Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-42-1127/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-05-03Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-03
Bylos Nr.
1-42-1127/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09548-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Kaltinamasis
L. B.
Nukentėjusysis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-42-1127/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09548-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.3.1; 2.1.15.3.23.2.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Zakarauskaitei,kaltinamajam L. B., jo gynėjai advokatei E. G.,nukentėjusiajai D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, 2015 m. vasario 3 d. bausmę atliko,

2) 2016 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausme,

3) 2016 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

4) 2016 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė — laisvės atėmimas 4 metams. 2019 m. sausio 17 d. paleistas lygtinai 1 metams 1 mėnesiui 8 dienoms, bausmė atlikta 2020 m. vasario 25 d.,

5) 2020 m. lapkričio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams,

6) 2020 m. gruodžio 17 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

7) 2021 m. kovo 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal 140 straipsnio 1 dalį - vienu trečdaliu sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs 2021 m. rugpjūčio 4 d.,

8) 2022 m. birželio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

9) 2023 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – vienu trečdaliu sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa neatliktos bausmės dalis, paskirta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendį ir skirta galutinė 11 mėnesių ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. B. 2022 m. kovo 20 d. apie 18:22 val. adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu, pagrobė jai priklausantį turtą, o būtent: sugriebęs nukentėjusiąją D. B. už kuprinės, sudavė ne mažiau vieną smūgį D. B. į veido sritį, nukentėjusiajai bandant bėgti ir nušokus nuo laiptų, dėl ko ji susižalojo dešinę ranką, vis dar laikydamas už kuprinės, koja spyrė nukentėjusiajai D. B. ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydamas D. B. žaizdą kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva viršutinės lūpos kairėje tarp nosies ir raudonio, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, raudonyje, smakre, kraujosruvą kaklo priekinėje dešinėje, kraujosruvą dešiniajame žaste, kraujosruvą, nubrozdinimus dešiniajame dilbyje, kraujosruvas, nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei randą po žaizdos kairės akies viršutiniame voke ir kairio antakio srityje, dešiniųjų VII, IX šonkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko nukentėjusioji D. B. paleido kuprinę su joje buvusiais daiktais, t. y. tokiais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. B. priklausantį turtą - kuprinę 60 eurų vertės, bei kuprinėje buvusius daiktus: raudonos spalvos piniginę 10 eurų vertės, kurioje buvo 220 eurų grynaisiais pinigais įvairiomis kupiūromis, higienos reikmenis, kurių vertė 50 eurų, įvairius rūbus, kurių vertė 50 eurų, knygą pavadinimu „Puikus naujas pasaulis“ , kurios vertė 10 eurų, akinius „Bolon“, kurių vertė 200 eurų, akinius nuo saulės „Ray Ban“, kurių vertė 200 eurų, smilkalus „Santal“, kurių vertė 6 eurai t. y. pagrobė nukentėjusiajai D. B. priklausantį turtą bendros 806 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

L. B. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad prieš 5 metus prasidėjo narkotikų byla, iš asmens įsigijo narkotinių medžiagų, iš jo atėmė pasą. Turėjo paskolą, nusipirko butą, turėjo savo įmonę, atlikinėjo statybinius darbus. Turėjo operaciją, įmonę perrašė draugui. Po operacijos buvo sunkus atsigavimas ir jis įsigydavo kanapių, jos palengvindavo skausmus po operacijos ir palengvino mobilumą. Kai galėjo dirbti pagal skelbimus ėjo įsidarbint, gyveno (duomenys neskelbtini). Bandė įsidarbinti nelegaliai, apgavo, nesumokėjo pinigų. Teisme prašymai grąžinti pasą buvo atmesti, o be dokumento negali įsidarbinti. Neturėjo kur dirbti, pradėjo įsivelti į visokias situacijas, buvo nuteistas, viskas „nuėjo“ antstoliams. Skolos augo, už butą sumokėti negalėjo, norėjo valgyti, legaliai teismas nedavė galimybių įsidarbinti, pradėjo vogti, būti su kompanijomis gatvėse. Pamatė, kad toks gyvenimas ne jam, norėjo dirbti, tik galimybių negavo, pabėgo iš (duomenys neskelbtini). Pas žmones prašė darbų, padirbo, susikaupė pinigų, išsinuomojo butą. Pradėjo „trintis“ prie stoties, susipažino su kažkokiais asmenimis, įvyko įvykis su nukentėjusiąja. Pilnai visko nepamena, buvo pergėręs. Momentais pamena. Pamena, kaip ant laiptų atsisėdo, pamena nukentėjusiąją ir kelis asmenis aplinkui, kažkokį vaikinuką, nuo kurio bandė atitrūkti. Įvykio nepamena ne tik dėl neblaivumo, tačiau ir dėl to, kad buvo stresinėje situacijoje, bijojo prarasti gyvenamą plotą, neturėjo pinigų maistui. Pamena, kad kažkas buvo su nukentėjusios kuprine. Kad būtų sudavęs nukentėjusiajai į veidą, spyręs į galvos sritį, negali garantuoti, mano, kad galėjo būti tokios aplinkybės. Sutinka, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiajai galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nepamena, kokie daiktai buvo kuprinėje. Pamena, kad metė kuprinę, tačiau kur, negali pasakyti. Nepamena, kad būtų lindęs į kuprinę, kažkur ją metė. Norėjo susisiekti su nukentėjusiąja, atsiprašyti, tyrėja pasakė, kad nukentėjusioji nenori kontakto su juo. Planavo atlyginti dalį žalos, buvo susitaupęs 700 Eur, tuo metu, kai buvo pasišalinęs iš pataisos namų ir pradėjęs dirbti, tačiau buvo suimtas. Labai gailisi, norėtų atsukti laiką atgal, kad to nepadarytų, būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Su visais ieškiniais sutinka, būtų atlyginęs, jei nebūtų suimtas. Atsiprašo nukentėjusiosios, tikisi, kad ateis ta diena, kuomet nukentėjusioji galės jam atleisti.

Kaltinamojo L. B. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusioji D. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 18.06 val. išlipo iš traukinio (duomenys neskelbtini). Išėjusi iš (duomenys neskelbtini) ir perėjus viaduką bei lipant laiptais link (duomenys neskelbtini), apie 18.22 val. ties (duomenys neskelbtini) pajuto, kad kažkas eina paskui ją, atsisukusi pamatė vyriškį, nieko neįtardama ir kalbėdama telefonu su dukra M. B. pasitraukė į šoną, kad vyriškis praeitų. Tada pajuto, kaip minėtas vyras griebė jai už kuprinės, kurią buvo užsidėjusi ant pečių, ir pradėjo ją tempti. Pajutusi, kaip ją tempia už kuprinės, ji atsisuko ir tada minėtas vyras rankos kumščiu trenkė jai vieną kartą į veido sritį, po ko jai iš karto pradėjo bėgti kraujas, kadangi jai prakirto kairį antakį, ji dukrai pradėjo rėkti į telefoną, kad ją muša. Apsidairiusi ir pamačiusi, kad už turėklo yra kalnas, nuo kurio buvo galima pabėgti link namo (duomenys neskelbtini) ji nušoko nuo laiptų ir bandė slėptis po laiptais, minėtas vyras liko ant laiptų ir toliau laikė sugriebęs jai už kuprinės ir koja spyrė jai ne mažiau keturis kartus į galvos sritį. Taip pat šokdama nuo laiptų susižalojo dešinę ranką. Supratusi, kad jos gyvybė svarbesnė nei jos kuprinė, leido vyriškiui ją nuplėšti. Vyriškis nuplėšęs kuprinę nubėgo link viaduko, tada ji užlipo atgal ant laiptų ir pamatė, kaip mergina su vaikinu atbėga link jos, mergina pradėjo jos klausti, kas atsitiko, minėtas jaunuolis nubėgo paskui vyriškį, kuris ją apiplėšė. Mergina, kuri prisistatė esanti N., pasiliko su ja ir padėjo jai bei paskambino į BPC. Mergina po to nuėjo link viaduko ir parėjusi pasakė, kad jos draugas K., kurio pavardės nežino, nusivijo minėtą vyriškį su policijos pareigūnais, bei pasakė, kad rado jos kuprinę, numestą ant bėgių, tačiau ji bijo eiti ten ir paimti. Po kelių minučių į įvykio vietą atvyko jos dukra, kuri nuėjo į minėtą vietą ir paėmė jos kuprinę. Taip pat į įvykio vietą atvyko GMP, kurie ją apžiūrėję išvežė į LSMUL KK SPS, kur jai atliko visus tyrimus, bei susiuvo kairį antakį. Dukra prieš išvykstant su GMP jai pasakė, jog policijos pareigūnai minėtą asmenį sulaikė. Kuprinė buvo žalios - pilkos spalvos, apie 35 l talpos, kurios vertė apie 60 eurų. Kuprinėje buvo piniginė, raudonos spalvos, odinė, kurios vertė apie 10 eurų. Piniginėje buvo 220 eurų, įvairiomis kupiūromis, asmens tapatybės kortelė, taip pat buvo higienos reikmenys, kurių bendra vertė apie 50 eurų, įvairūs rūbai, kurių vertė apie 50 eurų, knyga „Puikus naujas pasaulis“, kurios vertė 10 eurų, akiniai į tolį „Bolon“, kurių vertė apie 200 eurų, akiniai nuo saulės, „Ray Ban“, kurių vertė apie 200 eurų, smilkalai „Santal“, kurių vertė apie 6 eurai. Taip pat įvykio metu buvo sugadinta sidabrinė apyrankė, kurios vertė apie 60 eurų, paltas, kuris buvo suplėšytas, palto vertė 106 eurai, kepurė, kuri visa kruvina, vertė apie 8 eurai, bei šalikas, kuris taip pat visas kruvinas, vertė apie 8 eurai. Bendra kuprinės ir joje esančių daiktų vertė apie 806 eurai, sugadintų jai priklausančių daiktų vertė apie 182 eurai. Minėtas vyriškis apie 35-40 m. amžiaus, apie 170-175 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, kvadratinio veido, tamsios spalvos akių, kiek prisimena, kumštis buvo jo labai didelis. Ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę, nedėvėjo veidą dengiančios kaukės, su kelių dienų barzda. Vilkėjo bordo spalvos striukę, daugiau ką vilkėjo minėtas vyriškis neprisimena. Pamačiusi minėtą vyrą, mano, atpažinti galėtų. Dėl patirto streso šiuo metu daugiau įvykio aplinkybių neprisimena. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir minėtą asmenį nubausti įstatymo numatyta tvarka. Dėl jai patirtos fizinės, turtinės ir moralinės žalos prašo pripažinti nukentėjusiąja. Apžiūrėjusi kuprinę joje rado visus daiktus, daiktai ir kuprinė atrodo nesugadinti. Šio įvykio metu patyrė apie 182 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 5-11). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad jau yra davusi parodymus prieš tai, bet nuo praėjusios apklausos pradėjo lankytis pas psichologus Dainavos poliklinikoje dėl to, kad po incidento atsirado nerimo, baimės jausmas. Pradėjo jausti, kad sutriko miego kokybė. Taip pat po incidento jaučia skausmingas rankas, šonkaulius, krūtinės ląstą, riešus, rankas. Šį skausmą pradėjo jausti nuo incidento po užpuolimo, kai prieš ją buvo panaudota fizinė jėga. Ją užpuolęs vyras buvo neadekvačiai stiprus, nepaisant to, kad svyravo, galimai buvo pavartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Jis yra vidutinio kūno sudėjimo, amžius tarp 35-40 metų, 2-4 dienų barzda, labai juoda barzda, tamsios akys, ant antakių linijos buvo užmaukšlinta kepurė, striukė buvo neryškios raudono atspalvio spalvos, vilkėjo tamsias kelnes, pamena net bato padą, jis buvo grublėtas (pastebėjo, kai gavo smūgį iš kojos į galvą), o jų buvo net trys. Kaip minėjo, pastebėjimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo gali paaiškinti dėl jo išsiplėtusių vyzdžių. Pati po jai paskirto ir atlikto objektų tyrimo Baltijos gatvėje buvo nuvykusi ir pas medikus į akių kliniką (duomenys neskelbtini). Toje klinikoje buvo 2 kartus – 2022 m. kovo 21 d. bei 2022 m. kovo 30 d., dėl to, kad matė „žaibavimą“ kairėje akyje, dėl ko pamanė, kad gali būti atšokusi tinklainė. Akių klinikoje „(duomenys neskelbtini) jai buvo nustatyta stiklakūnio atšoka, šiai diagnozei nėra taikomas gydymas, jokie medikamentai tam priskirti nebuvo, gydytojas minėjo, kad turės su tuo susigyventi. Taip pat pirmadienį 2022 m. kovo 28 d. buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) Klinikas atlikti galvos magnetinio rezonanso tyrimo. Atsakymo kol kas neturi, jį turės balandžio 1 d. Prie savo apklausos pridės UAB (duomenys neskelbtini) medicinos/dokumentų išrašą bei (duomenys neskelbtini) konsultacijos išrašą. Daugiau šiuo metu medicininių išrašų neturi, kai tik gaus pateiks prie ikiteisminio tyrimo bylos. 2022 m. kovo 21 d. apsilankius pas šeimos gydytoją Dainavos poliklinikoje, jai buvo išduotas pusantros savaitės nedarbingumas, po ko jis jai prasitęsė iki 2022 m. balandžio 8 d., tai yra kol kas iš viso trims savaitėm, neaišku ar jis bus tęsiamas toliau. Dėl šio įvykio patiria nemalonumus, dėl incidento negali vykti į darbą bei atlikti savo funkcijų, turi sveikatos problemų, psichologinių taip pat. Visi daiktai, kuriuos vyras buvo iš jos pagrobęs, panaudodamas fizinę jėgą, jai buvo grąžinti, tačiau yra matyti, kad jis bandė jais pasinaudoti, tai matė iš nutrauktos kosmetinės rankenėlės bei iškritusių nereikšmingų daiktų (1 t., b. l. 62-63).

Liudytojas K. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 18:15val. ėjo su savo drauge N. M. pasivaikščioti į Kauno apžvalgos aikštelę, kur yra kryžius tremtinių atminimui (koordinatės (duomenys neskelbtini). Tuo metu toje apžvalgos aikštelėje kitų žmonių be jų nebuvo. Būnant aikštelėje išgirdo garsą, lyg kažkas rėkautų, tačiau kokius konkrečiai žodžius nesuprato. Rėkavimams nenustojus jie pradėjo įdėmiau klausytis ir išgirdo žodžius „Gelbėkit!“, kurie skambėjo laiptais, esančiais netoli aikštelės žemyn. Jie kartu su drauge pradėjo leistis laiptais žemyn į miškelį link pagalbos šauksmo ir pamatė vyrą, lipantį laiptais žemyn, bei moterį, kuri buvo už turėklų į miškelio pusę, ir per turėklų apačią lipo į tarp laiptų esančią nedidelę aikštelę. Jiems lipant laiptais link jos, moteris pradėjo šaukti „Gelbėkit! Padėkit!“. Pamatęs, kad moteris yra išsigandusi ir jos veidas kruvinas, ėmė vytis laiptais einantį vyriškį. Jis pasivijęs jį ėmė jam šaukti: „Stok, ką ten padarei moteriai, kodėl ją sužalojai?!“. Vyriškis nusileidęs laiptais ėjo per tiltą, kuris eina virš (duomenys neskelbtini) ir veda į gyvenamųjų namų kvartalą (duomenys neskelbtini). Eidamas jis vis atsisukdavo į jį ir žiūrėjo, ar jis eina jam iš paskos, ir pasakė: „Atstok, atsikabink, nes užmušiu“. Sakydamas šiuos žodžius jis laikė kažką kišenėje, todėl jis prie jo arti nėjo. Visą laiką laikė apie 10 metrų atstumą iki jo. Vyriškis tuo metu su savimi nešėsi žalsvą kuprinę, kurią, pasakęs tuos žodžius, numetė ant po tiltu esančiais bėgiais, kuri, kaip suprato, buvo anksčiau minėtos moters. Mano, kad kuprinę numetė manydamas, kad jeigu ją atiduos, jis jo nebeseks, tačiau jis ir toliau ėjo paskui jį. Vyriškio elgesys jam pasirodė labai keistas, kadangi jis nebėgo nuo jo ir visą laiką ėjo lėtu žingsniu, tačiau jam atrodė, kad jis yra galbūt vartojęs alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų. Po to, kai vyriškis numetė kuprinę, jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir bendravo su policijos pareigūnais, sekdamas minėtą vyrą. Pasibaigus tiltui, vyras lipo laiptais į viršų, pribėgo prie nuosavo namo kiemo tvoros, ją perlipo ir perėjęs per kiemą iš dešinės namo pusės perlipo dar vieną to paties namo sklypo tvorą gale, už kurios jau buvo skardis į apačią (duomenys neskelbtini) link, kuriuo jis pradėjo leistis į apačią. Namas, kurio tvorą jis perlipo, buvo adresu (duomenys neskelbtini). Jis per kiemą nėjo, todėl perėjo per (duomenys neskelbtini). Apėjęs namą jis manė, kad vyriškis eis į viršų link (duomenys neskelbtini) mikrorajono ir jis jį galės sučiupti, tačiau jo ten nesutiko, todėl pradėjo leistis kryptimi link (duomenys neskelbtini) ir eidamas išgirdo kairėje pusėje šlamant kūmus. Įsižiūrėjęs tarp medžių pamatė iš šakų ir pagalių suręstą nedidelį namuką, kažką panašaus į palapinę, į kurį įeina vyriškis, kurį jis sekė. Pamatęs tai jis atsitraukė ir paaiškino pareigūnams tikslią buvimo vietą bei pasislėpęs laukė policijos pareigūnų. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis pradėjo eiti link jo namuko, ir pamatė, kad vyriškis nusiėmęs raudonos spalvos striukę išeina iš savo namelio per kitą pusę, negu įėjo, ir bandė šalintis iš vietos. Jis pradėjo jį sekti ir eiti iš paskos kryptimi link pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vyriškis perbrido netoliese link minėto pastato esantį upelį, o jis ėjo iš paskos. Tuomet pasekė jį į įkalnę ir jam pasakė „Stok!“ ir jis sustojo, atvykę policijos pareigūnas jį sulaikė. Vyro visą tą laiką daugiau niekas nesekė ir nebandė sulaikyti. Vyriškis, iki atvykstant iki jo suręsto namo miškelyje, buvo apsirengęs raudonos spalvos kelnėmis, raudonos spalvos striuke su gobtuvu ant galvos, juodos spalvos batais, daugiau jis su savimi nieko neturėjo. Jis vyrą matė pirmą kartą. Įvykio metu nepatyrė jokios žalos, pretenzijų niekam neturi. Su moterimi, kuri buvo sužeista ant laiptų, jis nebendravo (1 t., b. l. 148-151).

Liudytoja N. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 18:15val. ėjo su savo draugu K. Š. pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini), kur yra kryžius tremtinių atminimui (koordinatės (duomenys neskelbtini). Tuo metu toje apžvalgos aikštelėje kitų žmonių be jų nebuvo. Būnant aikštelėje išgirdo garsą, lyg kažkas rėkautų, tačiau kokius konkrečiai žodžius nesuprato. Rėkavimams nenustojus jos pradėjo įdėmiau klausytis ir išgirdo žodžius „Gelbėkit, Padėkit!“, ir tai kartojo daug kartų. Šauksmas skambėjo iš laiptais esančiais netoli aikštelės žemyn. Ji kartu su draugu pradėjo leistis laiptais žemyn ir bėgant laiptais žemyn ji vietomis per medžius matė, kaip raudonais drabužiais apsirengęs vyriškis rankomis laiko per laiptų turėklų apačią persisvėrusią moterį. Kadangi leidžiantis laiptais žemyn buvo daug medžių ir laiptai ėjo ne tiesiai, buvo su tam tikromis vietomis matyti, kas vyksta. Atbėgus į įvykio vietą, moteris jau iš už turėklų bandė lipti į tarp laiptų esančią nedidelę aikštelę, todėl suprato, kad vyriškis ją ten nustūmė ir laikė ketindamas nustumti su tikslu, kad ji nespėtų jo pasivyti. Pamatę, kad moteris yra išsigandusi ir jos veidas kruvinas, draugas ėmė vytis laiptais einantį vyriškį. Kuomet jos draugas jį nusivijo, ji liko prie minėtos moters. Moteriai perlipus į tarp laiptų esančią aikštelę, paklausė jos, ar viskas jai gerai, tačiau ji pati jau skambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietėsi greitąją medicinos pagalbą. Joms belaukiant, moteris servetėlėmis pradėjo valyti sau veidą. Tuomet prie jų priėjo du vyriškiai, apie 50 metų amžiaus, kurie atėjo iš laiptų apačios, ir pradėjo jų klausinėti, kas atsitiko. Moteris, pamačiusi tuos du vyriškius, įpyko ir pradėjo pakeltu balsu jiems sakyti, kad kartu su juo gėrė, kodėl jos negelbėjo, jei girdėjo pagalbos šauksmą. Tie vyrai atsakė, kad nieko negirdėjo. Vienas iš vyriškių užlipo laiptais aukštyn apžvalgos aikštelės link, o kitas liko su jomis visą laiką iki kol atvyko medikai. Belaukiant medikų ji kalbėjosi su moterimi, kuri jai pasakojo, kad ką tik grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir jai bendraujant telefonu su dukra, kuri turėjo ją pasitikti viršuje, (duomenys neskelbtini) ją užpuolė vyriškis ir atėmė jos kuprinę. Ant moters kairės pusės veido matė virš antakio esantį kraują, jos kepurė buvo kruvina, didžioji veido dalis taip pat buvo kruvina. Moters viršutiniai drabužiai taip pat buvo išpurvinti krauju. Kokiu metu atsirado sužalojimai, ji neklausė, tačiau suprato, kad dėl to, jog vyriškis ją nustūmė ir grūmėsi. Vyras, kuris buvo prie jų, kalbino moterį ir verkė sėdėdamas prie jos. Matėsi, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis nebuvo panašus į benamį, tačiau dar ganėtinai padoriai atrodė. Vyras vis kartojo, kad nieko negirdėjo ir nematė, todėl nieko apie tai nekomentavo ir tik gailėjosi, kas įvyko. Tuo metu ji stebėdama moterį lipo laiptais žemyn ir bandė pamatyti, kur yra K.. Einant link tilto virš bėgių skambino K., tačiau jis nekėlė ragelio ir vėliau perskambinęs pasakė, kad ant bėgių po tiltu yra vyriškio numesta kuprinė. Grįžusi atgal prie moters ji jai pasakė apie kuprinę, tuomet ji jai pasakė, kad tai jos kuprinė, kurią atėmė. Todėl paprašė, kad ji ją paimtų. Vėliau jos kartu su moterimi ėjo arčiau laiptų apačios, kad jas lengviau rastų greitoji medicinos pagalba. Trumpam palikusi moterį ji nubėgo po tiltu, paėmė tarp bėgių esančią tamsios spalvos kuprinę ir parnešė ją atgal. Grįžusi prie moters pamatė, kad prie jos jau yra, kaip suprato, jos dukra su vaiku bei greitoji medicinos pagalba. Tuomet paskambino K., pasakė kur jos yra ir jis su policijos pareigūnais atvyko kartu pas jas. Ta vieta, kur atvyko medikai ir visi kiti, buvo maždaug ties adresu (duomenys neskelbtini). Ji vyriškio, užpuolusio moterį atpažinti negalėtų, nes matė tik iš nugaros. Jis buvo su raudonos spalvos striuke ir gobtuvu ant galvos. Jį matė pirmą kartą (1 t., b. l. 154-157).

Liudytoja M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 18:07 val., jai paskambino mama ir pasakė, kad ką tik grįžo ir eina nuo (duomenys neskelbtini) viaduku link namų. Jos su ja kalbėjosi, kai staiga ji kaip ir dingo iš pokalbio, nieko negirdėjo, vienu metu pamanė, kad galbūt iškrito mobilusis telefonas, bet po kelių sekundžių išgirdo mamos šauksmą „Gelbėkit|. Dėl to padėjo ragelį ir iškart skambino bendruoju pagalbos numeriu. Beskambinant pagalbai, staigiai susirado automobilio raktus, paėmė vaiką ir nuvyko iki laiptų, esančių šalia viaduko. Jai važiuojant link ten, paskambino mama ir pasakė, kad ją sumušė, bet ji pati turėjo telefoną, tai galimai pati ir paskambino greitajai medicinos pagalbai, kurios laukė. Vos tik jai privažiavus prie mamos, atvyko ir greitoji. Greitosios pagalbos automobilyje jos mamai uždėjo ledo ant akies, apžiūrėjo bei išsivežė į K. K., kur jai buvo siūtas antakis, atlikta kompiuterinė tomografija, šviesta ranka. Kai pamatė mamą, ji servetėlėmis buvo apdengusi pusę veido, matėsi, kad šviesios spalvos kepurė buvo kruvina, kadangi paltas buvo tamsus ant jo nieko nematė. Matėsi, kad mama buvo labai išsigandusi. Kiek žino, po apžiūros K. K. ją pasiėmė policijos pareigūnai, buvo atliekama apklausa, po ko mamą jie parvežė namo. Kitą dieną su mama buvo akių klinikoje (duomenys neskelbtini), dėl to, kad ji jautė diskomfortą ir norėjo patikrinti, ar niekas nepažeista akyje. Taip pat žino, kad mama vakar, tai yra 2022 m. kovo 28 d., lankėsi ligoninėje dėl magnetinio rezonanso tyrimo, kurio tyrimo rezultatai bus šį penktadienį. Dėl šio įvykio, kai mama buvo užpulta, ji laikinai prabuvo nedarbingume dvi savaites. Jos žiniomis, visi mamos daiktai buvo rasti ir jai sugrąžinti. Kuprinė buvo rasta ant šalia esančių geležinkelio bėgių, ji pati tą pačią dieną dar rado jos laikrodį, kuris buvo nutrūkęs ir pamestas įvykio vietoje. Dėl šio incidento, įvykusio su mama, labai išsigando, jos mažametis sūnus taip pat labai išsigando, visi patyrė sunkius išgyvenimus, emocijas, savo sūnų net registravo pas vaikų psichologą, bet kol kas apie tai nieko negali pasakyti, nes lankysis pas jį rytoj (1 t., b. l. 164-167).

Liudytojas P. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 20 d. patruliavo nustatytame maršrute kartu su vyr. patrule E. D., r. š. „K 1711“. Patruliuojant nustatytame maršrute apie 18 val. 18 min. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja ką tik telefonu kalbėjo su mama, kai ši pokalbio metu pradėjo bėgti ir šauktis pagalbos, sakė, kad kažkas užpuolė einant iš autobusų stotie link (duomenys neskelbtini) per viaduką virš (duomenys neskelbtini) parko. Pranešėja, nukentėjusiosios dukra, patikslino, kad užpulta jos mama, kad kažkas ją primušė ir atėmė kuprinę, taip pat minėjo, kad nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo pasišalino nežinoma kryptimi. Pranešėja pranešė, kad mama laukia ant laiptų iš geležinkelio stoties pusės, lipant tuneliu aukštyn. Nuvykus pranešėjos nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), buvo susisiekta telefonu su K. Š., kuris visą laiką sekė užpuoliką nuo pat nusikalstamos veikos padarymo. K. Š. nurodė, kad asmuo pasislėpęs krūmynuose, kurie yra (duomenys neskelbtini) leidžiantis link L. I. g. po kaire puse. Nuvykus į nurodytą vietą bei artinantis prie iš medžio šakų sudėtos pastogės, kurioje galimai slepiasi užpuolikas, pastebėjo viduje buvusį asmenį, jis ten buvo vienas. Artinantis prie besislepiančio asmens, šis pasileido bėgti nuo jų. Asmeniui buvo garsiai ir aiškiai šaukiama „Stok!“ , tačiau asmuo atsisukęs ir pamatęs bei supratęs, kad jį vejasi policijos pareigūnai, nereagavo į reikalavimus sustoti ir toliau šalinosi nuo jų bėgdamas į kalną. Toliau bėgdamas asmuo pavargo ir suprato, kad nepavyks pasišalinti, todėl sustojo. Asmuo buvo sulaikytas miškelyje, netoli (duomenys neskelbtini) namo. Sulaikant asmenį buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai ir asmuo buvo įsodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Dalinės apžiūros metu, pas asmenį buvo rasta asmens tapatybės kortelė, priklausanti R. Č. gim. (duomenys neskelbtini). Sulaikytas asmuo minėtą kortelę buvo užsikišęs už apatinių, nugaros pusėje. Vyriškis vilkėjo raudonos spalvos kelnes, tamsios spalvos bliuzoną su kapišonu, tamsios spalvos movą, ant kaklo turėjo ausines. Sulaikius asmenį bei pasiteiravus jo asmens duomenų, šis nurodė, kad yra – G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vežant asmenį į Kauno apskrities OVS, šis nusimovė raudonos spalvos kelnes ir užsikišo jas už bliuzono, norėdamas jas paslėpti. Bendraujant su nukentėjusiąja D. B., kuri sėdėjo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, ši nurodė, kaip viskas įvyko ir kad bendravo telefonu su dukra M. B., kai prie jos priėjo vyras, vilkintis raudonos spalvos kelnes, bordo spalvos striukę bei trenkė nukentėjusiajai kumščiu vieną smūgį į veido sritį ir nukentėjusiajai nukritus nuo laiptų ant žalios vejos spyrė 4 ar 5 kartus į galvos sritį, sukeldamas fizinį skausmą, bei pagriebęs iš D. B. kuprinę ėmė bėgti pėsčiųjų tiltu link (duomenys neskelbtini). Visą užpuolimą matė liudininkai – K. Š. bei N. M.. Liudininkas K. Š. minėjo, kad sušuko, kad užpuolikas sustotų, tačiau jam nesustojus ir bebėgant toliau visą laiką jį vijosi iš paskos bei paskambino pagalbos tarnyboms, o N. M. pasiliko su nukentėjusiąja. K. Š. nurodė, kad užpuolikas bebėgdamas išmetė kuprinę, kurią vėliau rado N. M. ir grąžino nukentėjusiajai. Su sulaikytu asmeniu, nuvyko į vietą, kurioje buvo nukentėjusioji, kuri sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje, buvo apžiūrima medikų. Bendraujant su nukentėjusiąja matėsi aiškūs veido srities bei kitų kūno vietų sužalojimai, kraujas. Pokalbio metu moteris pasisakė, kad visi daiktai yra pas ją. Apžiūrėję nukentėjusiąją greitosios pagalbos medikų brigada išvežė ją į (duomenys neskelbtini). Po ko jie pristatė sulaikytą asmenį į Kauno OVS patalpas ir nuvyko atgal į vietą, kurią nurodė NVRS pareigūnams. Vietoje, kurioje slėpėsi nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo buvo rasta bordo spalvos striukė, kurią apžiūrėjus buvo rasti šie daiktai: juodos spalvos mobilusis telefonas „iPhone“, keturios naujos atminties kortelės, raktai, žirklutės, (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė, tamsiai mėlynos spalvos kepurė su užrašu (duomenys neskelbtini). Apie rastus daiktus taip pat buvo informuoti NVRS pareigūnai, kurie juos paėmė prie ikiteisminio tyrimo (2 t., b. l. 21-24).

2022 m. kovo 21 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog D. B. pranešė, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 18.22 val. lipant laiptais ties (duomenys neskelbtini), pajuto, kad kažkas sugriebė jai už kuprinės ir pradėjo ją tempti. Pajutusi, kaip ją tempia už kuprinės, ji atsisuko ir tada nepažįstamas vyriškis rankos kumščiu trenkė jai vieną kartą į veido sritį, po ko iš karto pradėjo bėgti kraujas, kadangi prakirto kairį antakį. Tada ji nušoko nuo laiptų, tačiau minėtas vyriškis toliau laikė ją už kuprinės ir koja spyrė ne mažiau keturis kartus į galvos sritį. Vyriškis nuplėšė kuprinę jai nuo pečių ir nubėgo link viaduko. Kuprinėje buvo piniginė, kurioje buvo 220 eurų, asmens tapatybės kortelė. Taip pat kuprinėje buvo įvairūs higienos reikmenys, drabužiai, knyga, dveji akiniai, smilkalai. Bendra kuprinės ir joje esančių daiktų vertė apie 806 eurai. Taip pat įvykio metu buvo sugadinta sidabrinė apyrankė, paltas, kepurė ir šalikas, kurių bendra vertė apie 182 eurai (1 t., b. l. 5-11).

2022 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas daugiabutis gyvenamasis namas. Dešinėje namo pusėje yra šaligatvis ir praėjimas link (duomenys neskelbtini) laiptų į (duomenys neskelbtini). Laiptai betoniniai, vietomis aptrupėję, su metaliniais turėklais. Užlipus laiptais iki atviros aikštelės, pasukus į kairę, toliau laiptais lipant į viršų, ant 5-tos laiptų aikštelės, matomos raudonos spalvos dėmes, galimai kraujas, kur paimta nuoplova ant vatos tampono su galimai biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos prieigas, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 17-23).

Iš 2022 m. kovo 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 507/2022 (02) matyti, kad D. B. nustatyta: žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva viršutinės lūpos kairėje tarp nosies ir raudonio, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, raudonyje, smakre, kraujosruva kaklo priekinėje dešinėje, kraujosruva dešiniajame žaste, kraujosruva, nubrozdinimus dešiniajame dilbyje, kraujosruvos, nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kraujosruva krūtinės dešinėje, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (daiktams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (daiktais) (1 t., b. l. 53-55).

Iš 2022 m. balandžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG 612/2022(02) matyti, kad jog D. B. nustatyta: žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva viršutinės lūpos kairėje tarp nosies ir raudonio, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, raudonyje, smakre, kraujosruvą kaklo priekinėje dešinėje, kraujosruva dešiniajame žaste, kraujosruva, nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, kraujosruvos, nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kraujosruva krūtinės dešinėje. 2022 m. balandžio 7 d. tyrimo metu papildomai nustatyta: randas po žaizdos kairės akies viršutiniame voke bei kairio antakio srityje, dešiniųjų VII, IX šonkaulių lūžiai. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, šonkaulių lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 50.1 punktu, randas po žaizdos kairės akies viršutiniame voke bei kairio antakio srityje laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, kiti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais), galėjo būti padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 80-82).

Iš 2022 m. kovo 20 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. M. pateikė numestos kuprinės fotonuotrauką (1 t., b. l. 158-160).

Iš 2022 m. kovo 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai: balto metalo apyrankė, sulankstyta, nelygios formos, gamykliškai nevientisa, iš abiejų pusių subraižyta, sulamdyta; kelioninio stiliaus pilkos spalvos kuprinė su žaliomis detalėmis, su pilkomis petnešomis ir dirželiais, viduje yra dvi pilkos spalvos kumštinės pirštinės su juodomis rankovėmis bei dvi juodos spalvos pirštuotos pirštinės, juodos spalvos akinių dėklas su viduje esančiais juodos spalvos „Ray Ban“ firmos akiniais nuo saulės, juodos spalvos akinių dėklas su skaidriais „Bolon“ firmos regėjimo akiniais, pilkos spalvos popierinis paketas su užrašu „Sandal wood“, rudos spalvos kosmetinė su viduje esančiais asmeniniais smulkiais daiktais, knyga „Puikus naujas pasaulis“, raudonos spalvos išlankstoma kosmetinė su viduje esančiais įvairiais medikamentais, baltos spalvos maišelis su raudonos spalvos detalėmis, kurio viduje yra aštuoni vnt. kosmetinių priemonių įvairiose tarose, rudos spalvos respiratorius permatomame polietileniniame maišelyje, įvairūs drabužiai maišelyje (spalvotos kojinės, juodos ir pilkos spalvų šortai, juodos spalvos kojinės, baltas rankšluostis); raudonos spalvos piniginė, kurios viduje yra penki vnt. įvairių nuolaidų kortelių bei asmens tapatybės kortelė, dešimties eurų kupiūra, penkiasdešimties eurų kupiūra, aštuoni vnt. dvidešimties eurų kupiūrų. Taip pat yra pilkos spalvos kepurė, ant kurios yra raudonos spalvos galimai kraujo dėmė bei lašai; pilkos spalvos raštuotas šalikas, ant kurio matyti raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Taip pat apžiūrėtas juodos spalvos moteriškas paltas, kurio vidaus pamušalas per visą palto plotį yra vietomis sudraskytas, skylėtas bei apibraižytas. Ant palto išorės taip pat matomos nedidelės skylės, medžiagos sugadinimai. Viena iš palto rankovių, kurios dalis yra medžiaginė, yra su praplėšta skyle. Ant palto išorės per visą plotį matomos įvairiose vietose esančios raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Viena iš palto susegimo detalių yra įlenkta. Ant palto taip pat matomos purvo žymės (1 t., b. l. 168-196).

Iš 2022 m. kovo 20 d. vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu L. I. g. link (duomenys neskelbtini), ties kelio vingiu, kairėje kelio pusėje, šalia važiuojamosios dalies yra pėsčiųjų takas ir betoninė sienelė. Važiuojamoji kelio dalis susideda iš 2 kelio juostų, atskirtų siaura ištisine linija. Dešinėje pusėje matomas miškas. Nuo kelio mišku paėjus apie 100 metrų matyti iš medžių šakų, medinių padėklų ir juodos spalvos plėvelės pastatytą pastogę. Šalia minėtos pastogės matyti bordo spalvos striukė, kuri paimta ir supakuota į popierinį paketą Nr. 2. Ant striukės matoma juodos spalvos šilta kepuė su užrašu (duomenys neskelbtini), kuri paimta ir supakuota į popierinį paketą Nr. 1, juodos spalvos MRT „Iphone“, sudužusiu ekranu ir nugarėle, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Ant striukės taip pat yra 4 vnt. atminties kortelių, kurios paimtos ir supakuotos į voką Nr. 2, raktas, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3, (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė, kuri paimta ir supakuota į voką Nr. 4, manikiūrinės žnyplės, kurios paimtos ir supakuotos į voką Nr. 5, 8 vnt. ausinukų antgalių, kurie paimti ir supakuoti į voką Nr. 6, 25 euro centai, kurie paimti ir supakuoti į voką Nr. 7. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 197-199, 2 t., b. l. 6-12).

Iš 2022 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausyti Bendrojo pagalbos centro įrašai, sudaryta stenograma. Užfiksuota, kaip pranešėja M. B., skambindama bendruoju pagalbos telefonu 112, nurodo, kad kalbėjo su mama telefonu, ją kažkas užpuolė einant iš stoties į (duomenys neskelbtini), viaduku, mano, kad virs (duomenys neskelbtini) Girdėjo, kaip mama telefonu rėkė „Gelbėkit! Padėkit!“. Antrajame įraše užfiksuota, kaip mergina, skambindama Bendruoju pagalbos telefonu, nurodo, kad skambino dėl mamos užpuolimo, iš jos atėmė kuprinę, ji (mama) turi telefoną, jos ieško greitoji medicinos pagalba. Nurodo, kad mama yra prie laiptų, vedančių į Krypo g., prie viaduko (2 t., b. l. 13-16).

Iš 2022 m. kovo 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamera fiksuoti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše KNS_609266 2022/03/20, 18:31:27 val. matyti, kaip policijos pareigūnas vedasi vyrą, laikydamas jį už rankos. Vyras ikiteisminiame tyrime žinomas kaip L. B.. Jie eina link tarnybinio automobilio miško masyvu, prie tarnybinio policijos pareigūnų automobilio laukia policijos pareigūnė kartu su tamsiai apsirengusi vaikinu žinomu kaip K. Š.. L. B. sodinamas į tarnybinio automobilio galą, laikino sulaikymo vietą. Tada matyti kaip pareigūnai bei tamsiai apsirengęs vaikinas kalbasi dėl L. B., patalpinto į tarnybinį automobilį. K. Š. pasakoja, kad vaikinas, kuris sulaikytas visada buvo vienas, paaiškino, kad jis jį sekė ir liepė jam stoti, minėjo, kad bandė jį sulaikyti, tačiau L. B. grasino vaikinui, kad jei neatstos, užmuš. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai išvažiuoja iš miško masyvo. Antrajame vaizdo įraše 18:36:23 val. matyti, kaip pareigūnai vyksta tarnybiniu automobiliu ir atvažiuoja iki vietos, esančios netoli (duomenys neskelbtini) tada sustoja prie greitosios pagalbos automobilio, prie kurio matyti stovintys asmenys, 2 merginos ir vyriškis. Vienas iš pareigūnų prieina prie greitosios medicinos pagalbos automobilio bei atidaro duris, pamatęs, kad jame sėdi nukentėjusioji moteris, pasiteirauja, kaip ji jaučiasi. Moteris pareigūnui paaiškina, kad jos visi daiktai jau prie jos, telefonas, kuprinė, piniginė, banko leidimas. Moteris priduria, kad kuprinė buvo rasta ant netoliese esančių geležinkelio bėgių. Pareigūnas prieina prie policijos tarnybinio automobilio, atidaro laikino sulaikymo kameros duris ir paklausia sulaikytojo vardo ir pavardės. Pastarasis atsako: - G. B., nurodo, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini). Trečiajame vaizdo įraše 18:41:21 val. matyti, kaip policijos pareigūnas tikrina duomenų bazes pagal jam sudiktuotus laikinai sulaikyto asmens duomenis. Tikrindami duomenis jie (pareigūnai) vis pasiteirauja daugiau duomenų, tai yra paklausia tėvų vardų. Ketvirtajame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas užsirašo šalia stovėjusios merginos, įvykio liudininkės, kontaktinius duomenis. Mergina pasakojo, kad vaikščiojo su draugu ir išgirdo moters pagalbos šauksmą bet kai jie nubėgo link jos, buvo per vėlu. Tada pareigūnas paklausia vyro, ką jis matė. Vyras atsakė, kad viską „nuo a iki z“, tačiau matyti, kad vyras yra akivaizdžiai neblaivus, jo kalba nerišli. Tada pareigūnas priėjo prie merginos, nukentėjusiosios dukros, stovinčios šalia greitosios medicinos pagalbos automobilio, ir paklausė, ką ji matė, pastaroji pasakė, kad kalbėjo su mama telefonu. Taip pat pridūrė, kad nieko nematė, tik čia atvažiavo. Policijos pareigūnai išvažiuoja (2 t., b. l. 28-30).

Alkotesterio patikros duomenimis, L. B. 2022 m. kovo 20 d. 22:46 val. nustatytas 1,06 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 133).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsakomybė numatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

L. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Nors dėl girtumo ir, kaip teigia, buvusios emocinės būsenos visų aplinkybių nepamena, tačiau neginčijo kaltinimo aplinkybių dėl smūgių nukentėjusiajai sudavimo bei aplinkybių, kad tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą, t. y. rankinę, su joje buvusiais asmeniniais bendros 806 Eur vertės daiktais. L. B. kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrindžia nuoseklūs nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jai einant iš geležinkelio stoties, perėjus viaduką bei lipant laiptais link (duomenys neskelbtini) pajuto, kad jai iš paskos eina vyras, kuris griebė už ant pečių uždėtos kuprinės ir pradėjo pastarąją tempti, o atsisukus vyras trenkė jai į veidą kumščiu. Nukentėjusiosios parodymais, ji nušoko nuo laiptų, siekdama pasislėpti, tačiau kaltinamasis, likęs ant laiptų, toliau laikė sugriebęs ją už kuprinės, ir koja spyrė jai ne mažiau kaip keturis kartus. Baimindamasi dėl savo gyvybės, leido vyrui kuprinę nuplėšti. Tokius nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina tiek byloje ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, tiek teismo ištirti rašytiniai įrodymai, dėl ko teismas sprendžia nesant pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymu teisingumu ir objektyvumu. Liudytojai K. Š. ir N. M., įvykio metu buvę netoliese, parodė, kad išgirdo šūksnius „Gelbėkit!”, kurie sklido nuo laiptų. Pradėjus leistis laiptais žemyn į miškelį, pamatė vyrą, lipantį laiptais žemyn, bei moterį, kuri buvo už turėklų į miškelio pusę, ir per turėklų apačią lipo į tarp laiptų esančią nedidelę aikštelę. Moteris buvo išsigandusi, kruvina. K. Š. einant paskui minėtą vaikiną, jis su savimi neštą kuprinę numetė ant bėgių. Liudytojos N. M. teigimu, moteris jai pasakojo, kad grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir jai telefonu bendraujant su dukra ją užpuolė vyras ir atėmė jo kuprinę. Liudytoja M. B. taip pat patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku telefonu kalbėjo su mama D. B., kai išgirdo jos pagalbos šauksmą, mama pasakė, kad ją sumušė, atvykusi matė, kad mama buvo labai išsigandusi, šviesios spalvos kepurė buvo kruvina, jos kuprinė buvo rasta ant bėgių. L. B. kaltę patvirtina ir rašytiniai teismo ištirti įrodymai – apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, o kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurių dalis kvalifikuojami kaip nežymus, o dalis – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvados.

Matyti, kad kaltinamasis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, t. y. griebė pastarosios ant pečių nešamą kuprinę, moteriai atsisukus į vyrą, jis trenkė kumščiu į veidą, o D. B. bandant pabėgti bei pasislėpti ir toliau laikant kuprinę prie savęs, kaltinamasis ne mažiau kaip keturis kartus spyrė moteriai, kol ji laikomą kuprinę paleido. Taigi, akivaizdu, kad smurtiniai veiksmai buvo naudojami turint tikslą atskirti nukentėjusiąją nuo grobiamo turto. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, turėdamas sumanymą pagrobti svetimą turtą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

L. B. padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau teistas, veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (3 t., b. l. 10-26, 125-152), administracine tvarka baustas dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, baudos nesumokėtos (3 t., b. l. 33-35). Sodros duomenimis, epizodiškai, trumpais laikotarpiais dirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas iki 2022 m. balandžio 24 d. (2 t., b. l. 84-87, 3 t., b. l. 28-30, 31). Į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, tačiau lankėsi, nustatyta diagnozė F90.1 (2 t., b. l. 191). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 3, 5). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad L. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra tikslinga (2 t., b. l. 196).

L. B. nors detaliai įvykio aplinkybių neprisiminė, kaip teigė, dėl buvusio stipraus girtumo bei emocinės būsenos, nulemtos nepalankiai susiklosčiusių jo gyvenimo įvykių, tačiau visiškai pripažino kaltę dėl įvykdyto plėšimo, savo veiksmus įvertino kritiškai, išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų pasekmių nukentėjusiajai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad yra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo sulaikymo metu, jam buvo nustatytas 1,06 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad buvo „pergėręs“, ir, būdamas blaivus, taip pasielgęs nebūtų. Taigi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktas).

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kaltinamasis, kreipdamasis į teismą paskutiniuoju žodžiu, prašė jam neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, kadangi anksčiau taikyta ši bausmės rūšis savo tikslų nepasiekė, be to, būdamas laisvėje ir dirbdamas, užtikrintų, kad būtų greičiau atlyginti civiliniai ieškiniai. Tenkinti tokį kaltinamojo prašymą teismas nenustatė pagrindo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. <...> Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio Taigi teismas, skirdamas bausmę ir siekdamas tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą, turi vadovautis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas privalo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020, 2K-132-942/2021).

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-132-942/2021).

Teigiamai vertintinas kaltinamojo ryžtas ateityje savo gyvenimo tikslų siekti teisėtai būdais ir priemonėmis, dirbti, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą civiliniams ieškovams. Kaip matyti iš aukščiau aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, jis epizodiškai, trumpais laikotarpiais dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vis dėlto, šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad šis susidūrimas su teisėsauga kaltinamajam yra jau nebe pirmas – anksčiau buvo ne kartą teistas už įvairių nusikaltimų, taip pat ir analogiško pobūdžio, padarymą, jam buvo skiriamos švelnesnės, atitinkamų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytos bausmės, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, kurias asmuo yra atlikęs. Tačiau net ir griežčiausios bausmės skyrimas, žinant visas iš to kilsiančias neigiamas pasekmes, neatgrasė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos darymo. Taigi kaltinamasis, būdamas ne kartą teistas, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajai įvykdyto plėšimo metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, įvertinus tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tiek veikos padarymo aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, sukeltas pasekmes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę kaltinamajam. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, taip pat įvertinus ir jau aptartas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Kaltinamasis kaltę dėl veikos padarymo visiškai pripažino, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

L. B. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. kovo 20 d. 18:35 val., paleistas – 2022 m. kovo 21 d. 16:42 val. (2 t., b. l. 106, 158-159) ir šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis įskaitytinas į skiriamą bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

L. B. yra nuteistas 2022 m. birželio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir šios bausmės nuosprendžio priėmimo dieną nėra atlikęs. Vis dėlto, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. B. atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendis, kuriuo skirta bausmė buvo subendrinta su minėtu Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme. Nors Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, šiuo nuosprendžiu skirta bausme nebendrintina su Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Bausmių bendrinimo klausimą yra tikslinga spręsti nuosprendžio vykdymo metu.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, jog, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos įgaliotoji atstovė civiliniu ieškiniu prašo iš L. B. priteisti 205,22 E. P. sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (1 t., b. l. 100-102). Ieškinyje nurodo, kad nukentėjusiajai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. 2022 m. kovo 20 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteikta: vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl dilbio sužalojimų bei suleista difterijos, stabligės vakcina, dėl galvos sričių paviršinio sužalojimo – skubiosios medicinos pagalbos paslauga, taip pat suteikta radiologo konsultacija bei atlikta kompiuterinė tomografija. 2022 m. kovo 31 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose – ortopedo traumatologo konsultacija dėl dauginių šonkaulių lūžių bei pakartotinai suteikta radiologo konsultacija. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina – 202,22 Eur. L. B. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėti veikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.248 straipsniai), t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus D. B., kuri dėl patirtų sužalojimų gydėsi sveikatos priežiūros įstaigoje, taigi žala padaryta ne tik nukentėjusiajai, bet ir valstybei, Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, jų apmokėjimas iš minėto biudžeto yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. sužalojimu.

Nustatyta, kad dėl L. B. suduotų smūgių nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai: žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva viršutinės lūpos kairėje tarp nosies ir raudonio, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, raudonyje, smakre, kraujosruva kaklo priekinėje dešinėje, kraujosruva dešiniajame žaste, kraujosruva, nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, kraujosruvos, nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kraujosruva krūtinės dešinėje, randas po žaizdos kairės akies viršutiniame voke ir kairio antakio srityje, dešiniųjų VII, IX šonkaulių lūžiai, dėl ko buvo pristatyta į gydymo įstaigą, kur tiek tą pačią dieną, tiek 2022 m. kovo 31 d. jai buvo suteiktos ieškinyje nurodytos paslaugos bei suteiktos konsultacijos. Už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš L. B. priteistina 205,22 Eur suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus įgaliotasis atstovas civiliniu ieškiniu prašo iš L. B. priteisti 700,74 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (1 t., b. l. 121-133). Ieškinyje nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų D. B. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu D. B. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus sprendimais buvo nuspręsta skirti D. B. ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. Iš viso nukentėjusiajai buvo paskaičiuota 700,74 Eur dydžio ligos išmoka. D. B. tapo laikinai nedarbinga dėl L. B. neteisėtų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti VSDFV Kauno skyriui padarytą žalą, kurią sudaro nukentėjusiajai priskaičiuota ligos išmoka. VSDFV Kauno skyrius, išmokėjęs jai ligos išmoką, patyrė turtinės žalos.

Fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo L. B. veiksmų nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., šiuo laikotarpiu jai buvo išduoti trys nedarbingumo pažymėjimai. Prie ieškinio pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo priskaičiuotos išmokų sumos - 506,09 Eur, 194,65 Eur (iš viso – 700,74 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas ir iš L. B. priteistina 700,74 Eur suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji D. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jos naujai 5 000 Eur neturtinei ir 585,47 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (1 t., b. l. 84-93). Ieškinyje nurodo, kad 283,50 Eur sudaro suma dėl negautų pajamų (darbo užmokesčio). Nuo. 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. (15 d.d.) turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl negalėjo atlikti jai priklausančių darbo funkcijų ir negavo viso jai priklausančio darbo užmokesčio. Jos viena darbo diena įvertintina 40,42 Eur, tad jei nebūtų neteisėtų įtariamojo veiksmų, už 15 d. d. būtų gavusi 606,30 Eur darbo užmokesčio (jei nedarbingumas nebus tęsiamas). Pagal kovo mėn. nedarbingumo išmokos duomenis (10 d. sirgo Covid 19), ligos išmoka už 1 d. d. - 21,52 Eur, t. y. už 15 d. d. - 322, 80 Eur. Atsižvelgiant į tai, patyriau 283,50 Eur turtinę žalą (606,30 Eur- 322,80 Eur), kuri atsispindi kaip negautos pajamos (darbo užmokestis). 189,99 Eur prašo priteisti už nepataisomai sugadintus asmeninius daiktus: paltas – turtinė žala 109,99 Eur, kepurė ir šalikas/mova – 20 Eur, apyrankė (sidabras) – 60 Eur. Taip patyrė 111,98 Eur išlaidų sveikatos sutrikdymo lygiui nustatyti – buvo kreiptasi į aklių kliniką (duomenys neskelbtini) Kardiolitos kliniką ir LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos skyrių.

Nukentėjusioji civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė didelį psichologinį diskomfortą ir stresą, baimės jausmą dėl pasikėsinimo į sveikatą ir gyvybę, į jos asmeninį turtą. Nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje šviesiu paros metu. Ši aplinkybė lėmė tai, kad po įvykio jaučiasi nesaugi viešose vietose net ir dienos metu. Po nusikaltimo sutriko miegas, atsirado nerimas ir baimė dėl savo, taip pat ir savo artimųjų saugumo ir gyvybės. Sužalotas jos veidas – matomoje vietoje liko randas, sutriko regėjimas sužalota akimi – šie ir kiti fiziniai sužalojimai ir tokia pablogėjusi psichologinė būsena lėmė, kad turėjo atsitraukti nuo įprastinės kasdienos veiklos. Šios aplinkybės sukėlė papildomą stresą ir nerimą dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų ir ženkliai pablogėjusios fizinės savijautos. Dėl psichologinės būsenos kreipėsi į psichologą. Įtakos neturtinės žalos dydžiui turi ir tai, kad dar vyksta baudžiamasis procesas ir teks prisiminti įvykį, kalbėti apie jį, kas sukels neigiamus išgyvenimus. Jos atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė stiprius psichologinius padarinius, kurie jausis dar daugelį metų. Tai turės įtakos ir jos elgesiui, santykiams su aplinkiniais bei bendravimo įgūdžiais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Nukentėjusioji prašo priteisti 283,50 Eur negautų pajamų, kadangi buvo nedarbinga 15 d. d., o viena darbo diena yra įvertinta 40,42 Eur. Tuo tarpu, ligos išmoka už šį laikotarpį yra 322,80 Eur (21,52 Eur už vieną dieną). Taigi, negautų pajamų suma sudaro 283,50 Eur.

Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo L. B. veiksmų nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji buvo laikinai nedarbinga. Matyti, kad nukentėjusioji pateikė skaičiavimus dėl gaunamo atlyginimo už vieną dieną, kuris nežymiai viršiją dydį, atitikusį minimalų užmokesčio dydį. Tuo tarpu, teismas, patikrinęs Sodros duomenis, nustatė, kad nukentėjusiosios gaunamas darbo užmokestis viršija minimalų. Taigi, pateikti skaičiavimai nekelia abejonių, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Ginčo šioje dalyje dėl ieškinio dydžio nėra, todėl šioje dalyje dėl negautų pajamų tenkinamas visiškai.

Nukentėjusioji prašo priteisti 111,98 Eur sumą, kurią išleido sveikatos surikdymo lygiui nustatyti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji D. B. dėl patirtų sužalojimų 2022 m. kovo 20 d. buvo pristatyta į gydymo įstaigą, t. y. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur jai buvo suteiktos atitinkamos medicininės paslaugos, 2022 m. kovo 31 d. šioje įstaigoje suteikta papildoma paslauga – ortopedo traumatologo konsultacija, radiologo konsultacija. Iš nukentėjusiosios kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 21 d. ji kreipėsi į akių kliniką (duomenys neskelbtini) akių gydytojo konsultacijai, kuri iš dalies buvo apmokėta draudiko, ir dalis, t. y. 16 Eur – nukentėjusiosios, 2022 m. kovo 22 d. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini)“ (kaip nurodė kaltinamoji – (duomenys neskelbtini) klinikose), kur jai suteikta gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija, krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas, už ką nukentėjusioji sumokėjo 18,18 Eur, 2022 m. kovo 23 d. lankėsi akių klinikoje „(duomenys neskelbtini), kur suteikta akių gydytojo konsultacija už 12 Eur (atskaičius draudiko mokamą sumą), 2022 m. kovo 25 d. lankėsi UAB „Bendrosios medicinos praktika“, kur suteikta gydytojo neurologo konsultacija (15,12 Eur), 2022 m. kovo 28 d. minėto įstaigoje atliktas MRT tyrimas (16 Eur), 2022 m. kovo 30 d. akių klinikoje (duomenys neskelbtini) suteikta akių gydytojo konsultacija (12 Eur), 2022 m. balandžio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) suteikta pakartotinė gydytojo neurologo konsultacija (10,80 Eur), bendra suma – 100,10 Eur. Nors nukentėjusioji nurodo, kad patirta žala yra 111,98 Eur ir tarp įstaigų, į kurias kreipėsi, nurodė ir LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos skyrių, duomenų, kad šiame skyriuje jai buvo suteiktas ne valstybės kompensuojamos paslaugos, duomenų nepateikta.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad du kartus vyko į akių kliniką (duomenys neskelbtini) (2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. kovo 30 d.) dėl atsiradusiu „žaibavimo“ akyse, taip pat 2022 m. kovo 28 d. buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) klinikas atlikti galvos magnetinio rezonanso tyrimą. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios paaiškinimus, pateikus dokumentus, kurie patvirtina, kad būtent laikotarpiu po veikos padarymo nukentėjusioji vyko į gydymo įstaigas, kur jai buvo suteikiamos įvairios paslaugos bei konsultacijos, spręstina, kad šios išlaidos, t. y. 100,10 Eur, yra susijusios su nusikalstama veika, jos pasekmėmis, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo, atitinkamai mažinant prašomą priteisti sumą dėl nurodytų motyvų.

Nukentėjusioji prašo priteisti 189,99 Eur už nepataisomai sugadintus daiktus, t. y. paltą (109,99 Eur), kepurę ir šaliką/movą (20 Eur), sidabrinę apyrankę (60 Eur). Iš byloje esančių duomenų (apžiūros protokolo) matyti, kad nukentėjusiosios rūbai buvo sutepti krauju, paltas ir apyrankė sugadinti. Nors nukentėjusioji nėra pateikusi šių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, prašoma priteisti suma, teismo vertinimu, yra racionali, atitinkanti rinkos kainas. Šios išlaidos taip pat laikytinos susijusios su nusikalstama veika, yra pagrįstos, todėl suma dėl sugadintų rūbų ir papuošalo, t. y. 189,99 Eur priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji prašo priteisti 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai D. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų ji buvo pristatyta į gydymo įstaigą, taip pat, kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų, ir po įvykio dienos ne kartą kreipėsi į medicinos įstaigas dėl konsultacijų bei tyrimų atlikimo, be to, buvo laikinai nedarbinga nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., taigi neabejotina, kad nukentėjusiajai teko iškęsti fizinį skausmą, taip pat nepatogumus, susijusius su sveikatos atstatymu bei priežiūra. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad L. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nukentėjusiosios turtas buvo pagrobtas plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą, D. B. einant į namus iš geležinkelio stoties, viešoje vietoje, taigi nukentėjusioji patyrė stiprų išgąstį, neigiamus dvasinius išgyvenimus, taip pat, kaip nurodo, atsirado nerimas, baimė dėl savo saugumo, o patirti neigiami išgyvenimai tęsiasi ir iki šiol.

Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nedirbantis), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 2 500 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuo civiliniu ieškiniu priteistos sumos (turtinės ir neturtinės žalos) priteistinos penkių procentų metinės palūkanos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

VI. Kiti klausimai

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatės E. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 228,33 Eur, kurią prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju, gynėjas L. B. buvo skirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies punkte numatytu pagrindu, kadangi asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų išieškojimas yra nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynyba, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 152-154), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- nuoplova ant vatos tampono su galimai biologinės kilmės pėdsakais, saugoma Kauno apskrities policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina;

- mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“, juodos spalvos šilta kepurė; kelnės, atminties kortelės (4 vnt.), raktas, (duomenys neskelbtini), manikiūrinės žnyplės, ausinukų antgaliai (8 vnt.), tamsiai bordo spalvos striukė, saugomi Daiktų saugykloje Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam,

- 25 euro centai, saugomi Kauno apskrities VPK turto valdymo poskyryje Radvilėnų pl. 1C, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam,

- byloje esantys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. B., turtą: ½ buto/patalpos – kambario, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1,2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 20 d. 18:35 val. iki 2022 m. kovo 21 d. 16:42 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvė atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. B. 205,22 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. B. 700,74 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai 573,59 Eur turtinei ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimas į L. B., turtą: ½ buto/patalpos – kambario, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Nepriteisti iš L. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 228,33 Eur dydžio išlaidų dėl jam teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

- nuoplovą ant vatos tampono su galimai biologinės kilmės pėdsakais, saugomą Kauno apskrities policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina;

- mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“, juodos spalvos šiltą kepurę, kelnes, atminties korteles (4 vnt.), raktą, (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) manikiūrines žnyples, ausinukų antgalius (8 vnt.), tamsiai bordo spalvos striukę, saugomus Daiktų saugykloje Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam,

- 25 euro centus, saugomus Kauno apskrities VPK turto valdymo poskyryje Radvilėnų pl. 1C, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam,

- byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė