- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-432-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00228-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis (pirm.), Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. G.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūra Alytaus apylinkės prokuratūra
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. G. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi paskirtas bausmes, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skundo autoriaus nuomone, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis yra per griežta jo atžvilgiu ir nutartyje nebuvo tinkamai įvertintas jo asmenybės pasikeitimas teigiama linkme. Šiuo metu nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra tik 9 mėnesiai iš paskirtų 6 metų 6 mėnesių. Alytaus apylinkės teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. G. vadovavosi jo praeityje priimtais netinkamais sprendimais, už kuriuos šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors praeityje buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jos nebegalioja ir negali būti visą laiką vertinamos atsisakant taikyti R. G. lygtinį paleidimą. Be to, nuteistasis eilę kartų buvo skatintas, aktyviai dalyvauja pataisos įstaigos organizuojamuose renginiuose, pats organizuoja įvarius renginius ir visuomenines gerumo akcijas, savanoriškai dirba visuomeninius darbus. Nuteistasis pasižymi, jog turi sutuoktinę, mažametį sūnų, neturi žalingų įpročių, nėra smurtautojas, bausmę atlieka Alytaus pasiaukelės namuose, dirba, turi galimybę savaitgaliams parvykti į namus. Alytaus apylinkės teismas nevertino šių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, o vertino jį tik iš neigiamos pusės.
4.2. Skunde pažymima, kad Alytaus apylinkės teismas priimdama skundžiamą nutartį nurodė, jog skirdamas bausmę teismas vertino, jog tik tokio dydžio bausmė yra adekvati. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kokiais pagrindais gali būti taikomas nuteistajam lygtinis paleidimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
6. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
7. Atlikus nuteistojo R. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 48 balai (skalėje nuo 41 iki 99). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.
8. Įvertinus R. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, savanoriškai dalyvauja ir organizuoja visuomeninius renginius, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šešis kartus skatintas, laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą – meninis, kūrybinis pramogų organizavimas. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. G. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (48 balai), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 40 balai, iš ko seka, kad R. G. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog R. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo praėjusio vertinimo (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki šiuo metu esančio balo, nepakito ir liko toks pats. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – ankstesni teisės pažeidimai.
10. Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis R. G. per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas buvo šešis kartus. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir už tai buvo baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą nubaustas 2016 m. gegužės 12 d. – rastas mobilaus ryšio telefonas). Nors nuteistasis skunde teigia, kad paskirtos nuobaudos nebegalioja ir už padarytus nusižengimus bausmės atliktos, tačiau padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, jų pobūdis, neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, netinkamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, kas iš esmės yra neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu R. G. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis teigia, jog žino, kaip išvengti nusikaltimų darymo, atranda įvairių būdų užsidirbti pinigų, turi verslo idėjų, tačiau linkęs vengti mokesčių mokėjimo, įsipareigojimų vykdymo, nes nemano, jog tai yra naudinga ar reikalinga. Be to, interpretuoja įsipareigojimus savaip ir tvirtai laikosi savo požiūrio (7-11 b.l.).
11. Nors praeityje nusikaltimas, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Nuteistasis anksčiau teistas 9 kartus, iš kurių pirmą kartą – būdamas 16 metų, anksčiau yra buvęs teistas ir už smurtinius nusikaltimus, visi teistumai yra už tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymo atidėjimo metu jis yra padaręs naują nusikalstamą veiką, naujas nusikalstamas veikas jis padarė, vos tik pasibaigus lygtinio paleidimo laikui. Dabartinis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, tai rodo, jog jo įvykdyti nusikaltimai neatsitiktiniai, vykdomi sistemingai, įžūliai nepaisant visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjama nuteistojo ir kitų asmenų baudžiamoji byla, kurioje R. G. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tai yra, apgaulės būdu savo ir kitų bendrininkų bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai pasikėsinus įgyti didelės vertės turtą. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra per silpni, o priimdamas sprendimus, jis ne visuomet geba apsvarstyti būsimas savo elgesio pasekmes, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamai Alytaus apylinkės teismo nutarčiai, kadangi aptartos aplinkybės R. G. apibūdina kaip linkusį nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.
12. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog R. G. atliktos bausmės dalis yra neadekvati padarytam nusikaltimui. Svarbu pažymėti tai, jog priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. G. neatliktos bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo metu – 10 mėnesių 20 dienų), įvertinus jau aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
13. Pažymėtina ir tai, kad iš 2020 m. balandžio 8 d. Komisijos protokolo matyti, kad Komisijos narių nuomonė taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistajam R. G. nebuvo vieninga. Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai: iš penkių Komisijos narių vienas Komisijos narys balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Tai rodo, kad ne visi Komisijos nariai buvo įsitikinę pakankama nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį teigiama linkme.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. G. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.