškėjo motinos namuose, kalbėjosi su pareiškėju apie paveldėjimą, siūlė pareiškėjui kreiptis į notarę, paaiškino, kad terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo yra trys mėnesiai. Susitikimo metu pareiškėjas teigė, jog jo nedomina tėvo palikimas. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidingai nurodydamas faktines aplinkybes. Anot jo, terminas palikimui priimti praleistas ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Pažymi, kad mirusiojo P. P. palikimo atsiradimo laikas – (duomenys neskelbtini), todėl trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Testamento mirusysis nėra palikęs. Mirusiojo palikimo atsiradimo momentu (duomenys neskelbtini) dar buvo gyva V. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)), todėl ji turi būti laikoma mirusiojo antrosios eilės įstatymine įpėdine, o suinteresuotas asmuo V. P., jo sesuo G. P. ir kitas brolis A. P. – ketvirtosios eilės įstatyminiai įpėdiniai. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas du mėnesius po sužinojimo apie tėvo mirtį, nesiėmė jokių veiksmų paveldėjimui priimti ir niekur nesikreipė net ir po suinteresuoto asmens V. P. raginimo (2022 m. birželio 10 d.) tą padaryti. Pareiškėjas nepaaiškina ir neįrodinėja, kodėl nuo sužinojimo apie tėvo mirtį (2022 m. gegužės 24 d.) iki kreipimosi į notarų biurą (2022 m. rugsėjo 16 d.) jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įgyvendinti jam įstatymo suteiktą teisę į paveldėjimą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas veiksmų nesiėmė nepateisinamai ilgai, taip pat nesiėmė priemonių išreikšti savo valią apie ketinimą priimti tėvo palikimą. Pareiškėjas taip pat nepaaiškina, kodėl nesiėmė veiksmų tėvo mirties faktui įregistruoti anksčiau. Pareiškėjas tėvo mirties liudijimo nuorašo suinteresuoto asmens V. P. pasiteiravo tik 2022 m. rugsėjo 21 d. Taip pat pažymi, kad nors pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dar likus dvidešimčiai dienų iki termino priimti palikimą pabaigos, pareiškėjas buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, lankėsi pas gimines, buvo susitikęs su suinteresuotu asmeniu V. P. ir iš jo sužinojo visą reikalingą informaciją palikimui priimti. Pats faktas, jog pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), neapsunkina pareiškėjo galimybės operatyviai susirasti atstovą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo V. P. prašo teismo atmesti pareiškėjo pareiškimą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
6. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė teismui savarankišką reikalavimą (pareiškimas), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuoto asmens V. P. motina V. P. po savo sūnaus P. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi jį valdyti bei nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą siekiant įteisinti P. P. palikimą V. P. (Duomenys neskelbtini) mirusiai motinai V. P..
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo V. P. pareiškime dar kartą išdėstė faktines aplinkybes, nurodytas atsiliepime į R. P. pareiškimą, papildomai nurodydamas, kad apie V. P. laidotuves mirusiam broliui P. P. negalėjo pranešti, nes nei vienam iš keturių V. P. vaikų nebuvo žinomi jo kontaktai. Mirusysis nepalaikė ryšio su savo broliais ir seserimi, buvo išvykęs iš Lietuvos, kadangi (duomenys neskelbtini). Likusias mirusiojo P. P. skolas Lietuvoje apmokėdavo V. P.. 2022 m. gegužės 13 d. V. P. sulaukė skambučio iš policijos komisariato ir (duomenys neskelbtini), jis buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. P.. Tą pačią dieną pas V. P. atvyko policijos pareigūnai ir įteikė tarnybinį pranešimą dėl sutuoktinio ar kito šeimos nario arba artimojo giminaičio informavimo. Tokiu būdu V. P. sužinojo apie P. P. mirtį. Nurodo, kad P. P. nuosavybės teise Lietuvoje turėjo (duomenys neskelbtini) tėvų buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio kiti trys bendrasavininkai taip pat po 1/4 dalį buvo: V. P., G. P. ir V. P.. Šiame bute po V. P. tėvo C. P. mirties ilgą laiką viena gyveno V. P.. V. P. gyvena (duomenys neskelbtini), G. P. gyvena (duomenys neskelbtini), o A. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Jokio kito turto, be minėtos buto dalies, mirusysis P. P. nepaliko. V. P. su broliu A. P. ir seserimi G. P. susitarė, kad jie atskirai nesikreips į notarę dėl V. P. turto paveldėjimo, nes bus paprasčiau paveldėjimo procedūras sutvarkyti vienam V. P.. V. P. palikimą sudarė ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantis V. P. pajus ir bendros 29,25 Eur sumos piniginės lėšos banko sąskaitoje. Dėl šio susitarimo G. P. ir A. P. į notarę nesikreipė, o V. P. įformino V. P. turto paveldėjimą ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. gavo paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistravo savo nuosavybės teises į paveldėtą V. P. turtą. Kiti įstatyminiai įpėdiniai savo valios priimti V. P. palikimą neišreiškė. Suinteresuotas asmuo V. P. taip pat nurodo, kad dažnai lankydavo V. P., padėdavo jai buityje, sprendžiant finansinius, mokesčių reikalus, rūpinosi motina, mokėjo ne tik už jam bute priklausančią ¼ dalį, bet ir už mirusiajam P. P. nuosavybės teise priklausančią ¼ buto dalį priklausančius mokesčius. Suinteresuotas asmuo ir po brolio mirties toliau moka mokesčius. Pažymi, kad mirusioji V. P., nepertraukiamai gyvendama minėtame bute, kasdien jį prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi kaip savo asmeniniu turtu. Suinteresuotas asmuo V. P. V. P. padėdavo apmokėti visus mokesčius, tą darydavo iš savo asmeninių lėšų V. P. naudai, arba šiam tikslui pinigus perduodavo pati mama, o suinteresuotas asmuo V. P. padarydavo internetinius mokėjimo nurodymus, nes V. P. kompiuteriu ir internetine bankininkyste nesinaudojo. Todėl dėl minėtų aplinkybių savarankiškai pareikštas reikalavimas turi būti patenkintas.
8. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens V. P. savarankišką reikalavimą (pareiškimą), kuriame prašo atmesti V. P. pareikštą savarankišką reikalavimą. Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjo motina pareiškėją apie P. P. mirtį informavo 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje. Nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 14 d. pareiškėjas buvo grįžęs į Lietuvą. 2022 m. birželio 10 d. pareiškėjas susitiko su suinteresuotu asmeniu V. P., kuris nurodė pareiškėjui išduoti jam įgaliojimą, kad suinteresuotas asmuo V. P. galėtų tvarkyti visus paveldėjimo bylos klausimus pareiškėjo vardu. Suinteresuotas asmuo V. P. tiek pareiškėjui, tiek pareiškėjo motinai ne kartą minėjo, jog yra pakankamai laiko priimti palikimą, kadangi terminas palikimui priimti yra 6 mėn. Taip pat nurodyta, kad 2022 m. birželio 27 d. pareiškėjo prašymu jo motina J. P. skambino į (duomenys neskelbtini) miesto 33-ąjį notarų biurą. Šio pokalbio metu notarė paaiškino, kad reikia atnaujinti terminą mirusiojo P. P. palikimui priimti. Taip pat paminėjo, jog notarė atostogaus, todėl niekuo negali pagelbėti. J. P. 2022 m. birželio 27 d. parašė žinutę suinteresuotam asmeniui V. P., prašydama atsiųsti mirusiojo P. P. mirties liudijimą. Į šią žinutę V. P. nesureagavo ir pareiškėjo tėvo mirties liudijimo neatsiuntė. Pažymėta, kad pareiškėjas ne vieną kartą (duomenys neskelbtini) mėgino konsultuotis tiek su vietos advokatais, tiek su (duomenys neskelbtini) apie tai, kaip jam priimti tėvo palikimą nuotoliniu būdu, tačiau per visą šį laiką naudingos konsultacijos negavo. Pareiškėjas pažymi, kad V. P. tik 2022 m. rugsėjo 29 d. atsiuntė pareiškėjui P. P. mirties liudijimą. Atitinkamai, pareiškėjas 2022 m. spalio 5 d. gautą mirties liudijimą kartu su vertimu pateikė (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriui kartu su prašymu įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą mirtį. (Duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyrius pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išdavė mirties įrašą liudijantį įrašą. Taigi, pareiškėjas tik nuo (duomenys neskelbtini) įgijo teisę kreiptis dėl tėvo palikimo priėmimo. Pareiškėjas pažymi, jog be mirusiojo P. P. mirties liudijimo, išversto į lietuvių kalbą, nei vienas iš įpėdinių negalėjo priimti mirusiojo P. P. palikimo. Todėl pareiškėjas prašo suinteresuoto asmens V. P. savarankišką reikalavimą (pareiškimą) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą.
9. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens V. P. savarankišką reikalavimą (pareiškimą), kuriame prašo teismo suinteresuoto asmens V. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
10. Suinteresuoti asmenys G. P. ir A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą bei suinteresuoto asmens V. P. savarankišką reikalavimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2023 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo pareiškėjas prašo priteisti jo naudai 1 210,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens V. P..
12. 2023-05-29 teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjo R. P. atstovė advokatė Dovilė Užkurėnė ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio asmens V. P. atstovė advokatė Eglė Mockienė. Teismo posėdyje pareiškėjo R. P. atstovė advokatė Dovilė Užkurėnė palaikė pareiškime išdėstytą reikalavimą ir nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad pareiškėjo močiutė mirė, nežinodama apie tai, kad jos sūnus P. P. yra miręs. Pareiškėjas buvo suklaidintas dėdės – 2022 m. birželio mėnesį susitikimo metu V. P. pasiūlė pareiškėjui palaidoti brolį, pasirūpinti kitais klausimais, taip pat kad būtų išduotas įgaliojimas, terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai. V. P. susitikimo pas notarą nesuorganizavo, todėl joks įgaliojimas nebuvo pasirašytas, pareiškėjas grįžo į (duomenys neskelbtini). Kadangi niekas nevyko, pareiškėjas žodžiu pavedė savo mamai paskambinti notarų biurui. Į kokį biurą reikia kreiptis pareiškėjas išsiaiškino iš V. P.. Notarė, sužinojusi kada mirė tėvas, pasakė, kad niekuo padėti negali, nes terminas praleistas ir ji išeina atostogauti, siūlė kreiptis į teismą. Notarė paaiškino, kad pirmiausia turi priimti tėvo palikimą, vėliau gali priimti močiutės palikimą. Notarė nurodė, kad nėra terminų kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas kalbėjosi su (duomenys neskelbtini), su advokatais, tačiau jam padėti niekas negalėjo, todėl jis kreipėsi į Lietuvoje esančius advokatus. Pareiškėjo motina dar birželio mėnesį V. P. prašė mirties liudijimo, tačiau šie dokumentai jai nebuvo perduoti. 2022-09-23 V. P. atsiuntė tėvo mirties liudijimą, išvertus jis buvo pateiktas metrikacijos skyriui, metrikacijos skyrius išdavė mirties faktą patvirtinantį išrašą. Tik gavęs šį dokumentą, pareiškėjas galėjo kreiptis dėl paveldėjimo klausimų. Atsakydama į klausimus, paaiškino, kad pareiškėjas grįžo į Lietuvą birželio 4 d., susitiko su V. P. 10 d., birželio 14 d. grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Jis lankėsi (duomenys neskelbtini), tačiau nesikreipė į notarą, nes jis buvo suklaidintas V. P.. Jis su V. P. susitarė, kad bus išduotas įgaliojimas tam, kad visus paveldėjimo klausimus sutvarkytų V. P.. Motina notarei skambino 2023-06-27, kai sužinojo iš V. P. informaciją, į kokį notarų biurą reikia kreiptis. Pareiškėjas dėl mirties liudijimo į V. P. kreipėsi 2023 m. rugsėjo mėnesį.
13. 2023-05-29 teismo posėdyje liudytoja J. P. (pareiškėjo motina) parodė, kad jos sūnus buvo atvykęs į Lietuvą 2022 m. birželio mėnesį ir susitikimas su V. P. įvyko 2022-06-10. Kai jai paskambino V. P., jis informavo apie P. P. mirtį, taip pat prašė, kad jos sūnus jam išduotų įgaliojimą, kad galėtų sutvarkyti paveldėjimo klausimus. V. P. birželio 10 d. atvyko pas ją ir informavo, kad jis nespėjo užsiregistruoti pas notarą, tačiau laiko yra, nes dar yra pusės metų laikotarpis. Taip pat paaiškino, kad įgaliojimą bus galima pasirašyti nuotoliniu būdu ir paprašė nieko nedaryti. Tiksliai koks įgaliojimas turėjo būti, ji nesuprato. V. P. minėjo, kad jis turi mirties liudijimą ir nori palaikus parsivežti. Parodė, kad jei nebūtų kalbama apie įgaliojimą, sūnus būtų pats tvarkęsis paveldėjimo reikalus. Taip pat parodė, kad V. P. minėjo, jog kai sutvarkys paveldėjimą, butą parduos. Jie laukė iš V. P. žinių dėl įgaliojimo sudarymo, tačiau jis su jais nesusisiekė. Jiems kilo įtarimas kodėl delsiama, todėl nusprendė patys viską tvarkytis. Iš V. P. sužinojo, į kokį notarų biurą reikia kreiptis. Paskambinus notarei, ji paaiškino, kad reikia paveldėti iš pradžių tėvo turtą, o paskui močiutės, paaiškino, kad sūnus, būdamas (duomenys neskelbtini), nespės susitvarkyti dokumentų, taip pat paklausė ar jie turi mirties liudijimą. Notarė minėjo, kad ji ketina eiti atostogauti ir nurodė, kad terminų kreiptis į teismą nėra. Tą pačią dieną (birželio 27 d.) parašė V. P., kad atsiųstų mirties liudijimą. Notarė (patikslino (duomenys neskelbtini)) pasakė, kad jei kreipsis į teismą dėl tėvo palikimo, gali kreiptis ir dėl močiutės paveldimo turto. Sūnus (duomenys neskelbtini) kreipėsi pas (duomenys neskelbtini). Tik rugsėjo mėnesį V. P. atsiuntė sūnui mirties faktą patvirtinančius dokumentus. V. P. nebuvo užregistravęs P. P. mirtį. Kai gavo dokumentus apie mirtį, kreipėsi į advokatus. Atsakydama į klausimus, taip pat parodė, kad ji su sūnumi suprato, kad įgaliojimas buvo skirtas iš pradžių sutvarkyti paveldėjimą, o vėliau butui parduoti. Ji skambino V. P. pasiklausti, ar nėra pardavęs buto, nes jis minėjo, kad ketina jį parduoti.
14. 2023-06-19 teismo posėdžio metu dalyvavo pareiškėjas R. P., jo atstovė advokatė Dovilė Užkurėnė, suinteresuotas asmuo V. P. ir jo atstovė advokatė Eglė Mockienė, suinteresuotas asmuo A. P..
Šalies argumentai
15. R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gegužės mėnesio gale iš motinos sužinojo, kad jo tėvas yra miręs, taip pat sužinojo, kad yra mirusi močiutė. Kadangi jis ketino grįžti į Lietuvą birželio mėnesį, pamanė, kad iš karto galės sutvarkyti visus reikalus pas notarę. Jam grįžus, (duomenys neskelbtini) iš pradžių negalėjo susitikti, jis minėjo, kad su notarais nepavyko susitarti dėl vizito. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jam (R. P.) priklauso tėvo palikimas, kad jis padės su juo susitvarkyti, pats turtas priklauso keturiems asmenims, nes tėvui esant gyvam, buvo susitarimas. Sutiko, kad optimaliausias variantas buvo butą parduoti. V. P. žadėjo jam sumokėti dalį pinigų, gautų pardavus butą. Kadangi nepavyko susitarti su notare, (duomenys neskelbtini) pasiūlė tai padaryti nuotoliniu būdu. Jis nesulaukė iš (duomenys neskelbtini) žinių, paprašė motinos pasidomėti dėl paveldėjimo klausimų. Motina notarei skambino birželio 27 d. Paaiškėjo, kad liko jam vos trys dienos palikimui priimti, o notarė bus atostogose. Motina jam paaiškino, kad reikia kreiptis dėl praleisto termino atnaujinimo ir tokiam prašymui pateikti terminai nėra nustatyti. Jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarus, atsakymo per dvi savaites nesulaukė. Nuėjus pas juos, sužinojo, kad reikės kreiptis pas (duomenys neskelbtini) tam, kad gautų apostilę, taip pat reiks verstis dokumentus, kad bus labai sudėtinga. Jam pas konsulą pavyko nuvykti tik rugpjūčio mėnesį. Jis paaiškino, kad jis negali pasakyti, kokių dokumentų reikia. Todėl motinos pagalba susirado advokatą Lietuvoje. Atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad susitikimo su V. P. metu vyko pokalbis apie tai, kaip mirė jo tėvas, taip pat (duomenys neskelbtini) siūlė jam padėti susitvarkyti dokumentus, nes tėvas nepaliko testamento. Jis siūlė jam duoti įgaliojimą palikimui tvarkyti ir butui parduoti, tačiau jis tiksliai nesuprato teisinių dalykų. Jis sutiko suteikti tokį įgaliojimą. (Duomenys neskelbtini) konkrečiai nieko neaiškino, nes turėjo būti susitikimas su notaru nuotoliniu būdu, minėjo, kad paveldėjimo klausimus susitvarkyti reikia per 6 mėnesius. Jis pats nesikreipė į Lietuvos notarą, nes V. P. žadėjo jam padėti šiuo klausimu. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis nesikreipė į notarą, vėliau sužinojo, kad nesutapo notarės pateikta informacija su (duomenys neskelbtini), nors (duomenys neskelbtini) yra du kartus priėmęs palikimą (senelio ir močiutės), todėl jis tikrai žinojo apie terminus. Atsakydamas į užduodamus klausimus, taip pat paaiškino, kad jei (duomenys neskelbtini) būtų pasakęs, kad jis pats tvarkytųsi paveldėjimą, tai jis būtų ir padaręs. Jis nesuprato apie kokį konkrečiai įgaliojimą kalbėjo (duomenys neskelbtini), nes jam nebuvo svarbu, ar įgaliojimas buvo paveldėjimo klausimams tvarkyti, ar butui parduoti, jam svarbus buvo rezultatas – gauti pinigus už parduotą turtą. Jam buvo žinoma, kad jis gali paveldėti 1/4 buto dalį.
16. V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad birželio mėnesį susitiko su pareiškėju, jis pasakė, kad yra tėvo palikimas, kurį turi susitvarkyti. Jis pareiškėjui pasakė notarų biuro adresą ((duomenys neskelbtini)), kuriuo jis gali kreiptis dėl (duomenys neskelbtini) palikimo. Jam buvo reikalingas įgaliojimas parduoti butą, nes jis turėjo įgaliojimus mamos, (duomenys neskelbtini), sesers. Jis turėjo visus įgaliojimus. Kadangi brolis (duomenys neskelbtini) mirė, jam reikėjo įgaliojimo iš (duomenys neskelbtini). Notarė sakė, kad įgaliojimą sutvarkyti galima nuotoliniu būdu, nėra terminų. Šiuo metu bute gyvena (duomenys neskelbtini), todėl buto dar neketino parduoti. Pokalbio metu dalyvavo (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) mama. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) sakė, kad nereikia jam turto, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tai pinigai ir kad bet kuriuo atveju jam bus reikalingas įgaliojimas. Vėliau (duomenys neskelbtini) pakeitė nuomonę dėl paveldėjimo, jis neprieštaravo palikimą priimti. Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) mirtį užregistravo (duomenys neskelbtini). Jis nesikreipė dėl registracijos, nes jis nesupranta, kodėl jis tai turėjo daryti. Jis nesiūlė R. P. sutvarkyti jo vardu paveldėjimo klausimus. R. P. neteisingai suprato 6 mėnesio termino tikslą, jis turėjo omenyje parduoti turtą, kad per šį terminą po močiutės mirties galima bus parduoti turtą. Paaiškino, kad jam notarė (duomenys neskelbtini) nurodė, jog yra brolio įpėdinis, jis turi susitvarkyti paveldėjimo klausimus, o tik vėliau jis galės suteikti jam įgaliojimą. Po susitikimo (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesį kreipėsi dėl mirties faktą patvirtinančio dokumento. Jam įgaliojimas birželį nebuvo reikalingas, (duomenys neskelbtini) buvo iš karto buvo informuotas, kad bute gyvena kiti žmonės ir kad tas įgaliojimas bus reikalingas ateityje. Atsakydamas į užduodamus klausimus, paaiškino, kad kreipiantis į notarą dėl paveldėjimo yra reikalingas mirties liudijimas ir asmens dokumentas. Iš pradžių P. P. mirties liudijimą turėjo sesė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tada jo prašymu ji atsiuntė jam šį dokumentą. Šį dokumentą turėjo gegužės-birželio mėnesį. Paaiškino, kad jis gegužės 13 d. jis sulaukė skambutį iš policijos komisariato, jis buvo informuotas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) rastas negyvas brolis. Jis sesei davė visas koordinates, ji buvo pas tyrėją, jai išrašė mirties liudijimą. Jam nėra žinoma, kada ji tiksliai gavo šį liudijimą. Sesė per programėlę atsiuntė jam mirties liudijimą. Susitikimo metu (duomenys neskelbtini) neperdavė mirties liudijimo, nes niekas neprašė. Apie mirties liudijimą susitikimo metu nebuvo kalbama. Jis (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo neteikė, nes jis bendravo su (duomenys neskelbtini) , o ne su ja. Jis byloje pateikė pareiškimą dėl to, kad viskas turi būti padaryta pagal įstatymą.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo A. P. teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus. Palaikė V. P. pareikštą savarankišką reikalavimą. Paaiškino, kaip V. P. buvo suteikti įgaliojimai. Paaiškino, kad jam priklauso ¼ dalis buto. Jis nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, savarankiškai pareikštas reikalavimas atmestinas.
18. Bylos medžiagos, R. P., V. P. paaiškinimų bei liudytojos J. P. parodymų pagrindu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. P. 2022-05-13 sužinojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis P. P. (žr. (duomenys neskelbtini) tarnybinį pranešimą). Bylos duomenys įrodo, kad P. P. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi R. P. yra P. P. sūnus, V. P. apie brolio mirtį informavo J. P., t. y. pareiškėjo R. P. motiną. R. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi jis ketino grįžti į Lietuvą, jis su V. P. susitiko J. P. namuose 2022-06-10. R. P. Lietuvoje buvo laikotarpiu nuo 2022-06-04 iki 2022-06-14. R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad V. P. susitikimo metu žadėjo jam padėti tiek paveldėjimo klausimais, tiek parduodant P. P. palikimą – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (iš byloje esančio 2022-09-16 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad P. P. priklausė ¼ minėto buto). V. P. paaiškino, kad jam (R. P.) reikės pasirašyti įgaliojimą, minėjo, kad palikimui priimti yra 6 mėnesiai. Tuo tarpu V. P. teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad jis nesiūlė R. P. vardu tvarkyti paveldėjimo klausimus. Paaiškino, kad įgaliojimas jam buvo reikalingas butui parduoti ir jis jam būtų reikalingas ateityje, paveldėjimo klausimus turėjo spręsti pats R. P.. Taip pat paaiškino, kad R. P. neteisingai suprato 6 mėnesių termino tikslą, jis turėjo omenyje parduoti turtą. R. P. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jis nesikreipė į notarą, nes laukė iš V. P. žinių, tačiau jų nesulaukęs, paprašė savo motinos J. P. pasidomėti paveldėjimo klausimais. J. P. teismo posėdyje parodė, kad ji notarei skambino 2022-06-27. Kuriam notarų biurui skambinti, ji sužinojo tą pačią dieną iš V. P.. Paskambinus notarui paaiškėjo, kad liko kelios dienos palikimui priimti. Notarė paaiškino, kad reikalingas mirties liudijimas ir kad pareiškėjas, būdamas užsienyje, nespės priimti palikimą, jis turės kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. 2022-06-27 J. P. parašė V. P. žinutę, prašydama atsiųsti P. P. mirties liudijimą, tačiau V. P. mirties liudijimo nepateikė. Kaip paaiškino V. P. teismo posėdžio metu, jis mirties liudijimo nesiuntė, nes dėl paveldėjimo klausimų bendravo su R. P.. Pareiškėjas R. P. paaiškino, kad dėl paveldėjimo klausimų kreipėsi į notarus (duomenys neskelbtini), taip pat pas (duomenys neskelbtini), tačiau jie jam nepadėjo, todėl jis kreipėsi į Lietuvos advokatus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2022-09-15 pasirašė atstovavimo sutartį. 2022-09-20 iš notarės (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad P. P. mirties faktas VĮ Registrų centre neįregistruotas. R. P. 2022-09-21 pats kreipėsi į V. P. dėl mirties liudijimo pateikimo. V. P. 2022-09-23 išsiuntė pareiškėjui šį dokumentą. Pareiškėjas kreipėsi į vertimų biurą tam, kad būtų išverstas dokumentas, patvirtinantis P. P. mirties faktą. Vertimas gautas 2022-10-05. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių dėl P. P. mirties fakto užregistravimo. P. P. mirties įrašas padarytas (duomenys neskelbtini), pareiškėjui išduotas 2022-10-07. Pareiškėjas byloje įrodinėja, kad terminas mirusio tėvo P. P. palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti.
19. Suinteresuotas asmuo V. P. pareikštu savarankišku reikalavimu prašo pareiškėjo pareiškimą atmesti ir tenkinti jo savarankiškai pareikštą reikalavimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina V. P. po sūnaus P. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, pradėjusi jį valdyti.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turi tris vaikus: G. P., A. P., V. P. ir P. P.. Kaip minėta, P. P. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso keturiems asmenims: ¼ buto priklauso V. P., ¼ buto – G. P., ¼ buto – P. P. (Duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu po V. P. mirties ¼ jai priklausiusi buto dalis atiteko V. P.. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad V. P. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties buvo deklaravusi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo V. P. pareiškime dėl savarankiško reikalavimo nurodo, kad nors butas priklausė keliems asmenims, tačiau jame faktiškai nuolat gyveno jo motina V. P., todėl turi būti pripažinta, kad ji priėmė sūnaus P. P. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti po jo mirties.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio dalis). Pagal CK 5.5 straipsnį, įpėdiniais gali būti asmenys, nurodyti šiame straipsnyje, paveldintys palikimą pagal įstatymą ir pagal testamentą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad P. P. testamento nebuvo sudaręs. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
22. Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
23. Aptariamu atveju pareiškėjas R. P. yra P. P. sūnus, todėl jis yra pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą, V. P. – antros eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą.
Dėl pareiškėjo R. P. pareiškimo
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
25. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo V. P. apie P. P. mirtį sužinojo pirmas. Jis informavo apie mirtį pareiškėjo motiną J. P.. Pareiškime pareiškėjas R. P. nurodo, kad jam apie tėvo mirtį tapo žinoma (duomenys neskelbtini), t. y. po tėvo mirties praėjus beveik dviem mėnesiams. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) išduotą mirties liudijimą turėjo V. P., tačiau jis (duomenys neskelbtini), kai buvo susitikęs su pareiškėju, jo jam nedavė, nors V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam žinoma, kad siekiant paveldėti mirusio asmens palikimą, reikia turėti mirties liudijimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Liudytojos J. P. parodymai patvirtina, kad ji pareiškėjo R. P. prašymu 2022-06-27 skambino notarei dėl paveldėjimo klausimų ir sužinojo, kad reikalingas mirties liudijimas ir kad liko keletas dienų palikimui priimti, o pareiškėjas, būdamas užsienyje nespės priimti palikimo, be to, notarė išeina atostogų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja J. P. prašė suinteresuoto asmens V. P. atsiųsti mirties liudijimą, tačiau jis to nepadarė, nors žinojo, kad šis dokumentas yra būtinas siekiant priimti palikimą. Pareiškėjas 2022-09-20 iš notarės (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad P. P. mirties faktas VĮ Registrų centre neįregistruotas. Todėl pareiškėjas R. P. pats 2022-09-21 kreipėsi į V. P. dėl mirties liudijimo pateikimo. V. P. 2022-09-23 išsiuntė pareiškėjui šį dokumentą. Kadangi mirties liudijimą reikėjo išversti į lietuvių kalbą, pareiškėjas kreipėsi dėl vertimo paslaugų suteikimo. Mirties liudijimo vertimą gavo 2022-10-05. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių dėl P. P. mirties fakto užregistravimo. P. P. mirties įrašas padarytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui išduotas 2022-10-07.
26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido įstatyme numatytą terminą palikimui priimti. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas apie tėvo mirtį sužinojo jau praėjus beveik dviem mėnesiams. Taigi, pareiškėjas turėjo iš esmės vieno mėnesio terminą valiai palikimui priimti išreikšti. (Duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas buvo pas V. P., tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų brolio mirčiai užregistruoti Lietuvos Respublikoje, todėl šiuos veiksmus atliko pats pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. P. buvo žinoma, kad kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo yra reikalingas mirties liudijimas, tačiau pareiškėjui susitikimo metu (duomenys neskelbtini) neperdavė, nors pats neketino tvarkyti brolio P. P. mirties fakto įregistravimo klausimus Lietuvos Respublikoje. Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022-06-27 iš notarės sužinojo, kad liko tik keletas dienų palikimui priimti. Iš liudytojos paaiškinimų galima spręsti, kad pareiškėjas palikimo negalėjo priimti dėl to, kad jis neturėjo mirties liudijimo. Kita vertus, tą dieną P. P. mirties faktas nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje VĮ Registrų centre. Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje P. P. mirties faktas buvo įregistruotas pareiškėjo. Teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės: tai, kad pareiškėjas apie tėvo mirtį sužinojo tik praėjus dviem mėnesiams ir kad jam reikėjo atlikti papildomus veiksmus, siekiant įregistruoti tėvo mirtį Lietuvos Respublikoje; sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas terminą tėvo P. P. palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjo pareiškimą tenkina ir įstatyme numatytą terminą palikimui priimti atnaujina.
Dėl suinteresuoto asmens V. P. savarankiškai pareikšto reikalavimo
27. Kaip minėta, palikimą įpėdinis gali priimti taip pat faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
28. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. J., P. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
29. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006;2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. J., P. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
30. Bylos medžiaga patvirtina, kad P. P. mirė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Apie P. P. mirties faktą sužinojo suinteresuotas asmuo V. P. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad apie P. P. mirtį buvo žinoma V. P. ar kitiems asmenims, kurie būtų galėję apie tai pranešti V. P.. Taigi, V. P. mirė nežinodama apie P. P. mirtį, atitinkamai, ji negalėjo išreikšti valios priimti jos sūnaus palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta suinteresuoto asmens V. P. savarankiškai pareikštą reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuoto asmens V. P. motina V. P. po savo sūnaus P. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, pradėjusi jį valdyti, kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pareiškėjas R. P. pateikė prašymą priteisti jo naudai iš suinteresuoto asmens V. P. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
32. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo R. P. ir suinteresuoto asmens V. P. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, pareiškėjo pareiškimą patenkinus, o suinteresuoto asmens V. P. savarankiškai pareikštą reikalavimą atmetus, yra pagrindas iš V. P. R. P. priteisti pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas byloje yra patyręs 1 210 Eur dydžio atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs parengtų procesinių dokumentų pobūdį, bylos sudėtingumą ir teismo posėdžio trukmę, šias išlaidas laiko protingomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius. Todėl teismas tenkina pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jo naudai iš suinteresuoto asmens V. P. priteisia 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis).
33. Atmetus suinteresuoto asmens V. P. savarankišką reikalavimą, yra pagrindas iš šio asmens valstybės naudai priteisti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Iš bylos duomenų matyti, kad šios išlaidos sudaro 33,20 Eur, todėl tokio dydžio suma priteisiama valstybei iš suinteresuoto asmens V. P. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 448 ir 578 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo R. P. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Atmesti suinteresuoto asmens V. P. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Priteisti iš suinteresuoto asmens V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš suinteresuoto asmens V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus ir 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.