Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta L. B. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 20 d. 18:35 val. iki 2022 m. kovo 21 d. 16:42 val., t. y. vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio L. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo L. B. 205,22 eurų nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš L. B. 700,74 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės atlyginimo tenkintas iš dalies ir jai priteista 573,59 eurų turtinei ir 2 500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. B., turtą: ½ buto/patalpos – kambario, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Nuspręsta nepriteisti iš L. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 228,33 eurų dydžio išlaidų dėl jam teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad L. B. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis). Nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažintos dvi, tai yra, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktas). Bausmė L. B. paskirta atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis bei veikos padarymo aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, sukeltas pasekmes. Skirdamas bausmę apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę. Atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, taip pat įvertinus ir kitas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

1.5. 2023 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teisme gautas nuteistojo L. B. skundo papildymas, kuriame jis prašo aukštesnės instancijos teismo atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog dėl paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, jis neturėjo galimybės įsidarbinti, atlyginti žalos nukentėjusiajai, todėl susiklostė situacija, kad buvo priverstas daryti nusikalstamas veikas vedamas alkio ir nepritekliaus. Apeliacinio skundo papildyme taip pat nurodoma, jog įkalinimo įstaigos netaiso žmonių į gerą, o teisingas teismas, norėdamas pataisyti žmogų skirs su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. L. B. nurodo, jog nori taisytis būdamas laisvėje, sutinka su auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimu bei save apibūdina kaip itin darbštų bei sąžiningą pilietį. Apeliacinio skundo papildyme nuteistasis taip pat nurodo, jog atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę išgyveno antrą mirtį per dvejus metus, ko pasėkoje prarado sveiką protą dėl savo turimų įsiskolinimų bei susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. L. B. nurodo, jog į Kauno apylinkės teismo atsiskaitomąją sąskaitą 2023 m. birželio pabaigoje pervedė 300 (tris šimtus) eurų, perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodyta: žalos atlyginimas nuo L. B. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis tikisi, jog iki 2023 m. liepos 5 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka jam pavyks pervesti likusią sumą, t. y. 273,60 (du šimtus septyniasdešimt tris eurus, 60 ct) eurų. Nuteistasis nori, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dalyvautų prokurorė L. Z., nes ji žino visą jo situaciją ir pastangas.

4. Atsiliepimų byloje negauta.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais bei pripažinti L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei netaikyti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis L. B. siekia, jog būtų pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei teigia apeliantas bei jo gynėja, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nenustatė L. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

8. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Pažymėtina, kad aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra nustatoma atsižvelgus į objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

9. Iš apeliaciniam skundui nagrinėti pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. B. yra jauno, darbingo amžiaus, aplinkybių, dėl kurių jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebūtų galėjęs dirbti, nenustatyta (jis neregistruotas ir Užimtumo tarnyboje), taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie L. B. ar jo artimųjų sveikatos problemas. Nors tiek apeliaciniame skunde, tiek Kauno apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu nuteistasis akcentavo, jog neturėjo galimybės įsidarbinti dėl jam taikytos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo, o nusikalstamą veiką padarė dėl nepritekliaus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai laikytini L. B. gynybine taktika, kuria siekiama sušvelninti savo teisinę padėtį.

10. Nors nuteistojo L. B. teigimu jis ankščiau niekada nėra vogęs, tačiau teisėjų kolegija šį jo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš baudžiamojoje byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog L. B. ne kartą teistas už nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarymą (Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu teistas už BK 178 straipsnio 2 dalį; Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu teistas už BK 182 straipsnio 1 dalį; Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu teistas už BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu, tai rodo L. B. polinkį daryti teisės pažeidimus ir nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių (teistas 9 (devynis) kartus), o jo turtinio pobūdžio, teisei priešinga veika padaryta sistemingai, siekiant materialinės naudos sau, kas leidžia teigti, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė ne sunki nuteistojo turtinė padėtis, o paties pasirinktas gyvenimo būdas ir siekis lėšų pragyvenimui gauti ne teisėtu, o lengvesniu – nusikalstamu būdu.

11. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes taikyti apelianto L. B. nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nuteistojo L. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. B., konstatavo vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kauno apygardos teisme bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje prokurorė pateikė elektroninį laišką, kurį gavo iš nuteistojo L. B., dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta pinigų perlaidos suma 300 (trys šimtai) eurų bei banko komisinis mokestis 5 (penki) eurai. Minėtame teismo posėdyje nuteistasis parodė, jog kreipėsi į apylinkės teismą, kad jam nurodytų nukentėjusiosios banko sąskaitą, į kurią jis turėtų atlikti mokėjimą dėl padarytos žalos, tačiau gavo atsakymą, jog nukentėjusioji nesutinka duoti savo banko sąskaitos, todėl nuteistasis pinigų sumą, skirtą žalos atlyginimui, pervedė į apylinkės teismo atsiskaitomąją sąskaitą. Asmuo, kuris padarė pavedimą, yra L. B. teta. Kauno apygardos teisme 2023 m. liepos 3 d. buvo gautas nuteistojo L. B. apeliacinio skundo papildymas, kuriame jis nurodė, jog 2023 m. gegužės 30 d. susisiekė su prokurore prašydamas nurodyti banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau atsakymą gavo tik 2023 m. birželio 23 d. su nurodytu Kauno apylinkės teismo banko sąskaitos numeriu. Apelianto teigimu, jau buvo padarytas 300 (trijų šimtų) eurų mokėjimas nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimui, o minėtame apeliacinio skundo priede L. B. pažymėjo, jog tikisi, kad iki 2023 m. liepos 5 d. bus spėta pervesti likusią nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dalį, t. y. 273,60 (du šimtus septyniasdešimt tris eurus šešiasdešimt centų) eurų, priešingu atveju, jis garantavo, jog minėta pinigų suma bus pervesta iki 2023 m. liepos 7 d.

13. Pažymėtina, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu civilinių ieškovų Kauno teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš nuteistojo L. B. atitinkamai priteista atlyginti 205,22 (du šimtai penkis eurus dvidešimt du centus) eurų ir 700,74 (septyni šimtai eurų septyniasdešimt keturis centus) eurų turtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo L. B. priteista 573,59 (penki šimtai septyniasdešimt trys eurai penkiasdešimt devyni centai) eurai turtinei ir 2500 (du tūkstančiai penki šimtai eurų) eurų neturtinei žalai atlyginti.

14. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013).

15. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai priteista 573,59 (penki šimtai septyniasdešimt trys eurai penkiasdešimt devyni centai) eurai turtinei ir 2500 (du tūkstančiai penki šimtai eurų) eurų neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu L. B. atlygino tik 300 (tris šimtus eurų) eurų padarytos žalos, tai yra labai nedidelę dalį priteistos sumos. Be to, apeliacinio skundo priede L. B. nurodė, kad tikisi iki 2023 m. liepos 5 d. arba 2023 m. liepos 7 d. pervesti likusią nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos 273,60 (du šimtus septyniasdešimt tris eurus šešiasdešimt centų) eurų dalį, tačiau duomenų apie šios dalies atlyginimą negauta. Tai kelia abejonių dėl jo galimybių atlyginti likusią žalos dalį.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalies, t. y. 300 (trijų šimtų eurų) eurų žalos atlyginimas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. B., nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atlygintos žalos dalis, lyginant su neatlyginta žalos dalimi, yra pakankamai didelė ir sudaro pagrįstą prielaidą tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog L. B. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, todėl darytina išvada, kad sunki apelianto finansinė padėtis neleis jam per protingus terminus užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo nustatyti nuteistojo L. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo L. B. gynėja advokatė Elena Gylienė prašė teismo netaikyti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos atlyginti civiliniams ieškiniams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo, kadangi nuteistasis nedirba ir jam atlyginti susikaups labai didelė žala.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Civilinės bylos iškėlimo momentu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalį laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas.

19. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms.

20. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškina, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir įvertinant aukščiau aptartus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti gynėjos prašymą dėl 5 procentų metinių palūkanų nepriteisimo nuteistajam L. B. nuo priteistos sumos atlyginti civiliniams ieškiniams.

Dėl bausmės

22. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei paties kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

23. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

24. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

25. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis sumažinta vienu trečdaliu ir L. B. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis); ankščiau teistas; veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą; administracine tvarka baustas dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, baudos nesumokėtos; Sodros duomenimis epizodiškai, trumpais laikotarpiais dirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas iki 2022 m. balandžio 24 d.; taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y., kad veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui bei, kad nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktas). Padaręs išvadą, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos ir laisvės apribojimo bei terminuotos laisvės atėmimo bausmės L. B. pozityvaus poveikio nepadarė, neigiamai apibūdina asmenį ir byloja apie jo pavojingumą visuomenei bei liudija nusikaltus neatsitiktinai, o dėl susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, asmuo nelinkęs taisytis, nuolat ir sistemingai pažeidžia įstatymus, jo moraliniai įsitikinimai klaidingi, savo elgesio suvokimas ir gyvenimo būdo vertinimas – netinkami, taigi už padarytą apysunkį nusikalstamą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, teismas nors ir paskyrė griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos terminą nustatė ženkliai mažesnį nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys, taip pat tai, kad nagrinėjamu atveju L. B. yra teisiamas dešimtą kartą, ankščiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuo veikų darymo nuteistojo nesulaikė, iš to jis nepasimokė ir išvadų nepadarė, savo nusikalstamo gyvenimo būdo nekeičia, naujas nusikalstamas veikas daro praėjus neilgam laikui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų bei neišnykus teistumui, todėl minėtos aplinkybės teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam L. B. už padarytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kolegijos vertinimu, nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta.

27. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. B., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę, kurios švelninti, kaip to norėtų apeliantas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

28. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi L. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Elena Gylienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant L. B. yra 186,67 eurų, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

29. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo L. B. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.