- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- 1S-608-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00228-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – komisija) 2018 m. birželio 13 d. priimto nutarimo Nr. 357-148 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. G. nuteistas:Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2015 m. vasario 19 d. ir 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu ir 2016 m. vasario 12 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d. (į bausmės laiką įskaitytos 23 dienos).2018 m. birželio 13 d. komisijos nutarimu Nr. 357-148 nutarta netaikyti R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jų nesprendžia, nors turi galimybę dirbti ir gyventi pusiaukelės namuose. Konstatavo, jog nėra akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje ir mąstyme, todėl nėra pagrindo tikėti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę sugebės laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl 2018 m. birželio 13 d. komisijos nutarimo, nurodant, kad šiuo atveju nėra nustatyta ryški nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis R. G. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir leisti likusią bausmės dalį atlikinėti ne Alytaus pusiaukelės namų specialisčių o Vilniaus probacijos darbuotojų kontrolėje. Skunde nurodoma, kad susidariusi situacija yra skaudi ir neteisinga. Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namuose, į kuriuos perkeltas nuo 2017 m. gegužės 29 d. Į šiuos namus nuteistasis perkeliamas po griežtos atrankos ir išplėstinės komisijos sprendimu, kad ten papulti reikia atitikti daug kriterijų. Nes pusiaukelės namuose jie gyvena visiškai laisvai. Dirba, savaitgaliais grįžta į namus, gauna darbo atostogų ir viskuo praktiškai disponuoja, kaip bet kuris nesuvaržytas LR pilietis. Vilniaus pusiaukelės namų ir Vilniaus teismų atveju yra nerašytas susitarimas, kad teisėjai žinotų priimant sprendimus lygtinių paleidimų bylose, akcentuojama iš kur nuteistasis pristatomas lygtiniam paleidimui, ar iš pataisos namų, ar iš pusiaukelės namų. Iš Alytaus pusiaukelės namų, kaip ir Vilniaus pusiaukelės namų suėjus lygtiniam paleidimui praktiškai visi paleidžiami lygtinai atlikinėti likusios bausmės dalies. Paraleliai su nuteistuoju lygtinio paleidimo klausima spręstas kitų nuteistųjų atžvilgiu, visi ir išėjo tik ne R. G.. Skundo autoriaus teigimu, nuteistasis du kartus buvo paleistas lygtinai ir abu kartus nenuvylė teismų, kurie parodė pasitikėjimą. Nuteistasis savo lėšomis suorganizavo ne vieną kultūrinį renginį, kuriame kaip svečiai yra dalyvavęs Alytaus miesto meras, švietimo, mokslo darbuotojai ir kiti gerbiami svečiai. Už tai nesiekė atlygio ir privilegijų. Taip pat prisidėjo savo darbu ir lėšomis prie aplinkos tvarkymo, kryžiaus pastatymo bendram projekte su bažnyčia. Organizavo ir pats vedė nuteistiesiems edukacinius užsiėmimus, įsteigė prizinius fondus ir juos finansavo. Bet tai nutylima. Lankė visus galimus socialinius užsiėmimus, ekonominio raštingumo užsiėmimus ir panašius. Visi kursai ir užsiėmimai kartojasi, nes nuteistajam jau turėjo būti suteikta galimybė likusią bausmės dalį atlikti lygtinai. Nuteistojo atveju yra taikomi dvigubi standartai. Neformaliai, sklando kalbos kad taip yra dėl (duomenys neskelbtini). Jau antrą kartą nepristatomas teismui. Komisija savo veiksmais pademonstravo, kad yra susiskaldžiusi. Nors nutartyje minima, kad komisijos nariai vienbalsiai balsavo priimant sprendimą, bet dalis komisijos buvo prieš, dalis už ir buvo atidėjusi sprendimo priėmimą. Tik po savaitės komisija sprendė ir priėmė sprendimą nuteistojo nepristatyti teismui lygtiniam paleidimui. Ir apskundus komisiją teismui, skundą ir vėl nagrinėjo teisėja V. Dapkevičienė, kuri kaip ir pirmą kartą priėmė nepalankų sprendimą.Skunde nurodoma, kad nutartyje akcentuojama lygtinio instituto sąvoka, bet nepasisakoma apie šeimos instituto sąvoką, kas yra valstybės kertinis pamatas. Praeitų bausmės atlikimų metu nuteistasis neturėjo šeimos, nebuvo tėvas. Skundo autoriaus nuomone, svarbu, kad nėra suinteresuotų pusių, jog jis būtinai turi ir toliau atlikinėti bausmę prižiūrimas Alytaus pusiaukelės namų specialisčių, o ne Vilniaus probacijos darbuotojų. Tuo labiau tai parodė ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus prokuratūros pozicija, jie taip pat nepasisakė prieš tokią galimybę.Nuteistojo R. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą teisėtumo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Be to, svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į formalųjį šio instituto pagrindą, bet ir į materialiųjų, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Materialus pagrindas – tai komisijos ar teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šį aspektą teismas turi nustatyti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą ir kitus duomenis.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas paduoto skundo argumentus bei spręsdamas R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, pastangas mažinti finansinius įsipareigojimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistasis dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Iš esmės tokio pobūdžio išvada nurodyta ir komisijos nutarime. Analizuotinos bylos kontekste nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo klausimą yra (komisijos nutarime nurodyta jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį), tačiau manymas jog, būdamas paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatytas. Tokią išvadą šį skundą nagrinėjantis teismas grindžia atliktu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, kurio rezultatas laikytinas vidutiniu, nors šis rezultatas ir kito teigiama linkme (nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 3 balais). Šį sumažėjimą lėmė nuteistojo pasikeitęs mąstymas ir elgesys, nuostatos. Teisėjų kolegija šias aplinkybes ir tai, kad R. G. palaiko socialinius ryšius su šeima, nesilaiko nuteistųjų subkultūros, pastaruoju metu laikosi nustatytų taisyklių reikalavimų vertina teigiamai. Tačiau vertinant Socialinio tyrimo išvadoje nurodomus duomenis matyti, jog nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai ir nuostatos nurodomi, kaip aktualūs. Vertinant nuteistojo ankstesnius teisės pažeidimus sutiktina su apylinkės teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog padarytų nusikaltimų skaičius, veikų tyčinis pobūdis, įvairovė, sunkumas, rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Tačiau aukštesnės instancijos teismas įvertina ir tai, kad aplinkybė susijusi su padarytais nusikaltimais, nekinta viso bausmės atlikimo metu ir ją atlikus, todėl ją vertina nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje kontekste, siekiant įvertinti nuteistojo pataisą ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus teismui pateiktus duomenis akivaizdu, jog ir pataisos įstaigoje R. G. buvo tris kartus baustas nuobaudomis, kurios jau negaliojančios, tačiau nuteistojo elgesys negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Teismas pažymi, kad kiekvienas pataisos įstaigos nustatytos tvarkos pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms. Teigiamas nuteistojo elgesys stebimas dar gana neilgą laiką. Nuteistasis bylos duomenimis bausmės atlikimo metu buvo skatintas du kartus, 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis R. G. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo ilgalaikio pasikeitimo. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad Alytaus pataisos namų 2018 m. birželio 6 d. rašte (Asmens bylos 3 t., b. l. 148), nurodoma, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų (įmonėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau net nepradėjo šių finansinių prievolių vykdyti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties motyvams, jog nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas atlyginti visus finansinius įsipareigojimus, o ne jų vengti. Juo labiau įvertinus tai, kad nuteistasis dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Kaip pats nurodo savo skunde, organizuoja renginius nuteistiesiems, steigia prizinius fondus ir juos finansuoja, tačiau finansinių įsipareigojimų minėtoms įmonėms vykdyti nepradėjo. Svarbu ir tai, kad komisija jau anksčiau spręsdama klausimą dėl R. G. lygtinio paleidimo taikymo galimybės, 2017 m. gruodžio 20 d. nutarime akcentavo finansinių įsipareigojimų vykdymo svarbą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pastangų vykdyti prievoles teismas nenustatė.Vertinant nustatytą kriminogeninį veiksnį – nuostatas (yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, atlaidus požiūris į finansinius nusikaltimus, įvykdomus prieš juridinius asmenis ir valstybę), matyti R. G. nuostatų korekcijos požymių, nuteistasis šiuo metu teigia, jog yra būdų išvengti nusikaltimų ir pinigų užsidirbti, atranda įvairių verslo idėjų. Tačiau jis nesutinka su visomis visuomenės taisyklėmis, nors ir supranta, jog tai nepaneigia visuomenės vertybių sistemos. Nuteistasis kai kuriuos nusikaltimus vertina griežtai neigiamai (plėšimus, smurtą), jų nepateisina ir mano, jog nekartos. Nuteistasis skunde akcentuoja, jog jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas ir jis nenuvylė teismų, nenusikalto lygtinio paleidimo metu. Tačiau su šiuo teiginiu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi lygtiniu paleidimu siekiama, kad asmuo nenusikalstų ne tik lygtinio paleidimo taikymo metu, tačiau ir vėliau rinktųsi teisėto elgesio modelį.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios nurodomos ir jo skunde (dalyvavimas pataisos įstaigos renginiuose ir jų organizavimas, ryšiai su šeima) nepakanka daryti išvadai, kad R. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos ir ta aplinkybė, kad jis nuo 2017 m. gegužės 29 d. bausmę atlieka pusiaukelės namuose neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Šiame kontekste atsakant į nuteistojo skundą, dėl jo perkėlimo iš Alytaus pusiaukelės namų į Vilniaus, pažymima, jog BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turintis teisę išvykti be sargybos arba be palydos ir atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip šeši mėnesiai, gali būti perkeltas į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Taigi iš šio reguliavimo matyti, jog teismas neturi teisinio pagrindo spręsti nuteistojo prašymo dėl jo perkėlimo į Vilnių. Tiek komisija, tiek ir apylinkės teismas analizavo ir vertino išimtinai su lygtinio paleidimo taikymu susijusias aplinkybes, vertino konkretų asmenį, tai yra nuteistąjį R. G., jį charakterizuojančius duomenis, jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos ir teismo padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis, apygardos teismas nenustatė pagrindo su jomis nesutikti, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartis bei komisijos 2018 m. birželio 13 d. nutarimas paliekami galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. G. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.