- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- TS-29-791/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00228-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nuteistasis
- R. G.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-148 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;
3. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2015 m. vasario 19 d. ir 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;
5. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu ir 2016 m. vasario 12 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d. (į bausmės laiką įskaitytos 23 dienos).
2018 m. birželio 13 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-148 nutarė neteikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas antrą kartą. Nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, siekia elgtis tinkamai, bausmės atlikimo metu buvo 3 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį, dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo veiklose. Tačiau Komisija pabrėžė, jog reikia vertinti ir kitas aplinkybes, kurios šiuo atveju ir neleidžia konstatuoti visiškos bei akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog šiuo metu jis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą ir vykdo kūrybinę, meninę ir pramogų organizavimo veiklą. Taip pat pažymėta, jog nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų ir juos moka iš gaunamo darbo užmokesčio. Tačiau gavus papildomą informaciją dėl duomenų patikslinimo, buvo pastebėta visiškai priešinga situacija – nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, siekiančių net 19 274,21 Eur bei 15 134,69 Eur ir šių įsipareigojimų jis nesprendžia. Anot Komisijos, visa tai rodo nuteistojo atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą net ir turint galimybę dirbti bei gyventi Pusiaukelės namuose. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir mažėjo, tačiau, Komisijos vertinimu, visos nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos jo elgesyje, kuri leistų tikėti, jog lygtinai paleistas į laisvę nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
2018 m. birželio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo R. G. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-148. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodė, jog Komisija savo nutarime pernelyg sureikšmino jo turimus finansinius įsipareigojimus. Komisija nevertino aplinkybės, jog jis turi du mažamečius vaikus, prie kurių išlaikymo irgi turi prisidėti. Komisija tiesiogiai jo nepasiteiravo dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo bei jo ateities planų. Pabrėžė, jog į Alytaus pataisos namų Pusiaukelės namus jis buvo perkeltas 2017 metų gegužės mėnesį. Pastaruoju metu jis aktyviai užsiima kūrybine, menine ir pramogų organizavimo veikla. Taip pat jis dirba dar prie kelių verslo projektų ir turi realias galimybes užsidirbti pakankamai dideles pajamas, kas sėkmės atveju jam ir leistų per artimiausius 5 metus padegti visas turimas skolas. Bausmės atlikimo metu jis jau įrodė, kad turi šeimą, rimtus ketinimus ir nėra apsileidęs. Dėl esamo jo laisvės suvaržymo ypač kenčia jo šeima, kadangi jis negali būti nuolat su jais ir turi atskirai gyventi Alytaus mieste, o tai, vėlgi lemia ir papildomas finansines išlaidas. Anot nuteistojo, jo dėstomos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Nuteistasis R. G. yra atlikęs įstatyme nustatytą ½ dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, kadangi būtina įvertinti šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas toks sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Susipažinus su teismui pateiktu skundu, Komisijos 2018 m. birželio 13 d. nutarimu bei nuteistojo asmens byla, matyti, jog nuteistasis R. G. šiuo metu atlieka pagal 5 apkaltinamuosius nuosprendžius jam paskirtą galutinę subendrintą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2014 m. lapkričio 11 d. O nuo 2017 m. gegužės 29 d. jis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose. Bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas antrą kartą.
Iš 2018 m. birželio 13 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-146 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi profesinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu jis dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei palaiko tamprius socialinius ryšius tiek su artimaisiais, tiek ir su aplinkiniais. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien jas nustatyti bei įrodyti, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą – nepakanka.
Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis R. G. anksčiau jau buvo teistas net 9 kartus, iš kurių pirmą kartą – tebūdamas vos 16 metų. Atitinkamai vien jau tokios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis – nusikaltimai nuosavybei ir finansų sistemai.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo padaręs naują nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis praeityje nebuvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau naujas nusikalstamas veikas jis padarė vos tik pasibaigus lygtinio paleidimo laikui. Atsižvelgiant į tai, būtina pažymėti, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė, sunkumas bei jų skaičius rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo institutus, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo teistas ne vieną kartą, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi ir pilnai nepasiekė bausmės tikslų, kadangi jis ir toliau įžūliai darė naujas nusikalstamas veikas.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vis dar vertinama kaip vidutinė – 49 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 40 balų sudaro statiniai veiksniai ir dar 9 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu, mąstymu, nuostatų pakeitimu galėtų dar sumažinti. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, todėl šiuo atveju turėtų būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Teismas pažymi, jog nuteistasis bausmę atlieka nuo 2014 m. rugsėjo 23 d., tačiau vis dar išlieka viso bausmės atlikimo metu buvęs kriminogeninis veiksnys – nuostatos. O tai reiškia, jog nuteistasis dar nesugebėjo iš esmės pakeisti savo požiūrio bei vertybių.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų – 19 274,21 Eur suma (išieškotojas – (duomenys neskelbtini)), 15 134,69 Eur suma (išieškotojas – (duomenys neskelbtini)). 2018 m. birželio 6 d. duomenimis, šios nuteistojo finansinės prievolės dar nėra pradėtos vykdyti. Pats nuteistasis skunde pateikia savo turimų finansinių prievolių paskaičiavimus ir jų atlyginimo galimybes. Teismas sutinka, jog nuteistasis turi prisidėti prie savo mažamečių vaikų išlaikymo, tačiau jis tuo pačiu privalo ir dėti maksimalias pastangas tam, kad galėtų kuo didesne dalimi atlyginti visus savo finansinius įsipareigojimus ir jokiu būdu to nevengti. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas dėl finansinių prievolių įvykdymo.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo savęs vertinimas yra aukštas, jis pasitiki savimi. Nuteistojo gyvenimo stiliuje bei nusikaltimuose nėra pastovių agresijos panaudojimo pavyzdžių ar nekontroliuojamo pykčio protrūkių, tačiau praeityje jis buvo teistas už smurtinius nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, jog nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Teismas pažymi, kad kaltės pripažinimas rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, kaltę pripažįstantis asmuo suvokia nusikalstamą savo atliktų veiksmų pobūdį ir paskirtą bausmę laiko pelnyta tokio elgesio pasekme. Tuo tarpu minėtos nuteistojo nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad bausmę jis atlieka už turto pasisavinimą, sukčiavimą ir jam būdingas nusikaltimų modelis, leidžia spręsti, kad nuteistojo kaltės pripažinimas yra daugiau formalus pareiškimas. Be to, kaltės pripažinimo ar nepripažinimo aplinkybė jau buvo įvertinta, priimant minėtus apkaltinamuosius nuosprendžius bei skiriant jam bausmę, todėl šiuo atveju nuteistojo kaltės pripažinimas neturi esminės reikšmės.
Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 3 kartus paskatintas ir 3 kartus baustas drausmine tvarka, be to, dar 2016 m. lapkričio 2 d. už padarytą drausmės pažeidimą buvo apsiribota tik auklėjamojo pobūdžio pokalbiu. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nors nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 3 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtos bausmės tikslų siekimą.
Teismas pažymi, jog labai svarbu atkreipti dėmesį ir į nuteistajam įtaką vis dar darančius kriminogeninius veiksnius – ankstesni teisės pažeidimai, nuostatos (buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, gan atlaidus požiūris į finansinius nusikaltimus, į vykdomus prieš juridinius asmenis ar valstybę).
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį Pusiaukelės namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Labai svarbu pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su visa skirta bausme, dar yra didelė – daugiau kaip 2 metai 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, paminėti bausmės tikslai nuteistojo R. G. atžvilgiu dar nėra pasiekti.
Taigi vertinant visas nustatytas bei aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis R. G. laisvėje nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis R. G. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.
Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo R. G. skundas dėl 2018 m. birželio 13 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-148 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. G. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.