- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-22-468/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00548-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- G. S.
- Nukentėjusysis
- M. Ž.
- Advokatai
- Remigijus Merkevičius, Aleksandras Gončarkas, Aleksandras Panomariovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-03 nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, G. S. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams įpareigojant G. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusio M. Ž..
Iš G. S. ir J. L. nukentėjusiajam M. Ž. priteista po 500 Eur proceso išlaidų.
Taip pat šiuo nuosprendžiu J. L., padariusi nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius bei jai baudžiamoji byla nutraukta. Šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
G. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. Jis sukurstė suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent, kad jis, veikdamas kartu su J. L., siekdamas pastatytą sodo namą (u. n. (duomenys neskelbtini) įteisinti kaip I grupės nesudėtingą statinį, 2017-01-27, UAB „S.“ (į. k. ?(duomenys neskelbtini) matininkei J. L. atlikus statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustačius, kad namo plotas yra didesnis nei 80 kvadratinių metrų bei, kad statinys yra priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, jis (G. S.) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, sukurstė, t. y. paprašė UAB „S.“ matininkę J. L. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (registro numeris (duomenys neskelbtini) tyčia įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnį statinio, esančio (duomenys neskelbtini), plotą bei pakeisti statinio kategoriją. Po to, J. L., vykdydama jo (G. S.) prašymą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, būdama UAB „S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudarydama nekilnojamojo turto objekto, t. y. žemės sklypo su statiniais, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (registro numeris (duomenys neskelbtini) tyčia įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. žinodama, kad pastatyto namo (u. n. Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas didesnis nei 80 kvadratiniai metrai bei statinio kategorija yra neypatingas statinys, pildydama pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų 1A formą, grafoje „Bendras plotas: kv. m“ nurodė „79,97“; grafoje „Statinio kategorija“ nurodė „I grupės nesudėtingas“. Pildydama pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos 3 formą grafoje „Iš viso bendras plotas kv. m“ nurodė „79,97“ bei pirmo aukšto plano brėžiniuose išbraižė nesantį židinį ir pastorino vidines namo sienas, taip siekdama sumažinti pastatyto namo plotą.
2. Po to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, jis (G. S.), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017-02-08, tyčia perdavė žinomai suklastotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą A. Ž., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuris minėtą nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą pateikė VĮ „Registrų centras“ registruoti sodo namą kaip I grupės nesudėtingos statybos statinį bei 2017-03-16 šį suklastotą dokumentą pristatė Vilniaus miesto 23-ąjį notaro biuro notarei Rasai Kalantaitei sandoriui, t. y. žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai su pirkėju M. Ž. sudaryti. Tokiu būdu G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje .
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. S. gynėjas advokatas R.Merkevičius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-03 nuosprendį panaikinti ir G. S. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
4. Nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas buvo tendencingas, teismo atlikta įrodymų analizė ir daromos išvados yra akivaizdžiai šališkos, vienpusiškos, padarytos ignoruojant proceso dalyvių išsakytus teisinius argumentus, tiek tiriant įrodymus, tiek užduodant klausimus buvo juntamas išankstinis teismo nusiteikimas prieš G. S.. Pažymi, kad teismas, grįžęs iš pasitarimų kambario, nurodė, jog G. S. gali būti pakeistas kaltinimas bei detaliai išdėstė, kaip jis gali būti pakeistas, tai, gynėjo vertinimu, sudarė įspūdį, kad apkaltinamasis teismo baigiamasis aktas iš esmės yra parengtas. Gynėjo vertinimu, skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi visiškai neatskleistas G. S. tariamai padarytos nusikalstamos veikos turinys, nėra galimybės suvokti, kokiomis konkrečiomis laiko, vietos, būdo aplinkybėmis buvo atlikti veiksmai. Nurodo, kad nuosprendžio teiginys, esą G. S. J. L. tariamai sukurstė ne vėliau kaip 2017-02-01, yra hipotetinė prielaida, paremta tuo, kad jei pati J. L. dokumentą suklastojo iki 2017-02-01, tai ir G. S. ją sukurstyti tegalėjo tik iki 201-02-01, jos nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.
5. Pažymi, kad vienintelis baudžiamojoje byloje esantis įrodymas, jog G. S. galimai prašė J. L. suklastoti dokumentą, yra pačios J. L. parodymai, kurie yra nepatikimi, nes J. L. buvo suinteresuota bylos baigtimi. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats apylinkės teismas pažymėjo, jog J. L. parodymų negalima laikyti išsamiais. Pažymi, kad teismas nurodydamas, jog J. L. parodymus pagrindžia nukentėjusiojo M. Ž. bei liudytojų K. P. ir A. Ž. parodymai, rėmėsi tik ta parodymų dalimi, kuri esą paneigia G. S. versiją, jog jis buvo tik namo statybų vykdytojas pagal užsakymą ir nebuvo vienas iš statytojų, buvo nesuinteresuotas dėl statybos įteisinimo bei namo pridavimo, tuo tarpu iš M. Ž., K. P. ir A. Ž. parodymų, taip pat ir iš nusikalstamos veikos mechanizmo akivaizdu, jog nė vienas jų asmeniškai negirdėjo, kad G. S. būtų prašęs J. L. suklastoti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.
6. Nurodo, kad J. L. nuolat keitė savo parodymus, niekada kategoriškai netvirtino, kad asmuo, kuris jos prašė į nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą įrašyti mažesnį gyvenamojo namo plotą, iš tiesų buvo G. S., jos nurodomi faktai visuomet būdavo palydimi žodžiais „gal“, „galbūt“: 2019-01-02 paaiškinime Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos J. L. rašė, kad 2017-01-27 atliko kadastrinius matavimus ir suformavo kadastrinių matavimų bylą, visi duomenys apie sodo namą nurodyti teisingai, 2019-02-19 vykusios apklausos metu tvirtino, kad 2017 m. sausio mėnesį į ją kreipėsi gyvenamojo namo savininko atstovas, kurio vardo ir pavardės nežino, ir paprašė atlikti matavimus, tai buvo žodinis susitarimas, atrodo, kad namo savininko vardas buvo A., už kadastrinių matavimų bylą klientas atsiskaitė pagal kasos pajamų orderį, namo plotas nesiekė 80 m², į kadastrinių matavimų bylą įrašė tokį plotą, koks gavosi atlikus matavimus, nors neatmeta galimybės, kad galėjo suklysti, atlygį gavo 140 ar 150 eurų, kadastrinių matavimų bylą atsiėmė tas pats vyras, kuris buvo objekte jai atliekant matavimus, minėto vyro veido bruožų neatsimena, atpažinti negalėtų, tyčia neįrašė mažesnio ploto, nei buvo faktiškai, G. S., K. P., A. Ž., M. Ž. nepažįsta, su M. Ž. bendrauti neteko.
7. Pažymi, kad tvirtinti, esą tai G. S. prašė į nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą įrašyti mažesnį gyvenamojo namo plotą, nei buvo nustatyta atlikus matavimus faktiškai, J. L. pradėjo tik nuo 2019 m. kovo mėnesio: 2020-10-06 vykusiame teisiamajame posėdyje J. L. teigė, jog jai paskambino, pagal ją tai G., kai ji atliko matavimus ir nustatė didesnį statinio plotą, pasakė G., tačiau kaip tą padarė, nurodyti negalėjo, pažymėjo, kad gal telefonu, gal buvo atvažiavęs, 2020-10-06 ir 2020-10-23 teisiamuosiuose posėdžiuose J. L. negalėjo konkrečiai pasakyti, ar G. ji jau pažinojo iki tol, ar tai buvo pirmas kartas, kai matė G., kai G. užsakė pas ją kadastrinius matavimus, ar G. vėliau pas ją užsakinėjo kadastrinius matavimus ir pan., 2021-02-15 teisiamajame posėdyje J. L. jau teigė, jog, nustačiusi gyvenamojo namo plotą, ji esą paskambino ir perspėjo užsakovą, ji esą turėjo G. S. telefoną. Nurodo, kad 2020-10-06 vykusiame teisiamajame posėdyje J. L. tarsi rinkdama žodžius, bijodama pasakyti ką nors perteklinio, kalbėjo ir apie savo pažintį su K. P.: iš pradžių teigė, jog nežino, ar pažįsta K. P., vėliau, kad K. P. nepažįsta, kad K. P. pas ją nesilankė, tuo tarpu pats K. P. nurodė, jog tuo laiku yra buvęs pas J. L., paėmė kažkokią kadastrinių matavimų bylą, 2021-02-15 apklausos metu nurodė, kad nieko neatsimena, gal ir K. atidavė, neatsimena.
8. Gynėjo teigimu, J. L. galimai turi motyvą neteisingai apkalbėti G. S., siekti jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. Ž. ir A. Ž. susitarė, kad M. Ž. grąžins A. Ž. gyvenamąjį namą, o A. Ž. M. Ž. ne tik grąžins visą už gyvenamąjį namą sumokėtą kainą, bet dar papildomai primokės ir 12 000 Eur, tada M. Ž. susitiko su J. L. ir už tai, kad M. Ž. nereikštų pretenzijų J. L., J. L. įsipareigojo M. Ž. sumokėti 3 800 Eur. Nurodo, kad, G. S. ir A. M. teigimu, M. Ž. reikalavo susimokėti ir G. S., dėl ko M. Ž. žadėjo baigti visas pretenzijas ir ginčus, tačiau G. S. kategoriškai atsisakė mokėti. Gynėjo manymu, M. Ž. galimai siekė G. S. nubausti, todėl dirbtinai jį apkaltino. Nurodo, kad J. L. ikiteisminio tyrimo metu stengėsi nurodyti papildomas aplinkybes, kurios labiau įtikintų tariamomis G. S. sąsajomis su ja, pvz., teigė, jog G. ji jau pažinojo ir anksčiau, kaip statybininką, kuris jau anksčiau kreipėsi į ją dėl kadastrinių matavimų, esą G. įkalbėjo ją pamažinti namo plotą, vėliau teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu šias ankstesnes savo pažintis su G. S., sąsajas, tariamą G. S. aktyvumą J. L. paneigė, sakydama, jog neprisimena, kad būtų pažinojusi G. S., kad G. S. jos neįkalbinėjo ir t.t.
9. Nurodo, kad yra sąsajos tarp M. Ž. ir J. L. atstovų – M. Ž. baudžiamosios bylos procese iš pradžių atstovavo advokatas R.Jurka, vėliau jo kontoros advokato padėjėjas R.Fedosiuk, o kai J. L. iškilo būtinybė tartis su M. Ž., J. L. iš daugiau nei 3 000 Lietuvoje praktikuojančių advokatų išsirinko advokatą A.Gončarko, kuris gana ilgą laiką praktikavo kartu su M. Ž. atstovu advokatu R.Jurka. Pažymi, kad nekilnojamojo turto įteisinimas neabejotinai pareikalaus finansinių resursų, o M. Ž. iš J. L., K. P. ir A. Ž. buvo sumokėta 15 800 Eur, tad J. L., A. Ž. ir K. P. įgyja tiesioginį interesą dirbtinai apkaltinti G. S. ir po nuteisimo sugrąžinti M. Ž. sumokėtą pinigų sumą bei atlyginti turtinius nuostolius, kuriuos patirs siekdami ištaisyti dėl per didelio gyvenamojo namo ploto atsiradusių situaciją. Nurodo, kad apklausiami teisiamajame posėdyje A. Ž. ir K. P. neslėpė savo neapykantos G. S., neneigė konfliktinių tarpusavio santykių, abipusių kaltinimų, pretenzijų ir juridinių ginčų teismuose, kas neabejotinai svarbu vertinant K. P. ir A. Ž. parodymų, kuriais jie kaltina G. S., tikrumą ir patikimumą. Gynėjo vertinimu, jei teismas vien tik iš J. L. paneigimo atmetė galimą neteisingą G. S. apkaltinimą, lygiai taip pat privalėjo vertinti ir G. S. parodymus, kai jis ne kartą kategoriškai neigė kurstęs J. L. klastoti dokumentą bei naudojęs suklastotą dokumentą, tačiau to padaryta nebuvo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, koks buvo M. Ž. ir J. L. susitarimas, kas buvo diskutuojama, dėl ko jie susitarė.
10. Pažymi, kad net jei G. S. ir nebuvo vien tik statybininkas, vykdęs K. P. ir A. Ž. užsakymą, net jei turėjo interesą parduoti gyvenamąjį namą ir aktyviai dalyvavo jį parduodant, tai nesuponuoja, esą būtent jis kreipėsi pas J. L., kažko prašė. Nurodo, jog interesą pigiau įrengti, paprasčiau įregistruoti statinį, greičiau jį parduoti ir pan., turėjo ir K. P., tačiau teismas visiškai netyrė, nevertino šio asmens veiksmų, vaidmens ar interesų. Gynėjo teigimu, byloje nėra duomenų, jog K. P. ir A. Ž. pasidalino gyvenamojo namo pardavimo pelnu su G. S., nei A. Ž., nei K. P. apie tai nekalbėjo. Pažymi, kad jei G. S. negavo pelno dalies iš gyvenamojo namo pardavimo, pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai vadina pagrindiniu namo statytoju, suinteresuotu asmeniu. Nurodo, kad G. S. pateikti elektroninio susirašinėjimo su K. P. dokumentai paneigia, kad K. P. buvo tik formalus gyvenamojo namo statybų finansuotojas ir daugiau niekaip kitaip nedalyvavo gyvenamojo namo statybų procese, šis susirašinėjimas patvirtina, kad su statiniu susiję dokumentai buvo pas K. P. ir jis rūpinosi statinio dokumentacija. Pažymi, kad A. Ž. nurodė, jog statinio statybos reikalais rūpinosi K. P., o jis šiais klausimais bendravo vien tik su K. P., ne su G. S., su G. S. A. Ž. nebuvo susitikęs ir apskritai nebendravo, nurodo, kad K. P. neneigia, jog pažįsta J. L. ir tuo laikotarpiu pas ją galėjo lankytis.
11. Gynėjas kelia klausimą, kodėl J. L. neišsaugojo jokių dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kas pas ją kreipėsi ir užsakė kadastrinių matavimų paslaugą, kas iš jos pasiėmė dokumentus, taip pat ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kas jai sumokėjo už šią paslaugą ir pan., tačiau buhalterinės apskaitos dokumentus už šią gyvenamojo namo kadastrinių matavimų paslaugą išrašė visiškai svetimo žmogaus L. S. vardu ir dieną po to, kai nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą A. Ž. jau buvo pateikęs VĮ „Registrų centras“. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos nepagrįstai netikrino J. L. parodymų patikimumo, neatliko nei apžiūros, nei kratos ar poėmio, nei kitų proceso veiksmų. Gynėjo teigimu, bylos duomenys neleidžia nepaliekant jokių pagrįstų abejonių nustatyti, kas, G. S., K. P. ar kas kitas, iš tiesų kreipėsi pas J. L., prašydamas atlikti statinio kadastrinius matavimus ir parengti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.
12. Nurodo, kad veiksmas, kuris nuosprendžiu įkaltinamas G. S., negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip kurstymas BK 24 straipsnio 5 dalies prasme, kadangi vien formalus žodinis prašymas ar tai, kad vienas asmuo žino apie kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, yra suinteresuotas nusikalstamų veiksmų atlikimu, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrindžia ir nemotyvuoja, kodėl G. S. įkaltinamas vienkartinis, teisminio bylos nagrinėjimo metu net nekonkretizuoto turinio prašymas, atitinka kurstymui, kaip bendrininkavimo formai, keliamus konkretumo, aktyvumo, iniciatyvos, pasiryžimo sukėlimo, lenkimo, skatinimo, realumo ir kitus turinio reikalavimus. Gynėjo teigimu, nuosprendyje nevertinami asmens, kuris tariamai buvo sukurstytas, J. L. parodymai. Nurodo, kad teismas nevertino, jog gyvenamojo namo plotą J. L. sumažino be įkalbinėjimo, tad nebuvo lenkiama ar skatinama, todėl G. S. vienkartinis prašymas neatitinka aktyvumo reikalavimo. Pažymi, kad, J. L. teigimu, gyvenamojo namo plotą J. L. sumažino norėdama padėti paprasčiau įregistruoti statinį, kartais atlieka tokius veiksmus, sumažina statinių plotus, kad padėtų žmonėms, kad šis atvejis nebuvo niekuo ypatingas ar išskirtinis, tad J. L. pasiryžimas dirbtinai sumažinti statinio plotą nebuvo niekaip skatinamas ar nulemtas individualios situacijos ar prašymo. Gynėjo teigimu, tarp J. L. ir asmens, kuris prašė sumažinti statinio plotą, nebuvo jokios diskusijos, ką ir kaip reikėtų daryti, kad statinio plotas būtų sumažintas, nebuvo kalbama apie tai, kur bus ar turi būti židinys, J. L. viską darė pagal savo supratimą, savo iniciatyva ir turėdama visiškai laisvą valią to nedaryti.
13. Nurodo, kad nuosprendyje neatskleistos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, kaip G. S. esą žinomai suklastoto dokumento, panaudojimo aplinkybės, nėra aišku, iš kur G. S. apskritai ją gavo ir turėjo bei kada ir kokioje vietoje ją perdavė A. Ž.. Gynėjo teigimu, nuosprendžio išvados, esą G. S. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą A. Ž. tariamai perdavė ne vėliau kaip 2017-02-08 yra hipotetinė prielaida, kuri yra teoriškai priderinta prie datos, kada A. Ž. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą pateikė VĮ „Registrų centras“, jos nepatvirtina joks baudžiamojoje byloje esantis įrodymas. Nurodo, kad G. S. neturėjo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, tad objektyviai negalėjo jos nusikalstamai panaudoti – perduoti A. Ž.. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog kaltinamajame akte buvo teigiama, esą J. L. ne vėliau kaip 2017-02-01 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą perdavė G. S., tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad to nebuvo, nurodė, kad kaltinimo aplinkybė, jog J. L. suklastotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą atidavė G. S. bei kad G. S. šią bylą perdavė A. Ž., laikytina nepasitvirtinusia, kadangi nėra galimybės neginčytinai nustatyti, kam nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla buvo atiduota, ši kaltinimo aplinkybė tiek J. L., tiek G. S. iš kaltinimo šalinama, tokios teismo išvados yra dviprasmiškos, nes lieka neaišku, ką teismas nustatė, o ko – ne.
14. Pažymi, kad G. S. kaltinimas suklastoto dokumento perdavimu yra paremtas vien tik asmenų, kurie yra suinteresuoti patraukti G. S. baudžiamojon atsakomybėn, K. P., A. Ž. ir M. Ž., žodžiais, kurie net nebuvo tikrinti baudžiamosios bylos procese, bei kurių nepatvirtina joks baudžiamojoje byloje esantis objektyvus įrodymas. Gynėjo teigimu, skundžiamo nuosprendžio 65 pastraipa suponuoja išvadą, esą G. S. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą A. Ž. perdavė 2 kartus – vieną kartą VĮ „Registrų centras“, kitą kartą notaro biure, tačiau G. S. nebuvo kaltintas atlikęs 2 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos perdavimo A. Ž. veiksmus, kurie turi savo atskiras laiko, vietos, būdo ir pan. charakteristikas, taigi nuosprendžio aprašomoji-nustatomoji dalis neigia nuosprendžio aprašomąją-motyvuojamąją dalį, yra paneigiama G. S. teisė žinoti jam reiškiamą baudžiamąjį kaltinimą bei turėti realią ir veiksmingą galimybę nuo jo apsiginti. Nurodo, kad nuosprendžio teiginys, esą G. S. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą A. Ž. perdavė 2 kartus prieštarauja visumai baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, tarp jų net ir paties A. Ž. parodymams. A. Ž. 2020-10-23 vykusios apklausos metu ne kartą nurodė, jog G. S. apskritai matė vos 3 kartus – pirmą kartą, kai G. S. parodė namą, kurį ketinama statyti, antrą kartą – VĮ „Registrų centras“, trečią – pas notarą, A. Ž. bendraudavo tik su K. P., baudžiamojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad dokumentus iš VĮ „Registrų centras“ 2017-02-09 11.24 val. pasiėmė pats A. Ž., o po to, iki notaro, A. Ž. ir G. S. tarpusavyje susitikę niekada nebuvo bei niekas kitas G. S. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos neperdavė.
15. Gynėjo vertinimu, įrašų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje suklastojimas ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos panaudojimas nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kuris suponuoja baudžiamosios atsakomybės kilimą. Nurodo, kad A. Ž. VĮ „Registrų centras“ 2017-02-08 pateikė ne tik nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, bet ir juridiškai žymiai svarbesnius dokumentus, pvz. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurioje nurodyta, kad statinio kategorija yra I gr., nesudėtingas, bendras plotas – 79,97 m², kuri baudžiamojoje byloje nėra laikoma suklastotu dokumentu, tuo tarpu nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla yra tik priedas, savaime nelemia įrašų Nekilnojamojo turto kadastre, tad ir nesukelia jokių neigiamų teisinių padarinių, nedaro įtakos teisėms ar pareigoms. Pažymi, kad nurodomas statinio plotų skirtumas yra vos 4,16 m², jis, gynėjo manymu, negali būti vertinamas kaip baudžiamosios teisės požiūriu reikšmingas. Nurodo, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pateikimas VĮ „Registrų centras“ ir notarui statinio pirkimo-pardavimo sandoriui su M. Ž. patvirtinti, nesukūrė jokių realių neigiamų padarinių ir M. Ž., jam nereikėjo šalinti nelegalios statybos padarinius, gyvenamasis namas jau buvo registruotas ir Nekilnojamojo turto kadastre, ir Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad M. Ž. nebuvo nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, tad ir baudžiamosios bylos procese negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, negalėjo naudotis nukentėjusiajam skirtomis procesinėmis teisėmis ir galimybėmis, įskaitant ir tokias, kurios lemia baudžiamojo proceso baigtį, pvz., kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas, kaip pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąjį procesą nutraukti.
16. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo G. S. gynėjo advokato R.Merkevičiaus skundas tenkintinas
17. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo G. S. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu jo ginamąjį pripažinti kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, mano, kad teismas galimai buvo šališkas, nurodo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų nuteistojo kaltei pagrįsti, apkaltinamasis nuosprendis yra paremtas išimtinai asmens, kuris pats pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, parodymais, todėl G. S. atžvilgiu turėtų būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Gynėjas taip pat pažymi, kad vienkartinis asmens prašymas atlikti tam tikrus veiksmus negali būti prilyginamas kurstymui atlikti nusikalstamą veiką, o dokumento klastojimas nurodant vos 4,16 m² mažesnį statinio plotą turėtų būti pripažintas mažareikšme veika.
18. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Pripažindamas asmenį kaltu padarius BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką teismas privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis.
19. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pritaria advokato teiginiams, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis G. S. bendrininkavus su J. L. suklastojant ir perduodant dokumentą – nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, nuosprendyje nurodytos aplinkybės nesudaro loginės, nuoseklios ir nenutrūkstamos faktų grandinės, neabejotinai įrodančios kaltę, o nuteistojo atžvilgiu reiškiamas kaltinimas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiami tik prielaidomis. Nustatytos aplinkybės – G. S. suinteresuotumas namo statybomis, bendravimas su nukentėjusiuoju M. Ž. – dėl kurių egzistavimo byloje prieštaravimų nėra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamos neginčijamoms išvadoms apie G. S. kaltumą, o asmens kaltė negali būti preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis šioje dalyje yra naikintinas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis.
Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo.
20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. S. bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, tai pasireiškė jo išankstiniu nusistatymu prieš nuteistąjį bei netinkamu įrodymų tyrimu. Taigi apeliaciniame skunde keliamas klausimas susijęs su viena iš tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Remiantis teismų praktika, teismo nešališkumo principas suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-207-699/2017).
21. Siekiant konstatuoti šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993-02-24 sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010-01-06 sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017).
22. Kaip jau minėta, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-07-09 sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).
23. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014 ir kt.).
24. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta pirmosios instancijos teismo pažeidimų nustatant nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Taip pat byloje nėra duomenų, jog buvo siekiama paveikti baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį, o aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog G. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (net ir tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas priima priešingą sprendimą) savaime nesuteikia pagrindo teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Vertinant šališkumą subjektyviuoju aspektu, byloje nėra duomenų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą, o teismo proceso organizavimas, proceso veiksmų atlikimas, be kita ko, bendraujant su proceso dalyviais, nekelia abejonių dėl galimo išankstinio priešiškumo ar palankumo konkrečiai proceso šaliai. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, iš esmės grindžiamus nuteistojo gynėjo subjektyviu vertinimu, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę ar neužtikrino proceso objektyvumo.
Dėl G. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn
25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla buvo suklastota, tą patvirtino bylą sudariusi matininkė J. L., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė kad brėžiniai ir nurodyti duomenys neatitinka tikrovės (jos atliktų matavimų), taip pat 2017-01-27 ir 2018-04-02 nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos, kuriose nurodytas pastato plotas skiriasi (2017-01-27 byloje – 79,97 m², o 2018-04-02 byloje – 84,13 m²). Dėl šios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos suklastojimo skundžiamu nuosprendžiu kalta buvo pripažinta J. L., šioje dalyje nuosprendis nebuvo skundžiamas, jos veiksmų kvalifikavimo neginčijo ir nuteistojo G. S. gynėjas advokatas R.Merkevičius.
26. Iš J. L. pateikto kaltinimo matyti, kad jai buvo inkriminuojami ne individualūs veiksmai, t. y. tai, kad ji dokumentą suklastojo viena, o bendras nusikalstamas veikimas su kitu asmeniu – G. S.. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. S. buvo kaltintas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad sukurstė J. L. suklastoti tikrą dokumentą – siekdamas sodo namą įteisinti kaip I grupės nesudėtingą statinį, J. L. atlikus statinio kadastrinius matavimus ir nustačius, kad namo plotas yra didesnis nei 80 kvadratinių metrų, paprašė J. L. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje tyčia įrašyti mažesnį statinio plotą bei pakeisti statinio kategoriją. Nuteistojo gynėjas ginčija tokį teismo nuosprendį, teigia, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. S. padarė jam inkriminuotą veiką, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis prielaidomis.
27. Apklausiamas apie jam inkriminuojamas aplinkybes G. S. neigė apskritai dalyvavęs nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos sudaryme, nurodė, kad statė namą pagal A. Ž. užsakymą, pagal jam perduotą eskizą, jam priklausė statybos, o namo pridavimas nepriklausė, namas buvo pastatytas, perduotas A. Ž., dokumentacija rūpinosi A. Ž. su K. P., jis jokių dokumentų nedarė, bylų iš J. L. neužsakinėjo, nes nėra suinteresuotas žmogus, nėra savininkas, neturėjo dokumentų. Apylinkės teismas konstatuodamas, kad J. L. buvo sukurstyta G. S. išimtinai rėmėsi pačios J. L. parodymais. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus bylos medžiagą akivaizdu, jog šio asmens parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs. Teikdama paaiškinimus Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos (2019-01-02) J. L. nurodė, kad pagal kadastrinius matavimus visi duomenys buvo nurodyti teisingai (t. 3, b. l. 99), apklausiama įtariamąja 2019-02-19 J. L. nurodė, jog į ją kreipėsi namo savininko atstovas, jo vardo ir pavardės nežino, ir paprašė atlikti namo ploto matavimus ir išduoti kadastrinių matavimų bylą, jai atrodo savininko vardas buvo A., pavardės nežino, namo plotas nesiekė 80 m², į bylą įrašė tokį plotą, koks gavosi atlikus matavimus, kadastrinių matavimų bylą atsiėmė tas pats vyras, kuris buvo objekte jai atliekant matavimus, šio kliento telefono numerio neišsaugojo, M. Ž., G. S., K. P., A. Ž. nepažįsta, su jais neteko bendrauti (t. 4, b. l. 77), taigi, neigė veikusi nusikalstamai.
28. Šie J. L. paaiškinimai kinta nuo 2019-03-05, kai ji Nacionalinės žemės tarnybos komisijai pažymėjo, jog kadastrinė byla buvo parengta netinkamai, nurodyti neteisingi duomenys (t. 3, b. l. 103), apklausiama kaip įtariamoji 2019-03-20 nurodė, kad į UAB „S.“, (duomenys neskelbtini), atėjo asmuo, vardu G., ir jos asmeniškai paprašė padaryti namo kadastrinę bylą, G. ji jau pažinojo kaip statybininką, kuris jau anksčiau kreipėsi į ją dėl kadastrinių matavimų kituose pastatuose, kelių savaičių laikotarpyje ji nuvyko į jo minėtą objektą, atliekant matavimus dalyvavo tik G., po kelių dienų savo darbo vietoje apdorojusi matavimus pastebėjo, kad namo kvadratūra viršija 80 m², neprisimena kokiu būdu, bet pranešė G. apie matavimo rezultatą, G. pasakė, kad tokia byla jam netinka, nes negalės priduoti namo, nes jam reikalingas leidimas, kurio neturi, įkalbėjo pamažinti namo plotą, ji iš žmoniškos pusės sutiko, bylą pasiėmė G. (t. 4, b. l. 81), 2019-05-14 apklausos metu nurodė kad pirmos apklausos metu sakydama, kad nepažįsta to asmens, kuris užsakė namo matavimus, tuo metu neatgamino buvusių įvykių, tačiau vėliau galvojusi prisiminė, kad matavimus užsakinėjo statybininkas G. (t. 4, b. l. 84), teisme 2020-10-06 posėdžio metu J. L. paaiškino, kad galimai dvi savaitės prieš kadastrinės bylos sudarymą jai paskambino asmuo ir paprašė atlikti kadastrinius matavimus, sprendžia, kad jai paskambino G., nes jis ją vežė į objektą, pati nevairuoja. Kai grįžo į darbą, pradėjo braižyti ir paskaičiavo, kad ploto per daug. Po to ji G. pasakė, kad per daug, gal telefonu, o gal jis buvo atvažiavęs, pasakė, kad nepraeis su I kategorija, tada – sumažino plotą, jos tą padaryti paprašė G.. G. jai pasakė, kad galim sumažinti plotą, čia bus židinys, sienos bus pastorintos, apšildys, gipso kartonu uždės, patikėjo, nes manė, kad žmogus sau stato, tikėjo, kad tas židinys bus, atsiimti bylos atėjo, jai atrodo, G. S., K. P. vardas jam nieko nesako, tokio žmogaus nepažįsta, nesilankė, tačiau 2021-02-15 posėdžio metu pažymėjo, jog bylą galimai atidavė K., su G. S. iki šio projekto nebendravo.
29. Išanalizavus šiuos parodymus, matyti tam tikras J. L. parodymų nenuoseklumas, tam tikrų aplinkybių prieštaravimas – ji iki 2019-03-05 teigė, jog kadastrinių matavimų byla buvo parengta pagal reikalavimus, M. Ž., G. S., K. P., A. Ž. pavardės jai nieko nesako, tuo tarpu jau 2019-03-20 apklausos metu nurodė, kad G. S. pažinojo iš anksčiau, jis jau buvo kreipęsis dėl projektų, o teisme vėl nurodė kitokią informaciją – kad tai buvo pirmoji jų rengiama byla. Apklausiama 2019-02-19 J. L. nurodė, kad yra neišsaugojusi kliento telefono numerio, tuo tarpu apklausiama 2019-03-20 pažymėjo, jog pati pranešė G. S. apie namo ploto neatitikimus, apklausos 2019-03-20 metu nurodė, kad G. S. jai pasakė, kad byla, kurioje nustatytas didesnis plotas, jam netinka, nes negalės priduoti namo, reikalingas leidimas, kurio neturi, įkalbėjo pamažinti namo plotą, tuo tarpu apklausiama teisme nurodė, kad, G. S. teigimu, pastatytame name turėjo būti židinys ir storinamos sienos, t. y. daromi realūs pakeitimai, manė, kad žmogus stato sau, norėjo padėti, todėl nurodė tokius duomenis. 2019-03-20 apklausos metu J. L. nurodė, kad į UAB „S.“, (duomenys neskelbtini), atėjo G. ir jos asmeniškai paprašė padaryti namo kadastrinę bylą, tuo tarpu apklausiama teisme nurodė, kad jai skambino kažkoks asmuo su prašymu, nežinojo, kas skambina, mano, kad G. S.. 2019-03-20 apklausos metu J. L. nurodė, kad ji kelių savaičių laikotarpyje po susitarimo nuvyko į G. minėtą statybų objektą, o teisme apklausiama nurodė, kad ją į objektą vežė G. S., nes ji pati nevairuoja. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių parodymų patikimumas sprendžiant G. S. kaltės klausimą vertintinas tik kitų bylos duomenų kontekste.
30. Apylinkės teismas kitais įrodymais, patvirtinančiais G. S. kaltę, pripažino liudytojų K. P. ir A. Ž. parodymus, kadangi K. P. teisme parodė, kad G. S. jiems su A. Ž. pasiūlė statybų projektą, jis su A. Ž. rūpinosi finansais, o G. S. – statybomis, namo pardavimu, K. P. ir A. Ž. nė vieno dokumento nedarė. Liudytojas A. Ž. apklausiamas teisme pažymėjo, kad namo statybos darbus ir dokumentų organizavimą koordinavo G. S.. Teisėjų kolegija, vertindama šių duomenų patikimumą, pažymi, kad A. Ž. šiame ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti įtarimai dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas), o K. P. buvo apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais kaip asmuo, duodantis parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymų savarankiškumo, objektyvumo ir patikimumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-276-976/2015, 2K-85-976/2018). Iš šių asmenų parodymų matyti tik tai, jog abu asmenys neigia, jog patys rengė namo dokumentus, nė vienas iš liudytojų nenurodė, kad žinojo, jog G. S. prašė J. L. suklastoti bylą, nėra duomenų, kad apie tokių veiksmų ketinimus G. S. jiems būtų pranešęs, abu nurodė, kad, jų žiniomis, namo plotas turėjo nesiekti 80 m².
31. ????Pažymėtina, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, akivaizdu, jog netiesioginiais įrodymais galima remtis tik tuo atveju jei jie patvirtina tam tikrus tarpinius faktus, kurių grandinė leidžia daryti atitinkamas išvadas apie nustatinėtinas aplinkybes. Abu nurodyti liudytojai apklausų metu nurodė, kad statybų organizatorius ir už namą atsakingas asmuo buvo G. S., tačiau ši aplinkybė nėra pagrindu konstatuoti, jog būtent šis asmuo kreipėsi į J. L. su prašymu pakeisti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos duomenis. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įrodinėjant asmens kaltę keliami aukšti įrodinėjimo standartai ir reikalavimai, t. y. asmens kaltė turi nekelti abejonių bei turi būti įrodyta objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių rašytinių dokumentų, susijusių su namo statybomis ar jų pridavimu, kadastrinių bylų užsakymu ir pan., kuriuos būtų pasirašęs ar juose nurodomas G. S.. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (t. 3, b. l. 39) yra pasirašyta A. Ž., jis įvardijamas kaip namo statytojas, UAB „S.“ pinigų perdavimo kvite, serija Nr. 8821414, už kadastrinius matavimus, atliktus adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė L. S. (t. 3, b. l. 131).
32. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį, apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, negali būti priimtas vadovaujantis prielaidomis. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-02-05, 2000-05-08, 2000-09-19, 2008-01-24 nutarimai). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.
33. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.
34. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-10-24, 2008-01-24 nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
35. Remdamasi aukščiau išdėstytų įrodymų analize, teisėjų kolegija konstatuoja tiek įrodymų vertinimo, tiek ir inkriminuotos nusikaltimo sudėties požymių pagrindimo trūkumus. Visų pirma, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas analizuodamas asmenų parodymus, išsamiai neargumentavo, kodėl nuteistojo paaiškinimai atmestini kaip nepagrįsti, o liudytojų ir kitos kaltinamosios J. L. vertinti kaip patikimi ir nekeliantys jokių abejonių, kodėl nuteistojo kaltė yra įrodyta ir kokie įrodymai tai neginčijamai patvirtina. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją vertę J. L. parodymams, lyginant su G. S. parodymais. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, tuo tarpu skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu, nuosprendis grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, duomenimis apie G. S. vykdomą statybų verslą ir galimą suinteresuotumą įteisinti statybas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta, tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis daugiausia grindžiamas būtent tokiomis išvadomis.
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog bylos duomenys neleidžia nepaliekant jokių pagrįstų abejonių nustatyti, kas, G. S., ar kas kitas, iš tiesų kreipėsi pas J. L., prašydamas atlikti statinio kadastrinius matavimus ir parengti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti pagrįstas prielaidas, kad sukurstyti J. L. galėjo kiti asmenys. Ši versija nėra iki galo patvirtinta ar atmesta, o jos nei patvirtinti, nei paneigti nėra objektyvios galimybės šioje byloje, kadangi buvo išnaudotos visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti, todėl visos kilusios pagrįstos abejonės vertintinos G. S. naudai. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamojo asmens naudai, G. S. pagal kaltinimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, išteisina, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
37. Analogiškos išvados darytinos ir dėl G. S. pripažinimo kaltu panaudojus suklastotą dokumentą – perdavus žinomai suklastotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą A. Ž., kuris bylą pateikė VĮ „Registrų centras“ registracijai bei pristatė Vilniaus miesto 23-ąjį notaro biuro notarei R.Kalantaitei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai su M. Ž. sudaryti. Disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad panaudoja dokumentą, kuris yra suklastotas ar netikras, ir nori taip veikti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Konstatavus, jog G. S. nedalyvavo suklastojant nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, nėra pagrindo išvadoms, jog asmuo žinojo, jog šis dokumentas neatitinka realių duomenų. Apklausiamas teisme G. S. nurodė, kad statė namą pagal A. Ž. užsakymą iki 80 m², tiek K. P., tiek A. Ž., užsakę namo statybas, nurodė, kad namas turėjo nesiekti 80 m², iš UAB „D.“ pateikto pranešimo matyti, kad internetiniame portale aruodas.lt 2016-06-29 publikuotame skelbime, kurį aktyvavo G. S. sugyventinė, nurodoma, kad namo plotas yra 80 m² (t. 3, b. l. 123-126). Atsižvelgiant į tai, nėra paneigta, kad, G. S. vertinimu, pastatyto statinio plotas nesiekė 80 m² ir kadastrinėje byloje nurodyti duomenys buvo įrašyti teisingai, todėl nuteistasis išteisinamas ir šioje dalyje.
Dėl J. L. kaltinimo keitimo
38. Kaip jau minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vis dėlto, BPK 320 straipsnio 3 dalyje taip pat yra numatyta, jog, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.
39. Pažymėtina, jog J. L., kurios atžvilgiu nutraukta byla, nei pati, nei per gynėją dėl nuosprendyje konstatuotų aplinkybių apeliacinio skundo nepadavė. Vis dėlto būtina pažymėti, kad ji buvo pripažinta kalta, kad veikdama kartu su G. S., G. S. ją sukursčius, t. y. paprašius, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje tyčia įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis. Kadangi, kaip jau nurodyta prieš tai, G. S. yra išteisinamas dėl to, jog sukurstė J. L. suklastoti kadastrinių matavimų bylą, ši aplinkybė iš kaltinimo J. L. šalintina. Pats faktas, kad J. L. suklastojo dokumentą, nėra paneigtas ir laikytinas įrodytu, tuo labiau, kad ir pati J. L. neneigia padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau laikytina, kad ji buvo sukurstyta atlikti nusikalstamus veikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens.
40. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.).
41. Bylos medžiagoje surinkti duomenys objektyviai nepatvirtina, jog J. L. dokumento klastojimui sukurstė būtent G. S.. Dėl šios faktinės aplinkybės pašalinimo, o ne jos pakeitimo kita nepasikeičia J. L. padaryto nusikaltimo kvalifikavimas. Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtos faktinės aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamosios teisę žinoti kaltinimą ir jos teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismui pašalinus minimą aplinkybę iš kaltinimo, iš esmės lieka nustatyti tie patys J. L. padarytos nusikalstamos veikos požymiai ir veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
Dėl proceso išlaidų
42. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme nukentėjusysis M. Ž. prašė priteisti teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamųjų, nurodė, kad jo patirta išlaidų suma už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra 1 000 Eur, atstovavimo išlaidoms pagrįsti pridėjo sąskaitų už teisines paslaugas kopijas ir pinigų priėmimo kvitų kopijas. Apylinkės teismas tenkino šį nukentėjusiojo prašymą ir proceso išlaidas priteisė iš J. L. ir G. S.. G. S. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį ši nuosprendžio dalis yra naikintina ir visos proceso išlaidos priteistinos iš J. L..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
nuteistojo G. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-03 nuosprendžio dalį, kuria G. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti toje dalyje naują nuosprendį:
G. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. S. ir J. L. nukentėjusiajam M. Ž. priteista po 500 Eur proceso išlaidų ir visą sumą (1 000 Eur) priteisti iš J. L..
Iš J. L. kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad ji veikdama kartu su G. S., jam ją sukursčius, t. y. paprašius, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis ir nustatyti, kad J. L. veikė kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris ją sukurstė.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-03 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.