- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-31
- Bylos Nr.
- TS-39-878/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00228-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- R. G.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir susipažino su pateikta medžiaga.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;
3. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2015 m. vasario 19 d. ir 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;
5. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu ir 2016 m. vasario 12 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d. (į bausmės laiką įskaitytos 23 dienos), į Alytaus pusiaukelės namus atvyko 2017 m. gegužės 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) vienbalsiu 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu atmestas nuteistojo R. G. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
Nutarime komisija nurodė, kad, nors nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Komisija teigiamai įvertino tai, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį tris kartus paskatintas. Tačiau Komisija taip pat atsižvelgė ir į tai, kad R. G. turi daug finansinių įsipareigojimų, kurių nesistengia spręsti, todėl abejojama nuteistojo galimybėmis gyventi dorai, pagal įstatymus, nes nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus baustas, tik iš dalies atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas. Anot Komisijos, visa tai rodo nuteistojo atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą. Jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 49 balais. Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, kad R. G., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl nuteistojo prašymą atmetė.
Nuteistasis R. G. su komisijos išvadomis nesutiko, prašė patenkinti jo skundą ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Nuteistojo manymu, Komisija nepagrįstai nurodė, jog jis nesiima tinkamų veiksmų spręsti finansinius įsipareigojimus, pernelyg sureikšmino turimus jo finansinius įsipareigojimus. Mano, jog Komisija neatsižvelgė į tai, jog jis turi du vaikus, kuriuos išlaiko. Mano, jog Komisija neįvertino jo gaunamų pajamų ir skolų dydžio bei vaikų išlaikymui reikalingų lėšų. Komisija nepasiteiravo apie jo finansines perspektyvas, asmeninį gyvenimą bei socialinę padėtį, santykius su šeima, ateities planus, neišklausė Alytaus pusiaukelės namų specialistės, kuri tiesiogiai su juo dirba ir geriausiai yra susipažinusi su esama situacija. Nurodė, jog ėmėsi finansinės veiklos pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, užsiima kūrybine meninės ir pramogų organizavimo veikla, tapo MB „duomenys neskelbtini“ nariu ir dirba prie verslo projektų bei turi realias galimybes užsidirbti pakankamai dideles pajamas, tai sėkmės atveju jam leistų per artimiausius 5 metus padegti visas turimas skolas. Nurodė, jog visi darbų projektai susiję su objektais Vilniuje, todėl jis dažnai būna Vilniuje, o pritaikius lygtinį paleidimą, nereiktų nuomotis papildomo biuro Alytuje, išlaikyti papildomo automobilio ir atskirai valgyti, tai leistų per mėnesį sutaupyti apie 1 500 Eur. Mano, jog savo elgesiu, užimtumu, dalyvavimu socialiniuose reabilitacijos užsiėmimuose ir asmeniniame bendravime su pusiaukelės namų specialiste yra įrodęs, kad turi šeimą, rimtus ketinimus, todėl buvimas Alytaus pusiaukelės namuose atneš tik papildomas išlaidas.
Prokuroro atsiliepimas į R. G. skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė – 49 balai (41-99 balai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo kriminogeniniais veiksniais išlieka ankstesni teisės pažeidimai, nuostatos: yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, neigiamai vertina socialinę visuomenės sistemą ir kai kurių valdžios institucijų veiklą. Nuo paskutinio vertinimo R. G. nusikalstamo elgesio rizika visiškai nepasikeitė, kuomet 9 balai išlieka dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę sumažinti. Reikalavimas, kad būtų matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra viena iš būtinų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, jog nuteistasis bausmę atlieka nuo 2014 m. rugsėjo 23 d., tačiau vis dar išlieka viso bausmės atlikimo metu buvęs kriminogeninis veiksnys – nuostatos. O tai reiškia, jog nuteistasis dar nesugebėjo iš esmės pakeisti savo požiūrio bei vertybių.
Teismas teigiamai vertina nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, kad jis dirba, palaiko artimus ryšius su šeima, išlaiko savo nepilnamečius vaikus, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, šiuo atveju turi būti konstatuota akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant riziką pakartotinai nusikalsti.
Komisija pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nesistengia spręsti turimų finansinių įsipareigojimų. Turimais duomenimis nustatyta, kad R. G. UAB „Domingos prekyba“ yra skolingas 19 274,21 Eur, UAB „Džeiremta“ – 15 134,69 Eur. Nuteistasis nurodė, kad jo įsiskolinimai yra ženkliai didesni, pajamų užtenka pragyvenimui ir šeimai išlaikyti, o duomenų, patvirtinančių apie skolų mokėjimą, nepateikė. Taigi, Komisija teisingai nurodė, jog tai, kad nuteistasis, turėdamas didelių finansinių įsiskolinimų, iki šiol visiškai nesistengia jų spręsti, yra pagrindas abejoti, jog laisvėje jis gyvens dorai, laikydamasis įstatymų. Teismas teigiamai vertina nuteistojo darbinę motyvaciją – jis dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. taip pat dirba MB „duomenys neskelbtini“ darbų vadovu. Tačiau šios aplinkybės sureikšminti nėra pagrindo - nuteistasis, būdamas laisvėje, taip pat dirbo, yra įgijęs vidurinį-profesinį išlavinimą, šaltkalvio remontininko, tiltinių kranų mašinisto specialybę, bet tai jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Jis iki šios bausmės atlikimo buvo teistas net 9 kartus, iš kurių pirmą kartą – būdamas vos 16 metų. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje – dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Jo padarytų nusikaltimų skaičius ir pobūdis rodo, kad nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis atvejis jo gyvenime, bet yra dėsningas kaltinamojo gyvenimo būdo pasirinkimas. Teismas pažymi, kad nuteistojo paaiškinimai apie darbinę veiklą bei projektus nesukelia jokių teisinių pasekmių bei negarantuoja, kad, paleistas lygtinai, nuteistasis realiai imsis spręsti turimus finansinius įsipareigojimus. Atitinkamai vien jau tokios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai jį įtakotų laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.
Vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu Alytaus pataisos namuose buvo paskatintas 3 kartus, tačiau buvo gavęs ir 3 nuobaudas. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo elgesyje nėra pastovių agresijos panaudojimo pavydžių ar kontroliuojamo pykčio protrūkių, tačiau nuteistasis praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus. Apie ateitį kalba realistiškai, geba planuoti, numatyti sunkumus. Anksčiau ne visada pavykdavo pakankamai įgyvendinti savo siekius. Nuteistasis tvirtai laikosi savo požiūrio į finansinių įsipareigojimų vykdymą, išsako nuomonę dėl valdžios institucijų veiklos, mokesčių sistemos. Nors nuteistasis suvokia, jog yra būdų, kaip nusikaltimų išvengti ir išgyventi be jų, tačiau linkęs vengti mokesčių, įsipareigojimų vykdymo, nes nemano, jog tai yra naudinga ar reikalinga. Jis interpretuoja įsipareigojimus savaip, o kai kuriuos nusikaltimus vertina griežtai, neigiamai. Teismas įvertina ir tai, jog R. G. praeityje jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo padaręs naują nusikalstamą veiką. Be to, naujas nusikalstamas veikas jis padarė, vos tik pasibaigus lygtinio paleidimo laikui. Padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė bei jų kiekis rodo, kad nuteistasis yra ypatingai pavojingas visuomenei. Akivaizdu, kad jam tiek anksčiau paskirtos bausmės, tiek teismo jau parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą ar lygtinį paleidimą, teigiamai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė realią akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl teismas konstatuoja, jog Komisijos 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimas nepaleisti nuteistojo R. G. iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. G. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.