- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- TS-4-791/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00228-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nuteistasis
- R. G.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) 2013-03-29 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 2 d., 199² str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. laisvės atėmimu 3 metams.
2) 2015-02-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 201 str. 2 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., laisvės atėmimu 5 metams.
3) 2015-06-03 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 64 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.
2015-11-16 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintos 2015-02-19 ir 2015-06-03 nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.
4) 2015-12-03 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 183 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., laisvės atėmimu 6 metams.
5) 2015-12-09 Tauragės rajono apylinkės teismo BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams.
2016-02-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintos 2015-12-03 nuosprendžiu ir 2015-11-16 nutartimi paskirtos bausmės, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
2016-04-01 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintos 2015-12-09 nuosprendžiu ir 2016-02-12 nutartimi paskirtos bausmės, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2014-09-23, bausmės pabaiga – 2021-02-28 (užskaitytos 23 dienos).
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014-11-11.
Nuteistasis atliko įstatymo numatytą 1/2 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
2017-11-30 nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos (asmens byla, III tomas, II dalis, b. l. 98).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2017-12-20 nutarimu Nr. 357-446 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. ir nuteistojo prašymą pakartotinai svarstyti po penkių mėnesių, rekomenduojant nuteistajam tęsti darbą ir finansinių įsipareigojimų vykdymą.
Nutarime Komisija nurodė nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad jis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, siekia prasmingo užimtumo, dirba – užsiima individualia veikla, taip pat dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose bei visuomeninėje veikloje, psichiką veikiančioms medžiagoms priklausomybių neturi. Tačiau Komisija pažymėjo, kad reikia vertinti ir kitas aplinkybes, kurios neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo baustas drausmine tvarka tris kartus ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Paskutinė nuobauda nuteistajam skirta 2016 m. Nuteistasis anksčiau buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą. Nusikalstamo elgesio rizika žemėjo, tačiau nežymiai ir šiuo metu rizika išlieka vidutine – 69 balai. Taip pat išlieka kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai bei nuostatos. Nuteistasis į Pusiaukelės namus perkeltas tik 2017-05-29, todėl šiuo metu dar anksti daryti išvadą apie akivaizdžius nuteistojo mąstymo bei elgesio pokyčius. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, kad šiuo metu netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. G. pateikė teismui skundą dėl Komisijos nutarimo. Skunde nurodo, kad jis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kas rodo pataisos namų administracijos išreikštą juo pasitikėjimą, be to, nuteistasis, norėdamas patekti į Pusiaukelės namus, turi atitikti labai aukštus kriterijus. Nuteistasis turi šeimą, su savo artimaisiais labai gerai sutaria, jie rūpinasi vienas kitu. Bausmės atlikimo metu jis organizuoja renginius, yra aktyvus visuomenininkas, paslaugus, mandagus. Nuteistasis taip pat pažymėjo, jog Komisija klaidingai nurodė, kad jis lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą, nes jis 2003 m. ir 2009 m. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir abu kartus lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu nuteistasis prašo naikinti Komisijos nutarimą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nuteistasis R. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, taip pat aktyviai dalyvavo programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“. Šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kiekvieną savaitę dalyvauja bendruose susirinkimuose, taip pat dalyvavo projekte „Žalioji oazė“, pozityvaus užimtumo ir visuomeninėse veiklose, atliko gerovės darbus. Bausmės atlikimo metu dirba, paskatintas du kartus, nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, tačiau teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo R. G. nusikalstamo elgesio rizika yra 52 balai pagal OASys (pastebėtina, kad Komisijos nutarime klaidingai nurodyta 69 balai), taigi, ji yra vidutinė, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau R. G. tokia pažanga nenustatyta. Pažymima, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2014-09-23, tačiau vis dar išlieka visos bausmės atlikimo metu buvęs kriminogeninis veiksnys – nuostatos, tuo tarpu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudaro 12 kintamų balų, kuriuos jis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu, nuostatų pakeitimu gali sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pokalbio metu išsako nuostatas, remiančias bendrą nusikalstamumą, mano, jog dauguma žmonių daro nusikaltimus ar juos darytų, jei tik pasitaikytų tokia galimybė, teigia, kad visi vogė ir dabar vagia. Jis gan atlaidžiai vertina tam tikrus nusikaltimus, žalos visuomenei dėl jų neįžvelgia, pateisina juos kaip pajamų gavimo būdą, griežčiau vertina tik smurtinius nusikaltimus. Nuteistasis iki šiol laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta. Teismas pažymi, kad kaltės pripažinimas rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, kaltę pripažįstantis asmuo suvokia nusikalstamą savo atliktų veiksmų pobūdį ir paskirtą bausmę laiko pelnyta tokio elgesio pasekme. Tuo tarpu minėtos nuteistojo nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad bausmę jis atlieka už turto pasisavinimą, sukčiavimą ir jam būdingas nusikaltimų modelis, leidžia spręsti, kad nuteistojo kaltės pripažinimas yra daugiau formalus pareiškimas, nes jis iki šiol pateisina tokį nusikalstamą elgesį. Tai rodo nuteistojo mąstymo ir nuostatų nepakankamą korekciją teigiama linkme ir kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Kaip minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas du kartus – 2016-12-21 ir 2017-11-28, tačiau vertinant nuteistojo pastangas keisti elgesį teigiama linkme, atsižvelgiama į tai, kad jis buvo baustas drausmine tvarka tris kartus ir nors nuobaudos negaliojančios, tai neabejotinai neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir rodo, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas, juolab, kad po paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo 2016-05-12 už drausmės pažeidimą 2016-11-02 su juo buvo pravestas auklėjamojo pobūdžio pokalbis (asmens byla, II tomas, II dalis, b. l. 131). Tokiu būdu, įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jam paskirtų drausminio poveikio ir paskatinimų skaičių ir laiką, tai, kad Pusiaukelės namuose bausmę atlieka tik nuo 2017-05-29, juose paskatintas tik vieną kartą, šiuo metu spręsti apie nuteistojo išskirtinę pažangą keičiant savo elgesį ir jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius ilgą laiką dar anksti. Nuteistasis skunde pažymėjo, kad Komisija, vertindama jo asmenybę ir galimybes taikyti jam lygtinį paleidimą, klaidingai nurodė, jog jis lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą, kadangi jis 2003 m. ir 2009 m. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir abu kartus lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nusikalto, kaip ir nurodo nuteistasis, jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas ir jis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau naujus nusikaltimus padarė vos tik pasibaigus lygtinio paleidimo laikui (asmens byla, I tomas, I dalis, b. l. 28–36). Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Šiuo atveju nuteistasis anksčiau teistas net devynis kartus ir ankstesni teisės pažeidimai yra kriminogeninis veiksnys, kas leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės patvirtina Komisijos išvadą, kad šiuo metu dar anksti spręsti apie akivaizdžius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus R. G. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2017-12-20 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas mano, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. G. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.