Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukto asmens M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Donato Ramanausko skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) M. Z. nubaustas už tai, kad jis 2025-05-22, 19.16 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km – (duomenys neskelbtini) km, vairavo transporto priemonę automobilį Volkswagen Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 17 km/val., važiavo 76 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais M. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 416 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija padarytų administracinių nusižengimų, nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, tačiau prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, argumentuodamas tuo, kad jo atžvilgiu paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbinių funkcijų atlikimui.

Pažymėtina, kad, pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

Vadovaujantis tuo, kad pareiškėjo atstovo advokato Donato Ramanausko skunde nurodytas prašymas ir argumentai yra susiję išskirtinai tik su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu, ir M. Z. padarytų administracinių teisės pažeidimų neginčija, juos pripažįsta bei su jais sutinka, administracinė byla toliau nagrinėtina tik ANK 424 straipsnio 3 dalies apimtyje.

Nagrinėjamu atveju tiek iš skundo turinio, tiek iš atsiliepimo ir kitos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad M. Z. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2022-10-13 iki 2023-01-12. Protokolas su administraciniu nurodymu apskųstas nebuvo, todėl laikytina, kad asmens atžvilgiu taikomi apribojimai buvo vykdytini. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas priimtas 2026-01-08 už ANK 416 straipsnio 2 dalies ir ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimus, kurie buvo nustatyti 2025-05-22, t. y. pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, tačiau nesusigrąžinus šios teisės įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, jog sužinojęs, kad jo vairuotojo pažymėjimas nebuvo atnaujintas, baigė papildomą vairuotojų mokymą kaip to reikalauja teisės aktai, 2025-10-25 buvo grąžinta teisė vairuoti transporto priemones, kas iš esmės reiškia, jog pradėjo teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procesą tik po 2025-05-22 pažeidimo padarymo, t. y. praėjus teisės vairuoti atėmimo terminui jo nebaigė. Tik 2025-10-25 pagal VĮ „Regitra“ pranešimą jam buvo grąžinta teisė vairuoti. Pastebėtina, jog nors ir teisė vairuoti pareiškėjui buvo grąžinta prieš priimtą 2026-01-08 nutarimą, tačiau pažeidimo padarymo metu, t. y. 2025-05-22 teisės vairuoti neturėjo, todėl teisės susigrąžinimas po minėto įvykio neturi įtakos sprendžiant ar asmuo minėtu laiku vairavo neturėdamas teisės.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Vadovaujantis teismų praktika administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-54-489/2018, 2AT-5-303/2017, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016 ir kt.). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22-511/2016, 2AT-41-2014 ir kt.).

Iš pareiškėjo M. Z. skundo matyti, kad pareiškėjas sąžiningai manė, jog teisė vairuoti jam buvo grąžinta pasibaigus trijų mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminui, ir nežinojo, kad būtina išklausyti papildomus mokymus, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Byloje esantis administracinio nurodymo ROIK: (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nurodyta, jog specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka. Minėta tvarka imperatyviai reikalauja pabaigti papildomą vairuotojų mokymą. Tai aiškiai apibrėžta SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje ir yra viešai prieinama informacija, kurią pareiškėjas, kaip eismo dalyvis, privalėjo žinoti ir paisyti (KET 5 ir 6 punktai). Teisės vairuoti grąžinimo procedūra yra aiškiai reglamentuota įstatyme, o kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti ir laikytis teisės aktų reikalavimų. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti atimta dėl tam tikrų nusižengimų, ši teisė grąžinama tik baigus papildomą mokymą. Pažymėtina, kad šios nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo individualiai informuotas institucijos, nes įstatymai skelbiami ir prieinami viešai, todėl laikytini žinoma ir privaloma informacija. Teismų praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad teisės nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, ypač tais atvejais, kai asmeniui taikyta administracinio poveikio priemonė ir jis objektyviai turėjo pareigą pasidomėti teisės vairuoti grąžinimo sąlygomis. Ir nors pareiškėjas teigia, kad institucija jo tinkamai neinformavo ir nenurodė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūros, ši aplinkybė negali būti laikoma patvirtinančia objektyvų nežinojimą. Priešingai, teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad kiekvienas rūpestingas asmuo turi pareigą pats aktyviai domėtis ir laiku išsiaiškinti, kokia tvarka vyksta teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimas. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas nežinojimas apie teisių grąžinimo procedūrą nelaikytinas objektyvia aplinkybe, eliminuojančia administracinės atsakomybės jo atžvilgiu netaikymą ar jos švelninimą. Teisinė tvarka, reglamentuojanti teisės vairuoti grąžinimą po jos atėmimo, yra aiški, vieša ir privaloma, todėl pareiškėjas (ypač įvertinus pareiškėjo amžių, sukauptą gyvenimišką patirtį, darbą) privalėjo ja pasidomėti. Pareiškėjo neapdairumas ir tai, kad jis nesidomėjo prarastų teisių vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra, sudaro prielaidas vertinti jo požiūrį kaip nepakankamai rūpestingą, tačiau nepašalina atsakomybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl objektyvaus nežinojimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde papildomai akcentavo tai, kad dėl pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nekilo jokių neigiamų padarinių, šis konkretus jo padarytas pažeidimas nesukėlė jokios žalos kitiems eismo dalyviams, paties teigimu, buvo formalaus/nepavojingo pobūdžio, o pažeidimo padarymą lėmė formalumų dėl teisės vairuoti susigražinimo neįvykdymas, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų sudėtis formali, todėl pažeidimams padaryti, subjektui užtenka atlikti aptariamose straipsnio dalies dispozicijose nurodytus veiksmus. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad teisė vairuoti jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, kadangi jo atliekamos pareigos yra tiesiogiai susijusios su kasdieniu automobilio vairavimu ir mobilumu. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl darbinių funkcijų atlikimo yra neabejotinai svarbios svarstant klausimą dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės netaikymo arba jos sušvelninimo, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir iki administracinių nusižengimų padarymo, tačiau jos nesutrukdė pareiškėjui pasielgti teisei priešingu būdu, t. y. skunde akcentuojamos aplinkybės tuo metu jam nebuvo pakankamai svarbios, tačiau tapo labai svarbiomis jau padarius administracinius nusižengimus. Kita vertus, pastebėtina, kad atlikti darbinių funkcijų, tikrai netaps neįmanoma, nes pareiškėjas gali naudotis viešuoju transportu ar pavėžėjimo paslaugomis. Todėl šios pareiškėjo paminėtos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės netaikymui ar jų švelninimui. Be to, sprendžiant pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės netaikymo/sušvelninimo klausimą, būtina įvertinti administracinio nusižengimo byloje esantį Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus. Atsižvelgiant į minėto Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis matyti, jog pareiškėjas per pastarųjų 5 metų laikotarpį ne kartą buvo administracine tvarka, iš esmės už KET pažeidimus. Šiuo atveju siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino pakankamai griežtas administracines nuobaudas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą. Todėl nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir administracinį nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytais administraciniais nusižengimais.

Pažymėtina ir tai, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu gyvenimu ar darbine veikla. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui pats savaime nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akcentuotina tai, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, įvertinant tai, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo, kad M. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta ir adekvati jo padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos, bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl M. Z. atstovo advokato Donato Ramanausko skundas netenkintinas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-01-08 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. atstovo advokato Donato Ramanausko skundo netenkinti.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.