- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- eAN2-190-929/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00028-2026-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- M. Z.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
- Kategorijos
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. (toliau - ir nubaustasis) atstovo advokato Donato Ramanausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. atstovo advokato Donato Ramanausko skundas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 64-ANR_N-117-2026 (ROIK: 25275292149) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - ir Institucija) 2026 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-117-2026 (toliau - ir skundžiamas nutarimas) M. Z. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 22 d., 19.16 val., Šiaulių rajone, kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, 62,261 km – 62,924 kilometre, vairavo transporto priemonę automobilį Volkswagen Caddy, valst Nr. (duomenys neskelbtini) neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 17 km/val., važiavo 76 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais M. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - ir KET) 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 416 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. vasario 6 d. per nutarimą priėmusią Instituciją gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Z. atstovo advokato Donato Ramanausko 2026 m. sausio 26 d. skundas, kuriuo prašoma pakeisti nutarimą dalyje dėl pritaikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams, neskirti šios administracinio poveikio priemonės. 2026 m. kovo 4 d. nutartimi žemesnysis teismas skundą atmetė. Žemesnysis teismas nurodė, kad aptarti duomenys rodo, kad nubaustajam paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta ir adekvati jo padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde nubaustojo atstovas advokatas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-67-771/2026 ir priimti naują nutartį - skundą tenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Skundo autorius nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas, palikdamas institucijos nutarimą nepakeistą, bylą išnagrinėjo pernelyg formaliai, nepakankamai individualizavo nubaustajam taikytą poveikio priemonę ir neatsižvelgė į konkrečių bylos aplinkybių visumą, kurios, skundo autoriaus įsitikinimu, šioje byloje yra išskirtinės.
3.2. Skunde pažymima, kad nubaustasis neginčijo paties administracinio nusižengimo fakto, pripažino padarytą pažeidimą, o tai rodo, kad jis nevengė atsakomybės, ir nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jo elgesys buvo nulemtas ne sąmoningo teisės nepaisymo, bet objektyviai susiklosčiusio klaidingo įsitikinimo, kad pasibaigus ankstesniam teisės atėmimo terminui jis jau gali vairuoti. Ši aplinkybė, skundo autoriaus nuomone priešingai nei konstatavo teismas, turėjo būti vertinama ne formaliai sprendžiant dėl privalomos poveikio priemonės taikymo.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė pernelyg formalią ir kategorišką išvadą, kad nubaustojo nežinojimas apie teisės vairuoti grąžinimo procedūrą negali turėti jokios reikšmės. Pažymima, kad nubaustasis nuosekliai aiškino, kad, pasibaigus ankstesniam teisės vairuoti atėmimo terminui, jis ėmėsi aktyvių veiksmų išsiaiškinti savo teisinę padėtį, kreipėsi telefonu į AB „Regitra“ ir policijos pareigūnus, kur jam buvo paaiškinta, kad papildomų kliūčių vairuoti nėra. Nurodoma, kad Teismas nepateikė motyvų, kodėl tokia nubaustojo versija turėtų būti laikoma savaime nepatikima, juolab kad ji dera su kita reikšminga bylos aplinkybe, jog po 2023 m. sausio mėnesio nubaustasis vairavo transporto priemones, o 2024 m. jam kelis kartus buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai už kitus KET pažeidimus, tačiau nė vienu iš šių atvejų nebuvo konstatuota, kad jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti.
3.4. Skundo autorius akcentuoja, kad vien ta aplinkybė, kad administracinio nurodymo tekste buvo įrašyta bendro pobūdžio frazė „specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka“, savaime nereiškia, kad nubaustajam buvo realiai, aiškiai ir suprantamai išaiškinta konkreti pareiga baigti papildomą vairuotojų mokymą bei kreiptis dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Nurodoma, kad kai aiškaus informavimo nėra, o asmuo papildomai aktyviai domisi savo statusu ir gauna klaidinančią informaciją iš atsakingų institucijų atstovų, visa neigiama šios situacijos rizika negali būti automatiškai perkelta tik jam vienam.
3.5. Pabrėžiama, kad Teismas nepakankamai reikšmės suteikė pažeidimo pobūdžiui ir kaltės formai. Pažymima, kad nubaustasis teisę vairuoti buvo įgijęs, anksčiau paskirtos baudos buvo sumokėtos, ankstesnis teisės atėmimo terminas buvo pasibaigęs, o šioje byloje nustatytas pažeidimas kilo iš to, kad jis nebuvo atlikęs teisės grąžinimo procedūros užbaigiančių veiksmų. Tai akivaizdžiai skiriasi nuo situacijų, kai asmuo vairuoja niekada neturėjęs teisės vairuoti arba sąmoningai vairuoja esant galiojančiam ir jam aiškiai žinomam draudimui.
3.6. Skundo autorius pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepakankamai įvertino ir tai, kad, sužinojęs apie būtinybę atlikti papildomus veiksmus, tam kad teisė vairuoti transporto priemones būtų oficialiai grąžinta, nubaustasis nedelsdamas baigė papildomą vairuotojų mokymą ir 2025 m. spalio 25 d. jo teisė vairuoti buvo grąžinta. Pažymima, kad ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja nubaustąjį ir yra reikšminga individualizuojant skiriamą administracinio poveikio priemonę.
3.7. Skundo autorius nurodo, kad teismas nepagrįstai sureikšmino nubaustojo ankstesnius administracinius baustumus. Vien administracinių nusižengimų skaičius savaime nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti individualizuoti administracinio poveikio priemonę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankstesni nubaustojo padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, o jų pobūdis nėra tapatus šioje byloje nagrinėjamam pažeidimui. Vien formali nuoroda į ankstesnių nusižengimų skaičių negali būti laikoma pakankamu pagrindu išvadai, kad apeliantas nuolat ar sistemingai nepaiso teisės aktų reikalavimų.
3.8. Pažymima, kad nubaustasis yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vienas iš dviejų savininkų ir vykdo veiklą, kuriai būtinas nuolatinis vykimas į objektus automobiliu ir dėl to naudojimasis automobiliu nubaustajam yra būtinas. Pabrėžiama, kad teisės vairuoti atėmimas nubaustajam sukelia ne paprastus buitinius nepatogumus, o itin reikšmingus ir neproporcingus padarinius jo profesinei veiklai. Skundo autoriaus vertinimu pirmosios instancijos teismas, remdamasis bendro pobūdžio teiginiais apie prevenciją ir visuomenės interesą, iš esmės nepateikė individualizuoto paaiškinimo, kodėl konkrečiai šioje byloje minimali privaloma šešių mėnesių trukmės poveikio priemonė yra būtina ir kodėl švelnesnė reakcija nebūtų pakankama ANK 22 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti.
3.9. Apeliaciniame skunde cituojama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-166-963/2026, kurioje nurodyta, kad nubaustojo veiksmai yra mažiau pavojingi, nes jis vairavo automobilį nesąmoningai klysdamas ir lengvabūdiškai tikėdamas, jog pasibaigus nustatytam 3 (trejų) mėnesių terminui automatiškai teisę vairuoti transporto priemones atgavo. Skundo autorius prašo šią nutartį laikyti precedentu.
Atsiliepimas
4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktame atsiliepime prašoma Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 4 d. priimtą nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-67-771/2026 palikti nepakeistą ir nubaustojo įgalioto atstovo advokato Donato Ramanausko skundo netenkinti. Nurodoma, kad nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, teismui visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjus esančių įrodymų visetą, juos tinkamai įvertinus. Nubaustojo įgalioto atstovo advokato Donato Ramanausko apeliaciniame skunde pateikti duomenys pilnutinai buvo įvertinti ir išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant tiek Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, tiek ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. atstovo advokato Donato Ramanausko apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
6. Nubaustasis iš esmės neginčija to, jog padarė ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Paskirtos baudos dydžio už šį nusižengimą taip pat neginčija, kaip ir neginčija to, jog padarė dar ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau apeliaciniame skunde nesutinkama su nubaustajam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju yra neproporcingas padarytam nusižengimui, kadangi nubaustasis transporto priemonę vairavo būdamas įsitikinęs, jog tokią teisę yra susigrąžinęs, be to, teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinių funkcijų vykdymui.
7. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nubaustasis pagrįstai Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, o pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų nuostatų yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
9. Institucijos nutarimu nubaustajam už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ANK 416 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirta 300 Eur. bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Taigi, nubaustajam paskirta įstatyme numatyta minimali nuobauda.
10. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
11. Kaip jau minėta, nubaustasis iš esmės neginčija to, jog jis buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ANK 416 straipsnio 2 dalį t. y., jog vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kai po teisių atėmimo neįvykdė visų, teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų ir viršijo leistiną greitį. Visgi, nubaustojo manymu, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad specialiosios teisės atėmimas neproporcingai suvaržys jo teises bei sukels sunkumus darbinėje veikloje, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės neskirti.
12. ANK 686 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Be papildomo vairuotojų mokymo, asmuo, siekiantis susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9, 10 ir 13 punktais, turi pateikti bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, apraše nurodytus dokumentus ir gauti VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo.
13. Byloje nustatyta, kad nubaustasis pasibaigus paskirtos administracinio poveikio priemonės terminui neatliko teisės aktuose nurodytų veiksmų, kad susigrąžintų specialiąją teisę, t. y. nebaigė papildomo vairuotojų mokymo ir į VĮ „Regitra“ dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo nesikreipė, todėl 2025 m. gegužės 22 d., 19.16 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, t. y. nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminas tuo metu jau buvo pasibaigęs, tačiau šios teisės nubaustasis nebuvo susigrąžinęs teisės aktuose nustatyta tvarka.
14. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nubaustasis administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 416 straipsnio 2 dalyje padarė nežinodamas, jog pasibaigus už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis privalėjo atlikti papildomus veiksmus šiai teisei susigrąžinti. Be to, teigiama, kad apie tai, jog nubaustasis vairuoja transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, sužinojo tik tada, kai buvo inkriminuotas nagrinėjamas administracinis nusižengimas. Papildomai skunde pabrėžiama, kad asmuo prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę, kreipėsi į valstybės institucijas ir remdamasis jų suteikta informacija, buvo suklaidintas dėl teisės vairuoti. Pažymima, jog pažeidimas padarytas nesąmoningai, asmeniui veikiant nepiktybiškai, o tai gali būti išimtine aplinkybe netaikyti administracinės poveikio priemonės. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Įgyvendinant šią konstitucinę nuostatą, ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia ir aukštesniojo teismo vertinimu ši aplinkybė nėra išskirtinė švelninanti atsakomybę.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalies normos yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, uždraudžiantys tam tikras veikas ir nustatantys atsakomybę už jų padarymą, visuomenei yra prieinami ir žinomi. Visi įstatymai ir teisės aktai oficialiai skelbiami valstybės laikraštyje „Valstybės žinios“. Todėl preziumuojama, jog kiekvienas asmuo, pažeisdamas įstatymuose įtvirtintus draudimus, supranta, kad tai sukels atitinkamą valstybės teisėsaugos institucijų reakciją, suvokia, kad už padarytą nusikaltimą valstybės jam taikomos priemonės bus griežtos, jomis bus koreguojamas, trukdomas ar stabdomas jo neteisėtas elgesys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Nors nuo Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo keitėsi teisės aktų skelbimo tvarka, tačiau esminiai konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtinti šios nuostatos taikymo aspektai, t. y. kad įstatymai, uždraudžiantys tam tikras veikas ir nustatantys atsakomybę už jų padarymą, turi būti visuomenei prieinami ir turi būti žinomi, nepakito. Pažymėtina ir tai, kad principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, demokratinėje visuomenėje yra siejamas ne su valstybės siekiu nubausti asmenis, o su būtinybe reguliuoti visuomenės narių elgesį, kaip nurodama Konstitucijos preambulėje, siekiant atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės.
16. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad teisės aktai, kurių nubaustasis turėjo laikytis, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. SEAKĮ, Kelių teismo taisyklės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo paskelbti „Valstybės žiniose“ ar Teisės aktų registre (kiek tai susiję su Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašu, jis paskelbtas Žin., 2009, Nr. 96-4079; TAR, 2015 m. vasario 19 d. Nr. 2015-02492; https://www.e-tar.lt). Taigi šie teisės aktai buvo nubaustajam prieinami, jis galėjo su jais susipažinti ir atitinkamai savarankiškai ar su teisininko pagalba išsiaiškinti jų turinį. Dėl to vien tai, kad jokiuose nubaustajam policijos pateiktuose dokumentuose (protokole, nutarime) nebuvo detaliai nurodyta tvarka, kaip asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, turi ją susigrąžinti, nereiškia, kad ši tvarka nubaustajam negalėjo būti žinoma ir jis neturėjo galimybių jos išsiaiškinti bei laikytis. Būtina akcentuoti ir tai, kad iš esmės analogiškas išaiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-1073/2025.
17. Taigi neabejotina, kad nubaustasis prieš vairuodamas automobilį, turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti transporto priemones jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, nubaustasis būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas (pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ nustatyta tvarka), bet ir specialiame teisės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. IV-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) nustatytą teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, o kartu ir atsakomybę už šios tvarkos nesilaikymą. Be to, ir KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Taigi nubaustasis privalėjo ir galėjo žinoti šių teisės aktų nuostatas, taip pat ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones, kurią jis buvo praradęs dėl padarytų KET pažeidimų, jis vėl gali pradėti naudotis tik įvykdęs atitinkamas pareigas, susijusias su teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimu. Vairuotojams keliamų reikalavimų nesilaikymas ar neišmanymas administracinės atsakomybės nešalina ir nešvelnina.
18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šį pažeidimą nubaustasis padarė suklaidintas, kadangi nei žodžiu, nei raštu nebuvo tinkamai informuotas, jog jam reikia papildomai kreiptis į AB „Regitra“ ir išklausyti mokymus, vis tik tokius nubaustojo paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, laiko tik gynybine nubaustojo pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad kiekviename ne teismo tvarka priimtame nutarime, net ir tuo atveju, kai specialiosios teisės atėmimas pažeidėjui neskiriamas, yra šabloniškai nurodoma, jog „Pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka“. Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją“. Taigi, nubaustasis privalėjo vadovautis oficialiame procesiniame dokumente nurodyta informacija.
19. Vien aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei juos padariusius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde minimi kitų teismų sprendimai administracinio nusižengimo bylose negali būti laikoma precedentu, kadangi kiekvienu atveju teismas vertina individualias nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs individualią teisinę situaciją ir lygindamas faktines bylų aplinkybes, neprivalo priimti tokio paties procesinio sprendimo, koks buvo priimtas kitose bylose. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami bylas kaip precedentais, turi vadovautis jų sprendimų priėmimo metu esamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašiose bylose suformuluotais (pateiktais) išaiškinimais, o ne apylinkių teismo sprendimais, kaip nagrinėjamu atveju to prašoma apeliaciniame skunde.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos nubaustajam nebuvo taikytos pagrįstai. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą labiau nei numatyta įstatyme. Šios išvados nekeičia ir tai, kad nubaustasis nepadarė žalos, nes jam inkriminuoti administraciniai nusižengimai nereikalauja atitinkamų padarinių kilimo, atsakomybė už juos kyla vien už veiksmų, nurodytų ANK straipsnio dispozicijoje, padarymą. Be to, įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje, numatęs pakankamai griežtą nuobaudą, tuo pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Taigi, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
21. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nubaustajam neturėtų būti skiriama bauda ir administracinio poveikio priemonė ar taikomos įmanomai švelnesnės teisinio poveikio priemonės, nenustatyta. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, tad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.
22. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apeliacinės instancijos teismui, nurodytos nubaustąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra jo atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Apeliaciniame skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės: kad praeityje padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sumokėta Institucijos paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, tik sužinojus, kad privaloma vairavimo mokykloje pabaigti papildomą vairuotojų mokymą ir AB „Regitra“ padaliniui pateikti prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, iškart viskas buvo padaryta - yra svarbios, tačiau nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia to, kad įstatyme numatytos trukmės administracinio poveikio priemonė turėtų būti pripažinta neproporcinga. Nagrinėjamu atveju teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybių (darbinių bei asmeninių poreikių ar kt.) išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra pagrindo. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog transporto priemonės reikalingumas darbui, šeiminėms aplinkybėms, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išmintį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nubaustojo darbinių funkcijų vykdymui būtinas mobilumas ir teisė vairuoti transporto priemonę, savaime nepaneigia apylinkės teismo nustatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdydamas darbines funkcijas asmuo gali naudotis alternatyviomis judėjimo priemonėmis, nesusijusiomis su nuosavo automobilio vairavimu. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su nubaustojo darbine veikla nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.
23. Pažymėtina, kad nepaisant teigiamos charakteristikos, nubaustasis nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis. Dėl baustumų skaičiaus (per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas ne kartą už greičio viršijimą, išvažiavimą į priešpriešinę juostą ir ištisinės linijos kirtimą, pareigos nevykdymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę, važiavimą eismo juosta skirta tik viešajam transportui ir kitus). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nubaustojo daromi administraciniai nusižengimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar atsitiktinio pobūdžio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nubaustasis ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn ne tik už nustatyto greičio viršijimą, bet ir už kitus pavojingus administracinius nusižengimus, už kuriuos jam buvo skirtos nuobaudos. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą apie sistemingą teisės aktų, reglamentuojančių saugų eismą keliuose ir kitus visuomenės saugumui reikšmingus santykius, reikalavimų nepaisymą. Toks pasikartojantis pažeidimų pobūdis rodo ne atsitiktinį ar neatsargų elgesį, bet nuoseklų teisinių pareigų ignoravimą, didinantį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems visuomenės nariams. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, tai nesudaro pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės ar kitaip švelninti paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui ir jos neatgavus įstatymų numatyta tvarka, asmuo ir toliau darė administracinius nusižengimus. Ši aplinkybė patvirtina, kad anksčiau taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – nepasiekė jai keliamų tikslų, t. y. neskatino asmens laikytis teisės aktų reikalavimų ir neatgrasė nuo pakartotinių pažeidimų darymo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo asmuo padarė naują administracinį nusižengimą susijusį su transporto priemonės eksploatavimu. Ši aplinkybė patvirtina tęstinį neteisėtą elgesį bei rodo, kad siekiant užkardyti kelią naujiems administraciniams nusižengimams ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi yra pagrindas taikyti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.
24. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nubaustasis, įstatymų nustatyta tvarka nesusigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones, už kitus administracinius nusižengimus buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau atitinkamuose procesuose nebuvo aiškiai konstatuota teisės vairuoti neturėjimo aplinkybė, vertintinos kritiškai. Tokie argumentai labiau atspindi galimus pareigūnų veiklos trūkumus, tačiau savaime nepaneigia nagrinėjamo nusižengimo pavojingumo ir nubaustojo kaltės pobūdžio. Apygardos teismas pažymi, kad šioje byloje vertinami konkretūs nubaustojo padaryti administraciniai nusižengimai, jų pobūdis, pavojingumas, kaip tai numatyta administracinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ankstesnių administracinių nusižengimų kvalifikavimo ar jų aplinkybių (ne)įvertinimo ypatumai kituose procesuose nesudaro pagrindo švelninti atsakomybės ar kitaip keisti paskirtą nuobaudą, administracinio poveikio priemonę.
25. Pagal ANK 424 straipsnį, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas taikoma tiek asmenims, kuriems ši teisė buvo sustabdyta ar atimta, tiek ir neturintiems teisės vairuoti, nes nustatyta tvarka šios teisės nesusigrąžino. Tokiu būdu identiška atsakomybės rūšis taikoma ir kuomet asmenys piktybiškai nesilaiko draudimo vairuoti transporto priemones, aiškiai suvokdami kad teisės vairuoti jie neturi ir kai veika padaroma dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad, įvertinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, ANK suteikia galimybę individualizuoti skiriamą nuobaudą, parenkant tiek jos rūšį, tiek dydį ar administracinio poveikio priemonės trukmę. Nagrinėjamu atveju institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, paskyrė minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, taip aiškiai realizuodama administracinės poveikio priemonės individualizavimo principą. Tai patvirtina, kad buvo įvertintos visos nubaustojo nurodytos aplinkybės, susijusios su padarytu administraciniu nusižengimu, įskaitant jo asmenybę, bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga ar per griežta, taip pat nėra pagrindo ją švelninti ar atsisakyti jos taikymo.
26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nubaustasis galimai kreipėsi į valstybės institucijas dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarkos ir anot jo, buvo suklaidintas. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia nei administracinio nusižengimo fakto, nei sudaro pagrindo ją vertinti kaip išimtinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nubaustojo nurodomas aplinkybes apie galimą klaidinimą. Vien subjektyvūs asmens teiginiai, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti reikšmingas atsakomybę švelninančias aplinkybes. Be to, nustatyta, kad nubaustasis yra išlaikęs vairavimo egzaminą, kurio pagrindu jam buvo suteikta teisė vairuoti transporto priemones. Tai suponuoja prezumpciją, jog asmuo yra susipažinęs su KET bei kitais teisės aktų reikalavimais, reglamentuojančiais transporto priemonių vairavimą ir dalyvavimą viešajame eisme. Pabrėžtina, kad kiekvienas vairuotojas, prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę, privalo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai bei imtis visų protingai įmanomų veiksmų, siekdamas įsitikinti, kad jo dalyvavimas eisme atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nubaustasis galimai apsiribojo formaliais veiksmais ir neįvykdė pareigos imtis visų būtinų ir pakankamų priemonių, kad išsiaiškintų teisės vairuoti susigrąžinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nubaustojo nurodytos aplinkybės turėtų reikšmingos įtakos jo atsakomybės taikymui ar sudarytų prielaidas ją švelninti.
27. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas nubaustojo atstovo advokato skundas ir Institucijos 2026 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 64-ANR_N-117-2026 paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. atstovo advokato Donato Ramanausko apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.